nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Estai ryžtingai ruošiasi karui: Rusijos lauktų „didžiulis pralaimėjimas“
Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų
Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.
Sunku patikėti: ši vieta – vienintelė JAV, kurią atsisako ginti NATO
Iš 50 JAV valstijų yra viena vienintelė, kurios negina NATO kolektyvinio saugumo garantijos pagal 5 straipsnį. Tai – Havajai. Kilus susirūpinimui dėl saugumo situacijos Ramiajame vandenyne, užsienio politikos ekspertai išreiškė raginimus įtraukti Havajus į Aljanso mandatą, skelbia portalas „Newsweek“.
32 valstybių NATO karinio aljanso narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta „Europoje ar Šiaurės Amerikoje“, tačiau Havajams ši garantija netaikoma dėl jų ...
Dalia Grybauskaitė: artimiausi dveji, treji metai – pavojingiausi
Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė danų leidiniui „Borsen“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pulti ne tik Ukrainą, bet ir kitas šalis.
D. Grybauskaitės teigimu, pavojingiausias laikotarpis – artimiausi dveji, treji metai.
„Investuojame į gynybą NATO. Po penkerių ar šešerių metų būsime labiau pasiruošę ir būsime stipresni.
Šimonytė: saugumo klausimais bendrą kalbą rasčiau ir su Trumpu
Nerimaujant, kad Jungtinių Valstijų prezidentu vėl gali tapti Donaldas Trumpas, šalies vadovo posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad prireikus – saugumo klausimais rastų bendrą kalbą su respublikonų keliamu kandidatu.
„Užsienio politikoje jaučiu turinti pakankamai žinių, patirties ir svarbių kontaktų, kurie padėtų mūsų interesų gynybą padaryti rezultatyvesne. Man patinka bendrauti ir bendradarbiauti.
Nyderlandai pažadėjo Ukrainai skirti papildomą milijardą eurų
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte penktadienį pažadėjo skirti papildomą milijardą eurų karinės paramos Ukrainai, kurią, pasak jo, „kasdien niokoja Rusijos agresija“.
Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui.
„Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų.
Lukašenka pasiskundė Putinui dėl Lenkijos ir Baltijos šalių; „Jie neišmoko pamokos“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu skundėsi dėl tariamos Vakarų grėsmės jo šaliai.
„Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – sakė A. Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje per televiziją transliuotame pokalbyje.
Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.
Duda: siekiant Rusijos atgrasymo, NATO kasmet turi pagaminti virš 2 mln. sviedinių
Siekdamos atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų, NATO šalys kartu privalo pagaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.
„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerinių sviedinių.
Švedija investuos į slėptuves ir civilinę gynybą 36 mln. JAV dolerių
Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė pranešė investuosianti 385 mln. kronų (36 mln. JAV dolerių), kad sustiprintų savo slėptuves nuo bombų, pagalbos tarnybas ir civilinę gynybą, anksčiau įspėjusi, kad reikia rengtis karui.
Civilinės gynybos ministras Carlas Oskaras Bohlinas sakė, kad praėjusį mėnesį į NATO įstojusi Švedija panaudos lėšas, kad sustiprintų gelbėjimo tarnybų gebėjimą veikti konflikto metu, kibernetinį saugumą ir padėtų sveikatos priežiūros sistemai kaupti vaistų atsargas.
NATO pajėgų Europoje vadas įspėja, kad Rusija turi planų ne tik Ukrainoje: „Švelniai tariant, sunkūs laikai“
Rusijos, kuri tęsia puolimą Ukrainoje ir siekia Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos paramos, veiksmai rodo, kad Kremlius neketina apriboti savo agresijos ir turi ilgalaikių planų ne tik Ukrainoje, sako NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavoli.
„Mes išgyvename, švelniai tariant, sunkius laikus Europos kariniame teatre“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete kalbėjo Ch. Cavoli.
NATO įsteigs vadavietę vos 100 km nuo Rusijos sienos
NATO ketina įkurti Aljanso sausumos pajėgų vadavietę Suomijoje. Taip bus išplėsta Jungtinių pajėgų vadavietės veikla.
Tai pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kurį cituoja Suomijos leidinys „Iltalehti“. Pasak pareigūno, naujo vadavietės centro sukūrimas leis visoms šiaurės šalims gauti narystės Aljanse privalumus.
