NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Budrys: NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje turi būti rutina, o ne šventė
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako besitikintis, kad NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje ir regione ilgainiui taps nuoseklesnė ir nereikalaus didelių politinių pastangų.
NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.
Vašingtone prasideda jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas
Antradienį Vašingtone prasidės tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.
75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų. Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.
Lenkijos prezidentas sako Vašingtone paremsiantis Ukrainos siekį įstoti į NATO
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį sakė, kad per šią savaitę Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą parems Ukrainos siekį įstoti į NATO.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO susitikimo išvakarėse atvyko į Varšuvą susitikti su premjeru Donaldu Tusku ir A. Duda.
Lenkų prezidentas sakė, kad jei Ukrainos visuomenė nori priklausyti NATO, Aljansas turi nedvejodamas priimti Ukrainą.
Paryžius: Vokietija ir JAV priešinasi Ukrainos pakvietimui į NATO
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas priešinasi tam, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. Tai prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vašingtone pareiškė šaltiniai iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinkos.
Tokia situacija esą jau buvo viršūnių susitikime Vilniuje praėjusiais metais, kai ukrainiečiai su dideliu nepasitenkinimu buvo priversti konstatuoti, kad NATO durys nėra tokios atviros, kaip manyta.
Skubi NATO reakcija: tris kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot ministerijos, naikintuvai taip pat du kartus kilo patruliuoti virš Baltijos jūros.
Ar Vašingtone NATO ir vėl nuvils Ukrainą?
NATO lyderiai, šią savaitę aukščiausiuoju lygiu susitiksiantys Vašingtone, pasveikins Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir dar kartą patvirtins, jog vieną dieną jo šalis taps NATO nare bei pažadės ir toliau ginkluoti Kyjivo kariuomenę. Tačiau jie nesuteiks V. Zelenskiui to, ko jis trokšta labiausiai: ryžtingo pakvietimo karo draskomai šaliai artimiausiu metu prisijungti prie Aljanso.
Pernai NATO negebėjimas pateikti Ukrainai aiškius narystės terminus sukėlė nepasitenkinimą.
Pamatykite: į Lietuvą atvežta ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“
Iš didžiulio krovininio laivo Klaipėdos uoste viena po kitos pakrautos ant sunkvežimių šeštadienį išriedėjo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dalys. Jas čia atsigabeno Nyderlandų kariai pratyboms Šiauliuose.
„Tai oro gynybos sistema. Ji naudojama numušti sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir įvairaus tipo orlaivius“, – sakė „Patriot“ vieneto vadas Kavin.
Laurynas Kasčiūnas: kai kuriose srityse NATO reikia ne evoliucijos, o revoliucijos
NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, Aljanso narėms būtina užpildyti trūkstamus pajėgumus, o tam reikia didesnio finansavimo gynybai ir ilgalaikių kontraktų gynybos pramonės įmonėms.
„Kai kuriose srityse mums reikia revoliucijos, rimto pokyčio.
Įvardijo, kokia grėsmė laukia Europos ir NATO Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus
Artėjant JAV prezdento rinkimams vis dažniau kyla klausimas – jei Donaldas Trumpas bus išrinktas, kas gresia Europai? D. Trumpas gali ne vien sumažinti paramą Ukrainai, tačiau ir nebeprekiauti su Europa. Tai reikštų nežmonišką infliaciją tiek JAV, tiek ES, skelbia „Economist Intelligence“.
D. Trumpas jau ne kartą yra minėjęs, kad nepadės toms NATO narėms, kurios nesilaiko įsipareigojimų ir neskiria 2 proc. BVP gynybai.
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą
Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai.
Jie taip pat ragina užpildyti praėjusiais metais Vilniuje vykusiame Aljanso vadovų susitikime patvirtintus regioninius gynybos planus būtinais kariniais pajėgumais.
„Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė pajėgumų vystymo planą, kurį pristatys viršūnių susitikime Vašingtone.
REKLAMA
REKLAMA
Gitanas Nausėda: NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltijos šalių gynyba yra prioritetinis dalykas, o NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas. Anot jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami patvirtinti aljanso gynybos planai.
„Baltijos regiono gynyba ir saugumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Mūsų bendros pastangos stiprinti tiek regioninį, tiek nacionalinį saugumą, jau davė gerų rezultatų. Lietuvos išlaidos gynybai jau šiemet pasieks 3 proc.
