nekilnojamasis turtas

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgiant į viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, artimiausiu metu numatoma pateikti siūlymą pirmajam būstui taikyti nedidelį nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Švedijoje į Klaipėdą vykstančiam keltui užplaukus ant seklumos – įstrigo kelios dešimtys lietuvių Verda aistros dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio: kiek per metus gali tekti atseikėti turintiems būstą? Smūgį į veidą žinomam Ispanijos krepšininkui sudavę broliai Maciai netekę galimybęs lankytis Žalgirio arenoje, bando šią teisę susigrąžinti teisme Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Lietuvoje parduodamų butų kainos antrinėje rinkoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, augo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tuo metu likusioje šalies dalyje jos mažėjo. Pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė rugsėjį mažėjo 0,44 proc., rodo Lietuvos banko (LB) PSBKI indeksas. Tačiau, LB duomenimis, rugsėjį butai Lietuvoje kainavo 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė naujam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.    Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje parduota 84,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 98,7 tūkst., pranešė Registrų centras. Vien rugsėjį parduota 9,3 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas.  Pasak asociacijos vadovės Romos Žakaitienės tarifas galėtų siekti iki 9 procentų. Dabar leidžiamas tarifas tokiam turtui apmokestinti siekia 3-4 procentus. „Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui.

Turto bankas už pradinę 15 mln. eurų kainą parduoda buvusios sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos dalinio teritoriją Vilniuje, Kalnėnuose, šalia Minsko plento.  20 hektarų ploto žemės sklypo, kuriame sovietinės okupacijos metais buvo įrengti priešlėktuvinės gynybos elementai, veikė karinis dalinys, yra išlikusi požeminė šaudykla, kiti požeminiai įrengimai, o didžioji dalis antžeminių pastatų yra sunykę.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Per metus pakilusios nekilnojamojo turto ar būsto nuomos kainos privertė lietuvius susigriebti už galvų. Štai Lietuvos sostinės centre dviejų kambarių būsto be 600-700 eurų per mėnesį, galima sakyti, net ir neįmanoma išsinuomoti. Kai kurie žmonės lygindami kainas teigia, kad tokios nekilnojamojo turto kainos atitinka, tikriausiai, net ir situaciją Londone.

Turto bankas ilgins kai kurių didelių ir brangių nekilnojamojo turto (NT) objektų aukcionų skelbimo ir atsiskaitymo terminus. Kaip pranešė Turto bankas, tai daroma atsižvelgiant į rinkos lūkesčius.  „Pastebima, kad rinkos dalyviai vis dažniau aukcionuose dalyvauja konsorciumo pagrindu ar finansavimą užsitikrindami iš bankų“, – pranešime nurodė Turto bankas.  Turto bankas paskelbė sklypo su statiniais Vilniuje, Kalnėnuose aukcioną.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Daugiau kaip 170 mln. eurų į „Paupio“ kvartalą Vilniaus senamiestyje investavusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ į vieną paskutinių jo etapų investuos dar 3,5 mln. eurų.  „Darnu Group“ pardavimų vadovės Linos Morkūnienės teigimu, tai yra priešpaskutinis, devintasis kvartalo plėtros etapas.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų laukia nauji reikalavimai, o kai kurios su statybomis susijusios funkcijos perduotos į privatininkų rankas. Ekspertai užsiminė, ar yra tikėtina, kad nauji įpareigojimai gali padidinti būsto kainą, o galbūt priešingai – padės ją sumažinti. „Žinių radijo“ laidoje NT brokeris Mantas Mikočiūnas ir teisininkas Donatas Kilikevičius įvardijo, kokių pagrindinių teisinių reguliavimų sulauks NT rinkos atstovai.

Studentams kraustantis į didžiuosius miestus, o daliai žmonių po atostogų grįžtant į darbus, specialistai rugpjūtį stebi suaktyvėjusią būsto nuomos rinką. Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, kad nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

Kauno centre, Karaliaus Mindaugo prospekte, esančio daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis avarinės būklės balkonais. Kaip penktadienį pranešė Kauno savivaldybė, būsto administratorius apribojo gyventojų patekimą į byrančius 32-ojo prospekto namo balkonus, o gyventojai raginami renovuoti turtą, pasinaudojant miesto parama.

