nekilnojamasis turtas

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ vystys VMG grupės statybos konstrukcijų gamyklos projektą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Hanner“ investicijos į projektą neskelbiamos.  Anot pranešimo, „Hanner“ grupės įmonė „Trust Capital“ tapo VMG grupės bendrovės „VMG Lignum construction“ dalininke.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Kinijos pareigūnai pristatė plataus masto priemones, skirtas gelbėti su dideliais sunkumais susidūrusį nekilnojamojo turto sektorių.  Bankų veiklos reguliavimo institucija ir centrinis bankas penktadienį paskelbė 16 punktų vidinių direktyvų rinkinį, skirtą skatinti „stabilią ir sveiką pramonės plėtrą“, apie kurias pirmadienį pranešė Kinijos žiniasklaida.

Ekonominės ir geopolitinės priežastys lemia, kad nekilnojamojo turto (NT) sandorių Lietuvoje šiemet yra mažiau nei pernai, tačiau, šių metų rezultatai yra labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti dar iki pandemijos – 2019 metais, skelbia Registrų centras. Šiais metais Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 110 tūkst. NT sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-spalį. Vien tik spalį įregistruota 11,2 tūkst. sandorių – 20 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 3 proc.

Šiemet gali būti baigta daugiau nei 400 daugiabučių renovacija – ketvirtadaliu daugiau nei pernai, sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė. Pasak Gintarės Burbienės, rangovų dar neturi 340 dėl renovacijos apsisprendusių daugiabučių, todėl bus aiškinamasi, kodėl procesas stringa.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 77 būstai, iš kurių 62 ekonominiame ir  vidutiniame, 15 prestižiniame segmente. Sulėtėjusi NT rinka keičia ir pirkėjų elgesį – jie turi galimybę daugiau laiko skirti sprendimui būsto įsigijimui priimti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė, rašoma pranešime spaudai.

Butai Taline pinga antrą mėnesį iš eilės, o liepą jų vidutinė kainą, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, buvo 2 proc. mažesnė nei birželį – 2907 eurai už kvadratinį metrą, rodo Estijos žemės departamento išankstiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Estijos sostinėje pabrango vidutiniškai 24,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,8 proc., per metus – pakilo 28,6 proc. iki 2801 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9 proc.

Vidutinė namo kaina JK per pastaruosius metus išaugo £32,000: tipinis namas dabar kainuoja £283 000 –12,8 proc. daugiau nei pernai gegužę, rodo naujausi duomenys. Palyginimui, balandį būsto kainos ūgtelėjo 11,9 proc., skelbia Nacionalinės statistikos biuras ir pažymi, kad nekilnojamojo turto vertė Anglijoje, Velse ir Škotijoje gegužės mėnesį pasiekė naują rekordinį lygį. Anglijoje vidutinė būsto kaina per metus padidėjo 13,1 proc. iki £302 000, Velse – 14,4 proc.

TV3 statybų laida „Penkių žvaigždučių būstas“ sulaukė netikėto žiūrovų skambučio. Į redakciją paskambinęs kaunietis Andrius prasitarė, kad nori pirkti antrą būstą pajūryje ir tokiu būdu yra pasiruošęs nustebinti savo mylimąją. Andrius neslepia, kad jau kuris laikas su savo mergina svajojo apie nuosavą būstą prie jūros ir mano, kad dabar tam atėjo tinkamas laikas. „Aš esu vyras, kuris girdi savo moterį.

Svarstydami įsigyti nuosavą būstą ir planuodami skolintis pinigų iš banko, stengiamės kuo tiksliau įvertinti savo finansines galimybes, tačiau neretai pamirštame suskaičiuoti ne tik būsto paskolos dydį, bet ir papildomas išlaidas, su kuriomis teks susidurti įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tam, kad vėliau netektų patirti nepatogumų, svarbu mokėjimams pinigų atsidėti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Lietuvoje smarkiai kylant būsto nuomos kainoms, universitetai sako galintys sutalpinti absoliučią daugumą bendrabučiuose gyventi pageidaujančių studentų. Vis dėlto jų negavusieji, pasak studentų atstovų, yra priversti dirbti, kad galėtų save išlaikyti, o apgyvendinimo infrastruktūra bendrabučiuose – prasta.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų, rašoma pranešime spaudai.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, sumažėjo 15 proc. Mažesnį šių metų rezultatą lėmė dėl karo Ukrainoje tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, taip pat objektyvios ekonominės priežastys: infliacija ir sumažėję gyventojų lūkesčiai, teigia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

Būsto kainoms Lietuvoje augant jo įperkamumas be paskolų vis dar yra geras, tačiau jis gali prastėti, teigia Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, norint, kad šis rodiklis toliau neprastėtų, reikia stabilizuoti nekilnojamojo turto (NT) rinką įvedant tinkamą NT mokestį ir užtikrinant pasiūlos lankstumą. Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

Lietuvoje apie 6,7 tūkst. nepilnamečių turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 131,5 mln. eurų, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. Ji mano, kad perrašydami vaikams turtą tėvai bando išvengti NT mokesčio.  „Tai grynas mokestinis arbitražas, kai turtas registruojamas kito gyventojo vardu, nepilnamečio, nes tuomet mokesčiai tėvams neskaičiuojami“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę pareiškė viceministrė.

