nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
NATO sąjungininkes erzina Berlyno pasipriešinimas naujos misijos Ukrainoje pavadinimui
Vokietija nepritaria, kad naujas NATO projektas, kuriuo siekiama paremti Ukrainą, vadintųsi „misija“, nes būgštauja, jog tai galėtų pasiųsti neteisingą signalą Rusijai. Tokia Vokietijos pozicija kelia sąjungininkių susierzinimą, teigia šaltiniai.
Baltijos jūroje prasideda didelio masto karinės pratybos BALTOPS'24
Baltijos jūroje penktadienį prasideda aktyvioji NATO pratybų BALTOPS'24 („Baltijos operacijos 24“) fazė, kuri truks dvi savaites.
Operacijos birželio 7-20 dienomis vyks visame Baltijos regione, daugiausia – giliojoje centrinėje jūros dalyje, mažiau – vakarų ir rytų pusėse.
Orbanas palaikys Rutte kandidatūrą į NATO vadovo poziciją tik jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė palaikysiantis kadenciją baigiančio Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos.
M. Rutte turi atsiprašyti už Vengrijos atžvilgiu išsakytas „užgaulias remarkas“, duodamas trečiadienį vakare pasirodžiusį interviu valstybės finansuojamam naujienų portalui „Mandiner“ kalbėjo V. Orbánas.
Klaipėdoje – įspūdingos NATO pratybos: jas atidžiai stebi ir Rusija
Įsibėgėjančias didžiausias karines NATO pratybas Baltijos jūroje atidžiai stebi ir Rusija, įsitikinę Aljanso vadai. Tačiau krašto apsaugos ministras ramina, kad baimintis nėra ko – šios pratybos demonstruoja, kad NATO Baltijos jūroje dominuoja ir tik jėgą suprantantys rusai tą pradeda suprasti. Ypač į Aljansą įstojus Suomijai ir Švedijai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Į Klaipėdą atvyko 9000 karių.
Aukščiausio rango NATO generolas: Aljansas pasirengęs gintis, bet reikia didinti ginklų gamybą
NATO šalys narės yra pasirengusios apsiginti, tačiau joms reikia didinti karinės įrangos gamybą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiasis Aljanso generolas Christopheris Cavolis.
Aljanso šalims minint 80 metų nuo išsilaipinimo Normandijoje (D dieną), kuriuo prasidėjo Prancūzijos išvadavimas iš nacistinės Vokietijos okupacijos, vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado Ch. Cavolio akys buvo nukreiptos į Rusijos invaziją Ukrainoje ir galimą Maskvos grėsmę NATO šalims ateityje.
Stoltenbergas: NATO neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija.
Seimas išplėtė patikimumo kriterijus NATO pirkimų dalyviams
Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto ir išplėtė patikimumo deklaracijų kriterijus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose norinčioms dalyvauti įmonėms.
Už tai įstatymą su prezidento siūlymais ketvirtadienį balsavo 111 parlamentarų.
Seimas spręs, ar plėsti patikimumo kriterijus NATO pirkimų dalyviams
Seimas spręs, ar paklusti prezidento Gitano Nausėdos veto ir išplėsti patikimumo deklaracijų kriterijus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose norinčioms dalyvauti įmonėms.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsavimo išvakarėse pritarė šalies vadovo siūlymams.
NATO vadovas kritikavo Kiniją, nusprendusią boikotuoti konferenciją dėl taikos Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti.
Šveicarija pakvietė apie 160 šalių į birželio 15 ir 16 dienomis vyksiantį renginį, skirtą aptarti galimus būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
„Taikos deryboms dar ne laikas“: 3 scenarijai, kaip gali baigtis karas Ukrainoje
Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“.
Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus.
REKLAMA
REKLAMA
NATO planuoja „sausumos koridorius“ JAV kariams, jei kiltų karas
NATO ėmė planuoti sausumos kelius JAV karims, jei Europoje kiltų karas su Rusija.
Apie tai praneša „The Daily Telegraph“, remdamiesi savo šaltiniais, cituoja UNIAN.
