nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Baltijos šalių ir Lenkijos negintume – kandidatas į Čekijos prezidentus pritrenkė savo pasisakymu ir buvo priverstas atsiimti žodžius
Čekijoje vykstančių prezidento rinkimų debatų metu vienas iš kandidatų gerokai nustebino pareiškęs, kad nesiųstų karių ginti Lenkijos ar Baltijos šalių, jeigu šias užpultų Rusija. Vėliau politikas tikino, kad buvo netinkamai suprastas, o 5-ojo NATO straipsnio bus be išlygų laikomasi.
Čekijos nacionalinės televizijos eteryje vienas iš kandidatų į prezidentus Andrejus Babišas buvo paklaustas, ar siųstų Čekijos karius, jeigu Rusija užpultų Lenkiją ar Baltijos šalis.
„Aišku ne.
NATO atstovas: Vilniuje pamatysite paketą tvirtesnei kolektyvinės gynybos misijai
NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui Angusas Lapsley sako, kad vasarą Vilniuje vyksiančiam viršūnių susitikimui bus parengtas priemonių paketas tvirčiau ir su didesniais pajėgumais įgyvendinti NATO kolektyvinės gynybos misijai.
„Manau, kad Vilniuje pamatysite, jog mes (...) parengėme tam tikrą pertvarkytą priemonių paketą, kuris reikš, kad NATO kolektyvinės gynybos misija yra tvirtesnė ir pajėgesnė“, – interviu BNS teigė jis.
JAV ambasadorė NATO: Amerika susitelkusi į praktinę paramą Kyjivui, bet remia „būsimą narystę“ NATO
Jungtinės Valstijos šiuo metu yra susitelkusios į praktinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau remia Kyjivo „būsimą narystę“ Aljanse, sako JAV ambasadorė NATO Julianne Smith.
„Norime užtikrinti, kad Ukrainos kariai galėtų laimėti mūšio lauke, ir tai yra svarbiausias dalykas, kurį dabar galime padaryti dėl Ukrainos“, – penktadienį interviu BNS teigė Vilniuje viešinti diplomatė.
NATO admirolas pagyrė Ukrainos karinę vadovybę: ji taktiškai ir praktiškai pranašesnė už priešą
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris po posėdžio pagyrė Ukrainos karinę vadovybę. Pasak jo, jos vadų taktinis ir praktinis meistriškumas pranoksta priešininko.
Apie tai skelbia „Ukrinform“.
„Šiandien specialią sesiją skyrėme situacijai Ukrainoje ir aplink ją.
NATO pajėgų Europoje vadas: Vakarų tankai nėra „stebuklingas sprendimas“ Kyjivui
NATO aukšto rango vadas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų tankai netaps „stebuklingu sprendimu“ Ukrainai jos kovoje su Rusija, nors naujasis Kyjivo arsenalas bus pranašesnis už Maskvos ginkluotę.
„Nėra jokios ypatingos ginklų sistemos, kuri taptų stebuklingu sprendimu. Reikalinga visų sistemų pusiausvyra“, – po NATO kariuomenės vadų susitikimo pareiškė vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris G. Cavoli.
Nusiimkime rožinius akinius: esame pažeidžiami, o Vakarų ginklų rezervai – tuštėja
Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.
Lietuva sieks, kad mažiausiai 2 proc. gynybai būtų privalomi visoms NATO šalims
Lietuva sieks, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtų priimtas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą.
Seimo pirmininkė: prieš NATO viršūnių susitikimą į Vilnių planuojama kviesti parlamentų vadovus
Prieš NATO viršūnių susitikimą liepą į Vilnių planuojama kviesti parlamentų vadovus, svarstomi Bukarešto devintuko ar visų Aljanso šalių parlamentų delegacijų formatai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mes kaip parlamentarai ir aš pati kaip pirmininkė ketinu maksimaliai daug energijos skirti diplomatijai, ryšiams su mūsų kolegomis iš kitų parlamentų, ypatingai iš didžiųjų šalių.
