nekilnojamasis turtas

Pavasarį įsigaliosiantys Statybų įstatymo pakeitimai, numatysiantys, kokiais atvejais individualų namą bus galima statyti savo jėgomis (ūkio būdu), o kada būtina samdyti kvalifikuotus ekspertus, turės įtakos individualių namų statytojams, penktadienį pranešė portalas delfi.lt. Naujo reglamentavimo tikslas – užtikrinti statybos kokybę, procesų skaidrumą, statybos dalyvių kvalifikaciją, atsakomybę.

Bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad šiemet Kaune butų pasiūla bus rekordinė, Vilniuje pastatytų butų skaičius turėtų augti, o Klaipėdoje – šiek tiek sumažės. Tuo metu būsto paklausa išliks vangi, teigia įmonės Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintas plėtros įmokos nuostatas nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybės paramos jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką – jos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.  „Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – treč...

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės 2023 metais suplanavo daugiau nei 707 mln. eurų investicijų į NT plėtrą, rašo portalas vz.lt. Portalo teigimu, didieji šalies plėtotojai planuoja bent 1,7 proc. didesnes investicijas nei 2022 metais (695,8 mln. eurų) – tai didžiausias investicinis apetitas, kurį VŽ fiksuoja per pastaruosius metus. Daugiausia šiemet į plėtrą investuoti planuoja „MG grupės“ valdoma įmonė „Darnu Group“ (114 mln. eurų), Dargių šeimos valdoma „Eika“ (95,07 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Lietuvos teismas nutraukė bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašė taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. Kauno apygardos teismas sausio 23-iąją paskelbė, kad Rusijos įmonei bylos nagrinėjimo metu teikiama teisinė pagalba pakenktų Lietuvos saugumui.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) ir 20 iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Aštuonios iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Metinis būsto kainų augimo tempas vis dar yra spartus, tačiau daugėja indikacijų, kad pasiektos jų augimo „lubos“, teigia Lietuvos bankas (LB). „Toks kainų augimo tempas lenkia atlyginimų augimą, tad būsto įperkamumas toliau prastėja“, – skelbia LB. Anot centrinio banko, nekilnojamojo turto (NT) kainos yra pervertintos apie 4 procentais. „Tačiau pastaruosius kelis mėnesius metinis kainų augimas lėtėja, o mėnesiniai kainų indeksų pokyčiai netgi rodo nedidelį kainų mažėjimą“, – nurodo LB.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kylant, 2022 m. jų buvo nupirkta penktadaliu mažiau nei 2021 m., tačiau suma, išleista būstams, išliko panaši. Taigi pirkėjai už mažiau mokėjo daugiau. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 34,4 tūkst. butų, 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų. Brangiausias 2022 metais įsigytas butas buvo Neringoje ir atsiėjo 3,2 mln. eurų, o brangiausias gyvenamasis namas buvo parduotas Palangoje, atsiėjęs net kiek pigiau – 3,15 mln. eurų.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Tačiau nuo kitų metų dar keičiasi ir NT įsigijimo tvarka – Lietuvoje nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila.

Palangos merui Šarūnui Vaitkui paskelbus informaciją apie galimai neteisėtai vykdomas statybas Kunigiškių paplūdimyje, Klaipėdos apygardos prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Pirmadienį Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus feisbukė kėlė abejones dėl statybų ant jūros kranto, pirmojoje pajūrio zonoje, teisėtumo.

Po 2014 metų Maskvos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos, šiame Ukrainos pusiasalyje kilo nekilnojamo turto bumas, nes daugybė rusų suskubo įsigyti namus pajūryje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nuo okupacijos pradžios į Krymą persikėlė apie 800 000 rusų, kiti čia pirko vasarnamius arba butus nuomai. Todėl nenuostabu, kodėl vietinė nekilnojamo turto rinka sužydėjo.

Pernai Lietuvoje įregistruota 130,4 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 19 proc. mažiau nei 2021 metais (160,3 tūkst.), pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad pernai rinką neigiamai paveikė augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl ekonomikos augimo ir kitos priežastys.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkoje 2023 metais daugės didelių ir konversijų projektų, didės dėmesys tvarumui, be to, gali keistis komercinio NT nuomos kainos, rinkoje dominuos pirkėjai, atsigaus butų pardavimai, teigia rinkos atstovai. BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

Nuo sausio pradžios gyventojai Registrų centre (RC) galės savarankiškai, neišeidami iš namų gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusių paslaugų, ketvirtadienį pranešė RC. Jie galės elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartis, pateikti prašymus jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat pateikti prašymus įregistruoti juridinius faktus apie šeimos turtą bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai lapkritį traukėsi 10-ą mėnesį, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, pratęsdami rekordinę mažėjimo seriją aukštų hipotekos palūkanų ir mažų atsargų fone. JAV nekilnojamojo turto sektorius, kuris yra jautrus palūkanų normų pokyčiams, prislopo, kai centrinis bankas šiais metais kelis kartus padidino bazinę paskolų palūkanų normą, siekdamas pristabdyti sparčiai augančią infliaciją ir atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Šiemet sausį-spalį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 3,7 mlrd. eurų – 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį atlikta statybos darbų už 467,6 mln. eurų to meto kainomis –  5,1 proc. daugiau nei rugsėjį. Pastatų statybos darbų atlikta 0,8 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 11,6 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – statybos darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

Subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti skiriamos ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai paaiškino, kas ir kada gali pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje. Tarp galinčių gauti šią subsidiją – ne vien jaunos šeimos, bet ir vieniši vilniečiai, rašoma pranešime spaudai. Kas turi teisę į subsidiją būstui įsigyti? Pasak „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr.