Aukcione už 1,25 mln. eurų parduotos buvusios Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos patalpos istoriniame „Vaistinės name“ Vilniaus Šv. Jono gatvėje, pranešė Turto bankas. Pradinė 347 kvadratinių metrų ploto patalpų kaina buvo 1,07 mln. eurų, dėl jų varžėsi trys aukciono dalyviai. Tai išskirtinis objektas rinkoje, sako Turto banko Pardavimų departamento vadovė Guoda Gurauskaitė.

Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta 11,13 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių už 1,25 mlrd. eurų. Abu šie rodikliai – kuklesni nei prieš metus, tačiau per metų ketvirtį padidėjo tiek sandorių skaičius, tiek ir bendra jų vertė, pirmadienį skelbia Žemės departamentas. Vien tik gyvenamųjų patalpų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 5,89 tūkst. – penktadaliu mažiau nei pernai antrąjį ketvirtį, bet ketvirtadaliu daugiau nei šiemet pirmąjį ketvirtį.

Norint išsinuomoti dviejų kambarių butą Vilniuje, ne Senamiestyje, bet padorioje vietoje, teks pakloti nuo 500 iki 1000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo atstumo iki centro, būsto kokybės ir ploto. Būsto nuomos kainos Lietuvoje nuo 2010 iki 2019-ųjų paaugo beveik 70 proc. ir daugeliu atvejų nuomotis būstą yra mažiau palanku nei pirkti.

Birželį parduota daugiausia šiais metais nekilnojamojo turto (NT), tačiau kol kas nei mėnesio, nei pusmečio rezultatai nepasiekė 2022 metų pardavimų, pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad birželis yra antras mėnuo iš eilės, kai įregistruotų NT sandorių skaičius yra kiek didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau tai yra pasikartojanti tendencija. „Tai neturėtų stebinti, kadangi artėjant vasarai NT rinka paprastai suaktyvėja.

Birželio pradžioje Registrų centras skelbė, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka nerodo pagyvėjimo ženklų – gegužę registruota 8 proc. sandorių mažiau nei prieš metus, nors ir kiek daugiau nei balandį. Tuo metu ekspertai taip pat sako, kad dėl įsigaliosiančių pakeitimų būsto kaina ateityje gali pasikeisti.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ perka „Pramogų banko“ pastatą Vilniuje.  Sandorį planuojama galutinai užbaigti ir jo sumą paskelbti artimiausiu metu, pranešė „INVL Baltic Real Estate“. Bendrovė sutartį dėl 100 proc. „Pramogų banko“ akcijų pirkimo su pramogų, maitinimo ir lošimo verslus valdančia „Nesė Group“ pasirašė pirmadienį.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius kol kas neleidžia kalbėti apie rinkos pagyvėjimą, teigia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras (RC).  „Pavasaris paprastai būna tas laikotarpis, kai NT rinka šalyje pamažu įsivažiuoja, registruojama vis daugiau pirkimo-pardavimo sutarčių. Tačiau šiemet, skirtingai nuo vaizdo už lango, NT rinka nedemonstruoja pagyvėjimo ženklų.

Su sunkumais susidūrusi Švedijos nekilnojamojo turto grupė SBB pirmadienį pranešė galinti parduoti aktyvus arba visą įmonę, šalies nekilnojamojo turto sektoriui susiduriant su didėjančių palūkanų normų poveikiu. SBB pranešė, kad pirmąjį ketvirtį patyrė 2,9 mlrd. kronų (360 mln. JAV dolerių) nuostolių, nes Švedijoje nukrito būsto kainos po to, kai centrinis bankas padidino skolinimosi išlaidas, kovodamas su didele infliacija.

Vyriausybei siūlant naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą ir kartu teigiant, jog maždaug pusė šalies gyventojų šio mokesčio nemokėtų, Lietuvos bankas (LB) siūlo labiau visuotinį mokesčio variantą.     Banko atstovas sako, kad pagal dabar siūlomą modelį skirtingose savivaldybėse už tą patį NT galėtų būti mokamas skirtingas mokestis, todėl jis galėtų būti „gerokai teisingesnis“. „Norėtume, kad NT mokestis galėtų būti labiau visuotinas.

Prieš kelerius metus Lietuvos ir užsienio žiniasklaida pranešė skaudžią žinią – lietuvis Andrius Radzevičius stebėjo pasaulio krepšinio čempionatą Kinijoje ir jį ištiko insultas. Tai buvo tik viena bėda iš daugelio, sujaukusi jauno vyro gyvenimą ir ateities planus. TV3 laidoje „TV Pagalba“ Andriaus tėtis atskleidė, kad iki šiol kovoja dėl savo buto, kurį jis buvo užleidęs buvusios žmonos mamai, einančiai aukštas pareigas teisėsaugoje.