Šimonytė: Ukraina turi būti NATO susitikimo Vilniuje laimėtoja
Ukraina turi būti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje laimėtoja, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pagrindinis siekis būtų tas, kad Ukraina būtų šio susitikimo laimėtoja, o kas tai bus konkrečiai, dėl to dar reikės padirbėti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė dalyvavo parlamente vykstančioje politikų ir ekspertų diskusijoje apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes.
Seime politikai ir ekspertai diskutuos apie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje galimybes
Politikai ir ekspertai ketvirtadienį Seime diskutuos apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje organizuojamos konferencijos tikslas yra atrasti konceptualų pagrindą, argumentus tarptautinėje politinėje ir diplomatinėje veikloje, kurie geriausiai atlieptų Lietuvos nacionalinius, regiono ir Europos kontinento interesus, besiruošiant NATO Virš...
REKLAMA
REKLAMA
Stoltenbergas: NATO sąjungininkai perduos Ukrainai „sunkesnių ginklų“
Ukrainos Vakarų rėmėjai Vokietijoje rengiamame svarbiame susitikime Kyjivui pažadės sunkesnių ir šiuolaikiškesnių ginklų, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Pagrindinė mintis yra tokia: bus daugiau paramos ir pažangesnės paramos, sunkesnių ginklų ir šiuolaikiškesnių ginklų, nes tai yra kova už mūsų vertybes“, – pareiškė jis Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Nausėda su NATO vadovu aptarė pasirengimą Vilniaus viršūnių susitikimui
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Šveicarijoje, Davose, su NATO vadovu Jensas Stoltenbergas aptarė pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra ypač svarbus, toliau stiprinant Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumą, Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje.
Kissingeris apsigalvojo dėl Ukrainos: anksčiau jį gyrusiam Kremliui tai nepatiks
Buvęs JAV saugumo sekretorius Henry Kissingeris atsisakė savo anksčiau išsakytos „neutralaus statuso Ukrainos“ idėjos. Davose vykstančiame pasaulio lyderių forume 99-erių ekspertas pabrėžė, kad dabar jau yra pasikeitę laikai ir reikia elgtis kitaip.
„Iki šiol karo aš buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes baiminausi, kad prasidės būtent tas procesas, kurį mes matome dabar. Dabar, kuomet šis procesas pasiekė tokį lygį, Ukrainos neutraliteto idėja šiomis sąlygomis nebeturi prasmės.
NATO vadovas: Ukraina greitu metu gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad Ukraina netrukus gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės tiekimo iš Vakarų valstybių.
KAM ieško organizatorių renginiui NATO žinomumui visuomenėje stiprinti
Krašto apsaugos ministerija ieško birželį Vilniuje vyksiančio renginio, skirto NATO žinomumui visuomenėje stiprinti, organizatorių.
Kaip nurodoma pirkimo techninėje specifikacijoje, renginys vyks birželio 17 dieną atviroje erdvėje prie Baltojo tilto, jame ministerija tikisi sulaukti ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių.
Pasak dokumento, renginio tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie NATO vertę ir indėlį į šalies saugumą bei skatinti pasididžiavimą.
Turkija priešinasi Švedijos įstojimui į NATO: „Mes negalime“
Turkija šeštadienį pareiškė, kad negali ratifikuoti Švedijos narystės NATO, nors Stokholmas ėmėsi keleto veiksmų, kad patenkintų Ankaros reikalavimus.
„Mes negalime nusiųsti (ratifikavimo) įstatymo parlamentui“, – žurnalistams sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Visų žvilgsniai – į karą Ukrainoje: bet štai, kokie dar konfliktai 2022 m. supurtė pasaulį
Ar jis bus, ar ne? Tokiu pat metu pernai toks klausimas skambėjo ne vieno lūpose. Putinas prie Ukrainos sienų buvo sutelkęs beveik du šimtus tūkstančių karių. JAV žvalgyba perspėjo, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Visi ženklai rodė užpuolimą, bet vienas dalykas trukdė: tai paprasčiausiai atrodė neįsivaizduojama. Karas Ukrainoje buvo pats netikėčiausias pernai kilęs konfliktas pasaulyje, bet jų buvo ir daugiau. Kai kurie seni, kiti – nauji, o dar kiti – bręstantys.
