nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Po žemės drebėjimo Graikija ir Turkija tikisi gerinti santykius
Graikijos užsienio reikalų ministras sekmadienį atvyko į Turkiją, kad parodytų paramą po to, kai šią šalį prieš septynias dienas sukrėtė pražūtingas žemės drebėjimas, pranešė ministerija, nepaisant ilgalaikės dviejų NATO šalių priešpriešos.
Užsienio reikalų ministrą Niką Dendiją pasitiko Turkijos kolega Mevlutas Cavusoglu, kaip rodo valstybinės televizijos ERT filmuota medžiaga, prieš jiems susėdant į sraigtasparnius ir išskrendant į nuo žemės drebėjimo nukentėjusius regionus.
NATO vadovas Stoltenbergas planuoja palikti postą
NATO sekmadienį patvirtino, kad jo ilgametis vadovas Jensas Stoltenbergas spalį pasitrauks iš savo pareigų, ir tai paskatino naujas spėliones dėl jo įpėdinio.
Diplomatai Briuselyje teigia, kad nėra bendro sutarimo, kas turėtų pakeisti buvusį Norvegijos ministrą pirmininką J. Stoltenbergą Aljanso generalinio sekretoriaus – aukščiausio rango civilio pareigūno NATO – poste.
Graikų užsienio reikalų ministras lankosi žemės drebėjimo paveiktame Turkijos regione
Graikijos užsienio reikalų ministras sekmadienį atvyko į Turkiją, kad parodytų paramą po to, kai šią šalį prieš septynias dienas sukrėtė pražūtingas žemės drebėjimas, pranešė ministerija, nepaisant ilgalaikės dviejų NATO šalių priešpriešos.
Užsienio reikalų ministrą Niką Dendiją pasitiko Turkijos kolega Mevlutas Cavusoglu, kaip rodo valstybinės televizijos ERT filmuota medžiaga, prieš jiems susėdant į sraigtasparnius ir išskrendant į nuo žemės drebėjimo nukentėjusius regionus.
Nausėdos patarėjas Budrys: Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui
Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui jau nuo 2012 metų, ir svarstymai, esą jos veiksmus galėjo išprovokuoti NATO rytinio flango stiprinimas, yra klaidingi, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Lietuvoje tarnybą pradėjo nauja NATO bataliono rotacija
Tarnybą Lietuvoje ketvirtadienį pradėjo nauja, tryliktoji, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija.
Mokomajame pulke Rukloje įvyko iškilminga karių ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
„Esu dėkingas NATO Priešakinių pajėgų bataliono vadams ir kariams už jų tarnybą Lietuvoje. Nėra nieko stipresnio už vėliavų, įrangos, technikos, idėjų ir širdžių vienybę vardan vieno tikslo.
Lietuvoje tarnybą pradeda nauja NATO bataliono rotacija
Tarnybą Lietuvoje pradeda nauja, tryliktoji, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija.
Ketvirtadienį mokomajame pulke Rukloje vyks iškilminga karių ir vadovybės pasikeitimo ceremonija, pranešė kariuomenė.
Rusija grasina dar vienai valstybei dėl NATO: pasiliekame teisę „proporcingam atsakui“
Rusijos ambasadorius Bosnijai ir Hercegovinai Igoris Kalabuchovas pareiškė, kad Rusija pasiliks sau teisę į „proporcingą atsaką“, jei Bosnija ir Hercegovina įstos į NATO ar bet kokią kitą „Maskvai priešišką organizaciją“.
Tokia ambasadoriaus pozicija buvo išsakyta antradienį Rusijos diplomatijos dienos proga publikuotame tekste, skelbia „Evropeiskaja Pravda“.
„Bosnija ir Hercegovina yra laisva žengti bet kokį žingsnį pasaulinėje arenoje.
Šalies vadovai su Švedijos premjeru aptars NATO susitikimą, energetiką, paramą Ukrainai
Šalies vadovai antradienį susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su juo aptars būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, paramą Ukrainai.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie karinio aljanso.