Jensas Stoltenbergas: NATO ir Pietų Korėja vykdys Ukrainai skirtą „pavyzdinį projektą“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad planuojamas Ukrainos karių medicininio švietimo „pavyzdinis projektas“, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Pasak Aljanso vadovo, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime NATO su Pietų Korėja aptars praktinį bendradarbiavimą paramos Ukrainai, kibernetinių ir naujų technologijų srityse.
Rusija jau leidosi į karą su NATO, tik ne fronte: pasirinko kitokias pavojingas atakas, ateityje jų daugės
Vis dažnėjantys Kremliaus išpuoliai prieš Vakarų šalis kelia nerimą ne tik valdžios institucijoms, bet ir gyventojams. Ekspertai mano, kad tai yra pilno karo su NATO alternatyva, kuri tik intensyvės laikui bėgant.
Birželio pradžioje bandyta padegti autobusų garažą Čekijoje. Tačiau nesėkmingas padegėjo bandymas neatkreipė dėmesio iki tol, kol Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nepasakė, kad labai tikėtina, jog už šio incidento slypi Maskva.
Stoltenbergas: Orbanas informavo NATO apie kelionę į Rusiją, Aljanso jis neatstovauja
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.
„Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anksčiau penktadienį V. Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.
Paviešintas Putino „taikos planas“ – įvardijo, kokių teritorijų turėtų atsisakyti Ukraina
Žinomas Ukrainos žurnalistas Dmytro Hordonas paviešino Vladimiro Putino „taikos planą“, kuriuo, neva, siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Plane skelbiama, jog Rusijos režimo lyderis yra pasirengęs pasidalyti Krymo suverenitetu, kad nutrauktų karą, skelbia „The Sun“.
Taip pat, pasak šaltinių tiek Maskvoje, tiek Kyjive, V. Putinas jau išsiuntė savo vidaus reikalų ministrą Vladimirą Kolokolcevą į JAV su naujais pasiūlymais.
NATO šalys sutarė padėti Ukrainai, tačiau JAV iškėlė svarbią sąlygą
NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai.
Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.
Šaltiniai: NATO kitais metais skirs Ukrainai 40 mlrd. eurų karinės paramos
NATO šalys, diplomatinių šaltinių duomenimis, susitarė kitais metais skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, praneša agentūra „Reuters“.
Oficialų sprendimą 32 Aljanso šalių lyderiai priims savo viršūnių susitikime Vašingtone kitą savaitę.
Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberfas ragino transatlantinio Aljanso nares paramą Rusijos užpultai Ukrainai palikti 2022 m. lygyje – tai atitinka maždaug 40 mlrd. eurų per metus.
NATO pasiųs į Ukrainą nuolatinį specialųjį pasiuntinį
NATO valstybės narės nusprendė pasiųsti į Kyjivą specialųjį pasiuntinį plečiant Vakarų gynybos Aljanso civilinį buvimą Ukrainoje, dpa patvirtino atstovas spaudai.
Aukšto rango pareigūnui bus pavesta koordinuoti politinę ir praktinę Aljanso paramą pačioje Ukrainoje, jai toliau ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Laurynas Kasčiūnas Romoje aptars saugumo situaciją, Vašingtono susitikimą
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį lankysis Romoje, su italų kolega Guido Crosetto jis aptars saugumo situaciją Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose, NATO viršūnių susitikimą Vašingtone bei paramą Ukrainai.
L. Kasčiūnas yra teigęs, kad viršūnių susitikime Lietuva prioritetą skirs Ukrainos narystės klausimui, taip pat kels praėjusiais metais patvirtintų regioninių gynybos planų praktinio įgyvendinimo klausimą.
Naujasis NATO generalinis sekretorius Rutte ragina remti Ukrainą: „Už taiką ten ir saugumą čia“
Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas ir būsimas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį savo atsisveikinimo kalboje Nyderlandų įstatymų leidėjams paragino toliau remti Ukrainą.
NATO admirolas: aljansas studijuoja Ukrainos patirtį Juodojoje jūroje, kad prisitaikytų prie pokyčių šiuolaikinėje karyboje
Sėkminga Ukrainos patirtis sunaikinant nemažą dalį Rusijos Juodosios jūros flotilės veiksmingai naudojant jūrinius dronus ir kitokias technologijas sulaukė NATO šalių dėmesio ir gali būti pritaikyta rengiant šiuolaikines kovinių operacijų jūroje taktikas, komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Norfolko jungtinių pajėgų vadavietės vado pavaduotojas kontradmirolas Timas Henry‘is.
