nekilnojamasis turtas

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Ilgai ieškoti buto, jį nusipirkti, o tada apstatyti baldais – tik pirmieji iššūkiai, su kuriais tenka susidurti naujo būsto savininkams. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, didžiausi iššūkiai ir problemos naujakurių laukia vėliau. Dalį jų galima išspręsti, laikantis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojo priežiūros taisyklių, kurios pateikiamos buto pase, kitą dalį – naudojantis butui suteiktomis garantijomis. Deja, apie šias garantijas žino ne visi.

Pernai tiek Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei pastaruosius kelerius metus, tiek ir nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo mažiau aktyvi nei 2014 metais. Labiausiai tokius rezultatus nulėmė ypatingai vangi 2015 metų pradžia. Visgi, antroje metų pusėje NT pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo maždaug 25 proc., rinka grįžo į normalų ritmą. Padidėjęs rinkos aktyvumas išaugino antrinės butų rinkos pardavėjų lūkesčius bei suteikė impulsą kainų ūgtelėjimui didmiesčiuose 4-8 proc.

Neseniai pateiktas pasiūlymas, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atmestas. Vyriausybė ir toliau sąstingyje, įsivėlusi į ministrų skandalus, tačiau priimti sprendimų, kaip sumažinti švaistomus valstybės resursus, nesiimama. Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų.

Pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleista beveik penktadaliu daugiau nekilnojamųjų daiktų, nei tuo pačiu metu pernai. Tokia pradžia, anot Registrų centro, nekilnojamojo turto rinkoje leidžia tikėtis ir aktyvesnių nei pernykščiai metų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį pardavimo sandoriais perleista 7150 pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus - 19 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį.

Vis dažniau į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipiasi žmonės nukentėję dėl verslininkų apsukrumo. Reklamose skelbiamas butų pardavimas statomuose namuose, kuriems išduotas leidimas statyti 1 ar 2 butų namus, tačiau pažvelgus į statinio projektą paaiškėja, kad iš šių butų padaryti bus keli.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.   „Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų.

Nors Rusijos rublis truputį atsigavo, bet tai nedaug palengvino situaciją šeimų, kurios užsienio valiuta yra paėmusios paskolas ir už jas įsigijusios nekilnojamojo turto. Daugeliui jų gresia prarasti sunkiai įgytus namus ar butus. Pernai perpus kritusi rublio vertė išpūtė ne tik importuojamų prekių, bet ir už valiutą įgyto nekilnojamojo turto kainą.

 VL žurnalistas Valdas Kvedaras Į europarlamentaro Rolando Pakso vaikų Mindaugo Pakso bei Ingos Stumbrienės kišenes neseniai įkrito nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jiems Antakalnyje atrėžė kelis arus valstybei priklausančios žemės, prigludusios prie jau valdomos žemės valdos.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Varėnos rajono savivaldybė naujus investuotojus vilioja žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatomis, siūlymais sumokėti paskolų palūkanas. Tačiau neturėdama laisvų žemės sklypų investuotojams praranda naujas darbo vietas. Nors laisvų nišų smulkiam ir vidutiniam verslui yra – tai medienos apdirbimo, kaimo turizmo, alternatyvios žemdirbystės srityse. Varėnos rajone veikia daugiau nei 400 smulkiųjų ir vidutinių įmonių. 70 proc.

 Dėl metų pradžioje Lietuvoje įvesto euro nekilnojamojo turto pardavėjai pakoregavo parduodamų objektų kainas. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ ekspertai skaičiuoja, kad vidutinės butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose per porą mėnesių ūgtelėjo apie 1–3 proc. Šių metų vasario pirmoje pusėje vidutinė parduodamo buto kaina Vilniuje siekė 78,6 tūkst. eurų (271,5 tūkst. litų), o praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo beveik 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst.

Kasmet sausį prisnūsdavusi nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvai įsivedus eurą, kaip ir prognozavo šios srities ekspertai, įmigo. O šiemetis sausis – „sausiausias“ per visus pastaruosius ketverius metus. Gyventojai atsargūs, verslas nebijo Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį sandoriais įgyta 5 tūkst. 800, pernai – 7 tūkst. 424, 2013-ųjų sausį – 6 tūkst. 947, 2012 metų tuo laikotarpiu – 6 tūkst. 605 nekilnojamojo turto objektai.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune po maždaug penkerių metų pertraukos kyla naujas biurų pastatas. Bet nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiuolaikiškų, didesnių biurų mieste ir toliau trūksta, o aukščiausios klasės – iš viso neišsinuomosi. O kai tokių biurų nėra, užsienio bendrovės kuriasi Vilniuje. Informacinių technologijų įmonių grupė NFQ dabar yra įsikūrusi nuosavame pastate Vilijampolėje, nors pradėję plėstis, net negalvojo apie statybas.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

