nekilnojamasis turtas

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2017 metams. Siūloma jį mažinti nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. poilsio, kultūros, sporto, mokslo ir maitinimo įstaigų, knygynų, meno galerijų, kūrybinių dirbtuvių pastatų savininkams. Taip sostinėje tikimasi paskatinti viešbučių plėtrą bei sukurti patrauklesnę mokestinę aplinką. Didžiausią – 3 proc.

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Taline naujos statybos būstas brango sparčiau negu didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl Estijos sostinės gyventojų galimybės įsigyti naujos statybos būstą sumažėjo.

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai. „Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Pernai butų kainos Vilniuje augo žymiai nuosaikiau, tuo tarpu gyventojų perkamosios galios augimas išliko gana spartus. Būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, gyventojų galimybės įsigyti būstą toliau augo. Palankios sąlygos paklausos augimui išliks ir šiemet, tačiau butų kainų augimas neturėtų viršyti spartėsiančio atlyginimų augimo. „Pernai parduotų butų skaičius Vilniuje kiek sumažėjo, tačiau tai daugiausiai lėmė mažiau aktyvi nei įprasta metų pradžia.

  2016 metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo aktyvesnė nei tikėtasi ir žada, kad per visus metus bus pagerinti pernykščiai rezultatai, sako Registrų centro atstovė.   „Metai prasidėjo aktyviau negu įprasta. Sausis parodė, kad galima tikėtis aktyvesnių metų nei pernai ir būtų įdomu pažiūrėti, ar pralenks euro įvedimo įkaitintus metus. Vasarį šiaip ar taip rinka pradeda įsibėgėti, ir tas augimas buvo lauktas“, - BNS sakė Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Nors šiuo metu butų nuomos kainos, siūlomos skelbimuose, yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vis dėlto per pirmus du metų mėnesius itin didelių pokyčių nematoma. Vilniuje vasarį, palyginti su sausiu, fiksuojamas nedidelis teigiamas pokytis, Kaune ir Klaipėdoje, atrodo, nuomos pasiūlos kainos stabilizuojasi. Kaip kinta nuomos pasiūlos kainos? Šiuo metu didžiuosiuose šalies miestuose už butų nuomą prašoma didesnės pinigų sumos nei prieš metus.

Greičiau, aukščiau, tvirčiau. Šis olimpinis šūkis, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio sporto elitas, nėra svetimas ir verslo pasauliui. Ne išimtis ir verslas Lietuvoje. Netgi sakyčiau, kad toks turėtų būti neoficialus verslo žmonių šūkis. Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.

Nida, Juodkrantė ar Palanga, o gal Juodosios jūros skalaujamas Bulgarijos kurortas Varna arba Ispanijai priklausančios Kanarų salos, kur net žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 15 laipsnių šilumos? Kuriame kurorte labiau apsimoka pirkti ir nuomotis būstą? Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

33 metų žmogus, būstą perkantis Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, ir 23 metų laikotarpiui besiskolinantis nuo 47 iki 60 tūkst. eurų – taip pernai atrodė vidutinis statistinis šalies gyventojas, ėmęs SEB banko būsto paskolą. Iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 metais. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 metais, išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. eurų.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negrąžins nekilnojamojo turto (NT) mokesčio permokos gyventojams už 2012-2014 metus, rašo žiniasklaida. Galimybė jos prašyti atsirado po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškinimo, kad neapmokestinamąją NT vertę reikia taikyti asmens, o ne šeimos turtui. NT mokestis, kuris buvo deklaruotas ir sumokėtas už 2012-2014 m. mokestinius laikotarpius, nebus perskaičiuojamas ir grąžinamas, pabrėžia VMI.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą, nesikeičia jau kelerius metus – tai kaina ir vieta. Dauguma šiuo metu įpirktų būstą, kurio kaina nesiektų šimto tūkstančių eurų. Jei rastų tinkamą pasiūlymą, dauguma neužtektų santaupų – skolintųsi. Vis dėlto vidutiniškai kas 10-as turi sukaupęs visą reikiamą būstui pirkti sumą.