„Tikiuosi, kad mes būsime pavaldūs vienai vadovybei ir priklausysime vienam regioniniam gynybos planui.
REKLAMA
REKLAMA
JAV valstybės departamentas: Ukraina gali tapti NATO nare tik pasibaigus karui
JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris pareiškė, kad Ukraina gali įstoti į NATO tik pasibaigus Rusijos ir Ukrainos karui, tačiau „šis procesas juda į priekį“.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“.
Paklaustas, ar po neseniai nuskambėjusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Soltenbergo pareiškimo apie Ukrainos ateitį Aljanse nebuvo diskutuojama dėl Ukrainos stojimo į NATO grafiko, M. Milleris atsakė: „Grafiko patvirtinimo klausimu niekas nepasikeitė.
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Balandžio 4 ir 6 dienomis palydėti tarptautine oro erdve skridę rusų žvalgybiniai orlaiviai IL-20.
Lėktuvai skrido nepateikę skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, vienu atveju radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, kitu – ne.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai ragina NATO nesnausti: sumaištis prieš Rusiją reikštų mūsų pralaimėjimą
Vladimiras Putinas gali greitai pradėti invaziją į Baltijos šalis ir sukelti naują karą Europoje, perspėjo Baltijos šalių ambasadoriai. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausi diplomatai Jungtinėje Karalystėje baiminasi, kad į Josifą Staliną panašus diktatorius gali „greitai pasukti“ iš Ukrainos ir įsiveržti į šias tris valstybes.
Suomijos atsargos generolas užtikrintas Putino nesėkme: „Tai būtų rusiškos skerdynės“
Ore tvyrant Trečiojo pasaulinio karo grėsmei, Vakarai ruošiasi kaip įmanydami ir bijo galimo Kremliaus įsiveržimo į NATO teritoriją. Tačiau Suomija turi bene geriausias bazes bei karinius mokymus Aljanse, į kuriuos atvažiuoja net kariai iš JAV. Suomijos atsargos generolas Pekka Toveris net neabejoja – Rusija nesugebėtų atsilaikyti Suomijoje ir patirtų triuškinantį pralaimėjimą.
Rusų žvalgyba Vilniuje pasikėsino į amerikiečių pareigūną: panaudojo vadinamąjį Havanos sindromą
Vilniuje pernai liepą vykusio NATO viršūnių susitikimo metu rusų žvalgyba pasikėsino į amerikiečių pareigūną. Taip skelbia Amerikos ir vokiečių žiniasklaida. Lietuvos institucijos to nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau tampa vis akivaizdžiau, kad vadinamąjį Havanos sindromą – išpuolius aukšto dažnio garsu, kuris smarkiai sutrikdo sveikatą – visame pasaulyje rengia būtent rusų smogikai, norėdami eliminuoti amerikiečių diplomatus.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Žiniasklaida: Ukraina liepą nebus pakviesta į NATO – tam prieštarauja dvi šalys
NATO vadovai liepos mėnesį renkasi į aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą Aljanso 75-osioms metinėms paminėti. Ukraina tikisi sulaukti oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO, tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks liepą vyksiančiame susitikime, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, tai skatina NATO ieškoti tam tikro vidurkio, kad parodytų, jog remia Ukrainą ilguoju laikotarpiu. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad kol kas neaišku, kaip ta parama atrodys.
Šaltinis NATO: Rusijoje stipriai išaugo neįgaliųjų skaičius
Per pirmuosius karo Ukrainoje metus daugiau nei pusė milijono rusų vyrų buvo pripažinti neįgaliaisiais, „The Times“ nurodė aukšto rango NATO pareigūnas, rašo UNIAN.
Leidinys pažymi, kad Kremlius uoliai slepia žuvusiųjų skaičių ir nekalba apie nuostolius Ukrainoje.
Neįgaliųjų skaičius Rusijoje išaugo
Vis dėlto didžiulius nuostolius atskleidžia šalies socialinės apsaugos statistika.