NATO naikintuvai į orą kilo net 8 kartus: atpažino ir lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys naikintuvai praėjusią savaitę aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Antradienį jie lydėjo transporto lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.
Tą pačią dieną taip pat lydėtas šturmo lėktuvas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.
Policija nusipirko naujų automobilių: į gatves išriedės 12 prabangių BMW
Rengiantis liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančiam NATO šalių vadovų susitikimui, Policijos departamentas įsigijo 12 transporto priemonių, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„NATO viršūnių susitikimas – ypatingo saugumo reikalaujantis renginys, tiesiogiai susijęs su Lietuvos reputacija ir reprezentavimu.
REKLAMA
REKLAMA
Įvardijo blogiausią NATO viršūnių susitikimo Vilniuje scenarijų: „Tada mes tikrai esame didelėje problemoje“
Lietuvoje liepos mėnesį vyks NATO viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi pagaliau pritarti Švedijos įstojimui į aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui aktyviai priešinasi Turkija ir Vengrija.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška atsakė, kiek tikėtina, jog šios šalys sutrukdys Švedijos prisijungimui.
Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Rusijoje gali būti pradėti gaminti iranietiški dronai
Iranas ir Rusija svarsto Rusijoje pradėti statyti gamyklą, kurioje galėtų būti gaminami kariniai dronai, praneša „The Wall Street Journal“.
Svarbiausi įvykiai:
20:53 | Rusijoje gali būti pradėti gaminti iranietiški dronai
Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“ publikacija, jeigu gamykla būtų pastatyta, tokiu atveju Iranas galėtų tiekti daugiau kaip 6 tūkst. dronų.
Pasitraukimas iš NATO ir didelė meilė Rusijai: ar verta sunerimti dėl įtakingos grupuotės Turkijoje
Turkijoje veikia įtakinga grupė, kuri nori pakeisti šalies strateginę kryptį. Jų vizijoje Turkija palieka NATO, bičiuliaujasi su Kinija ir Rusija. Maža to, dalis grupės narių dabar yra įsitaisę Turkijos karinėse struktūrose.
Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Turkijoje dalis politikų ir kariuomenės atstovų puoselėja vadinamąjį eurazizmą.
Šimonytė apie Ukrainą: „Artimiausi mėnesiai bus labai sunkūs, gal net lemiami“
Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, todėl turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. Kartu su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, ji aptarė paramos Ukrainai klausimus, būsimą NATO susitikimą Vilniuje ir tai, kaip sustabdyti į Olimpiadą besiveržiančius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus.
Premjerė su Latvijos, Estijos kolegomis aptars saugumo situaciją, NATO viršūnių susitikimą
Ingrida Šimonytė penktadienį lankosi Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline.
Vyriausybės vadovė kartu su Estijos bei Latvijos kolegomis aptars saugumo situaciją regione ir pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, Lietuvos ministrė pirmininkė su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu taip pat diskutuos paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimais.
Dauguma suomių nori į NATO įstoti anksčiau nei Švedija – apklausa
Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos.
Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“.
Tik 28 proc.
NATO naikintuvai „perėmė“ rusų karinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Rusijos ir Baltarusijos kariniams lėktuvams praskridus virš Baltijos jūros, juos palydėti atskrido trys NATO naikintuvai, skelbiama „Zerkalo“.
Paviešintas vaizdo įrašas iš rusų naikintuvo Su-27 piloto kabinos, kuriame matyti, kaip NATO orlaiviai „palydi“ į Kaliningradą skrendančius rusų ir baltarusių karinius lėktuvus.
Baltarusių desantinis IL-76MD sausio 27-ąją skrido kartu su jį lydinčiais dviem rusų Su-27 iš Mačuliščių aerodromo į Kaliningradą.
Erdoganas: Švedija negali įstoti į NATO, jei leidžia deginti Koraną
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad Ankara neleis Švedijai prisijungti prie NATO karinio aljanso tol, kol ji leis rengti islamo šventąją knygą išniekinančius protestus.
Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę.