Per lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota apie 9,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – tai yra kukliausias mėnesio rezultatas šiemet, rašoma pranešime spaudai. Paskutinį kartą mažesnis įregistruotų NT sandorių skaičius buvo fiksuotas per pandemiją 2020 metų gegužę, pastebi įregistruotų NT sandorių dinamiką stebintys Registrų centro analitikai. Per visus šiuo metu Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 120 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc.

Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą. Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ vystys VMG grupės statybos konstrukcijų gamyklos projektą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Hanner“ investicijos į projektą neskelbiamos.  Anot pranešimo, „Hanner“ grupės įmonė „Trust Capital“ tapo VMG grupės bendrovės „VMG Lignum construction“ dalininke.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Kinijos pareigūnai pristatė plataus masto priemones, skirtas gelbėti su dideliais sunkumais susidūrusį nekilnojamojo turto sektorių.  Bankų veiklos reguliavimo institucija ir centrinis bankas penktadienį paskelbė 16 punktų vidinių direktyvų rinkinį, skirtą skatinti „stabilią ir sveiką pramonės plėtrą“, apie kurias pirmadienį pranešė Kinijos žiniasklaida.

Ekonominės ir geopolitinės priežastys lemia, kad nekilnojamojo turto (NT) sandorių Lietuvoje šiemet yra mažiau nei pernai, tačiau, šių metų rezultatai yra labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti dar iki pandemijos – 2019 metais, skelbia Registrų centras. Šiais metais Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 110 tūkst. NT sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-spalį. Vien tik spalį įregistruota 11,2 tūkst. sandorių – 20 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 3 proc.

Šiemet gali būti baigta daugiau nei 400 daugiabučių renovacija – ketvirtadaliu daugiau nei pernai, sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė. Pasak Gintarės Burbienės, rangovų dar neturi 340 dėl renovacijos apsisprendusių daugiabučių, todėl bus aiškinamasi, kodėl procesas stringa.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 77 būstai, iš kurių 62 ekonominiame ir  vidutiniame, 15 prestižiniame segmente. Sulėtėjusi NT rinka keičia ir pirkėjų elgesį – jie turi galimybę daugiau laiko skirti sprendimui būsto įsigijimui priimti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė, rašoma pranešime spaudai.

Butai Taline pinga antrą mėnesį iš eilės, o liepą jų vidutinė kainą, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, buvo 2 proc. mažesnė nei birželį – 2907 eurai už kvadratinį metrą, rodo Estijos žemės departamento išankstiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Estijos sostinėje pabrango vidutiniškai 24,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,8 proc., per metus – pakilo 28,6 proc. iki 2801 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9 proc.

Vidutinė namo kaina JK per pastaruosius metus išaugo £32,000: tipinis namas dabar kainuoja £283 000 –12,8 proc. daugiau nei pernai gegužę, rodo naujausi duomenys. Palyginimui, balandį būsto kainos ūgtelėjo 11,9 proc., skelbia Nacionalinės statistikos biuras ir pažymi, kad nekilnojamojo turto vertė Anglijoje, Velse ir Škotijoje gegužės mėnesį pasiekė naują rekordinį lygį. Anglijoje vidutinė būsto kaina per metus padidėjo 13,1 proc. iki £302 000, Velse – 14,4 proc.

TV3 statybų laida „Penkių žvaigždučių būstas“ sulaukė netikėto žiūrovų skambučio. Į redakciją paskambinęs kaunietis Andrius prasitarė, kad nori pirkti antrą būstą pajūryje ir tokiu būdu yra pasiruošęs nustebinti savo mylimąją. Andrius neslepia, kad jau kuris laikas su savo mergina svajojo apie nuosavą būstą prie jūros ir mano, kad dabar tam atėjo tinkamas laikas. „Aš esu vyras, kuris girdi savo moterį.

Svarstydami įsigyti nuosavą būstą ir planuodami skolintis pinigų iš banko, stengiamės kuo tiksliau įvertinti savo finansines galimybes, tačiau neretai pamirštame suskaičiuoti ne tik būsto paskolos dydį, bet ir papildomas išlaidas, su kuriomis teks susidurti įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tam, kad vėliau netektų patirti nepatogumų, svarbu mokėjimams pinigų atsidėti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Lietuvoje smarkiai kylant būsto nuomos kainoms, universitetai sako galintys sutalpinti absoliučią daugumą bendrabučiuose gyventi pageidaujančių studentų. Vis dėlto jų negavusieji, pasak studentų atstovų, yra priversti dirbti, kad galėtų save išlaikyti, o apgyvendinimo infrastruktūra bendrabučiuose – prasta.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų, rašoma pranešime spaudai.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.