Buvęs britų kariuomenės vadas išsakė tai, apie ką Lietuvoje nekalbama: štai kodėl Vakarai nenori Kremliaus kolapso
Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai išguiti priešą iš savo teritorijos, turi ir kitų tikslų: tai yra, kartu stengiasi nesugriauti Rusijos, nesuskaldyti jos, mat šalies, turinčios branduolinį ginklą, dezintegracija galėtų turėti siaubingų pasekmių platesniam regionui.
Taip savo interviu portalui tv3.lt teigia buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, atsargos generolas, dabartinis Lordų rūmų narys Richardas Dannattas.
DIENOS PJŪVIS. NATO karių siuntimas į Ukrainą – ar tai sukels karą su Rusija?
I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą.
Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.
Lenkijos ministras Sikorskis: NATO turi išteklių ilgam karui su Rusija
NATO yra pasirengusi kelerius metus truksiančiam karui su Rusija ir turi išteklių, kad galėtų sau leisti ilgą konfliktą. Tokios nuomonės laikosi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, praneša Lenkijos radijas RMF24.
„Svarbu, kad Vladimiras Putinas suprastų, jog mes ruošiamės – jei prireiks – keleriems metams. Jis negali laimėti per kelis mėnesius ar net per metus ar dvejus.
NATO griežtai sureagavo į Lukašenkos pareiškimą apie pasirengimą karui
NATO pareiškė įvertinusi tikimybę apie Baltarusijos pasirengimą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą. Pasak vieno iš Aljanso atstovų, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Baltarusija būtų pasirengusi oficialiai prisijungti prie plataus masto agresijos prieš Ukrainą.
Apie tai neviešai pranešė aukšto rango NATO pareigūnas, skelbia „Kanal 24“. Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ruošiasi karui.
NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros darbas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio, apie tai žiniasklaidos atstovams su anonimiškumo sąlyga Briuselyje komentavo NATO pareigūnas.
Pareigūnas: dėl smūgių tikriausiai buvo sustabdyta daugiau kaip 10 proc.
Lenkijos prezidentas dar kartą paragino NATO didinti išlaidas gynybai
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį dar kartą paragino NATO sąjungininkes reikšmingai didinti išlaidas gynybai.
A. Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose.
Iš NATO vadovo – žinutė dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad kelios Aljanso narės pažadėjo surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai, rašo UNIAN.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo Briuselyje.
Stoltenbergas: sąjungininkai peržiūrės savo atsargas
„Sąjungininkai supranta, kad tai būtina skubiai padaryti. Džiaugiuosi kelių sąjungininkių pranešimais suteikti Ukrainai daugiau pabūklų ir daugiau tipų sistemų.
Borisas Pistorius: Stoltenbergo iniciatyva dėl 100 mlrd. eurų Ukrainai nusipelno dėmesio
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymas skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų yra teisingas, tačiau jį reikia apsvarstyti.
Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd.
Lietuvos atstovas prie NATO Baltrėnas atsakė tiesiai, ar NATO suspėtų apginti mus: „Reikia žiūrėti keliais kampais“
Minint 75-ąsias NATO metines, nerimo kelia aštrūs kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimai, esą tų šalių, kurios nemoka už savo gynybą – NATO negintų. Kiek NATO tebėra vientisa ir pasiruošusi ginti, „Dienos komentare“ pasakoja Lietuvos karinis atstovas prie NATO generolas majoras Remigijus Baltrėnas.
Pastaruoju metu pasigirdo abejonių, kad jei iškiltų grėsmė, ar NATO tikrai mus gintų ir suspėtų tai padaryti.
NATO susitikimui įsigytu turtu siūloma didinti „Litexpo“ kapitalą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo beveik 0,7 mln. eurų, arba beveik 6 proc. padidinti parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įstatinį kapitalą.
Jei tam pritars Vyriausybė, kapitalas bus didinamas pernai vasarą Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įsigytu 698 tūkst. eurų vertės turtu, išleidžiant 2,9 euro nominalios vertės akcijų.
Kuleba NATO būstinėje: Ukrainai reikia „Patriot“ sistemų
Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras.
„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis.
Nuo Šaltojo karo iki Rusijos invazijos į Ukrainą: NATO mini 75-ąsias įkūrimo metines
NATO karinis aljansas ketvirtadienį mini 75-ąsias organizacijos įkūrimo sutarties pasirašymo Vašingtone metines.
