nt

Dar pernai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai informavo visuomenę apie rezonansinę istoriją, kai paveldėjęs butą kėdainietis panoro iš jo iškeldinti ten ketvirtą dešimtį metų gyvenančią savo močiutę. Istorija sulaukė dėmesio ir pasmerkimo. Daugelis gailėjo senos ligotos moters ir smerkė nedėkingą vaikaitį, norintį ją išmesti į gatvę. Tačiau šiandieną aikštėn ima kilti ir kita istorijos pusė.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus, rašoma pranešime spaudai. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Kaimo aplinka gali pasižymėti ne tik šventa ramybe, bet ir darbų gausa. Planų nepastovumus ir naujų, skirtingų veiklų visuma būtent ir atsiskleidžia laidos „Starkus stato“ įamžintose akimirkose – čia kaskart išnyrantys darbai tampa pagrindine misija, kurią reikia žūtbūt įgyvendinti, todėl išsvajotas poilsis dažnu atveju nustumiamas į antrąjį planą.

Vyriausybei atsisakius plano apleistuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įrengti Kongresų centrą, Turto bankas teigia iki šiol negavęs jokių pavedimų, kaip juos ateityje panaudoti. Tačiau bendrovė teigia privalanti pasirūpinti pastatu, todėl svarstoma atlikti būtinus jo tvarkymo darbus. Už projektą atsakinga valstybės įmonė teigė negalinti išsamiau komentuoti Vyriausybės motyvų. Vyriausybės atstovai pirmadienį BNS teigė, kad bus ieškoma alternatyvų Kongresų centro projektui.

Nekilnojamojo turto pirkimas – vienas didžiausių žingsnių, kurį dažnas prisiruošiame žengti tik kartą gyvenime, o įsipareigojame net keliems dešimtmečiams. Perkantys bene visuomet atsižvelgia į nekilnojamojo turto kainą, plotą ir vietą mieste, tačiau yra ir kitų kintamųjų, galinčių paveikti jūsų būsto kainą ilguoju periodu, rašoma pranešime spaudai.

Antrą būstą investicijai norėtų įsigyti 31 proc., o tą jau yra padarę 6 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Šalyse kaimynėse antras būstas kaip investicija yra mažiau populiarus – jį įsigyti svarstytų 20 proc. latvių ir 25 proc. estų, o į j5 jau yra investavę 3 proc. Latvijos ir 4 proc. Estijos gyventojų.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos nenustoja stebinti tautiečių, tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad prie tokių kainų teks priprasti.  Kainos turėtų stabilizuotis, tačiau kristi – vargu, sakė analitikas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Žaliavų kaina tiesiogiai atsiliepia ir nekilnojamo turto rinkai. Čia irgi matomas tas brangimas, kainos auga.

Aukštesni ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir nauja anglies dioksido rinka pastatams gali sukelti socialinį nepasitenkinimą tarp gyventojų. Esą šie nauji planai turėtų kur kas sparčiau skatinti renovuoti gyventojų nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandoriai per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje lenkė prieš metus dėl pandemijos apkarpytus rodiklius ir išliko panašūs į pastarųjų kelių mėnesių tendencijas, skelbia Registrų centras. Šiemet įregistruota 93,6 tūkst. sandorių – 42 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Vien liepos mėnesį buvo 14,9 tūkst. sandorių – 22 proc. daugiau nei prieš metus.  „NT sandorių statistikoje jokių aktyvumo mažėjimo ženklų kol kas nepastebime.