Butų kainos sausio mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tuo tarpu Panevėžyje jos nekito, skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, ūgtelėjo 0,2 proc. Metinis jų augimas sausį siekė 2,5 proc. (gruodį - 2,3 proc.), pranešė „Ober-Haus“. „Sausis butų rinkoje buvo pastebimai aktyvesnis, palyginti su 2015 metų pradžia.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Ilgai ieškoti buto, jį nusipirkti, o tada apstatyti baldais – tik pirmieji iššūkiai, su kuriais tenka susidurti naujo būsto savininkams. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, didžiausi iššūkiai ir problemos naujakurių laukia vėliau. Dalį jų galima išspręsti, laikantis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojo priežiūros taisyklių, kurios pateikiamos buto pase, kitą dalį – naudojantis butui suteiktomis garantijomis. Deja, apie šias garantijas žino ne visi.

Pernai tiek Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei pastaruosius kelerius metus, tiek ir nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo mažiau aktyvi nei 2014 metais. Labiausiai tokius rezultatus nulėmė ypatingai vangi 2015 metų pradžia. Visgi, antroje metų pusėje NT pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo maždaug 25 proc., rinka grįžo į normalų ritmą. Padidėjęs rinkos aktyvumas išaugino antrinės butų rinkos pardavėjų lūkesčius bei suteikė impulsą kainų ūgtelėjimui didmiesčiuose 4-8 proc.

Neseniai pateiktas pasiūlymas, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atmestas. Vyriausybė ir toliau sąstingyje, įsivėlusi į ministrų skandalus, tačiau priimti sprendimų, kaip sumažinti švaistomus valstybės resursus, nesiimama. Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų.

Pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleista beveik penktadaliu daugiau nekilnojamųjų daiktų, nei tuo pačiu metu pernai. Tokia pradžia, anot Registrų centro, nekilnojamojo turto rinkoje leidžia tikėtis ir aktyvesnių nei pernykščiai metų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį pardavimo sandoriais perleista 7150 pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus - 19 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį.

Vis dažniau į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipiasi žmonės nukentėję dėl verslininkų apsukrumo. Reklamose skelbiamas butų pardavimas statomuose namuose, kuriems išduotas leidimas statyti 1 ar 2 butų namus, tačiau pažvelgus į statinio projektą paaiškėja, kad iš šių butų padaryti bus keli.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.   „Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų.

Nors Rusijos rublis truputį atsigavo, bet tai nedaug palengvino situaciją šeimų, kurios užsienio valiuta yra paėmusios paskolas ir už jas įsigijusios nekilnojamojo turto. Daugeliui jų gresia prarasti sunkiai įgytus namus ar butus. Pernai perpus kritusi rublio vertė išpūtė ne tik importuojamų prekių, bet ir už valiutą įgyto nekilnojamojo turto kainą.

 VL žurnalistas Valdas Kvedaras Į europarlamentaro Rolando Pakso vaikų Mindaugo Pakso bei Ingos Stumbrienės kišenes neseniai įkrito nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jiems Antakalnyje atrėžė kelis arus valstybei priklausančios žemės, prigludusios prie jau valdomos žemės valdos.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Varėnos rajono savivaldybė naujus investuotojus vilioja žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatomis, siūlymais sumokėti paskolų palūkanas. Tačiau neturėdama laisvų žemės sklypų investuotojams praranda naujas darbo vietas. Nors laisvų nišų smulkiam ir vidutiniam verslui yra – tai medienos apdirbimo, kaimo turizmo, alternatyvios žemdirbystės srityse. Varėnos rajone veikia daugiau nei 400 smulkiųjų ir vidutinių įmonių. 70 proc.

 Dėl metų pradžioje Lietuvoje įvesto euro nekilnojamojo turto pardavėjai pakoregavo parduodamų objektų kainas. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ ekspertai skaičiuoja, kad vidutinės butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose per porą mėnesių ūgtelėjo apie 1–3 proc. Šių metų vasario pirmoje pusėje vidutinė parduodamo buto kaina Vilniuje siekė 78,6 tūkst. eurų (271,5 tūkst. litų), o praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo beveik 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst.