Toliau pateikiame keletą faktų apie organizaciją, sukurtą Šaltojo karo metais ir vėl sustiprėjusią Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Baerbock: NATO yra pagrindinis mūsų saugumo inkaras
NATO minint 75-ąsias savo gyvavimo metines ir Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pavadino Aljansą pagrindiniu Europos saugumo inkaru. Kartu ji kalbėdama Vokietijos radijui ketvirtadienį ragino NATO partneres maksimaliai remti užpultą Ukrainą, kad būtų pasiekta taika.
„Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė.
Landsbergis: gali būti, kad didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad didžiausi NATO mūšiai gali laukti ateityje ir Aljansas turi būti jiems pasiruošęs.
Ketvirtadienį dalyvaudamas Briuselyje vykstančiame NATO 75-osioms įkūrimo metinėms skirtame renginyje, ministras tvirtino, kad Lietuvai didžiausia NATO pergalė Šaltojo karo metu yra tai, kad šalis atkūrė savo nepriklausomybę ir vėl atsidūrė Europos žemėlapyje.
„Deja, bet gali būti, kad didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje.
Stoltenbergas per 75-ąsias NATO įkūrimo metines: kartu esame stipresni ir saugesni
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas būti išvien su Europa, kariniam aljansui minint 75-ąsias įkūrimo metines ir susiduriant su agresyvia Rusija ir galimo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į valdžią šmėkla.
Ambasadorius: NATO turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai
NATO turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai , sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Deividas Matulionis.
NATO narėms vykdant diskusijas dėl ilgalaikės paramos šiai Rusijos invazijai besipriešinančiai valstybei, diplomatas tvirtina, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į modelį galėtų būti įtraukta ir dvišalė pagalba.
„Mes, Lietuva, sakome, kad tas 100 mlrd.
Karas Ukrainoje. Stoltenbergas įvardijo 2 karo Ukrainoje eigos scenarijus: jei išsipildytų vienas, galime atsidurti dar pavojingesnėje padėtyje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta.
Svarbiausi įvykiai:
23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.
75-ąsias įkūrimo metines mininti NATO yra stipresnė nei anksčiau, nepaisant grėsmių
NATO karinis aljansas, vėl sustiprėjęs nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, privertusios pakeisti požiūrį į gynybą, pradžios, ketvirtadienį mini savo 75-ąsias įkūrimo metines.
Stoltenbergas: sąjungininkės susitarė didinti NATO vaidmenį teikiant saugumo pagalbą Ukrainai
NATO užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui stiprinti Aljanso vaidmenį teikiant saugumo pagalbą Ukrainai, per spaudos konferenciją po pirmosios NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje dienos pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“.
„Šiandien per susitikimą aptarėme, kaip ateityje padaryti mūsų paramą tvirtesnę ir patvaresnę. Visos sąjungininkės sutaria, kad šią kritišką akimirką reikia remti Ukrainą. Yra vienybė dėl tikslų.
Landsbergis NATO susitikime: turime sutarti dėl ilgalaikės paramos Ukrainai ir Rusijos sulaikymo strategijos
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
„Aljanse pirmiausia turime sutarti dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, jos kelio į NATO, ir dėl Rusijos sulaikymo strategijos" – susitikime teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lenkija pritaria NATO 100 milijardų eurų fondo Ukrainai remti steigimui
Lenkija pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymui sukurti sąjungininkų įnašais penkerių metų laikotarpiui 100 milijardų eurų fondą Ukrainai remti kaip dalį paketo, kurį Aljanso lyderiai turi aprobuoti liepos mėnesį Vašingtone.
Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Svarstant pasiūlymą dėl 100 mlrd. eurų fondo, NATO vadovas paragino užtikrinti patikimą pagalbą Ukrainai
NATO ministrams svarstant pasiūlymą įsteigti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą, aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasakė, kad aljanso nariai privalo užtikrinti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai.
„Ukraina turi neatidėliotinų poreikių, – Briuselyje vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėjo J. Stoltenbergas. – Bet kokia gaišatis teikiant pagalbą jau dabar turi pasekmių mūšio lauke. Todėl turime pakeisti mūsų pagalbos dinamiką.
Slapti Europos lyderių pokalbiai: Macronas ragina spjauti į „raudonąsias linijas“ prieš Putiną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...
