nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Vakarų ekspertai: Putinas kuria sąlygas suskaldyti ir užpulti NATO
Gali būti, kad santykinės taikos ir klestėjimo era, kuria Vakarai džiaugėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, baigėsi. Tačiau kai kurie ekspertai mano kitaip – gali būti, kad Rusija pernelyg nusilpusi NATO puolimui.
Kovą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa gyvena „prieškario“ epochoje ir jei Rusija nugalės Ukrainą, tai gali reikšti bėdą žemyno saugumui.
„Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities sąvoka, – sakė D. Tuskas. – Jis yra realus.
„Rusija pripažįsta tik jėgą“ – suomiai atskleidė, kaip ruošiasi karui prieš Rusiją
Ilgiausią NATO sieną su Rusijos Federacija turinti Suomija jau turi strateginius planus, kaip elgtis karo su Rusija atveju. Apie pasirengimo detales skelbia „Financial Times“.
Helsinkis sėkmingai išbandė savo gebėjimą pastatyti šalį ant karinių bėgių ir pradėjo sandėliuoti karinę techniką ir įrangą už šalies ribų.
Karas Ukrainoje. Zelenskis: Rusija bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, stipriname savo pajėgas Charkivo kryptimi
Rusijos pajėgos bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo penktadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius.
Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Naujausia informacija apie padėtį Charkive
Ukrainos pajėgų generalinis štabas apibendrino paros rezultatus Charkivo srityje, rašo UNIAN.
Cameronas paragino NATO šalis didinti išlaidas gynybai
JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP.
D. Cameronas, kadaise ėjęs JK užsienio reikalų ministro pareigas, pasakė, kad šalys privalo imtis griežtesnių veiksmų, kad apsaugotų savo interesus nuo naujų grėsmių, įskaitant tas, kurias kelia Rusija ir Iranas.
„Dalyvaujame valios mūšyje.
Rusijai užpuolus NATO tektų neutralizuoti Kaliningradą, kad būtų apsaugotos Baltijos šalys – buvęs NATO pajėgų Europoje vadas
Karinio konflikto su Rusija atveju NATO pajėgoms teks neutralizuoti Kaliningradą, kad būtų išsaugotas strategiškai svarbus Suvalkų koridorius, pareiškė buvęs NATO pajėgų vadas Jamesas Stavridis.
Karas Ukrainoje. CNN: Rusija bandys išnaudoti Ukrainoje susidariusį galimybių langą
Vakarų žvalgyba mano, kad Rusija siekia išnaudoti, jos vertinimu, „progą“ sustiprinti oro ir sausumos atakas prieš Ukrainą, rašo CNN. Anot leidinio, Rusija sieks pasinaudoti laiku, per kurį bus atvežti JAV skirti dideli kiekiai naujų ginklų ir šaudmenų, kad įtvirtintų savo pasiekimus Ukrainoje.
Kinijos prezidentas sukritikavo NATO prieš vizitą Serbijoje
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sukritikavo NATO dėl „įžūlaus“ Kinijos ambasados Jugoslavijoje subombardavimo 1999 metais ir perspėjo, kad Pekinas „niekada neleis pasikartoti tokiai tragiškai istorijai“.
Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.
Italijos žiniasklaida: NATO tiesiogiai įsikištų į karą, jei Rusija peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų
NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“.
„Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.
Maskva pagrasino atsakyti Baltijos šalims už nutrauktus ryšius su Rusija
Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.
NATO pareigūnams Briuselyje pristatomi šalies karinio mobilumo projektai
Susisiekimo ministerijos atstovai Briuselyje NATO pareigūnams penktadienį pristato strateginius Lietuvos karinio mobilumo projektus ir susisiekimo sistemos atsparumo didinimo iniciatyvų įgyvendinimą.
Vizito metu ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos vadovaujama delegacija susitiks su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju gynybos politikai ir planavimui, taip pat Aljanso pareigūnais, atsakingais už NATO veiklą atsparumo ir įgalinimo srityse.
REKLAMA
REKLAMA
NATO pasmerkė Rusijos kenkėjišką veiklą savo teritorijoje
NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui.
Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.
Trumpas tūžta dėl NATO pinigų: kas ateitų mums į pagalbą, jeigu JAV būtų užpulta?
Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“.
„Neduosiu (pinigų Ukrainai), jeigu Europa neprilygs mokėjimais.
Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos
Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“.
Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.