Kuria „sausumos koridorius“
Pasak leidinio, NATO kuria daugybę „sausumos koridorių“, kad galėtų operatyviai siųsti amerikiečių karius ir ginklus į priešakines linijas didelio sausumos karo su Rusija atveju.
Latvijos diplomatas: šalis nėra visiškai pasirengusi Rusijos invazijai
Šiandien NATO narė Latvija yra apsaugota kariniu požiūriu kaip niekada anksčiau. Bet ji nėra 100 proc. pasirengusi Rusijos invazijai.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Kļava.
Pasak diplomato, Latvija nemano, kad Rusijos įsiveržimo pavojus yra labai didelis. Bet ji kaip NATO narė nuolat bendradarbiauja su savo sąjungininkais ir skiria didelius išteklius gynybai ir kariuomenei.
„Tai – procesas. Negalima sakyti, kad esame pasirengę 100 proc.
Karas Ukrainoje. Bidenas: paminėsite mano žodžius, jeigu Ukraina kris, pradės savaip judėti Lenkija ir kitos gretimos šalys
JAV leidinys „Time“ išpublikavo interviu su JAV prezidentu Joe Bidenu. Jame JAV prezidentas įspėjo, kad Vakarai negali leisti Ukrainai pralaimėti, nes tai reikštų neramumus Rusijos pasienio šalyse.
NATO naikintuvai 3 kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Gegužės 29 dieną NATO naikintuvai palydėjo rusų keleivinį lėktuvą IL-18, birželio 1 dieną – šturmo lėktuvą SU-24, birželio 2 dieną – naikintuvą-bombonešį SU-34.
IL-18 skrido pateikęs skrydžio planą, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu s...
Vokietijoje prasideda NATO oro pajėgų mokymo pratybos
Nuo pirmadienio Vokietijoje vyks NATO taktinės oro pajėgų pratybos, jose dalyvaus apie 60 naikintuvų ir kitų kovinių lėktuvų.
Pratybos „Tiger Meet“ rengiamos Jagele, šiaurinėje Vokietijos Šlėzvigo ir Holšteino žemėje, jose dalyvauja maždaug 1100 karių iš 11-os NATO šalių bei Austrijos ir Šveicarijos, jos truks iki birželio 14 dienos.
Pasak Vokietijos kariuomenės, pratybomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir dalytis aeronautikos bei technine patirtimi.
Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukraina pripažįsta ir Izraelį, ir Palestiną. Darysim viską, kad įtikintume Izraelį sustoti
Ukrainos prezidentas išreiškė palaikymą Palestinai, nepaisant Izraelio teisės į savigyną po „Hamas“ išpuolio 2024-ųjų spalio 7-ąją. V. Zelenskio teigimu, Tel Avivas turi teisę gintis, tačiau „dėl to neturi kentėti civiliai“.
Svarbiausi įvykiai:
21:19 | Zelenskis: Ukraina pripažįsta ir Izraelį, ir Palestiną.
Pernai intensyviausias informacinis spaudimas fiksuotas per NATO viršūnių susitikimą: įspėja dėl dar agresyvesnių atakų
Pernai Lietuvoje stebėta itin agresyvi Rusijos ir Baltarusijos retorika NATO atžvilgiu, tačiau intensyviausias informacinis spaudimas fiksuotas Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje metu, skelbiama 2023 m. Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, iš viso praėjusiais metais fiksuota per 3,5 tūkst. unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų.
Stoltenbergas: NATO neatsisakys partnerystės su Sakartvelu, priėmusiu „užsienio agentų“ įstatymą
Sakartvelas išliks NATO partneris nepaisant skandalingo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo.
Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“.
„Svarbu, kad mes bendradarbiautume su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Sakartvelas. Bet naujasis „užsienio agentų“ įstatymas veda Sakartvelą neteisinga kryptimi, todėl sąjungininkai iš NATO ir daugelis kitų šalių išreiškė savo susirūpinimą.
Ministras: Turkija nenori, kad NATO „dalyvautų“ Ukrainoje vykstančiame kare
Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors pritaria, kad karinė pagalba Kyjivui būtų tęsiama.
„Palaikome pagalbos Ukrainai tęsimą ir Ukrainos pajėgumus atgrasyti (Rusiją), bet nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po neformalaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.
