nt mokestis

Naujai patvirtintas premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad siekiant didesnio valstybės biudžeto, bus siūloma apmokestinti taršius automobilius ir išplėsti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Tačiau ar būsimiems mokesčiams pritars Seimas? Liepos pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė svarstyti S. Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Didesni pajamų mokesčiai uždirbantiems daugiau, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, taršos mokesčiai ir kitos priemonės yra neišvengiamos, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus dėl išmokų didinimo ir didesnio valstybės biudžeto. Apie tai ketvirtadienį Seime kalbėjo naujai į premjero pareigas teikiamas Saulius Skvernelis.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad pasikeitus Lietuvos politinei valdžiai bus grįžta prie diskusijų dėl didesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Daugiau šių mokesčių turėtų sumokėti ir gyventojai. Apie tai jis kalbėjo Lietuvos banko (LB) rengiamoje konferencijoje apie nekilnojamojo turto mokestį ir finansinio stabilumo politikos priemones.

Nors daugelis lietuvių pasisako prieš automobilių mokestį, ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad jis neišvengiamai bus įvestas. Kitaip Lietuvai teks mokėti didžiules baudas ES, o mes ir toliau nuodysime vieni kitus. Tuo įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apie skirtingus mokesčius diskutavęs tv3.lt studijoje.

Trečiadienį sostinės taryba padidino nekilnojamojo mokesčio tarifą gyventojams. Per metus kai kuriems gyventojams teks mokėti ir po keliolika ar keliasdešimt eurų daugiau. Sprendimas priimtas daugiausia mero Remigijaus Šimašiaus judėjimo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų narių balsais. Savivaldybė aiškina, kad didesni mokesčiai leis išvengti piktnaudžiavimo. Opozicija kritikuoja sprendimą didinti mokesčių naštą gyventojams.

Ne viena valdžia buvo užsimojusi apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą. Apie tai diskutavo ir kandidatai į prezidentus. Paaiškėjo, kad nors turi gana brangius namus, dabar  jiems mokesčio mokėti nereikia. Prezidentiniuose debatuose kandidatas Valentinas Mazuronis iškėlė mintį, kad gražiose vietose nuosavuose namuose įsikūrę Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad artimiausiu metu neplanuojama išplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. S. Skvernelis pirmadienį LRT televizijai sakė, kad verta diskutuoti apie antrojo būsto mokesčio įvedimą, tačiau R. Karbauskis antradienį tvirtino, kad šios permainos galimos ne anksčiau kaip 2021 metais.

Diskusijas dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ir naujo dalies automobilių mokesčio valdžia tęs kitais metais, sako finansų ministras. Nepaisant šiemet kartą jau atmestos šių mokesčių įvedimo idėjos, Vilius Šapoka teigia, jog po Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų reikia rasti sutarimą su visuomene.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo grąžinti į ikikrizinį lygį neketinama, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo klausimu nėra jokių svarstymų (...) Dabartiniame ekonomikos cikle tai paskatintų infliaciją“,– ketvirtadienį Seime BNS pareiškė V. Šapoka. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens. Pernai lapkritį Seimas nesutiko sumažinti PVM tarifą iki 18 procentų. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti. „Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip tarptautiniai ekspertai pažymi, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui.

Seimas nutarė nuo 1 mln. iki 759,6 tūkst. litų (220 tūkst. eurų) sumažinti apmokestinamojo nekilnojamojo turto (NT) vertę. Šis turtas bus apmokestinamas perpus mažesniu – 0,5 proc. – tarifu. Seimas 65 nariams balsavus už, 16-ai – prieš, 18-ai susilaikius antradienį priėmė tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio. Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat neįgalius vaikus, mokestį mokės nuo 30 proc.

Palanga sulaukė netikėto bendrovės "Orlen Lietuva" smūgio. Paaiškėjo, kad sumažėjus šiai įmonei priklausančio Būtingės naftos terminalo turto vertei kurorto iždas susitraukė maždaug 2 milijonais litų, rašo „Lietuvos rytas“. Palangos savivaldybės teritorijoje esantis Būtingės naftos terminalas yra didžiausias kurorto biudžeto pajamų šaltinis. Atsižvelgus į terminalo pastatų ir įrenginių vertę, bendrovė „Orlen Lietuva“ savivaldybės biudžetą kasmet papildydavo per 4 mln.

Prabangaus nekilnojamojo turto agentūrą Lietuvoje šį rudenį planuojantis atidaryti „Baltic Sotheby‘s International Realty“ savininkas Vestardas Rozenbergas sako, kad Baltijos šalys užsienio turtuolių dėmesio nestokoja. O artimiausiu metu iš mirties taško turėtų pajudėti ir prabangių objektų projektai. – Žinome, kad Lietuvoje planuojate atidaryti agentūrą. Tai tiesa? – Pagal savo strateginį planą jau seniai esame numatę dirbti visose Baltijos šalyse.

Klaipėdos valdžia sudarė galutinį sąrašą miesto gyventojų ir verslininkų, kurie neprižiūri savo nekilnojamojo turto. Planuojama, kad netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas, o ne lengvatinis 0,3 ar 0,8 proc. tarifas, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiuo metu sudarytas galutinis 35 apleistų objektų sąrašas.