Irma Gudžiūnė Nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymas, buto pirkimas, dalybos… Dauguma šių klausimų gyventojams neaiškūs. Kaip tinkamai sutvarkyti dokumentus, ką daryti ginčų ir dalybų metu aiškina nekilnojamojo turto specialistai. - Ar gali būti „pradingęs“ dar sovietiniais laikais pirktas sodo sklypas? Kreiptis į žemėtvarką ir registrų centrą? Nesu girdėjęs per savo karjerą tokios situacijos, kad „pradingtų“ sklypas.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Baigiantis metams laukiama svarbių naujienų iš kelių didžiųjų pasaulio rinkų - JAV, Kinijos bei euro zonos. Kaip ir praėjusią savaitę, daugiausiai gerų žinių tikimasi iš JAV, kur bus skelbiami BVP rezultatai, ilgalaikio prekių užsakymo ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai. Kelios geros žinios iš JAV Paskutinę šių metų savaitė JAV bus gausi makroekonominėmis naujienomis.

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Gyventojų nekilnojamojo turto (NT) bendros vertės neapmokestinamąjį dydį nuo kitų metų ketinama mažinti ketvirtadaliu, o mokesčio tarifą – nuo 1 iki 0,5 procento. Finansų ministerija skaičiuoja, kad tai leistų į biudžetą papildomai gauti apie 12,5 mln. litų pajamų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė tai numatančioms Seime svarstomoms Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė socialdemokratai Bronius Pauža ir Albinas Mitrulevičius.

Europoje ir pasaulyje autoritetingas finansų ir rinkų analizės žurnalas „Euromoney“ akcinę bendrovę „Hanner“ įvertino geriausia 2014 m. nekilnojamojo turto vystytoja Lietuvoje bei geriausia biurų plėtros bendrove Latvijoje. „Tarptautinio finansų žurnalo „Euromoney“ įvertinimas patvirtina, kad dirbame atitikdami aukščiausius standartus, kurie yra vertinami tarptautinėse nekilnojamojo turto rinkose“ – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rimstant nekilnojamojo turto rinkai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai neriasi iš kailio pirkėjams bandydami parduoti statomus daugiabučius. Konkuruojama ne tik vieta, komunikacijomis, bet ir objekto kokybe. Sostinėje statytojai pristatė daugiabutį, kuriame išmatavo jo sandarumą. Pirmą kartą Lietuvoje išmatuotas viso daugiabučio sandarumas.

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Čikagoje [...] lietuvių galbūt daugiau, nei buvo Kaune – maždaug 100 000. 75 proc. atvykėlių turi savo namus. Daugelis jų verčiasi nekilnojamuoju turtu“, – 1957 metais „Amerikos balsui“ pasakojo kinematografas ir lietuviškos kultūros Amerikoje puoselėtojas Kazimieras Lukšys, dirbęs ir nekilnojamojo turto sferoje. Pašnekovas taip pat atskleidė ketinęs apsigyventi Raseiniuose ir čia įsteigti kino teatrą bei viešbutį.

Tai yra viena didžiausių nuomos paklausos bangų metuose. Ne visus nuomotojus ji džiugina. Studendai galės džiaugtis didesniu butų nuomai pasirinkimu, tačiau teks mokėti daugiau. Liepos pabaiga šalies dvidešimtmečiams tampa svarbiu laikotarpiu, nes tuomet paaiškėja, ar jie įstojo į savo svajonių specialybes.

Andrius Kunčina, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors visos ligšiolinės Čekijos vyriausybės stengėsi kovoti su juodąja rinka, šešėline ekonomika ir nelegaliais imigrantais, visuotinai žinoma, kad, pavyzdžiui, Čekijos statybose didelę dalį darbininkų sudaro uždarbio siekiantys imigrantai, kurių dauguma – slovakai bei buvusių tarybinių respublikų piliečiai. Tarp šių vyrauja ukrainiečiai, sudarantys vieną iš trijų gausiausių imigrantų kategorijų Čekijoje.