Cameronas ragina NATO nares didinti išlaidas gynybai
Prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje britų diplomatijos vadovas Davidas Cameronas paragino gynybinio aljanso nares skirti daugiau lėšų ginkluotei. Ukraina yra arčiau narystės NATO nei kada nors anksčiau, sakė jis trečiadienį. Todėl Aljansas esą turi išlaikyti savo paramą Rusijos užpultai šaliai, kad ši galėtų laimėti karą.
Nausėda tikisi Norvegijos prisidėjimo prie rotacinės oro gynybos įgyvendinimo
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Norvegija prisidės prie rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo.
„NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje patvirtintas rotacinės oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas. Tikiuosi, kad Norvegija prisidės prie jo praktinio įgyvendinimo taip pat“, – trečiadienį Lietuvoje viešint Norvegijos sosto įpėdiniui kronprincui Haakonui kalbėjo šalies vadovas.
„Politico“: jei Trumpas laimės, Ramšteino grupės kontrolė iš JAV galėtų būti perduota NATO
JAV sąjungininkės svarsto Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo Ramšteino formato) kontrolę perduoti NATO, kad užtikrintų šios priemonės įgyvendinimą, jei JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas.
Landsbergis su NATO kolegomis aptars rengimąsi Vašingtono susitikimui, paramą Ukrainai
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvaus 75-metį mininčios NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, trečiadienį ir ketvirtadienį susitikimo metu ministrai aptars pasirengimą Vašingtono NATO viršūnių susitikimui, vyksiančiam liepos 9–11 dienomis, sąjungininkų paramą Ukrainai, Rusijos keliamas grėsmes, iššūkius, kylančius iš Pietų, ir Aljanso įsitraukimą regione.
NATO vadovas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginkluoti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai.
Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
JAV ambasadorė NATO apie Rusijos ir Aljanso karo galimybę: „Į tai žiūrime rimtai“
Šiuo metu nėra grėsmės, kad prasidės karas tarp NATO ir Rusijos, pareiškė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith, rašo „Ukrinform“. Vis dėlto į tai žiūrima rimtai.
„Mūsų draugams Baltijos šalyse sakau, kad nematome jokios tiesioginės grėsmės NATO teritorijai – nei Baltijos regione, nei kur nors kitur.
Mes labai rimtai žiūrime į saugumą Baltijos šalyse ir imamės aktyvių veiksmų, kad padidintume savo buvimą jose, rengtume daugiau pratybų, daugiau mokymų, kad būtume pasirengę bet kokiems pokyčiams.
Gitanas Nausėda: Lietuva remia Marko Rutte kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vilnius remia Nyderlandų premjero Marko Rutte‘s kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius.
„Lietuva remia pono Marko Rutte‘s kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – antradienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su M. Rutte žurnalistams sakė G. Nausėda.
Buvęs NATO karinių pajėgų vadas: laiko klausimas, kada Rusijos taikiniu taps dar viena valstybė
Buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada Rusijos taikiniu taps dar viena valstybė. Visgi atsargos karininkas teigia, kad greičiausiai tai nebus NATO Aljansui priklausanti šalis.
„Rusija jau tris kartus pademonstravo (...), kad ji pasiryžusi su savo kariuomene žygiuoti per tarptautiniu mastu pripažintas sienas, užpulti tautas, jų žemes ir pavergti jų žmones.
Žiniasklaida: „Havanos sindromą“ sukeliančiu ginklu pernai Vilniuje užpultas JAV pareigūnas
„Havanos sindromą“ sukeliančiu ginklu pernai liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu užpultas aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnas.
Apie tai pirmadienį skelbia bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas.
Septynios Rytų Europos šalys kartu pabrėžė savo prisijungimo prie NATO svarbą
Septynių Rytų Europos valstybių užsienio reikalų ministrai drauge pabrėžė narystės NATO svarbą savo šalims. „Nuo įstojimo į NATO prieš 20 metų mūsų saugumas, laisvė ir mūsų gerovė stovi ant tvirtesnio pamato nei kada nors anksčiau istorijoje, – teigiama pareiškime, kuris penktadienį paskelbtas didžiausios Aljanso plėtros 20-ųjų metinių proga.