NATO siųs lėktuvus į Rumuniją stebėti Rusijos veiksmų
NATO nusiųs stebėjimo orlaivius į Rumuniją, kad sustiprintų savo rytinį flangą ir „stebėtų Rusijos karinę veiklą“, penktadienį pranešė Aljansas.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kuri ribojasi su NATO nare Rumunija, Vakarų karinis aljansas sustiprino savo buvimą regione.
Ukraina sako de facto esanti NATO dalis
Ukraina iš esmės tapo NATO nare, nors Aljansas ir nenori būti įtrauktas į platesnį karą su Rusija, sakė ukrainiečių gynybos ministras.
Oleksijus Reznikovas išreiškė įsitikinimą, kad sąjungininkės Vakaruose galiausiai sutiks skirti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, tokios kaip tankai ir naikintuvai.
„Šis susirūpinimas dėl kito eskalacijos lygio man yra tam tikras protokolas“, – britų transliuotojui BBC sakė jis ir atmetė NATO nuogąstavimus dėl Rusijos provokavimo.
Grybauskaitė: tai, kas vyksta Ukrainoje, yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė
Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas: susitikimo Vilniuje metu Švedija ir Suomija turėtų būti priimta į NATO
Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais.
Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Zelenskis išskirtiniame interviu giria Lietuvą: „Aš tikrai pasitikiu lietuviais“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.
Griežtas Zelenskio pareiškimas: retorikos apie atviras NATO duris nebepakanka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, Aljansas priims konkrečius sprendimus dėl Ukrainos narystės NATO, rašo UNIAN.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Lvive per spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.
„Kalbant apie Vilnių. Šiandien vien paramos Ukrainai atvirų durų retorikos forma nepakanka. Būtent, to nepakanka, kad motyvuotume mūsų valstybę, o tiksliau – mūsų karius“, – sakė V. Zelenskis.
NATO, ES stiprins ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą
NATO ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė apie „bendrą darbo grupę“, steigiamą siekiant stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Rusijos grėsmės akivaizdoje.
Dėl tokio žingsnio sutarta po pernai įvykdyto sabotažo išpuolio prieš Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius, abiem organizacijoms siekiant stiprinti bendradarbiavimą Rusijai užpuolus Ukrainą.
Nausėda: bendra NATO ir ES deklaracija siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią
Bendra NATO ir Europos Sąjungos (ES) antradienį pasirašyta deklaracija siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje bendra NATO ir ES deklaracija yra itin svarbus strateginės partnerystės įtvirtinimo manifestas. Ji siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią: glaudus NATO ir ES bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir resursų mobilizavimas – būtinas žingsnis, stiprinant mūsų nedalomą saugumą ir gynybą.
NATO vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant kliūčių, Suomija ir Švedija įstos į Aljansą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso.
Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.
NATO ir ES žada stiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją
NATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją, ir didinti Europos ir JAV vadovaujamo aljanso bendradarbiavimą.
„Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.
NATO ir ES planuoja glaudesnę partnerystę Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje
Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo tvarką, NATO ir Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą, sakoma bendroje deklaracijoje, su kuria pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Abi Briuselyje įsikūrusios organizacijos jau ne vienerius metus siekia pagerinti koordinavimą, nors kai kurie sluoksniai baiminasi, kad pastangos sustiprinti ES vaidmenį gynybos srityje gali pakenkti JAV vadovaujamam aljansui.
NATO vadovas: Švedija padarė viską, ko reikia, kad įstotų į Aljansą
Švedijai atėjo laikas prisijungti prie NATO, nes ji padarė viską, ko reikia, kad Turkija pritartų narystei, pirmadienį pareiškė karinio aljanso generalinis sekretorius.
„Sakau, kad atėjo laikas užbaigti Švedijos ratifikavimo procesą“, – interviu Švedijos laikraščiui „Aftonbladet“ sakė Jensas Stoltenbergas.
Gegužę Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą įstoti į NATO.
