nekilnojamasis turtas

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

Būsto kainoms Lietuvoje augant jo įperkamumas be paskolų vis dar yra geras, tačiau jis gali prastėti, teigia Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, norint, kad šis rodiklis toliau neprastėtų, reikia stabilizuoti nekilnojamojo turto (NT) rinką įvedant tinkamą NT mokestį ir užtikrinant pasiūlos lankstumą. Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

Lietuvoje apie 6,7 tūkst. nepilnamečių turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 131,5 mln. eurų, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. Ji mano, kad perrašydami vaikams turtą tėvai bando išvengti NT mokesčio.  „Tai grynas mokestinis arbitražas, kai turtas registruojamas kito gyventojo vardu, nepilnamečio, nes tuomet mokesčiai tėvams neskaičiuojami“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę pareiškė viceministrė.

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Didžiuosiuose miestuose labai trūksta būstų nuomai, o tai kelia galvos skausmą ne tik nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, bet ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo galima rinktis iš maždaug 2500 būtų nuomai, o šiuo metu tokių belikę apie 400. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujo būsto pardavimo rinkoje yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas.

Pernai valstybės įmonės ir viešosios įstaigos atsisakė apie 57 tūkst. kv. metrų ploto nebenaudojamo nekilnojamojo turto, skelbia jo pardavimu užsiimantis Turto bankas.   Iš viso per 2021 metus 37 valstybės įstaigos Turto bankui perdavė 203 objektus, kurių bendras plotas sudaro 57 tūkst. kv. metrų. „Nekilnojamojo turto atsisakymas atspindi sistemines reformas bei pokyčius, vykstančius organizacijų viduje.

Žvilgsnis į namą, pirmą kartą parduodamą po 80 metų – praktiškai nepaliestas nuo 1930-ųjų. Beveik nepaliestas trijų miegamųjų namas, statytas 1930-aisiais, pateko į Didžiosios Britanijos, Bristolio nekilnojamo turto rinką ‒ jis tebėra išlaikęs to laikotarpio originalumą. Pirmoji namo savininkė jame gyveno iki 104 metų amžiaus. Namas buvo parduodamas pirmą kartą per 80 metų ir yra beveik nepaliestas nuo tada, kai buvo pastatytas.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjusi Rusijos karinė invazija Ukrainoje kol kas neturėjo reikšmingos įtakos pardavimams Lietuvos būsto rinkoje, tačiau pripažįsta, kad naujų užklausų dėl butų įsigijimo sumažėjo.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Neringos valdininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai bei Finansų ministerija įsitraukė į tikras lenktynes. Ir varžosi jie ne dėl kokio nors prizo, o dėl nekilnojamojo turto Nidoje likimo. Švyturio kompleksą sudarančius pastatus neringiškiai norėjo paversti muziejumi, kai netikėtai išvydo statinius Turto banko parduoti planuojamųjų objektų sąraše.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Nekilnojamojo turto kainų rodikliai pernai šturmavo naujas aukštumas. Būsto nuomos kaina būna didesnė už paskolos įmoką, tai lietuvius skatina įsipareigoti bankams. Specialistų vertinimu, pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ir kainų mažėjimo gali tekti palaukti.  Ekspertai atkreipia dėmesį, kad padidėjęs aktyvumas mažino nuomai skirtų objektų skaičių – didžiuosiuose Lietuvos miestuose jis krito daugiau nei 25 proc.

Svarbiausia 2021-ųjų tendencija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo statybų kainų augimas, kas privertė rinkos dalyvius persvarstyti kai kurių vystomų projektų biudžetus, teigia BNS apklausti NT rinkos atstovai. Tarp svarbiausių šių metų įvykių taip pat buvo minimas Vilniaus bendrojo plano bei valstybinės žemės nuomos pakeitimų priėmimas, būsto rinkos aktyvumas, permainos biurų rinkoje.

Pastatų sektoriuje dabar yra neišnaudotų resursų kovoje su klimato kaita. Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Po renovacijos pasiekti energinių sąnaudų sutaupymai gali  padėti ženkliai sumažinti CO2 emisijų kiekį. Ypatingai reikšmingas klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas.

Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių įregistruota 134,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 28 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį (104,8 tūkst.) ir ketvirtadaliu daugiau nei 2019 metais tuo pat laiku (106,5 tūkst.), pranešė Registrų centras.  Įmonės analitikai prognozuoja, kad NT sandorių rinka artėja prie rekordinio rezultato, pagerindama prieš dvejus metus fiksuotą iki tol didžiausią metinį sklypų, namų, butų ir kito NT sandorių skaičių.

Registrų centras suskaičiavo, kiek per penkerius metus pabrango butai skirtinguose Lietuvos miestuose. Vilniuje butų kainos per penkmetį šoko beveik pusantro karto. Tačiau sparčiausiai augo visai ne sostinės kainos – kai kuriuose miestuose jos kone padvigubėjo. Vilnietis Pavelas šiuo metu dėl koronaviruso pandemijos darbuojasi iš namų. Jis dirba sistemų architektu, rūpinasi programinės įrangos kūrimu, dėl to daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio.

Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.  Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.

Šiais metais Lietuvos didmiesčiuose ir kurorte matomas dviženklis nekilnojamojo turto kainų augimas. Jis itin ryškus pajūryje – kai kurių būstų kainos yra aukštesnės nei užsienio kurortuose.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo asmeninė paskyroje pasidalijo įrašu apie kylančias būstų kainas Baltijos pajūryje.

Pajūryje fiksuojami nauji namų ir butų kainų rekordai verčia purtyti galvas garsiausius šalies ekonomistus. Kainos išsikraustė iš sveiko proto ir normalios logikos rėmų, o už tokią pačią kainą galima įsigyti jau ir būstą Majamyje, kur geras oras garantuotas kone ištisus metus. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Būsto rinka Lietuvoje įkaitusi iki raudonumo – gyventojai noriai šluoja butus net nelaukdami, kol juos pastatys. Dabar tas metas, kai norint įsigyti būstą reikia būti labai greitam – mėgstantys sverti pliusus ir minusus šioje kovoje gali pralaimėti.  Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bando atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Trys naujai kuriamos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės siūlo tobulinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą – jei siūlymas  būtų priimtas, labiau būtų apmokestintas visas NT, įskaitant ir nebaigtus statyti pastatus. Parlamentarės Laima Nagienė, Rima Baškienė ir Laima Mogenienė parengė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas ir siūlo, kad tokiam NT nebūtų taikomos šiuo metu įstatyme numatytos lengvatos.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandoriai per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje lenkė prieš metus dėl pandemijos apkarpytus rodiklius ir išliko panašūs į pastarųjų kelių mėnesių tendencijas, skelbia Registrų centras. Šiemet įregistruota 93,6 tūkst. sandorių – 42 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Vien liepos mėnesį buvo 14,9 tūkst. sandorių – 22 proc. daugiau nei prieš metus.  „NT sandorių statistikoje jokių aktyvumo mažėjimo ženklų kol kas nepastebime.

Būstas neabejotinai yra vienas reikšmingiausių pirkinių, todėl nenuostabu, kad apie jį svarstantiems gyventojams neretai kyla įvairių abejonių ir nemažai nerimo, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, daugiausiai baimių nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems lietuviams kyla dėl būsto kokybės bei savo pačių finansinės padėties.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu group“ Vilniaus Lazdynų mikrorajone, greta „Litexpo“ parodų centro planuoja pastatyti išskirtinį gyvenamųjų namų rajoną su su viešomis erdvėmis, infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takais bei įvairiomis paslaugomis, pranešė įmonė.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai vietoj buvusios Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėryne, šalia Neries vingio, ateityje mato gyvenamosios arba mišrios paskirties kvartalą. Praėjusią savaitę Turto banko aukcione už teritoriją buvo pasiūlyta daugiau nei 12 mln. eurų.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

Jungtinėje Karalystėje (JK) namų kainos sparčiai auga. Nepaisant šalies apėmusios pandemijos, oficialiais duomenimis, dabartinis būsto kainų augimo tempas yra greičiausias per daugiau nei dešimtmetį. Didžiausia JK nekilnojamo turto paskolas teikianti įmonė „Nationwide“ teigia, kad šalies nekilnojamo turto rinka dabar klesti.

