nt

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka kaip reikiant įkaito. Išaugusi paklausa, nepakankama pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos ir darbai itin sparčiai augino būsto kainas. Pasak specialistų, kol kas situacija yra įšilusi, bet jau ir kelia susirūpinimą. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje balandžio mėnesį didėjo tiek pirminės rinkos, tiek bendri butų pardavimai. Butų kainos augo visuose didmiesčiuose, labiausiai – Vilniuje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, balandį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 9,6  proc. iki 3631, o per metus augimas siekė 86,6 procento. Balandį Vilniuje parduoti 1256 butai – 6,1 proc. daugiau nei kovą ir 62,9 proc. daugiau nei 2020 metų balandį.

Daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus ir beveik pusė jų tai darytų skolintomis lėšomis. Kaip rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa, palyginti su latviais ir estais, lietuviai yra geriau susipažinę su būsto paskolų sąlygomis ir net trečdalis apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio paskolą galėtų gauti bei kokio pradinio įnašo tam reikėtų. Tyrimas atskleidė, kad naują būstą įsigyti nuosavomis lėšomis planuoja 15 proc.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus vystymo kompanija keičia jos administracinio pastato 20-ojo aukšto įveiklinimo idėjos konkurso sąlygas – gerokai sumažinta pradinė nuomos kaina, pasiūlymus bus galima teikti ilgiau, vėliau pradėti veiklą.  Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos vadovė Karolina Frolovienė BNS teigė, jog taip siekiama padidinti konkurenciją.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad pastarųjų kelių mėnesių rezultatai viršija iki pandemijos matytus skaičius.

Per keturis šių metų mėnesius įregistruota 38 proc. daugiau nekilnojamo turto sandorių nei tuo pat metu pernai, skelbia Registrų centras.  Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento laikinasis vadovas Paulius Rudzkis sako, jog gyvenamųjų namų ir sklypų sandorių skaičius viršija ikipandeminius rezultatus.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai mato naujų butų pasiūlos trūkumą trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet tikisi, kad jų per ateinančius 12 mėnesių bus pastatyta daugiau, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. „Netikėtai aukštas būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje įkvėpė optimizmo NT rinkos dalyviams – padidėjo kainų augimo lūkesčiai, kuriuos pakurstė ir apklausos dalyvių įvardijamas naujo būsto pasiūlos trūkumas didmiesčiuose.

Valdžiai planuojant įstatyme įtvirtinti pareigą susimokėti vienkartinius mokesčius už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje, tai netenkina nei verslo, nei savivaldos.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, svarstomos Žemės įstatymo pataisos, numatančios iki 105 proc. sklypo vertės mokestį, yra neadekvačios ir gali paralyžiuoti miestų plėtrą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Statybų bendrovės „Vilmstata“ akcininkas ir vadovas Vilmantas Guobys kaltina buvusį įmonės „Plasta“ vadovą Vytą Poderį ir advokatą Mindaugą Kazlauską apsimestiniu nekilnojamo turto sandoriu, dėl kurio jis prarado daugiau kaip 1 mln. eurų. V. Poderis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad „Plasta“ pati kreipėsi į teisėsaugą.

Lietuvoje parduodamų butų kainos kovą sumažėjo tik Vilniuje, o Lietuvos banko (LB) skelbiamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė augo 1,4 procento. LB duomenimis, kovą butai Lietuvoje kainavo 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak centrinio banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, kovo mėnesio indekso duomenys rodo, kad metinis būsto kainų augimo tempas buvo stabilus. „Skirtinguose Lietuvos regionuose tendencijos išsiskiria.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ refinansavo nekilnojamojo turto plėtotojos „Darnu Group“ valdomai įmonei „Naujasis Užupis“ suteiktą 20 mln. eurų paskolą ir išdavė papildomus 10 mln. eurų paskutiniam Vilniuje plėtojamo „Paupio“ rajono etapui užbaigti. „Darnu Group“ sostinės senamiestyje įgyvendina daugiafunkcinio „Paupio“ rajono statybos projektą, į kurį iš viso investuoja apie 150 mln. eurų, teigiama „Luminor“ pranešime.