Būstas neabejotinai yra vienas reikšmingiausių pirkinių, todėl nenuostabu, kad apie jį svarstantiems gyventojams neretai kyla įvairių abejonių ir nemažai nerimo, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, daugiausiai baimių nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems lietuviams kyla dėl būsto kokybės bei savo pačių finansinės padėties.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu group“ Vilniaus Lazdynų mikrorajone, greta „Litexpo“ parodų centro planuoja pastatyti išskirtinį gyvenamųjų namų rajoną su su viešomis erdvėmis, infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takais bei įvairiomis paslaugomis, pranešė įmonė.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai vietoj buvusios Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėryne, šalia Neries vingio, ateityje mato gyvenamosios arba mišrios paskirties kvartalą. Praėjusią savaitę Turto banko aukcione už teritoriją buvo pasiūlyta daugiau nei 12 mln. eurų.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

Jungtinėje Karalystėje (JK) būsto kainos praėjusį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas, nes pandemijos metu britai buvo linkę rinktis erdvesnius būstus, parodė antradienį paskelbti duomenys. Be to, paklausą skatino ir laikinas mokesčių sumažinimas. Birželį vidutinė vieno būsto pardavimo kaina išaugo 5,4 proc. iki rekordinio 230,7 tūkst. svarų (270 tūkst.

Net ir prasidėjus pirmiesiems šimtamečio namo renovacijos darbams Martyno Starkaus sodyboje, keliautojui fantazijos ir naujų idėjų netrūksta. Martynas parodė, kokie du pagrindiniai dalykai yra būtiniausi statybų vietoje. Nors griovimo darbai Martyno taip maloniai ir džiaugsmingai nenuteikia, siekiant užgožti esamus praradimus prieš naująją pradžią, keliautojas pasitelkė kūrybingumą ir iš likusių namo medžiagų surentė stalą.

Likus kelioms dienoms iki didelio atgarsio sulaukusio teismo proceso dėl investicijos Londone pradžios, Vatikanas šeštadienį pirmą kartą paviešino metinį savo turto ir investicijų valdymo departamento biudžetą. 2020 metų duomenys rodo, kad Šventojo Sosto turto valdymo administracija (APSA) valdo 4051 objektą Italijoje ir 1120 objektų Londone, Paryžiuje, Ženevoje bei Lozanoje. Vienas iš šių objektų yra buvęs „Harrods“ sandėlis Londone, kurį ketinta paversti prabangiais butais.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas Lietuvoje išaugęs, tačiau apie kainų burbulą kalbėti anksti, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys. Nors du trečdalius visų sandorių sudarė butų įsigijimai, ekspertai pastebi tendenciją, kad smarkiau išaugusios butų kainos ir mažėjanti jų pasiūla didina individualių namų patrauklumą, rašoma banko pranešime.

Laidų vedėjas, žurnalistas Martynas Starkus, belaukdamas tikrojo iššūkio rekonstruojant šimtametį pastatą, papasakojo, kokių papildomų darbų tenka griebtis kaimo sodyboje. Naujajame TV3 sezone pasirodysianti laida „Starkus stato“ kiekvieną žiūrovą, o taip pat ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoją pakvies išgirsti ir pamatyti neeilinę statybų istoriją.

Jungtinėje Karalystėje (JK) namų kainos sparčiai auga. Nepaisant šalies apėmusios pandemijos, oficialiais duomenimis, dabartinis būsto kainų augimo tempas yra greičiausias per daugiau nei dešimtmetį. Didžiausia JK nekilnojamo turto paskolas teikianti įmonė „Nationwide“ teigia, kad šalies nekilnojamo turto rinka dabar klesti.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad vasarą sumažėjo pirkėjų. Anot jų, žmonės laukia mažesnių kainų ir didesnės būstų pasiūlos. Tačiau NT vystytojai tikino, kad po vasaros atostogų pirkėjų lauks su didesnėmis būstų kainomis. Ekonomistas Marius Dubnikovas priminė, kad paprastai daugelis žmonių kiekvienais metais šiltuoju laikotarpiu atostogauja. Be to, anot jo, metų pradžioje augę NT sandorių skaičiai buvo užspaustos spiralės efektas.

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Negana to, valdžia esą statybininkus apkrauna papildoma administracine našta, kurios našta užguls galutiniam vartotojui, t. y. būsto pirkėjui.