NATO narė Juodkalnija oficialiai pagerbė Aljanso operacijos aukų Murino kaime atminimą
Oficialūs Juodkalnijos asmenys balandžio 30 d. pirmą kartą dalyvavo NATO operacijos 25-ųjų metinių minėjimo renginiuose Murino kaime šalies šiaurėje.
Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Balkanskij ogliadač“.
Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius ir parlamento pirmininkas Andrija Mandičius padėjo vainikus prie paminklo Murine žuvusiems žmonėms. Valstybės vadovas taip pat kreipėsi į parlamentarus, prašydamas priimti įstatymą dėl kompensacijos aukų šeimoms.
Stoltenbergas pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, jis dar kartą patvirtino parlamentarams, kad Ukraina taps Aljanso nare, feisbuke pranešė parlamento narė Iryna Geraščenko.
„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos dar kartą patvirtino, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau jis nepasakė, kada.
NATO naikintuvai du kartus lydėjo Rusijos orlaivius
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių rusų orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Balandžio 23 dieną treniruotei pakilę NATO naikintuvai gavo užduotį atpažinti galimą sienos pažeidėją Estijos ir Rusijos pasienyje, tačiau aptikti jo nepavyko.
Turkija informavo Briuselį, kad remia Ruttės kandidatūrą į NATO vadovo postą
Turkija pirmadienį informavo Briuselį, kad remia kadenciją baigiančio Nyderlandų premjero Marko Ruttės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą, pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli.
M. Ruttė penktadienį Stambule buvo susitikęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Nyderlandų politikas laikomas favoritu pakeisti norvegą Jensą Stoltenbergą prie karinio aljanso vairo.
Erdoganas pareiškė: tikisi, kad naujasis NATO vadovas spręs Turkijos terorizmo problemas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, penktadienį susitikęs su pagrindiniu kandidatu į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, pareiškė, kad tikisi, jog būsimasis Aljanso vadovas teiks pirmenybę su terorizmu susijusioms Turkijos problemoms.
R. T. Erdoganas sakė, kad kova su terorizmu buvo viena iš svarbiausių temų jo diskusijose su kadenciją baigiančiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kuris atvyko į Stambulą, kad sutelktų Turkijos paramą savo kandidatūrai.
NATO vadovas: Rusijos remiami sąmokslai neatgrasys mūsų nuo pagalbos Ukrainai
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasakė, kad „nepriimtini“ Rusijos remiami sąmokslai, kurių atvejų pastarosiomis dienomis buvo nustatyta Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, neatgrasys aljanso nuo pagalbos Ukrainai.
„Tokie veiksmai yra pavojingi ir nepriimtini, – lankydamasis Berlyne kalbėjo jis. – Jie neatgrasys mūsų nuo pagalbos Ukrainai ir mes glaudžiai koordinuojame savo atsaką į bet kokius priešiškus išpuolius prieš NATO nares.
Scholzas ir Stoltenbergas ragina skirti Ukrainai daugiau „Patriot“ sistemų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą paragino Europos sąjungininkes didinti savo įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą.
„Svarbu, kad ir toliau darytume tai, kas būtina“, – sakė jis penktadienį Berlyne viešint NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
O. Scholzas per bendrą susitikimą su J. Stoltenbergu su žiniasklaidos atstovais pažymėjo, kad Berlynas paskelbė apie trečiosios „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.
Švedijos parlamento komisija ragina didinti gynybos išlaidas 4,9 mlrd. dolerių
Švedijos parlamento komisija penktadienį rekomendavo imtis veiksmų šalies ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir iki 2030 metų papildyti šalies gynybos biudžetą 52,8 mlrd. kronų (4,9 mlrd. JAV dolerių).
Tai leistų padidinti išlaidas iki 2,6 proc. BVP, taip viršijant NATO nustatytą dviejų procentų tikslą.
Nausėda apie idėją dėl branduolinio ginklo Lenkijoje dislokavimo: tai atgrasymo veiksnys
Lenkijai skelbiant apie pasirengimą šalyje priimti branduolinį ginklą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokią idėją vadina „reikšmingu atgrasymo veiksniu“.
„Branduolinio ginklo dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Nausėda apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai būtų atgrasymo sistemos elementas
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius.
„Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas.
Prancūzijos ministras: Europos greitojo reagavimo pajėgos dienos šviesą gali išvysti kitais metais
Europos greitojo reagavimo pajėgos, kurios, be kita ko, padėtų evakuoti piliečius iš priešiškos aplinkos, dienos šviesą gali išvysti kitais metais, penktadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Tai pirmas pranešimas apie Švedijos karių paramą nuo kovo mėnesio, kai šalis įstojo į NATO.
