nt mokestis

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad likus savaitei laiko iki NT mokesčio termino pabaigos 8,9 tūkst. gyventojų deklaravo 3,6 mln. eurų. VMI duomenims, dar 24 tūkst. gyventojų iki gruodžio 15 d. per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) turi pateikti NT mokesčio deklaracijas ir sumokėti 11 mln. eurų mokesčio. „Didžiąją dalį nekilnojamojo turto savininkų, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis, apie tai informuojame išankstiniais pranešimais per Mano VMI.

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių, ypač mažai apmokestinamas nekilnojamasis ir kitas turtas. O surenkant mažai mokesčių, nėra iš ko tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas. Tačiau Finansų ministerija, panašu, dar kartą bandys šią situaciją pakeisti ir Lietuvoje esantį NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą.

Aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu taikyti tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pa...

Daugelis žemės turinčių gyventojų kasmet moka žemės mokestį, kurio dydis priklauso nuo jos vertės ir mokesčio tarifo. Skirtingus jo dydžius nustato savivaldybės, kuriose žemė yra, o vertę – Registrų centras. Šią savaitę ši valstybės įmonė paskelbė naujas vertes, pagal kurias bus apmokestinama žemė. Kai kur jos išaugo iki 78 proc. Maždaug tiek kai kam gali išaugti ir žemės mokesčio suma.

Būsto kainoms Lietuvoje augant jo įperkamumas be paskolų vis dar yra geras, tačiau jis gali prastėti, teigia Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, norint, kad šis rodiklis toliau neprastėtų, reikia stabilizuoti nekilnojamojo turto (NT) rinką įvedant tinkamą NT mokestį ir užtikrinant pasiūlos lankstumą. Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui siūlant skirtingus visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelius, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba trečiadienį planuoja svarstyti, kuris iš siūlomų modelių tinkamiausias savivaldai. Finansų ministerija siūlo, kad atskirai būtų apmokestinami visi gyventojo turimi NT objektai, o savivaldybės galėtų nustatyti skirtingą mokesčio dydį.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia nepalaikantis Finansų ministerijos pasiūlyto naujo visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. „Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis, kad visos pajamos iš planuojamo naujo modelio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tektų savivaldybėms. Tačiau jis teigia, kad mokestis turi būti mokesčių reformos dalis ir ragina valdančiuosius jos imtis.   „Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Valdančiųjų koalicijoje, panašu, bręsta naujas konfliktas. Nesutarimus dėl homoseksualių asmenų partnerystės arba civilinės santuokos keičia aštrūs ginčai dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl jo nevaikiškai apsižodžiavo Laisvės frakcijos narys, parlamento pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir finansų viceministrė Rūta Bilkšytė, dirbanti konservatorės Gintarės Skaistės vadovaujamoje ministerijoje.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis padės subalansuoti rinką ir kainas. Tačiau specialistai tikina, kad siūlomas mokestis per mažas, tad įtakos būstų kainoms ar pasiūlai nedarys. Didesniems pokyčiams esą reikėtų didesnio ir NT mokesčio.  Šiuo metu galiojantis NT mokesčio tarifas – nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės. Kiekvieno NT objekto mokestinė vertė periodiškai atnaujinama, o ją skelbia Registrų centras.

Vyriausybei ketinant keisti gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokestį, neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami.

Ketvirtadienį Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį. Pagal jį, kitaip nei dabar, apmokestinamas jau būtų pirmas gyvenamasis būstas ir visi kiti žmogui priklausantys NT objektai. Kiek reikėtų mokėti mokesčio už kiekvieną butą, namą, sodo namelį, garažą ar pirtelę priklausytų nuo to, kokia yra to turto mokestinė vertė ir toje vietovėje esančių NT vertė. Kitaip nei yra dabar, Finansų ministerija siūlo apmokestinti ir pagrindinį žmonių gyvenamąjį būstą.

Tarptautinės organizacijos seniai priekaištauja, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva per mažai apmokestina nekilnojamąjį turtą (NT). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje vyrauja didelė turtinė nelygybė, nuolat trūksta lėšų socialinei, sveikatos apsaugai ar švietimui. Tačiau, panašu, kad ši vyriausybė galų gale ryšis bent pabandyti gyventojų ir verslo NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį naujausius pasiūlymus dėl NT mokesčio pakeitimo pristatė Finansų ministerija.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT. Tačiau jau netrukus turėtų būti pateikti įstatymų projektai, kuriais NT bus apmokestintas kur kas labiau nei dabar. Kad ir  gana nedidelį, jį mokėtų visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Praėję metai išsiskyrė ryškiu būsto kainų augimu, jis buvo sparčiausias per keturiolika metų. Sumažėjęs būstų įperkamumas klientus atbaidė nuo būsto įsigijimo, tačiau kainos artimiausiu metu vis vien neturėtų ženkliai kristi, prognozuoja specialistai. Ekspertai įspėja, kad suprastėjęs įperkamumas kelia sunkumų pirminės rinkos aktyvumui, situaciją ištaisyti galėtų gyvenamojo NT mokestis.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokestį mokėtų visi savininkai, tačiau jis būtų „simbolinio dydžio“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ateityje bus tik daugiau panašių turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių, kurie turėtų pakeisti darbo jėgos mokesčius.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki šios dienos 7,2 tūkst. Nekilnojamojo turto (NT) savininkų jau deklaravo daugiau kaip 3 mln. eurų NT mokesčio. 25,6 tūkst. gyventojų pateikti NTM deklaracijas ir sumokėti mokestį turi dar savaitę laiko – iki gruodžio 15 d. Deklaracijas pateikti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), o sumokėti prisijungus prie Mano VMI ar kitu gyventojui patogiu būdu, rašoma VMI pranešime.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad 13 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi Mano VMI, sulauks pranešimų, kviečiančių pasitikrinti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Pagal preliminarius duomenis, jų NT bendra mokestinė vertė nuo šių metų viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų) ir dėl to atsiranda pareiga iki gruodžio 15 d. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaraciją (KIT715v.2) ir sumokėti mokestį.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