Kasmet sausį prisnūsdavusi nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvai įsivedus eurą, kaip ir prognozavo šios srities ekspertai, įmigo. O šiemetis sausis – „sausiausias“ per visus pastaruosius ketverius metus. Gyventojai atsargūs, verslas nebijo Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį sandoriais įgyta 5 tūkst. 800, pernai – 7 tūkst. 424, 2013-ųjų sausį – 6 tūkst. 947, 2012 metų tuo laikotarpiu – 6 tūkst. 605 nekilnojamojo turto objektai.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune po maždaug penkerių metų pertraukos kyla naujas biurų pastatas. Bet nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiuolaikiškų, didesnių biurų mieste ir toliau trūksta, o aukščiausios klasės – iš viso neišsinuomosi. O kai tokių biurų nėra, užsienio bendrovės kuriasi Vilniuje. Informacinių technologijų įmonių grupė NFQ dabar yra įsikūrusi nuosavame pastate Vilijampolėje, nors pradėję plėstis, net negalvojo apie statybas.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

Irma Gudžiūnė Nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymas, buto pirkimas, dalybos… Dauguma šių klausimų gyventojams neaiškūs. Kaip tinkamai sutvarkyti dokumentus, ką daryti ginčų ir dalybų metu aiškina nekilnojamojo turto specialistai. - Ar gali būti „pradingęs“ dar sovietiniais laikais pirktas sodo sklypas? Kreiptis į žemėtvarką ir registrų centrą? Nesu girdėjęs per savo karjerą tokios situacijos, kad „pradingtų“ sklypas.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Baigiantis metams laukiama svarbių naujienų iš kelių didžiųjų pasaulio rinkų - JAV, Kinijos bei euro zonos. Kaip ir praėjusią savaitę, daugiausiai gerų žinių tikimasi iš JAV, kur bus skelbiami BVP rezultatai, ilgalaikio prekių užsakymo ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai. Kelios geros žinios iš JAV Paskutinę šių metų savaitė JAV bus gausi makroekonominėmis naujienomis.

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Gyventojų nekilnojamojo turto (NT) bendros vertės neapmokestinamąjį dydį nuo kitų metų ketinama mažinti ketvirtadaliu, o mokesčio tarifą – nuo 1 iki 0,5 procento. Finansų ministerija skaičiuoja, kad tai leistų į biudžetą papildomai gauti apie 12,5 mln. litų pajamų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė tai numatančioms Seime svarstomoms Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė socialdemokratai Bronius Pauža ir Albinas Mitrulevičius.

Europoje ir pasaulyje autoritetingas finansų ir rinkų analizės žurnalas „Euromoney“ akcinę bendrovę „Hanner“ įvertino geriausia 2014 m. nekilnojamojo turto vystytoja Lietuvoje bei geriausia biurų plėtros bendrove Latvijoje. „Tarptautinio finansų žurnalo „Euromoney“ įvertinimas patvirtina, kad dirbame atitikdami aukščiausius standartus, kurie yra vertinami tarptautinėse nekilnojamojo turto rinkose“ – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rimstant nekilnojamojo turto rinkai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai neriasi iš kailio pirkėjams bandydami parduoti statomus daugiabučius. Konkuruojama ne tik vieta, komunikacijomis, bet ir objekto kokybe. Sostinėje statytojai pristatė daugiabutį, kuriame išmatavo jo sandarumą. Pirmą kartą Lietuvoje išmatuotas viso daugiabučio sandarumas.

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Čikagoje [...] lietuvių galbūt daugiau, nei buvo Kaune – maždaug 100 000. 75 proc. atvykėlių turi savo namus. Daugelis jų verčiasi nekilnojamuoju turtu“, – 1957 metais „Amerikos balsui“ pasakojo kinematografas ir lietuviškos kultūros Amerikoje puoselėtojas Kazimieras Lukšys, dirbęs ir nekilnojamojo turto sferoje. Pašnekovas taip pat atskleidė ketinęs apsigyventi Raseiniuose ir čia įsteigti kino teatrą bei viešbutį.

Tai yra viena didžiausių nuomos paklausos bangų metuose. Ne visus nuomotojus ji džiugina. Studendai galės džiaugtis didesniu butų nuomai pasirinkimu, tačiau teks mokėti daugiau. Liepos pabaiga šalies dvidešimtmečiams tampa svarbiu laikotarpiu, nes tuomet paaiškėja, ar jie įstojo į savo svajonių specialybes.