Blinkenas: NATO reaguos į didėjančias Rusijos hibridines atakas
NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“
„Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.
NATO vadovas atmeta Kremliaus eskalavimo grėsmę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje.
„Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
NATO baigia didžiausias pratybas nuo devintojo dešimtmečio
NATO penktadienį baigia keturis mėnesius trukusias didžiausias per pastaruosius dešimtmečius savo karines pratybas. Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Europoje būstinės duomenimis, pratybose „Steadfast Defender“ dalyvavo daugiau kaip 90 000 karių, taip pat per 50 karo laivų ir 1 100 kovinių transporto priemonių.
Daugiau kaip 80 lėktuvų atlikta šimtai skrydžių.
„Reuters“: NATO Ukrainai kasmet nori skirti po 40 mlrd. eurų karinei pagalbai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis.
Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO.
Tikisi aptarti dar šiandien
Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.
Seimas iš naujo svarstys pataisas dėl dalyvavimo NATO konkursuose
Seimas ketvirtadienį nusprendė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotą įstatymą, kuriame buvo patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai norintiems dalyvauti NATO pirkimuose.
NATO ministrams susitinkant Prahoje, daugėja raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje
NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje.
Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
NATO užsienio reikalų ministrai Prahoje aptars karinę pagalbą Ukrainai
Užsienio reikalų ministrai iš 32 NATO gynybos aljanso šalių ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Prahoje, kad aptartų karinės pagalbos Ukrainai koordinavimo klausimus.
Tikimasi, kad ministrams pavyks padaryti pažangą derybose dėl 100 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį atsakomybė už bendrą pagalbą iš neoficialios Jungtinių Valstijų vadovaujamos iniciatyvos būtų perkelta oficialioms pačios NATO struktūroms. Šį planą balandį pasiūlė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Seime – prezidento veto dėl patikimumo deklaracijų NATO pirkimų dalyviams
Seimui ketvirtadienį pristatomas prezidento Gitano Nausėdos vetuotas įstatymas, kuriuo siūloma patikslinti patikimumo deklaracijų kriterijus norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose.
Šalies vadovas Seimui grąžino iš naujo svarstyti prieš porą savaičių priimtus Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo pakeitimus.
Tyrimas: Rusijos žiniasklaidoje Lietuva vaizduojama kaip kelianti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO
Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.
Karas Ukrainoje. Trumpas bombarduotų Maskvą ir Pekiną, jeigu jam valdant būtų užpulta Ukraina ar Taivanas – „The Washington Post“ pacitavo jo pažadus rėmėjams
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su savo rinkimų kampanijos lėšų aukotojais pareiškė, kad būtų subombardavęs Maskvą ir Pekiną, jeigu jam prezidentaujant Rusija pultų Ukrainą ar Kinija – Taivaną, rašo „The Washington Post“.
Svarbiausi įvykiai:
21:06 | Suomija leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suomiškais ginklais atakuoti Rusiją
Suomija neriboja Ukrainos galimybių smogti Rusijai ginklais, kuriuos ši Šiaurės Europos šalis perdavė Ukrainos kariams.
Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių.
Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, gegužės 20 ir 23 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti orlaivių IL-20 ir AN-26. Abu jie skrido iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį.
Scholzas nukirto kalbas apie Ukrainos narystę NATO: to nebus dar 30 metų
Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.
Stoltenbergas paragino sąjungininkus leisti Ukrainai Vakarų ginklais smogti ir Rusijos teritorijoje
Rusofašistai ir toliau žudo Charkivo žmones. Pavakarę numetė aviacinę bombą ant didelės statybinių prekių parduotuvės, kurioje buvo šimtai žmonių. Putinas negailestingai Charkivui smogė po to, kai Minske išdėstė savo taikos Ukrainoje planus. Tačiau jis tik dar kartą įrodė, ko tokios kalbos vertos. Tad mes ir toliau raginame remti Ukrainą. Ją remia ir NATO generalinis sekretorius – paragino sąjungininkus leisti Ukrainai Vakarų ginklais smogti ir Rusijos teritorijoje.
Kompiuteris parodė: JAV pasitraukus iš NATO, kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO.
Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.