TV3 rudens sezone startuosiančios laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas Starkus pristatė, kaip šiuo metu atrodo įsigyta apleista sodyba. Keliautojas pasakoja, kad šimtamečio pastato būklė itin prasta, tačiau svarbiausia – neprarasti vilties ir pasiryžti naujiems statybų iššūkiams, kuriuos gali įgyvendinti kiekvienas.

Statybos – vienas sudėtingiausių procesų, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir galintis kainuoti didelius pinigus. Lietuvos keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus laidoje „Starkus stato“ TV3, TV3 Play žiūrovus ir tv3.lt naujienų portalo skaitytojus pakvies pasinerti į tikrą statybų įkarštį atnaujinant apleistą sodybą, o taip pat stengsis parodyti, kad tinkamai, taupiai įsirengti namą galime kiekvienas iš mūsų.

Vasarą nemažai žmonių ieško būsto nuomai ir skundžiasi, kad bene visuose skelbimuose nurodytas tarpininkavimo mokestis, kuris siekia 150–200 eurų. NT brokerių nuomonės dėl tokio mokesčių išsiskyrė. Vieni tikina, kad jų imti niekas nedraudžia, kiti siūlė žmonėms jo nemokėti. Buto Vilniuje nuomai ieškanti Jūratė skundėsi, kad pirmą mėnesį ji turi sumokėti beveik 1000 eurų. „Dauguma brokerių ir savininkų prašo sumokėti už nuomą į priekį. Buto nuoma dabar siekia 350 – 400 eurų.

Vilniuje, Šv. Stepono g., greitai iškils nauji, bendro gyvenimo apartamentai, skelbiama „Eikos“ pranešime žiniasklaidai. Pasak įmonės, statybų leidimas gautas šią savaitę. Tai bus dviejų dalių projektas: bendro gyvenimo apartamentų (angl. co-living) ir gyvenamasis „Šv. Stepono Baltas lapas“. Planuojama, kad investicijos į „co-livingą“ sieks 14 mln. eurų, į gyvenamąją projekto dalį – 12 mln. eurų. Projektą baigti tikimasi 2023 metų ketvirtą ketvirtį.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso įregistruota 78,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 52 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-birželį, kai įregistruota 53,6 tūkst. NT sandorių. Palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo fiksuota apie 61 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra 29 proc. didesnis, skelbia Registrų centras. Vien tik per šių metų birželio mėnesį įregistruota per 15 tūkst. NT sandorių – 52 proc.

Pastarąjį pusmetį būsto rinka Lietuvoje itin įkaitusi. Skaičiuojama, kad vien Vilniuje butų jau per pirmąjį šių metų pusmetį parduota beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Nors oficialūs duomenys rodo, kad bendras naujų ir senų parduodamų būstų vidutinis plotas didėja, tačiau dabar projektuojami ir statomi butai yra vis mažesni. Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 m. vidutinis visoje Lietuvoje įsigyto buto (tiek senos, tiek naujos statybos) plotas siekė 55,66 kv.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė statybos įstatymo pakeitimus, įteisinančius statybininkų tapatybės identifikavimą (ID). Statybos įstatymo papildymai nustato, kad statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Įstatymo pataisos įsigalioja nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Gyventojai ir toliau šluoja būstus, vieni iš santaupų, kiti ima paskolas. Ekonomistai pastebi, kad būsto rinka įkaitusi, būtų galima didinti palūkanų normas, tačiau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) to daryti nesiruošia. Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.

Būsto kainos kiekvieną mėnesį vis auga. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad jo pirkėjams tenka kelti planuotą išleisti sumą, o be 100 tūkst. eurų buto Vilniuje esą net neverta pradėti ieškoti. Tuo metu pirkėjai pasakojo istorijas, kad būstui įsigyti užtenka ir 50 tūkst. ar dar mažiau. Tačiau reikia laiko, o vėliau dar šiek tiek investuoti ir į remontą. Pernai vasarą butą Vilniuje įsigijusi Aistė pasakojo, kad šiam išleido 50 tūkst. eurų.