Valstybės skolos nuolat auga ne tik Europoje, bet ir už Atlanto, todėl viešojoje erdvėje neretai pasigirsta raginimai didinti arba mažinti mokesčius. Politikai pasidalija į dvi priešingas puses, vienų nuomone, biudžeto skyles padės užkamšyti aukštesni mokesčių tarifai, tuo tarpu kiti mano, kad mažesni mokesčiai galų gale lems pilnesnį valstybės iždą, rašo CNBC. Užsitęsusi Europos šalių skolų krizė kai kurias valstybes užspeitė į kampą, jos buvo priverstos kilstelėti mokesčių tarifų kartelę.

Iki šio mėnesio pradžios gyventojai ir įmonės turėjo sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį už komercinės paskirties turtą arba NT, naudojamą individualiajai veiklai, rašo „Kauno diena“. Praėjusiais metais šio mokesčio buvo surinkta 275 mln. litų, arba 23 mln. litų mažiau nei 2010 m., kai buvo surinkta 298 mln. litų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad šiais metais už komercinės paskirties NT gyventojai ir verslininkai sumokės dar mažiau - apie 263 mln. litų.

Seimas trečiadienio popietę nenumatytame posėdyje toliau svarstė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė. Pritarę įstatymo projektui po svarstymo, parlamentarai priėmė šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21 parlamentaras. Seimo nariai A. Endzinas ir A. Kašėta siūlė atsižvelgti, kad dalis brangaus turto turėtojų dar gali būti neišmokėję paskolų, todėl jų turimo turto vertė realiai yra mažesnė.

Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK) nuomone, dalis naujai siūlomų mokesčių gali būti naudingi, bet skubotas jų įvedimas neduos greito racionalaus efekto, todėl jų svarstymas turėtų būti nukeltas į ateinančius metus. Būtina aiškiai motyvuoti kiekvieną pakeitimą, identifikuoti ekonominę naudą bei įvertinti administravimo sąnaudas.

Seime svarstant valstybės biudžetą 2012 metams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuvos pramonininkų konfederacija ir  Pensijų fondų dalyvių asociacija kategoriškai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ir ragina valdžią mažinti išlaidas viešajame sektoriuje. Kritika mokesčių kėlimui „Progresinių mokesčių įvedimas yra grindžiamas vienu vieninteliu tikslu – surinkti daugiau pajamų ir didinti mokestinę naštą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, vicemeras Romas Adomavičius bei socialdemokratų frakcijos sostinės taryboje vadovas Vytautas Milėnas balsavo už nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų nustatymą kitiems metams. Konservatoriai visus tris politikus skundžia etikos sargams, mat tiesiogiai ar per savo įmones komercinį NT valdantys A. Zuokas, R. Adomavičius ir V. Milėnas esą turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo, rašo delfi.lt.

Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės. Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų.

Tarptautinio valiutos fondo atstovės C. Purfield teigimu, nors Lietuvos ir kitų Baltijos šalių biudžeto taupymai pernai buvo vieni didžiausių iš kada nors darytų, tačiau ateinančiais metais reikės dar papildomų priemonių, nes antraip skola ir toliau augs. Krizės metais Lietuvos valdžia gerokai pakoregavo biudžeto išlaidas, tačiau ir ateityje reikės laikytis griežtos viešųjų finansų politikos. C. Purfield teigimu, po krizės šalims atsigauti reikia maždaug septynerių metų.

„Valdžios ketinimai apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, yra nepriimtinas lupikavimas“, — mano Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Socialinių reikalų komiteto narys Mečislovas Zasčiurinskas. Parlamentaras įsitikinęs, kad Vyriausybė turi atsisakyti planų apmokestinti nekilnojamąjį turtą artimiausioje ateityje. „Prisidengdami krize, valdantieji padidino mokesčius, sumažino pensijas, motinystės išmokas ir atlyginimus.

Klaipėdoje nekilnojamojo turto (NT) vystytojams siekiama palengvinti mokestinę naštą: į miesto Tarybą pagalbos jau kreipėsi senamiesčio verslininkai, nuolaidų žadama ir statybininkams. Pirmadienį Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas vienbalsiai pritarė, kad nuo NT mokesčio už 2009 metus būtų atleistos trys senamiestyje veikiančios bendrovės.

Finansų ministerija, parengusi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės praplėtimo gaires, diskusijai teikia  alternatyvas dėl gyventojų apmokestinimo: 1) vienam gyvenamajam būstui (sąvoka gyvenamasis būstas suprantama kaip apimanti butus, kotedžus, individualius namus) taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybes zonoje esančio buto vidutinei vertei; 2) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldy...

Atsinaujinusi diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio tik dar kartą įrodo, kad ministro pirmininko pažadais ir Nacionaliniu susitarimu, kuriame teigiama, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tikėti negalima – įsitikinęs Liberalų ir centro frakcijos narys, Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis. Jo nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas valstybei padarytų daugiau žalos nei duotų naudos, o ypatingai šiuo laikotarpiu.

Sostinės merui ir vėl gali tekti varstyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duris. Komisija pradeda aiškintis, ar Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis Vilius Navickas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų , kai savivaldybės tarybos posėdyje agitavo ir balsavo dėl lengvatų nekilnojamojo turto (NT) pardavėjams, nors pats yra susijęs su šiuo verslu.