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Didžiuosiuose miestuose labai trūksta būstų nuomai, o tai kelia galvos skausmą ne tik nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, bet ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo galima rinktis iš maždaug 2500 būtų nuomai, o šiuo metu tokių belikę apie 400. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujo būsto pardavimo rinkoje yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas.

Pernai valstybės įmonės ir viešosios įstaigos atsisakė apie 57 tūkst. kv. metrų ploto nebenaudojamo nekilnojamojo turto, skelbia jo pardavimu užsiimantis Turto bankas.   Iš viso per 2021 metus 37 valstybės įstaigos Turto bankui perdavė 203 objektus, kurių bendras plotas sudaro 57 tūkst. kv. metrų. „Nekilnojamojo turto atsisakymas atspindi sistemines reformas bei pokyčius, vykstančius organizacijų viduje.

Žvilgsnis į namą, pirmą kartą parduodamą po 80 metų – praktiškai nepaliestas nuo 1930-ųjų. Beveik nepaliestas trijų miegamųjų namas, statytas 1930-aisiais, pateko į Didžiosios Britanijos, Bristolio nekilnojamo turto rinką ‒ jis tebėra išlaikęs to laikotarpio originalumą. Pirmoji namo savininkė jame gyveno iki 104 metų amžiaus. Namas buvo parduodamas pirmą kartą per 80 metų ir yra beveik nepaliestas nuo tada, kai buvo pastatytas.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjusi Rusijos karinė invazija Ukrainoje kol kas neturėjo reikšmingos įtakos pardavimams Lietuvos būsto rinkoje, tačiau pripažįsta, kad naujų užklausų dėl butų įsigijimo sumažėjo.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Neringos valdininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai bei Finansų ministerija įsitraukė į tikras lenktynes. Ir varžosi jie ne dėl kokio nors prizo, o dėl nekilnojamojo turto Nidoje likimo. Švyturio kompleksą sudarančius pastatus neringiškiai norėjo paversti muziejumi, kai netikėtai išvydo statinius Turto banko parduoti planuojamųjų objektų sąraše.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Nekilnojamojo turto kainų rodikliai pernai šturmavo naujas aukštumas. Būsto nuomos kaina būna didesnė už paskolos įmoką, tai lietuvius skatina įsipareigoti bankams. Specialistų vertinimu, pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ir kainų mažėjimo gali tekti palaukti.  Ekspertai atkreipia dėmesį, kad padidėjęs aktyvumas mažino nuomai skirtų objektų skaičių – didžiuosiuose Lietuvos miestuose jis krito daugiau nei 25 proc.

Svarbiausia 2021-ųjų tendencija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo statybų kainų augimas, kas privertė rinkos dalyvius persvarstyti kai kurių vystomų projektų biudžetus, teigia BNS apklausti NT rinkos atstovai. Tarp svarbiausių šių metų įvykių taip pat buvo minimas Vilniaus bendrojo plano bei valstybinės žemės nuomos pakeitimų priėmimas, būsto rinkos aktyvumas, permainos biurų rinkoje.

Pastatų sektoriuje dabar yra neišnaudotų resursų kovoje su klimato kaita. Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Po renovacijos pasiekti energinių sąnaudų sutaupymai gali  padėti ženkliai sumažinti CO2 emisijų kiekį. Ypatingai reikšmingas klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas.

Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių įregistruota 134,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 28 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį (104,8 tūkst.) ir ketvirtadaliu daugiau nei 2019 metais tuo pat laiku (106,5 tūkst.), pranešė Registrų centras.  Įmonės analitikai prognozuoja, kad NT sandorių rinka artėja prie rekordinio rezultato, pagerindama prieš dvejus metus fiksuotą iki tol didžiausią metinį sklypų, namų, butų ir kito NT sandorių skaičių.

Registrų centras suskaičiavo, kiek per penkerius metus pabrango butai skirtinguose Lietuvos miestuose. Vilniuje butų kainos per penkmetį šoko beveik pusantro karto. Tačiau sparčiausiai augo visai ne sostinės kainos – kai kuriuose miestuose jos kone padvigubėjo. Vilnietis Pavelas šiuo metu dėl koronaviruso pandemijos darbuojasi iš namų. Jis dirba sistemų architektu, rūpinasi programinės įrangos kūrimu, dėl to daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio.

Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.  Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.