Net ir vasarą būsto pirkėjų nesumažėjo, kainos augti irgi nesustojo. Būstų kasdien mažėja, tad daugelį jų žmonės perka iš brėžinių. Specialistai ragina taip renkantis būstą būti atsargiems, perspėja, kad net pasirašius preliminarią sutartį vystytojai būsto kainą gali pakelti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad žmonės visada būstus pirko iš brėžinių, tik dabar jų kainodara gali keistis.

Šią vasarą NT specialistai prognozuoja sujudimą nuomos rinkoje. Rudenį sugrįš studentai, be to, Vilniuje apskritai auga gyventojų skaičius, vis daugiau žmonių atvyksta čia dirbti. Todėl nuomos paklausa gali viršyti pasiūlą, o kainos augs, už vidutinį butą gali tekti mokėti 500 eurų per mėnesį ar daugiau. Vilnietė Inga pasakojo, kad už 2 kambarių buto nuomą Viršuliškėse, senos statybos daugiabutyje, moka 220 eurų per mėnesį.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka geros, tačiau daugėja ženklų, kad pastarojo meto kainų augimas nėra tvarus, teigia „Swedbank“ ekonomistai.  Pasak banko pranešimo, tolesnį kainų kilimą galėtų pristabdyti didėjanti pasiūla arba spekuliacinės paklausos suvaržymas. Istorinės aktyvumo aukštumos „Būsto rinkos aktyvumas visuose trijuose šalies didmiesčiuose laikėsi arti istorinių aukštumų.

Darbdavių mokami atlyginimai skirtingų sričių specialistams didėja, visgi susiduriama su problema – teigiama, kad rasti darbuotojų yra sudėtinga. Ne išimtis ir statybų sektorius – nors čia savo srities specialistai išgyvena tikrą aukso amžių, tačiau darbuotojų nėra. Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu surasti darbo sritį, kuri neišgyventų vadinamojo aukso amžiaus atlyginimų dydžio prasme, būtų sudėtinga.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Šiais metais butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgavo naują pagreitį. Net neįpusėjus metams kai kur fiksuojamas dviženklis kainų augimas, rašoma pranešime spaudai. Sparčiausias kainų didėjimas – sostinėje, kurioje „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, bendras butų kainų lygis per penkis šių metų mėnesius padidėjo 13,5 proc. Kauno rinka atsiliko labai nežymiai – vidutinis kainų kilimas siekė 12,5 proc.

Per artimiausius trejus metus namų remontą atlikti planuoja 44 proc. lietuvių, o dar 10 proc. ketina tai padaryti po ketverių metų ar vėliau, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai nurodomas remonto tikslas – poreikis atnaujinti interjerą, taip pat siekis padidinti energinį namų efektyvumą, rašoma prenšime spaudai.

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.

Vis daugiau gyventojų būsto ieško prie jūros. Ir perka jį ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Anot pirkėjų, ten būstas kur kas pigesnis, butą Liepojoje galima įsigyti už 20 tūkst. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Latvijos pajūryje trūksta infrastruktūros, todėl butai ten ir pigesni. NT investuotojas Algirdas Radušys pasakojo, kad prieš 3 metus Latvijoje, Liepojos mieste įsigijo net 3 butus.

Šių metų gegužė buvo itin sėkmingas mėnuo sudaryti nekilnojamojo turto (NT) sandorius – perkamų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto skaičiai tolygiai didėja, o daugelis rodiklių rodo rekordinius skaičius, skelbia Registrų centras.  Pranešama, kad niekada anksčiau lietuviai nebuvo nupirkę tiek daug butų, namų ir sklypų per vieną mėnesį.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.