Vienintelės Lietuvoje cemento gamybos bendrovės „Akmenės cementas“ vadovas teigia, kad nepaisant rekordiškai išaugusios būsto paklausos statybos sektorius pernai traukėsi, o cemento vartojimas šalyje smuko 5–7 proc. Pasak Artūro Zarembos, tam didžiausios įtakos turėjo pandemija ir šalyje du kartus paskelbtas karantinas. „Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 5–7 proc.  Naivu būtų tikėtis, kad po dviejų karantinų būtų kitaip.

Apie būsto įsigijimą ir požiūrį į nekilnojamojo turto rinką atlikta šeimų apklausa parodė, kad dalis lietuvių būsto įsigijimui jau turi sukaupę pradinį įnašą, praneša „Luminor“ bankas. Visgi nemaža dalis apklaustųjų atsakė, kad nuosavo būsto įsigijimui vis dar uždirba per mažai.

Registrų centras pradeda teikti naują paslaugą – elektroniniu būdu organizuoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (NT) nuomos konkursus. Teigiama, kad ši paslauga bus ypač aktuali Turto bankui ir savivaldybėms, turinčioms daug turto.  Registrų centras pranešė, kad per jo platformą nuomoti turtą galės ir įvairios įmonės bei organizacijos, o konkursuose galės dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Būstą įsigyti siekiančių lietuvių pandemija negąsdina, o butų pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį ir vėl viršijo visus lūkesčius, teigiama pranešime žiniasklaidai. „YIT Lietuva“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį savo įgyvendintuose ir vystomuose projektuose pardavė 81 proc. daugiau butų nei itin aktyviais pardavimais išsiskyrusį paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Pirmuosius trejus praėjusių metų mėnesius šių metų pradžia parduotų butų skaičiumi lenkia beveik trigubai.

Būstą ar kitą savo nekilnojamo turto objektą parduoti nutarę žmonės susiduria su svarbiu klausimu: pardavinėti pačiam ar kreiptis į profesionalą? Dažnas, pasirinkęs būstą parduoti savo jėgomis, tikisi tai atlikti greitai, be vargo ir dar sutaupyti mokestį, kurį už paslaugas sumokėtų brokeriui.

Nekilnojamo vystytojai (NT) pastebi, kad šiuo metu būsto kainos auga, tačiau paklausa nemažėja, o priešingai – netgi auga. Anot jų, tikėtis, kad kainos artimiausiu metu kris, neverta, jos tik augs – ne tik dėl didelės paklausos, bet ir nepalankių NT vystytojams įstatymų. Pastaruoju metu būsto brangimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Vien per praėjusių spalį – gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, jis brango 9,4 procento.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Danijoje (9,8 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,1 proc., Estijoje – 4,8 procento.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d, rašoma pranešime spaudai. Iki šios dienos 28 tūkst. gyventojų jau deklaravo daugiau nei 57,8 mln. nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Besitęsianti koronaviruso pandemija ir antrasis karantinas pajūrio būsto rinkos aktyvumo nepristabdė, teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertai. Anot jų, pandemijos laikotarpiu pajūrio būsto rinka išgyvena aukso amžių ir gali būti vadinama nekilnojamojo turto (NT) rinkos nugalėtoja, tačiau pasikeitusi paklausos-pasiūlos situacija paskatino kainų augimą.

Jei prieš metus nekilnojamo turto (NT) pardavėjus pandemija vertė sunerimti ir ruoštis pirkimo lėtėjimui, tai antra metų pusė brokerius pradžiugino. Jų teigimu, nuo rudens prasidėję rekordiniai pardavimai tęsiasi dar iki dabar, o vien Vilniuje šį kovą butų rezervuota 3,5 karto daugiau nei pernai. Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto sektoriui pandemija netapo neįveikiamu iššūkiu, o kaip tik gerokai sujudino ir pravalė rinką – buvo parduotas net ir „užsisėdėjęs“ turtas. Rinkos žaidėjų apetitui nerimstant – vystytojai kepa naujus projektus, kurie išgraibstomi dar nepradėjus statyti, tad panašu, kad ir šie metai ramūs nebus, rašoma pranešime spaudai. Prognozės – NT rinka dar nepasiekė piko  2021-iesiems NT ekspertai išskiria dvi pagrindines tendencijas.

Aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ akcininko ir valdybos pirmininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“ šalia Vilniaus oro uosto jos vystomame „AeroCity“ miestelyje planuoja bendro gyvenimo, vadinamojo „co-living“ projektą. „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovė Vilma Vaitiekūnaitė sako, kad tai bus erdvė visiems dirbantiems „AeroCity“ – jame įsikūrusių antrinių grupės įmonių darbuotojams bei svečiams.

Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019−2020 m. statybos. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak šio banko Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ už pradinę 1,5 mln. eurų kainą parduos dalį Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode, veikiančios Sereikiškių vandenvietės teritorijos su 11 statinių. „Matydami, kad statinių neišnaudojame savo poreikiams, nusprendėme juos perleisti kitiems, tikėdamiesi, kad šioje patrauklioje miesto dalyje bus įrengtos geriausiai miesto gyventojų poreikiams pritaikytos erdvės“, – pranešime sakė „Vilniaus vandenų“ Veiklos planavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis.

Ieškoti naujo būsto – sunkus, atsakingas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tėvams su mažais vaikais šis gyvenimo tarpsnis gali dar labiau apsunkti. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vaikai ir gyvūnai yra tikri namų siaubūnai, ir, nors įstatymai šitaip elgtis neleidžia, nuomotojai vis dar vengia nuomininkų su vaikais. Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus.

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.

Nepaisant antrojo karantino suvaržymų, būsto pardavimai grįžo į prieš pandeminių metų lygį, o visų trijų Baltijos šalių sostinės gali pasigirti ir naujais būsto įperkamumo rekordais, rašoma pranešime spaudai. Būsto paklausos augimui didžiausios įtakos turėjo du svarbūs veiksniai − teigiami gyventojų lūkesčiai ir stabiliai augančios žmonių pajamos.

Lietuvos būsto paskolų rinka šių metų pradžioje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), tam įtakos turėjo tiek bankų konkuravimas dėl klientų, tiek koronaviruso pandemija, kai kuriuos gyventojus paskatinusi keisti gyvenamąją vietą, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Pagal šalies bankų išduotų būsto paskolų augimo tempą, kuris sausį siekė 9,3 proc., Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp ES valstybių.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

Vilniaus savivaldybė įspėja dėl klaidinančio nekilnojamojo turto (NT) skelbimo, rašoma pranešime spaudai. „Parduodamas 2,75 ha sklypas Bajoruose, kaina 3 020 000 eurų, priešprojektinis pasiūlymas – nuotraukoje“, – skelbia pardavėjas nekilnojamojo turto skelbimų portale.

Pradėdama įgyvendinti naują strategiją SBA grupė ir jos įmonės artimiausius kelerius metus numato investicijas į tvarius ir aukštesnės pridėtinės vertės verslus bei naujų darbo vietų kūrimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Galvoti apie aklą, beprasmį verslo augimą – ne mūsų kelias.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Panašu, karantinui prikausčius būti namuose, lietuviai labiau įvertino gamtą. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad miestų gyventojai ypač noriai perka turtą užmiesčiuose bei regionuose, o ir tam skiria didžiules sumas pinigų.  Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, kad tokia tendencija jau buvo matoma pirmojo karantino metu ir tęsiasi iki šiol.

Trumpiausią metų mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių registruota, jų įregistruota beveik tiek pat, kaip ir aktyvumu pasižymėjusioje 2020 metų pradžioje. Šiemet aktyviau registruojami gyvenamieji namai ir žemės sklypai, o butų pardavimai šiek tiek atsilieka nuo praėjusių metų pradžioje stebėtų rezultatų, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.