Žinių radijas Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas sako, kad po 2009 m. krizės Lietuvoje vyrauja stagnuojanti automobilių rinka. Per ketverius metus padėtis keitėsi nežymiai, kasmet buvo įregistruojama kiek daugiau nei 13 tūkst. automobilių. „Tas skaičius nedidėja. Ne išimtis ir šie metai.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus. Lietuviai – antri po latvių Baltijos šalyse, labai norintys būtinai turėti nuosavą būstą. Pirkimo-pardavimo rinka atgijo pernai.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nekilnojamo turto (NT) pardavimai Lietuvoje sparčiai auga, bet būsto paskolų rinka pernelyg nedidėja. Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad prieš euro įvedimą iš vokelių pradedami traukti ir neapskaityti pinigai. Vis dėlto, pašnekovų manymu, neskaidrios lėšos sudaro mažesniąją dalį pinigų, už kuriuos perkamas NT. Juolab kad toks pirkinys – rizikingas būdas jas legalizuoti.

Neteisėtų statybų savininkai nuo šiol turi prieglobstį. Tai vieno langelio principu visas NT ir statybų teisines (ir netik) problemas sprendžianti platforma, vienijanti šios srities specialistus visoje šalyje. Klaipėdiečių šeimos kompanija Memelex įkūrė naują paslaugą, skirtą visiems, kurie turi vienokių ar kitokių problemų su savo nuosavybe ar statinių statyba, jų įteisinimu. www.statybosteise.

Prancūzijos kurorte Kanuose kovo mėnesį kasmet vyksta tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) ir investicijų paroda MIPIM. Nors Lietuvos miestai parodoje pasirodo toli gražu ne pirmą kartą, dalyvavimo nauda vis dar abejojama: esą pristatomi pusiau utopiniai projektai ir vėjais paleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Nuo tramvajaus iki Laisvės alėjos Prestižinė MIPIM paroda Kanuose organizuojama nuo 1991 metų. Joje susirenka geriausi NT rinkos grandai iš viso pasaulio.

Pasaulio finansų krizė parodė, kad nekilnojamojo turto kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik bankams, bet ir valstybėms, o galiausiai – ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl reikalinga pertvarka, kuri padėtų užkirsti kelią naujiems burbulams, konstatuota diskusijoje su lietuvių kilmės JAV ekonomistu, šių metų Nobelio premijos laureatu, Jeilio universiteto profesoriumi Robertu J. Shilleriu.

Jolanta Grubliauskaitė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnais baigė didelės apimties – 35 tomų – ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, vykdant Šiaulių valstybinės kolegijos pastato rekonstrukciją ir daugiabučių namų modernizavimo programą Šiaulių apskrityje, informavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Įspūdingus vasaros pardavimus, kurie pirmą kartą per pastaruosius metus nepasidavė sezoniškumui, užbaigė rekordinis trečiasis 2013 metų ketvirtis. Vasaros mėnesiais naujos statybos butų pardavimai Vilniuje buvo net 42 % didesni negu praėjusiais metais, o Registrų centro duomenimis ši vasara 31 % aktyvesnė sandorių atžvilgiu nei pernai. Trečiąjį 2013 metų ketvirtį nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje pardavė daugiau nei 650 butų, vidutiniškai beveik po 220 butų per mėnesį.

Viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio investicijų bendrovių „Agrowill Group“ už 1,9 tūkst. hektarų žemės pardavimą gavo beveik 1,5 mln. litų pelno. Bendrovės pirmojo pusmečio veiklos ataskaitoje nurodoma, kad už „Žemės vystymo fondo 1“, „Žemės vystymo fondo 2“ ir „Žemės vystymo fondo 8“ akcijų pardavimą grupė gavo 1,425 mln. litų pelno. Įmonė fondus pardavė už 17,68 mln.

Pirmadienį į eterį naujam sezonui sugrįžtanti populiariausia LNK gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ suteiks galimybę pasidairyti po paslaptingiausią ir labiausiai saugomą gyvenamųjų namų kvartalą visoje Lietuvoje – Laurų gyvenvietę. 32 namų kvartale 8 hektarų plote, pušyne greta Neries vingio gyvena vieni turtingiausių šalies žmonių. Vos privažiavus prie Laurų gyvenvietės pasitinka apsauga.

Naujai paskelbtas tyrimas atskleidė, kad žemės ūkio paskirties žemė Britanijoje per nepilną dešimtmetį pabrango daugiau nei trigubai. Ar tai turės įtakos maisto kainoms? Karališkasis tyrimų institutas apibūdino šį kainų šuolį kaip „stulbinantį“. Anot tyrėjų, ūkio paskirties žemės akras šiuo metu kainuoja vidutiniškai 7 440 svarų, palyginus su 2 400 svarais, už 1 arą pardavėjų prašytais 2004 metais.