Lietuva Vašingtono susitikime kels Ukrainos, oro gynybos, finansavimo „grindų“ klausimus
Lietuva NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Ukrainos narystės Aljanse, rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose ir 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ klausimus.
Lietuvos pasirengimas liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui penktadienį aptartas bendrame Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
Rusija: dėl JAV dronų virš Juodosios jūros gresia tiesioginė konfrontacija su NATO
Rusija penktadienį pareiškė pastebėjusi, kad virš Juodosios jūros padaugėjo JAV dronų skrydžių, ir pažadėjo į tai reaguoti, įspėdama dėl „tiesioginės konfrontacijos“ su NATO.
Gynybos ministerijos pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius apkaltino Jungtines Valstijas atsakomybe už Ukrainos raketų ataką aneksuotame Krymo pusiasalyje, per kurią žuvo keturi žmonės.
Bulgarijos prezidentas nedalyvaus NATO viršūnių susitikime – nepritaria šalies pozicijai dėl Ukrainos
Rusijos rėmėju laikomas Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas neplanuoja dalyvauti NATO viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone, ketvirtadienį pranešė jo biuras, nurodęs, jog tokį sprendimą lėmė vyriausybės politika Ukrainos atžvilgiu.
R. Radevas atsisako vadovauti Bulgarijos delegacijai NATO viršūnių susitikime, nes nepritaria Bulgarijos vyriausybės pozicijai, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba.
Žiniasklaida: NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę ir tikisi, kad to užteks
75-ojo aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę Aljanse, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Ukrainai turėtų būti pasiūlyta nauja vadavietė karinei pagalbai valdyti.
Tai turėtų būti Aljanso ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti šalies saugumą užtikrinimas. Susitarimas bus vadinamas „tiltu“ į galimą Kyjivo narystę NATO.
Suskaičiavo, kiek karių NATO surinktų Europoje, jei kiltų karas
„Ieškomi nauji kariai mažėjančioms Europos kariuomenėms“, trečiadienį skelbia „Financial Times“ antraštė. Anot leidinio, Europos šalių kariuomenės sparčiai mažėja, todėl kyla iššūkis, kad Europos NATO valstybės sunkiai galėtų skirti daugiau nei 300 tūkst. karių kariauti.
Praėjusį mėnesį Berlyne vykusiame festivalyje, skirtame Vokietijos konstitucijos 75-mečiui paminėti, šalies ginkluotųjų pajėgų stendą apsupo vos penki žmonės.
Kasčiūnas teigiamai vertina naująjį NATO vadovą, tikisi dėmesio rytų flangui
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigiamai vertina naująjį NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, neabejoja, kad naujasis vadovas skirs dėmesio rytiniam Aljanso flangui.
„Teigiamai vertinu. Daug kas kažkada turėjo galvoje prieš karą ar iki galo nesupratus, su kuo turimas reikalas. Dabar iš jo laikysenos viskas tvarkoje, manau, bus geras NATO sekretorius“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
NATO vadovu paskirto Rutte laukia virtinė iššūkių: Trumpo grįžimo rizikos ir pasirengimas galimai konfrontacijai
Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, trečiadienį paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, Vakarų kariniam aljansui pradės vadovauti itin sudėtingu metu.
Beveik pustrečių metų tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, Jungtinėms Valstijoms ruošiantis prezidento rinkimams ir augant Kinijos galiai pasaulyje, NATO susiduria su dideliais iššūkiais.
Toliau apžvelgiame pagrindinius klausimus, kuriuos teks spręsti M. Rutte, kai jis spalį pradės eiti naująsias pareigas.
Naujas postūmis kare – Joe Bidenas rimtai svarsto siųsti specialų personalą į Ukrainą
Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą personalui, kuris remontuotų karinę techniką, vykti į Ukrainą, skelbia CNN.
Tai būtų dar vienas svarbus J. Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis, nes JAV ieško būdų, kaip suteikti Ukrainos kariuomenei pranašumą prieš Rusiją. Tačiau ši politika kol kas dar nėra galutinai patvirtinta.
Kol kas dar niekas neaišku
„Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir diskutuoti apie tai yra dar per anksti.