Nors 34 proc. lietuvių būstui išsirinkti skiria daugiau nei metus, 19 proc. svarbų pirkinį randa per mažiau nei pusmetį, o daliai – 6 proc. – tai pavyksta per mažiau nei mėnesį, rodo „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Visgi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas pažymi, kad paieškų trukmė labai priklauso nuo tikslo, kuriuo būstą siekiama įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc.

Po karantino kino seansais, greitojo maisto restoranais ir dideliais prekybos centrais galės džiaugtis ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir regionai. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad vis daugiau įmonių jau renkasi ir rinksis regionus savo veiklos vystymui. Anot jų, ten gyvenantys jauni žmonės nori pramogų ir yra pasiryžę už jas mokėti. Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.

Nekilnojamo turto (NT) ekspertai jau nuo praeitų metų vasaros sako pastebintys gyventojų judėjimą iš miesto į užmiestį. Brokerių teigimu, užsidarymas namuose laisvės ir lauko erdvės išsiilgusius gyventojus privertė ieškoti išeičių – gausiau buvo pradėtos pirkti tiek poilsinės sodybos, tiek gyvenamieji namai už didmiesčių ribų.

Praėjusiais metais vidutinė būsto paskola, palyginti su 2019 m. , išaugo 8 proc. ir sudarė apie 73,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji padidėjo penktadaliu ir praėjusių metų pabaigoje siekė vidutiniškai 23 tūkst. eurų. Taip pat buvo pastebimas gyventojų susidomėjimas didesnio ploto gyvenamuoju būstu.

Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kainos sausį smuko tik Kaune. Šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė sausį augo 1,19 proc., o butai kainavo 5,6 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko skaičiuojamas indeksas.

Tvorų ežerų pakrantėse statytojams siūloma skirti 10 kartų didesnes baudas. Septyni socialdemokratai įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Siūloma už vandens telkinių ar pakrančių apsaugos juostų pažeidimus tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimus gyventojus bausti 300-600 eurų (vietoj 30-140 eurų), o įmonių vadovus – 450-750 eurų (90-290 eurų) baudomis. Vienas pataisų iniciatorių Linas Jonauskas BNS teigė, kad dabar baudos yra labai mažos.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7425 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 3,6 proc. daugiau nei 2019 metais. 91,9 proc. baigtų statyti pastatų buvo gyvenamieji.  Pernai baigtas statyti 6821 naujas gyvenamasis namas, juose įrengti 13903 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 4,8 proc., būstų juose skaičius – 10,6 proc., būstų naudingasis plotas – 5,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Vilniaus savivaldybė pritarė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ Lvovo gatvėje, Šnipiškėse, planuojamo naujo biurų pastato „Flow“ projektui. Į jį ketinama investuoti 45 mln. eurų, o statybas pradėti antrąjį šių metų ketvirtį. „Žvelgiant į Neries kranto išklotinę šis dviejų tūrių modernus pastatas turėtų baigti dešiniąją urbanistinės kalvos pusę ir darniai įsilieti į naujų pastatų Šnipiškėse ansamblį“, – pranešime teigė vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Vilniaus miesto savivaldybė suderino projektą, pagal kurį Lvovo g. 21a iškils naujas modernus biurų pastatas. Vasario 22-ąją visuomenės, o vėliau – ir savivaldybės, vertinimo lauks ir gretimuose sklypuose planuojamo verslo centro vystytojai. Apie tai pranešime žiniasklaidai informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos gyventojai, turėdami finansines galimybes, rinktųsi gyventi didmiesčio priemiestyje arba kaimo vietovėje. Tokį pasirinkimą nurodė atitinkamai po 28 ir 27 proc. apklaustųjų. Didmiesčio centre norėtų gyventi tik 15 proc. apklausos dalyvių. Į klausimą, ar COVID-19 pandemijos metu yra pagalvoję, kad dėl susidariusios situacijos norėtų pakeisti būstą, teigiamai atsakė 29 proc. apklaustų gyventojų.