Gitanas Nausėda prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje telks paramą Ukrainos narystei Aljanse
Prezidentas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ketina aplankyti Aljanso narių sostines, siekdamas palaikymo Ukrainos narystės idėjai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės“, – sekmadienį LRT televizijai sakė ji.
Karas Ukrainoje. „Pergalės ginklai“: JAV ruošiasi pradėti Ukrainos karių apmokymą
Skelbiama, kad JAV ruošiasi pradėti Ukrainos karių mokymą, kaip reikia naudotis amerikietiškomis oro erdvės gynybos sistemomis.
Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
21:36 | Jungtinėje Karalystėje kovą planuojamas tarptautinis susitikimas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo
Jungtinėje Karalystėje (JK) kovą bus surengtas teisingumo ministrų susitikimas, kuriame bus svarstomi būdai paremti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, šeštadienį pranešė JK...
Įvertino, ar Šimonytė galėtų tapti NATO vadove: tai lems ne lytis ar tautybė
Šiuo metu apie galimą premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO vadoves ministrų lygmenyje nėra kalbama, sako šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, tai, kas taps naujuoju Aljanso vadovu, lems ne lytis ir ne šalis, iš kurios kandidatas yra kilęs.
Britų dienraštis „Financial Times“ dar pernai rudenį paskelbė, kad Lietuva siekia, jog premjerė I. Šimonytė taptų naująja NATO vadove.
Kokios Ingridos Šimonytės galimybės tapti NATO generaline sekretore?
Ar įmanoma įkalbėti visus NATO partnerius gynybai skirti 2 proc. BVP? Kokios Ingridos Šimonytės galimybės tapti aljanso generaline sekretore?
„Dėmesio centre“ svečiai – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Buvęs NATO vadovas: Europa pernelyg naiviai vertina Kinijos grasinimus Taivanui
Buvęs NATO vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos valstybės turi dėti daugiau pastangų, kad atgrasytų Kiniją nuo invazijos į Taivaną, įskaitant pasirengimą įvesti skaudžias ekonomines sankcijas ir apmokyti Taivano karius.
Taibėjuje viešintis Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Europos ir NATO valstybės buvo „per daug naivios“ prieš Maskvos invaziją į Ukrainą ir rizikuoja pakartoti tą pačią klaidą su Pekinu.
Lietuvos kariai išvyko į pusės metų NATO vadovaujamą misiją Turkijoje
Devyni Lietuvos kariuomenės kariai antradienį išvyko į pusės metų trukmės tarptautinę NATO vadovaujamą operaciją NS2T (angl. NATO Support to Turkey) Adanoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai į šią misiją išsiųsti šeštą kartą.
„2023 metais Lietuva išliks aktyvi tarptautinių pastangų užtikrinti saugumą ir stabilumą dalyvė.
Budrys: Vilniuje sieksime susitarti, kad NATO šalys gynybai skirtų bent 2 proc. BVP
Lietuva sieks, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų susitarta, kad Aljanso šalys gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
NATO naikintuvai du kartus lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Gruodžio 27-ąją naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti atakos lėktuvą IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas jungiasi prie Rytų Europos studijų centro
Prie Rytų Europos studijų centro (RESC) prisijungia buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, pirmadienį pranešė centras.
G. Jeglinskas bus RESC Asocijuotas ekspertas NATO klausimais. Anot pranešimo, jis prisidės prie RESC analitinių publikacijų rengimo, taip pat dalinsis įžvalgomis renginiuose.
„Šių metų liepos mėnesį Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas, kurio metu RESC organizuos oficialų ekspertinį renginį – NATO Viešąjį forumą.
Rusijos pralaimėjimo scenarijai: paskutinė Vladimiro Putino kova
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui karas Ukrainoje turėjo būti laimėjimas, parodęs, kaip sustiprėjo Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ukrainos aneksija turėjo būti pirmasis žingsnis, siekiant atkurti Rusijos imperiją. V. Putinas norėjo pademonstruoti, kad už Vakarų ribų Jungtinės Amerikos Valstijos nėra tokios galingos, ir įrodyti, kad lyderio pozicijas naujoje, daugiapolėje tarptautinėje tvarkoje užims Rusija kartu su Kinija.