Lenkijos užsienio reikalų ministras: Rusija pralaimėtų, jei užpultų bet kurią NATO šalį
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu.
Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais.
„Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai.
Rusijos atstovas: taikysimės į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Rusijos atstovas: šalys, kurios dabar su JAV, netrukus klūpodamos ant kelių prašysis pas mus
Rusija planuoja kariauti su Ukraina iki 2029-2030 m., tikisi nugalėti, o baigsis šis puolimas „NATO sunaikinimu“, pareiškė vienas iš pagrindinių Rusijos gynybos ministerijos ideologų, Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios karinio ir politinio darbo valdybos viršininko pavaduotojas Apti Alaudinovas.
„Iki 2029-2030 m. mums teks <...> sunkiai, teks daryti labai daug darbo. Tačiau aš galiu jus užtikrinti: šios spec. karinės operacijos (Rusijoje taip vadinamas karas Ukrainoje, – red.
Paaiškėjo, kiek kainuos Lietuvoje įkurdinti vokiečių brigadą: kyla finansinių sunkumų
Praėjo maždaug devyni mėnesiai nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Lietuvai, kad čia bus nuolat dislokuota Vokietijos kovinė brigada. Nuo to laiko daugelis Bundesvero ir Bundestago narių svarstė, kiek kainuos nuolatinis maždaug 5 000 Bundesvero karių ir jų šeimų įsikūrimas.
Seimas pritarė siūlymui griežtinti reikalavimus taksi vairuotojams ir pavežėjams
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų, kada baigs galioti dabar veikiantys vairuotojų leidimai ir reikės gauti naujus.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančias Kelių transporto kodekso pataisas: už balsavo 127 Seimo nariai, prieš buvo vienas, niekas nesusilaikė.
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas.
Renginio metu vyks istorikų, politologų, politikų, diplomatų diskusijos apie Lietuvos ir Lenkijos santykių raidą nepriklausomybės epochoje, aptarta šalių padėtis istorijos politikoje, bus atidaryta paroda.
Penktadienį minėjimo renginiai vyks Užsienio reikalų ministerijoje.
Rusija Suomijos pasienyje dislokavo branduolinių ginklų nešėjų
Rusijos kariuomenė prie sienos su Suomija, kuri praėjusių metų balandį įstojo į NATO ir atsisakė neutralios šalies statuso, dislokavo branduolinių galvučių nešėjų „Iskander-M“ raketų sistemas.
Operatyvinės-taktinės sistemos „Iskander-M“ dislokuotos Karelijos pasienyje, praneša „Izvestija“, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje.
LTG karinių krovinių gabenimui pritaikė Vilniaus intermodalinį terminalą
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Vilniaus intermodaliniame terminale pradės krauti NATO karinius krovinius. Pritaikius terminalą tikimasi sparčiau gabenti krovinius iš Pabradės karinio poligono ir taip mažiau apkrauti kelius, pirmadienį pranešė bendrovė.
„Papildoma lokacija, kurioje galima pakrauti karinius krovinius, užtikrins, kad karinė technika bus gabenama saugiai, patikimai ir greitai – tiek karinių grėsmių, tiek taikos metu.
Karas Ukrainoje. Zelenskio ir Bideno pokalbyje – pažadas, kad JAV pagalba bus suteikta skubiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „tvirtą paramą“ Kyjivui po to, kai JAV įstatymų leidėjai patvirtino 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketą.
Svarbiausi įvykiai:
23:54 | Zelenskis: susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ATACMS raketomis baigti rengti
Susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ilgojo nuotolio ATACMS raketomis baigti rengti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Per Lietuvą riedės karinė technika: gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti
Daugiau nei 20 tūkstančių NATO ir Lietuvos karių balandžio, gegužės, birželio mėnesiais treniruosis pratybose Lietuvoje. Keliais riedės tūkstančiai karinės technikos, kai kurių miestų pramoniniai objektai taps karinėmis teritorijomis, o gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti.
Lietuva taip pat išbandys ir naujovių, pavyzdžiui, vyks mobilizacijos pratybos, kurių vengimas rezervistams gali baigtis šimtus eurų siekiančia administracine bauda ar net baudžiamąja atsakomybe.
Jensas Stoltenbergas: pagalbos Ukrainai patvirtinimas „visus mus padarys saugesnius“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas investicija į NATO valstybių saugumą pavadino JAV Atstovų Rūmų sprendimą suteikti naują milijardinę paramą Ukrainai.