Stoltenbergas prabilo apie Kinijos paramą Rusijai: tai kursto karą Europoje
Kinijos parama Maskvai yra labai svarbus veiksnys Rusijos kare prieš Ukrainą, teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Kinija sako, kad nori palaikyti gerus santykius su Vakarais. Tačiau tuo pat metu Pekinas kursto karą Europoje. Negalite turėti abiejų dalykų“, – Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė J. Stoltenbergas.
NATO „solidarizuojasi“ su Estija po incidento pasienyje su Rusija
NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.
Suomijos premjeras: Putinas šiuo metu išbando NATO
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad Rusija siekia išbandyti NATO prie savo vakarinės sienos, kur Maskva suintensyvino provokacijas prieš kaimynines NATO valstybes nares, rašo „Ukrinform“.
Penktadienį jis lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur ir pakomentavo šią temą.
Suomijos premjeras: Rusija išbando NATO
Anot jo, šiuo metu Rusija galimai išbando NATO valstybes nares prie savo vakarinės sienos naujausiais veiksmais.
Vidaus reikalų ministras: Lenkijos ambasadorius NATO netinkamas eiti pareigas
Lenkijos ambasadorius NATO netinkamas eiti šias pareigas, penktadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras.
„Tomaszas Szatkowskis niekada neturėjo tapti ambasadoriumi ir turėtų kuo greičiau grįžti į Varšuvą“, – privačiam transliuotojui TVN24 sakė vidaus reikalų ministras ir saugumo agentūrų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas.
T. Szatkowskį ambasadoriumi NATO 2019 m. paskyrė ankstesnė konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.
Orbanas: Vengrija nori „permąstyti“ savo narystę NATO, teisininkai dirba
Vengrija nori permąstyti savo narystę NATO. Kariškiai ir teisininkai jau dirba, rengdami naują koncepciją, kuri išskirtų šalį iš kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių.
Tai interviu valstybiniam radijui pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, kuria remiasi UNIAN.
Karas Ukrainoje. Kryme nugriaudėjo sprogimai, rusai skelbia apie žuvusius
Ketvirtadienio vakarą Kryme nugriaudėjo sprogimai. Pranešama apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbą. Kiek vėliau rusai pranešė apie du žuvusiuosius.
Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Rusai skelbia apie žuvusius Kryme
Okupuoto Krymo gubernatorius pranešė, kad du Aluštos miesto Kryme gyventojai žuvo per sprogimus pusiasalio teritorijoje.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų.
Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė veiksmų komunikatą: ragina NATO šalis didinti gynybai skiriamą BVP dalį
Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia turintis lūkestį, jog liepos mėnesį Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Rytinio flango gynybos stiprinimo.
„Mūsų prioritetas – NATO gynybos planų įgyvendinimo galimybės. Mums reikia užpildyti vis dar egzistuojančius plyšius, bet mes norime matyti progresą visose srityse – tai, ko reikia mūsų gynybos planams.
Stipriai išaugo NATO virš Baltijos jūros perimamų Rusijos orlaivių skaičius
Nuo 2024 m. NATO 20–25 proc. dažniau pasitelkia karinius orlaivius perimti Rusijos orlaivius virš Baltijos jūros, skelbia „Reuters“.
Naujienų agentūros pašnekovas iš Aljanso atsisakė pateikti konkrečius skaičius, kiek Rusijos karinių orlaivių skrydžių užfiksuota šalia NATO teritorijos.
Tačiau, remiantis Aljanso duomenimis, gautais 2023 m. pabaigoje, NATO naikintuvai į dangų perimti Rusijos karinių orlaivių kilo daugiau nei 300 kartų.
Dalis NATO šalių svarsto siųsti savo karius į Ukrainą – JAV įspėja apie šio žingsnio grėsmę
Kai kurios NATO šalys narės privačiai svarsto galimybę siųsti į Ukrainos teritoriją karinius instruktorius ar samdinius, kurie mokytų Ukrainos kariuomenę ir padėtų remontuoti įrangą, skelbia „The New York Times“ (NYT).
Pasak leidinio, Ukraina paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 000 Ukrainos karių arčiau fronto linijos, kad būtų paspartintas jų dislokavimas.