Tačiau taip neįvyko.
Ingrida Šimonytė apie diskusijas dėl vokiečių brigados: ar negalime pasakyti, kad buvome teisūs?
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad klausimus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje reikia kelti, nors jie ir nėra malonūs.
„Mums reikėtų truputį grįžti atgal ir pasižiūrėti, ar tikrai mūsų klausimų kėlimas ir tam tikrų problemų iškėlimas yra tai.
Atsargos pulkininkas apie NATO gynybą: „Šalys yra tiesiog nusirengusios“
Politikai kaltina vieni kitus dėl pažadėtos vokiečių brigados, kurios Lietuvoje galime ir nesulaukti, o neišlaikęs kaltinimų pažėrė net Vokietijos ambasadorius. Dar sunkiau Lietuvai pasiekiamos atrodo oro gynybos sistemos.
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad tai ne tik mūsų, bet ir visų sąjungininkų problema, nes daugelis tikisi, kad ukrainiečiai nusilpnins Rusijos pajėgas, todėl neskuba atstatyti savų pajėgumų.
NATO naikintuvai per savaitę keturis kartus lydėjo Rusijos orlaivius
Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Gruodžio 19 dieną NATO orlaiviai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos transporto lėktuvą AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos pagrindinę dalį.
Lukašenka nusitaikė į Ukrainą: štai, koks sujudimas vyksta prie šiaurinės sienos
Naujausios Baltarusijos palydovinės nuotraukos rodo naujai išraižytus miško kelius ir lėtą karinės technikos srautą link Ukrainos šiaurinės sienos.
Rusijos šnipai nebegali jaustis saugūs: europiečiai atsisako mandagybių
Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją.
„Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.
Karas Ukrainoje. Podoliakas: karas Ukrainoje – Putino mirties nuosprendis
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad Rusijos diktatorius ir tikisi palaužti Ukrainą bei laimėti šį karą, tačiau iš tiesų tai jam yra mirties nuosprendis.
Siūlo nenuvertinti Rusijos: ateityje taps silpnėjančia galia, bet iššūkių kels
Napoleonas yra pasakęs „Kariuomenės pirmyn žygiuoja pilvais.“ O galbūt tai Frydricho II mintis. Bet kuriuo atveju, ja siekiama pabrėžti, kaip svarbu yra tinkamai aprūpinti savo pajėgas maistu, medicinos reikmenimis, atsarginėmis dalimis, ryšių įranga, ginklais ir amunicija.
Atremdama Rusijos puolimą, Ukraina pademonstravo nepaprastą narsą, sumanias taktikas ir fenomenalią lyderystę. Tačiau pripažinkime – be Vakarų tiekiamų ginklų Kyjivas greičiausiai jau būtų Maskvos valdžioje.
Kariuomenės vadas Rupšys – apie vokiečių brigadą: „Aš tik viena sakau, kad reikia daugiau dirbti, o mažiau kalbėti“
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra politikų susitarimo reikalas, o kariai įgyvendins viską, kas bus nuspręsta politiniu lygmeniu. Taip jis kalbėjo Lietuvoje vis dar diskutuojant, ar buvo padaryta viskas, kad NATO rėmuose Lietuvai priskirta vokiečių brigada tikrai atsirastų mūsų šalyje, kai tik bus sukurta reikiama infrastruktūra.
Iš Anušausko komandos pasitraukęs Semeška: nėra pasirašyto susitarimo dėl Vokietijos brigados
Iš Krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigų neseniai pasitraukęs konservatorius Vilnius Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikatas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados yra paprasčiausias pranešimas spaudai, o ne dvišalis pasirašytas susitarimas.
Seimas padidino NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų karių skaičių
Seimas padidino NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių karių skaičių.
Prezidento Gitano Nausėdos pateiktas nutarimas didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti Lietuvos karių skaičių priimtas už balsavus 122 Seimo nariams, susilaikė du parlamentarai.
Macronas: Ukrainos prisijungimas prie NATO yra mažai tikėtinas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip saugumo užtikrinimo garantija kol kas yra mažai tikėtina.
Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos.
„Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti.