NATO naujuoju generaliniu sekretoriumi oficialiai išrinko Marką Rutte
NATO sąjungininkės trečiadienį išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte naujuoju NATO vadovu, praneša „Reuters“.
Prieš tai visų 32 šalių narių ambasadoriai uždegė žalią šviesą jo paskyrimui.
Diplomatai iš keleto NATO valstybių sakė, kad M. Rutte pakeis dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kai spalio 1 d. baigsis jo kadencija.
Internautai šėlsta – šuniukų nuotraukomis Ukrainai surinko 7 mln. eurų
Karas Ukrainoje turi dviejų tipų frontus – fizinį ir skaitmeninį. Internete aktyvi Šiaurės Atlanto draugelių organizacija (NAFO) su Rusijos propaganda kovoja pasitelkdama humorą su akita inu veislės šuns paveiksliukais. Tačiau ši internetinė armija renka ir lėšas – NAFO Ukrainos kariams surinko apie 7 milijonus eurų.
Jei teko naudotis socialiniu tinklu X, tikriausiai ne kartą teko susidurti su bent viena paskyra, kurios profilio nuotraukoje pavaizduotas akita inu.
„Bild“: Rusija pasiuntė šnipų laivą į Baltijos jūrą
Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“.
Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.
Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.
Jau rudenį NATO turės naują lyderį: kaip susidoros su Trumpo grasinimais ir vis augančia Rusijos grėsme?
Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte laimėjo kovą dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, pasitraukus vieninteliam varžovui, rumunų prezidentui Klausui Iohannisui. 32 Aljanso šalims oficialiai patvirtinus jo pergalę, M. Rutte NATO vadovo pareigas perims spalio 1 d., kai jas paliks Jensas Stoltenbergas.
Naujuoju NATO vadovu greičiausiai taps Markas Rutte
Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ketvirtadienį laimėjo varžybas dėl NATO vadovo posto, kai iš jų pasitraukė vienintelis jo varžovas, rumunų prezidentas Klausas Iohannisas.
Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis 32 NATO šalys oficialiai paskelbs, kad kitu NATO generaliniu sekretoriumi taps 57-erių politikos veteranas M. Rutte. Jis pakeis dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.
Rumunija teigia siųsianti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“
NATO narė Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, siekdama padėti šiai šaliai kovoti su Rusijos invazija.
„Atsižvelgdami į smarkiai pablogėjusią saugumo padėtį Ukrainoje [...] Tarybos nariai nusprendė padovanoti Ukrainai „Patriot“ sistemą, glaudžiai koordinuodami veiksmus su sąjungininkais“, – sakoma Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos pareiškime.
Rumunijos prezidentas nebesieks NATO vadovo posto: remia Marką Rutte
Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentas Klausas Iohannisas traukiasi iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą,
„Rumunijos prezidentas informavo [...] NATO sąjungininkes, kad atsiėmė savo kandidatūrą į šios organizacijos generalinio sekretoriaus postą“, – paskelbė Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.
Pavojus grės net karui pasibaigus: ekspertai įspėja dėl Putino ir jo sąjungininkų kėslų
Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“.
Kaip rašo leidinys, Rusijos ryšių plėtojimo greitis ir gylis saugumo srityje, dalyvaujant JAV priešininkams, kartais stebina Jungtinių Valstijų žvalgybos analitikus.
Putino paranoja: pirmą kartą jo lėktuvą Rusijoje lydi naikintuvai
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas keliaudamas po savo šalį kaip reikiant siekia sustiprinti apsaugą – dabar jį visur lydi naikintuvai, skelbia portalas „Newsweek“. Tai yra pirmas kartas, kai Rusijos teritorijoje keliaudamas V. Putinas yra lydymas naikintuvų.
Nepriklausomas Rusijos tinklalapis „Agentstvo“ skelbė, jog birželio 18 d. šalies vadovą į Jakutską rytų Sibire lydėjo mažiausiai vienas daugiafunkcinis naikintuvas.
Karas Ukrainoje. Iš Zelenskio – žinia dėl susitarimo su ES: pasirašysime jį artimiausiu metu
Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga. Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.
Lenkija 2024 metais gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių
Lenkija šiemet gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių, praneša naujienų agentūra PAP.
Tikimasi, kad po Lenkijos rikiuosis Estija su 3,43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir JAV su 3,38 procento.
Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija, esančios sąrašo gale, gynybai skirs tik po 1,3 proc. savo BVP.
Tikimasi, kad Latvija ir Graikija šiemet viršys 3 proc. ribą, o 18 kitų NATO sąjungininkių gynybai skirs ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pagal Aljanso rekomendaciją.
Vokietijos išlaidos gynybai šiais metais sieks 90,6 mlrd. eurų
Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje.
Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą.
Orbanas: Vengrija „pasirengusi paremti“ Nyderlandų premjero kandidatūrą į NATO vadovus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pareiškė paramą Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte kaip būsimam NATO generaliniam sekretoriui, nors anksčiau prieštaravo jo kandidatūrai.
NATO gynybos biudžetas šiemet sudarys beveik 1,5 trilijono JAV dolerių
Prieš Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimą Šiaurės Atlanto aljansas paskelbė dar vieną gynybos išlaidų suvestinę, pagal kurią bendras visų NATO šalių gynybos biudžetas dabartinėmis kainomis 2024 metais sieks beveik 1,5 trilijono JAV dolerių.
Pasak „Ukrinform“, suvestiniai duomenys apie gynybos išlaidas ir atitinkamas infografikas paskelbti NATO interneto svetainėje.
Kinija ragina NATO „neversti kitiems kaltės“ dėl karo Ukrainoje
Kinija antradienį paragino NATO „liautis vertus kaltę“ dėl karo Ukrainoje, Aljanso vadovui apkaltinus Pekiną, kad šis komplikuoja konfliktą padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę.
„Patariame [NATO] liautis vertus kaltę ir sėjus nesantaiką; nepilkite žibalo į ugnį ir nekurstykite konfrontacijos – verčiau padarykite kokį nors praktinį dalyką dėl šios krizės politinio išsprendimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
Rusija vis įžūliau bando NATO kantrybę: auga atvejų, kai prie Baltijos jūros tenka kelti naikintuvus
Švedija ir Suomija, naujausios NATO narės, pranešė apie atskirus Rusijos karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimus praėjusią savaitę, kai regione vyko didelės Aljanso pratybos. Birželio 14 d. popietę Švedijos karinės oro pajėgos pakėlė naikintuvą JAS 39 „Gripen“ po to, kai Rusijos taktinis bombonešis Su-24 įskrido į ribotą oro erdvę prie strateginės Baltijos jūros Gotlando salos pietinės pusės, sakoma šalies ginkluotųjų pajėgų pranešime.
Gynybos išlaidų tikslą turėtų pasiekti rekordiškai daug sąjungininkų – NATO vadovas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso gynybos išlaidų tikslą šiais metais pasieks rekordinis NATO narių skaičius – daugiau kaip 20.
Šis numatomas skaičius, kurį J. Stoltenbergas paskelbė kalbėdamas Wilsono (Vilsono) centre Vašingtone, reiškia, kad nuo 2021 metų tarp dabar jau 32 NATO narių beveik keturis kartus padaugėjo šalių, kurios atitinka aljanso gynybos išlaidų gairę.
Padidėjusį rusų orlaivių aktyvumą Baltijos regione ministerija sieja su NATO pratybomis
Antrą savaitę Baltijos regione fiksuojant padidėjusį Rusijos orlaivių aktyvumą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) jį sieja su Lietuvoje ir Baltijos jūroje vykstančiomis NATO karinėmis pratybomis.
„Rusijos orlaivių aktyvumas regione gali būti susijęs su šiuo metu Baltijos regione vykstančiomis tarptautinėmis pratybomis BALTOPS, „Geležinis vilkas 2024-1“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.
Karas Ukrainoje. NATO vadovas įvardijo Putino nesėkmę: čia jam nepavyko
Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.
NATO siekia apsaugoti ginklų tiekimą Ukrainai nuo Trumpo
NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai.
Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.
Suomijoje įsikurs NATO sausumos pajėgų vadavietė
Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas pranešė, kad jo šalyje įsikurs NATO sausumos pajėgų vadavietė.
Kaip rašo „Ukrinform“, Suomijos gynybos žinybos vadovas tai pareiškė penktadienį Briuselyje po dvi dienas trukusio NATO gynybos ministrų susitikimo.
„Suomijoje įsikurs NATO vadavietė, šalyje taip pat bus dislokuota Aljanso sausumos pajėgų“, – informavo A. Häkkänenas.