„Ukraina NATO sąjungininkių skirtus ginklus naudoja, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgimus, – sakė jis šeštadienio vakarą po balsavimo.
Duda: Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinio dalijimosi programos
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos, informuoja PAP.
Dalijimasis branduoliniais ginklais yra NATO branduolinio atgrasymo priemonė, leidžianti tokių ginklų neturinčioms valstybėms narėms dalyvauti planuojant, kaip NATO juos panaudotų. Šie ginklai yra kai kuriose NATO šalyse, bet juos kontroliuoja JAV.
Prezidentas A. Duda vizito į JAV metu davė interviu portalui Fakt.
Zelenskis: NATO turi pasirinkti, „ar mes iš tikrųjų esame sąjungininkai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad NATO karinis aljansas turi pasirinkti, ar jis iš tikrųjų yra Ukrainos sąjungininkas, ir tai padaryti paspartinant ginklų tiekimą, jog būtų galima padėti su sunkumais susiduriančioms Kyjivo pajėgoms.
„Mūsų padangės vėl turi tapti saugios“, – vaizdo konferencijoje su NATO gynybos ministrais sakė V. Zelenskis.
„Tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tikrųjų visur yra vienodai vertinga.
Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus: Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus, teigdamas, kad dabartinė Vakarų parama Ukrainai yra „ribota“.
Pasak Ukrainos vadovo, Izraelis nebuvo paliktas gintis vienas, kai šeštadienį Iranas sudavė smūgius į šią teritoriją, rašo „SkyNews“.
Būtent Irano suduotų smūgių metu Vakarų sąjungininkai suteikė pagalbą Izraeliui ir apgynė oro erdvę nuo Irano dronų.
„[Vladimiras] Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės, o mūsų dangus vėl turėtų tapti saugus.
Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.
Estija perspėja: ruoštis karui su Rusija reikia jau dabar
Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“.
„Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.
„Financial Times“: Baltijos šalys yra ta vieta, kur drąsėjantis Putinas galėtų bandyti išbandyti NATO vienybę
Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys.
„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.
NATO vadovas: Ukrainai labai reikia daugiau oro gynybos sistemų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų.
Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.
Stoltenbergas: NATO turi nemažai oro gynybos sistemų, kai kurias iš jų būtų galima nusiųsti į Ukrainą
NATO turi nemažą kiekį oro gynybos sistemų, dalis iš jų gali būti pristatytos Ukrainai, dalyvaudamas bendroje su Nyderlandų, Danijos ir Čekijos ministrais pirmininkais NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Zelenskis nori sušaukti NATO ir Ukrainos tarybos posėdį aptarti oro gynybos poreikius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Kyjive pasakė sieksiantis sušaukti NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, kuriame paragins stiprinti jo šalies oro erdvės apsaugą.
Ukrainos padėtį lygindamas su Izraeliu, kur praėjusį savaitgalį buvo atremtas didžiulis Irano raketų ir dronų antpuolis, V. Zelenskis pasakė, kad Ukraina prašys ją aprūpinti oro gynybos sistemomis ir raketomis.
Seimas nesutinka, kad valstybės tarnyboje galėtų dirbti ES bei NATO valstybių piliečiai
Seimas nepritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisai, siūlančiai suteikti galimybę valstybės tarnyboje dirbti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės narės pilietybę.
Antradienį Seimo nario liberalo Andriaus Bagdono pateiktas projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 39 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 55 parlamentarai.
„Merko statyba“ gavo papildomą 20 mln. eurų NATO užsakymą Pabradės poligone
Estijos statybų grupės „Merko Ehitus“ valdoma bendrovė „Merko statyba“ gavo daugiau nei 20 mln. eurų (su PVM) vertės papildomą užsakymą darbams Pabradės poligone.
Įmonė antradienį pranešė pasirašiusi tai numatantį sutarties priedą su NATO pirkimų ir paramos agentūra. 110 mln. eurų vertės sutartį dėl 10 karinės infrastruktūros objektų šiame poligone „Merko statyba“ ir agentūra pasirašė pernai vasarį.
NATO viceadmirolas: rusų smūgiai šiems objektams kelia pavojų milijardui žmonių Europoje ir JAV
Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.
Pulkininkas Bagdonas apie lietuvius kamuojančią karo baimę: daugelis bijo, nes neturi pakankamai žinių
Ingrida Šimonytė pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.
Tada Ingrida Šimonytė teigė, kad Macrono žodžius sudėliojo taip, kaip jam patogu.