Statybos – vienas sudėtingiausių procesų, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir galintis kainuoti didelius pinigus. Lietuvos keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus laidoje „Starkus stato“ TV3, TV3 Play žiūrovus ir tv3.lt naujienų portalo skaitytojus pakvies pasinerti į tikrą statybų įkarštį atnaujinant apleistą sodybą, o taip pat stengsis parodyti, kad tinkamai, taupiai įsirengti namą galime kiekvienas iš mūsų.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) Vilniuje statys vieną iš kvartalų gyvenamųjų namų projekte „reVingis“. Bendrovė pranešė kartu su nekilnojamojo turto plėtotoju „Galio Group“ pasirašiusi daugiau kaip 16 mln. eurų (su PVM) sutartį dėl statybų Geležinio Vilko g. 2. Kvartalo statybos darbus numatoma pradėti gavus statybos leidimą, tai planuojama iki šių metų pabaigos, o juos pabaigti – 2023 metų antroje pusėje.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Šiais metais butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgavo naują pagreitį. Net neįpusėjus metams kai kur fiksuojamas dviženklis kainų augimas, rašoma pranešime spaudai. Sparčiausias kainų didėjimas – sostinėje, kurioje „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, bendras butų kainų lygis per penkis šių metų mėnesius padidėjo 13,5 proc. Kauno rinka atsiliko labai nežymiai – vidutinis kainų kilimas siekė 12,5 proc.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje balandžio mėnesį didėjo tiek pirminės rinkos, tiek bendri butų pardavimai. Butų kainos augo visuose didmiesčiuose, labiausiai – Vilniuje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, balandį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 9,6  proc. iki 3631, o per metus augimas siekė 86,6 procento. Balandį Vilniuje parduoti 1256 butai – 6,1 proc. daugiau nei kovą ir 62,9 proc. daugiau nei 2020 metų balandį.

Per keturis šių metų mėnesius įregistruota 38 proc. daugiau nekilnojamo turto sandorių nei tuo pat metu pernai, skelbia Registrų centras.  Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento laikinasis vadovas Paulius Rudzkis sako, jog gyvenamųjų namų ir sklypų sandorių skaičius viršija ikipandeminius rezultatus.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai mato naujų butų pasiūlos trūkumą trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet tikisi, kad jų per ateinančius 12 mėnesių bus pastatyta daugiau, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. „Netikėtai aukštas būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje įkvėpė optimizmo NT rinkos dalyviams – padidėjo kainų augimo lūkesčiai, kuriuos pakurstė ir apklausos dalyvių įvardijamas naujo būsto pasiūlos trūkumas didmiesčiuose.

Valdžiai planuojant įstatyme įtvirtinti pareigą susimokėti vienkartinius mokesčius už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje, tai netenkina nei verslo, nei savivaldos.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, svarstomos Žemės įstatymo pataisos, numatančios iki 105 proc. sklypo vertės mokestį, yra neadekvačios ir gali paralyžiuoti miestų plėtrą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Lietuvoje parduodamų butų kainos kovą sumažėjo tik Vilniuje, o Lietuvos banko (LB) skelbiamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė augo 1,4 procento. LB duomenimis, kovą butai Lietuvoje kainavo 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak centrinio banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, kovo mėnesio indekso duomenys rodo, kad metinis būsto kainų augimo tempas buvo stabilus. „Skirtinguose Lietuvos regionuose tendencijos išsiskiria.

Statybininkai šaukia, kad brangsta statybinės medžiagos, dėl to nesugebės pastatyti namų už anksčiau suderėtas sumas ir bankrutuos. Butai didmiesčiuose taip pat brangsta kaip ant mielių, vis mažiau žmonių juo gali įpirkti, tačiau jie toliau graibstomi. Situaciją statytojai vertina kaip labai pavojingą ir nenuspėjamą. Ekonomistai kalba apie besipučiantį kainų burbulą ir artėjimą link praėjusios krizės scenarijaus. Tuo metu Lietuvos bankas dar ramiai stebi situaciją ir pavojaus ženklų nemato.