JAV esamo būsto pardavimai balandžio mėnesį vėl sulėtėjo, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (NAR), pažymėdama antrąjį nuosmukio mėnesį iš eilė, nulemtą aukštesnių palūkanų normų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, esamo būsto kainos sumažėjo labiausiai nuo 2012-ųjų.

Estijoje nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pirmąjį metų ketvirtį sudaryta penktadaliu mažiau nei prieš metus – 15,27 tūkst., rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Anot pranešimo, praėjusį mėnesį „bendras vaizdas“ beveik nesikeitė – sudaryta 5,33 tūkst. sandorių, o tai – 22 proc. mažiau nei pernai balandį. Notarų rūmų pirmininkės Merlės Saar-Johansson teigimu, NT sandorių skaičiaus mažėjimą labiausiai lemia prastėjanti ekonominė aplinka.

Turto bankas netrukus skelbs beveik 1 milijono eurų vertės patalpų Kauno senamiestyje aukcioną. Be to, pirkėjams siūlomi dar du išskirtiniai objektai Kaune – patalpos Laisvės alėjoje. 1,1 tūkst. kv. metrų ploto administracinės patalpos M. Daukšos gatvėje bus parduodamos kartu su 0,07 ha žemės sklypo dalimi, o pradinė turto kaina – 0,99 mln. eurų, pranešė Turto bankas. Banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė teigė, kad pastate galėtų būti įrengti butai ar viešbutis.

Lietuviškos investicijų bendrovės „Reverest Fund Management“ valdomas fondas įsigijo sostinėje esantį „Vingio“ kino teatro pastatą iš Estijoje registruotos kompanijos „FC Vingis“, rašto „Verslo žinių“ portalas.  Nekilnojamojo turto (NT) registro duomenimis, fondas „Reverest Fund I“ dėl maždaug 9 tūkst. kv.

Vieno namo gyventojai liko apgauti nesąžiningo nekilnojamojo turto (NT) vystytojo. Nebaigtame statyti pastate gyventojai įsigijo butus, o vėliau liko ant ledo. Statybos inspekcija ir savivaldybė spaudžia taisyti statybų broką, tačiau statytojas dingo „į krūmus“, tad pažeidimus šalinti raginami apgauti gyventojai. O jie netveria pykčiu – nuo kitų metų pasikeičianti tvarka gali juos ilgam palikti situacijos įkaitais.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Konkurencijos taryba leido nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupei „Releven“ kartu su NT plėtros bendrove „Hanner“ valdyti bendroves „Dirbantis kapitalas“ ir „Delonas“. Kaip pranešė taryba, „Releven“ įsigis 50 proc. „Dirbančio kapitalo“ akcijų ir kartu su esamu akcininku „Hanner“ bendrąją kontrolę. „Dėl numatomų vykdyti koncentracijų nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – pranešime teigė taryba.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gyventojai, norėdami išsinuomoti būstą, kaskart kelia papildomus klausimus. Pavyzdžiui, ar nuomos sutartis gali būti pasirašoma notariškai ir ar būsto savininkas gali turėti atsarginius raktus. Advokatas paaiškino, kokias teises turi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,4 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 2926 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu) butai Taline pabrango vidutiniškai 10,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 0,3 proc., per metus pakilo 9,4 proc. iki 2766 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 32,6 proc., per metus sumažėjo 6,5 proc.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame buvo aptartas ir kiek anksčiau registruotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas. Vis tik nelogišku šio mokesčio modelio veikimo principu piktinasi net patys politikai, esantys valdančioje koalicijoje. Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Rusijos piliečiams ketinama uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.  Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį. Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ konsoliduotas grynasis pelnas pernai, palyginti su 2021 metais, augo 24 proc. iki 4,2 mln. eurų, pranešė įmonė.  Praėjusių metų rezultatui teigiamą poveikį turėjo 4 mln. eurų vertės nekilnojamo turto (NT) perkainavimas.  „INVL Baltic Real Estate“ valdomi objektai pernai išlaikė aukštą patalpų užimtumo lygį ir augino nuomos pajamas.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato neseniai Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.