Ateinantis rugsėjis ir naujieji mokslo metai išjudino nekilnojamojo turto rinką didžiuosiuose šalies miestuose. Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, liepos mėnesį Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta apie 10,3 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 5,5 proc. daugiau nei šiemet birželį ir 24,4 proc. daugiau nei 2012-ųjų liepą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Lietuvos statybų sektoriuje atliko 425 patikrinimus, po kurių mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo daugiau kaip 7 mln. Lt mokestinių prievolių, taip pat buvo užfiksuoti 56 administracinės teisės pažeidimai. „Statybų sektorius turi savo ypatumų – konkursus laimėjusios kompanijos, samdomos kaip rangovai, tuomet jos ieško subrangovų, o šie į pagalbą pasitelkia dar kitus ūkio subjektus.

Antrąjį 2013 m. ketvirtį šalyje atliktų statybos darbų apimtis, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 7,1 procento. Antrąjį 2013 m. ketvirtį statybos darbų atlikta už 1,9 mlrd. litų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šalies teritorijoje atlikta 93 procentai visų statybos darbų (už 1,7 mlrd. litų), ne šalies teritorijoje – 7 procentai (už 128 mln.

Karolis Birgilas Jūriniai konteineriai prieš pusę amžiaus kardinaliai pakeitė pasaulio prekybą ir uostų veiklą. Dėl alternatyvaus jų panaudojimo šiandien nekilnojamojo turto apibūdinimas gali nebetekti prasmės. Šeštajame dešimtmetyje du amerikiečiai, ieškodami patogaus būdo jūrų keliais transportuoti prekes, išrado jūrinį konteinerį, kuriam po poros metų buvo pritaikytas ISO standartas. Šie konteineriai išplito po visą pasaulį.

 Nenoras įsipareigoti bankui yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsisakoma ketinimų pirkti būstą. Šią priežastį įvardijo net 42 proc. būsto nuomininkų. Šiek tiek mažiau – 37 proc. žmonių nurodė, kad neturi pakankamai santaupų 15 proc. pradiniam įnašui. Taip teigia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ liepos mėnesį atliktos apklausos dalyviai.

 „Ober-Haus Real Estate Advisors“ apskaičiuota 2013 m. birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kainos smuko 4,3 proc. Rygoje išliko stabilios, o Vilniuje pakilo 0,1 proc. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per paskutinius 12 mėnesių didžiausi metiniai pokyčiai taip pat fiksuojami Taline. Palyginti su 2012 m. birželiu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 8,5 proc., Rygoje – 0,5 proc., Vilniuje – 0,1 proc.

Euro zonos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vieningų tendencijų nematyti. Tai yra nulemta didelės NT priklausomybės nuo fundamentalių ekonomikos veiksnių. Kadangi euro zona pastaruoju metu atrodo kaip daugybė nepriklausomų ekonomikų, o ne kaip viena vieninga rinka, tokios pat tendencijos yra būdingos ir NT rinkai. Nuosmukis pietų rinkose tęsiasi Ispanijos NT rinkoje žiema dar nesibaigė. Nors 2013 m. I ketvirtį metinis būsto kainų smukimas ir sulėtėjo, tačiau siekė beveik 8 proc.

2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 0,7 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai, iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 2,5, daugiabučiuose namuose – 0,7 procento. Butai naujos statybos daugiabučiuose namuose atpigo 3 procentais, o vieno ir dviejų butų namuose – pabrango 3,5 procento.

Siekiant sutramdyti apleistų žemės ūkio naudmenų savininkus pakenkta tikriesiems ūkininkams. Jie tvirtina, kad paskelbtame apleistų žemių žemėlapyje, kuris parengtas pasitelkiant dirbtinį Žemės palydovą, randa daug netikslumų. Jų neištaisius, valdų savininkai turėtų mokėti didesnį žemės mokestį. Savivaldybės nuogąstauja, kad dėl to jos gali neišvengti teismų. Randa daug klaidų „Mus užgriuvusi apleistų žemės plotų nustatymo tvarka – tikras nesusipratimas.

Populiarioji dainininkė Adele iš įrašų ir koncertų uždirbtus milijonus investuoja į nekilnojamąjį turtą: naujausias jos pirkinys – 6 mln. vertės namas vakarų Londone, Kensingtono rajone, rašo Showbizspy.com. Prabangų būstą 25 metų mergina įsigijo kartu su savo mylimuoju, 39 metų verslininku Simonu Koneckiu. Praėjusiais metais pora susilaukė savo pirmojo sūnaus Angelo. Name Adelės pageidavimu buvo įmontuoti neperšaunamo stiklo langai, kad šeima būtų apsaugota nuo įsibrovėlių.