Karas Ukrainoje. Panika Rusijoje: atakuotas pasienio kaimas, yra žuvęs
Penktadienio vakarą Rusijoje, Belgorodo srityje – dronų ataka. Pirminėmis žiniomis, yra vienas žuvęs ir vienas sužeistas žmogus.⠀
Svarbiausi įvykiai:
23:41 | Rusijai atakavus Charkivą sužeisti penki žmonės
Rusijai atakavus Ukrainos šiaurės rytinį Charkivo miestą buvo sužeisti penki žmonės, pranešė pareigūnai.
Pasak gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, rusai atakavo vakarinį miesto gyvenamąjį rajoną aviacinėmis bombomis.
Buvo sužeisti penki vyrai, visi jie yra civiliai.
Po nesėkmingo referendumo – naujas siūlymas dėl pilietybės išsaugojimo NATO valstybių piliečiams
Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę.
Ketvirtadienį jų vardu Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą.
Pasak A. Bagdono, tai vienas iš teisėkūros žingsnių užtikrinant, kad sekmadienį nepavykus referendumui bent daliai pasaulio lietuvių liktų viltis išsaugoti Lietuvos pilietybę.
NATO šalys turėtų numušinėti raketas ir dronus Ukrainoje – buvęs Aljanso lyderis Rasmussenas
2009–2014 m. NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Aljanso šalys turėtų panaudoti Rytų Europoje esančias oro gynybos sistemas, kad numuštų į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus. Tai jis pasakė interviu britų portalui „inews“.
Pasak A. F. Rasmusseno, kaimyninėse NATO šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje, esančios raketos perėmėjos gali numušti į Ukrainos teritoriją nukreiptus Rusijos oro antskrydžius.
Putinizmo virusas pasiekė ir JAV – dalis amerikiečių mano, kad NATO silpnėja
Vladimiro Putino pradėta pilno masto invazija į Ukrainą pablogino Vakarų ir Rytų pasaulio santykius. Tiesa, tokios įtemptos situacijos nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Negana to, JAV prezidento rinkimų kampanijose Ukraina ir santykiai su Rusija yra vienos ir karščiausių debatų temų. Tačiau panašu, kad ir patys amerikiečiai yra susiskaldę – vieni mano, kad JAV iš tiesų turi palikti NATO, o kiti, kad JAV yra svarbi Aljanso dalis.
Perspėjimas iš JAV: Trumpas gali sužlugdyti NATO, o tada ateitų Ukrainos ir Baltijos šalių eilė
75-osios NATO aljanso metinės šiais metais gali būti paskutinėmis, jeigu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas susigrąžins valdžią ir tęs savo agresyvią izoliacianizmo politiką, rašoma bendrame eksperto nacionalinio saugumo klausimais Hanso Binnendijko, buvusio diplomato Alexanderio Vershbowo ir pačiam D. Trumpui prezidentavimo metu patarinėjusio saugumo klausimais atsargos pulkininko R. D. Hookerio straipsnyje „Foreign Affairs“.
Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas yra pažadėjęs „leisti Puti...
Užsienio žiniasklaidos akimis: saugumo tema dominuoja Lietuvos prezidento rinkimuose
Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros.
Apie Lietuvą straipsniuose pasakojama kaip valstybę, šiemet mininčią narystės ES ir NATO dvidešimtmetį, tačiau besibaiminančią tapti Rusijos taikiniu, jeigu Maskvai pavyks laimėti karą Ukrainoje.
Ukraina su nerimu skaičiuoja – turi du mėnesius smogti rusams, antraip bus per vėlu
Pirmieji 2024 m. mėnesiai Ukrainai buvo nelengvi – atimtos teritorijos, daug aukų ir persekiojantis nepavykusio 2023 m. kontrpuolimo šešėlis. Tačiau panašu, kad nualinta yra ir pati Rusija. Ekspertai teigia, jog Vladimiras Putinas gali norėti laikinų paliaubų, nes karas vyksta ilgiau, nei Kremlius numatė.
Žiniasklaida: ES susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai
Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai. Jie turėtų įsigalioti vasarą ir galioti tol, kol Ukraina taps ES ir NATO nare. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis konfidencialiu saugumo įsipareigojimų projektu.