Labiau apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą (NT), šalyje mažėtų pajamų nelygybė. Jei šį mokestį mokėtų daugiau gyventojų, savivaldybės galėtų iš jų surinkti daugiau pinigų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje turto mokesčiai yra gerokai mažesni, tad norėdama stiprinti savivaldą ir užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį Finansų ministerija siūlo keisti dabartinį NT apmokestinimą. Kai kurie NT sektoriaus atstovai ministerijos užmojį labiau apmokestinti NT sveikina.

Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas yra mažiausiai kenksmingas ekonomikos plėtrai, iš šių mokesčių gautos pajamos gali sustiprinti savivaldybes ir pristabdyti būsto kainų augimą. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusioje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime.

„TV pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva sužinojo netikėtą naujieną. Ji tapo viena iš daugelio Lietuvos gyventojų, kuriai šiais metais teks susimokėti naują nekilnojamo turto (NT) mokestį. Daugiau apie jį domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mane šokiravo šita naujiena, nes aš nusipirkusi būstą teiravausi, kokia yra ta vertė ir ar man reikės mokėti nekilnojamo turto mokestį. Ir man dabar naujiena, kad tas mano būstas bus pervertintas“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ aiškino R. Filejeva.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.

Daugiau nei 12 tūkst. gyventojų anksčiau laiko gavo priminimus apie privalomą sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pateikti atitinkamą deklaraciją ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį gyventojai dar turi laiko iki – gruodžio 15 d., tačiau priminimus gavo trečiadienį. VMI teigia atsiprašanti dėl sukeltų nepatogumų, tačiau pripažįsta, kad mokestį vis tiek reikės sumokėti.

Iki gruodžio 15 d., kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus mažiau nei dviem savaitėms, Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, kaip greitai ir nesunkiai sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę.

Iki šių metų gruodžio 15 d. reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet apie 19 tūkst. šalies gyventojų už 2020 m. mokestinį laikotarpį turėtų sumokėti apie 7 mln. eurų NT mokesčio. Jis mokamas už turto vertę, kuri viršija 150 tūkst.

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis atnešė pasipiktinimo bangą dėl daliai transporto priemonių netinkamai įvertinamo taršos nustatymo. Nors nekilnojamojo turto (NT) vertė dažnu atveju yra kur kas didesnė už automobilio, visgi prognozuojama, kad būtent taršos mokestis surinks kur kas daugiau pinigų nei NT.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo redakcija. Joje numatyta mažesnė riba, nuo kurios privalu sumokėti mokestį. Dėl to, jį teks sumokėti didesnei daliai gyventojų. Kaip informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, 2020 m., taikomi tie patys NT mokesčio tarifai kaip ir pernai, tačiau šiemet pasikeitė NT neapmokestinamoji riba.

Gyventojai ir įmonės, praėjusiais metais turėję ar įsigiję komercinio naudojimo nekilnojamojo turto vėliausiai vasario 17 d. turi pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir sumokėti apskaičiuotus mokesčius.  To dar nepadarė daugiau kaip 20 tūkst. asmenų, kuriems gresia delspinigiai.

Naujieji metai atneša įvairių naujovių, taip pat ir į nekilnojamojo turto (NT) rinką, kur sumažinta NT apmokestinimo kartelė. Tačiau kokios dar naujovės laukia 2020 m.? Ar Lietuvoje matysime vis daugiau statybininkų iš užsienio šalių, kaip keisis kainos ir kiek kainuoja įsirengti naujai įsigytą būstą ar jį kapitaliai suremontuoti šiais metais? Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos. Jomis mažinama riba, kada šį mokestį reikėtų mokėti. Tai reiškia, kad mokestį mokės daugiau gyventojų. Už NT mokesčio įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo narių, 1 balsavo prieš, o 2 susilaikė.

Seimas po pateikimo pritarė Ramūno Karbauskio pateiktam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektui. Už jį balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, 13 parlamentarų susilaikė. Valstiečių lyderio siūlomas mokesčio modelis panašus į pasiūlytą Finansų ministerijos, kurį spalio pabaigoje Seimas grąžino tobulinti Vyriausybei. Kad mokestis įsigaliotų, jam dar reikės pereiti svarstymo ir priėmimo stadijas parlamente.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.