DIENOS PJŪVIS. Ar Vakarai turi pajėgumų apginti Lietuvą – kokie signalai ryškėja?
Rusijai pradėjus ir vis dar tęsiant karą Ukrainoje kyla klausimas apie Lietuvos saugumą. Ar Vakarai tikrai pajėgūs ir galėtų apginti Lietuvą Rusijos agresijos atveju? Kokie signalai ryškėja?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
NATO vadovas sveikina Japonijos planus didinti išlaidas gynybai
NATO vadovas trečiadienį palankiai įvertino Japonijos planą padvigubinti išlaidas gynybai, sakydamas, kad šis įsipareigojimas atspindi šalies pasiryžimą aktyviau dalyvauti užtikrinant saugumą šiame nestabiliame pasaulyje.
Kalbėdamas Tokijuje Jensas Stoltenbergas sakė, kad Japonija, vėl sutelkusi dėmesį į saugumą, tapo dar svarbesne partnere kovoje už taiką.
NATO vadovas nerimauja dėl Kinijos suartėjimo su Rusija: „NATO turi įsitikinti, kad turime draugų“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad didėjantis Kinijos agresyvumas ir bendradarbiavimas su Rusija kelia grėsmę ne tik Azijai, bet ir Europai, todėl siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau NATO draugų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“ dėl prarasto Turkijos palaikymo stojant į NATO
Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO.
Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.
Europoje siaučiant karo šmėklai, ieškoma naujo NATO vado: Grybauskaitė nebeminima, tačiau atsirado kita Lietuvos politikė
Jenso Stoltenbergo „tvirta ranka“ padėjo suvienyti politikus karinės pagalbos Ukrainai klausimais, kai ją užpuolė Rusija. Tačiau jo kadencija, ir taip pratęsta metams, baigiasi rugsėjį ir vis daugėja spėlionių, kas jį galėtų pakeisti, rašoma „Politico“.
Jau ne pirmus metus kalbama, kad į NATO vadovo poziciją „atėjo laikas paskirti moterį, galbūt iš Rytų Europos“. Dėl itin pablogėjusių santykių su Rusija NATO šalims reikia lyderio, kuris sugebėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp Ukrainos palaikymo ir ...
NATO vadovas tikisi tvirtesnių ryšių su Japonija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atvykęs į Japoniją savo kelionės po Rytų Aziją metu, sakė, jog „mūsų saugumas yra glaudžiai susijęs“, ir paragino stiprinti ryšius su Tokiju, nes Rusijos karas Ukrainoje kelia pavojų pasauliui ir rodo, kad demokratinėms valstybėms reikia stipresnės partnerystės.
Japonija greitai prisijungė prie JAV taikomų ekonominių sankcijų Rusijos karui Ukrainoje ir teikė humanitarinę pagalbą bei nekovinę gynybos įrangą ukrainiečiams.
Rusijos tikslai peržengia Ukrainos ribas, turime būti pasiruošę – vienas iš NATO vadovų
NATO turi būti pasirengusi tiesioginei konfrontacijai su Rusija, nes agresorė strateginiai tikslai išeina už Ukrainos ribų, savaitgalį pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris. Jo teigimu, prioritetinė aljanso veikla turėtų būti ginkluotės atnaujinimas.
Robas Baueris pažymėjo, kad Rusija siekia „grįžti į senosios Sovietų Sąjungos“ ribas ir ne pirmus metus ateina į kažkurią iš valstybių su ginklu.
Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Rygoje aptars NATO darbotvarkę
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankysis Rygoje, kur su Estijos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais aptars NATO darbotvarkę, įskaitant pasirengimą viršūnių susitikimui Vilniuje.
Per susitikimą G. Landsbergis, Urmas Reinsalu, Edgaras Rinkevičius ir Zbigniewas Rau taip pat kalbės, kaip stiprinti Lenkijos ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą dėl regiono saugumo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministras: Suomija tikisi prisijungti prie NATO su Švedija, nepaisant turkų pareiškimų
Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.
Turkija pasisako už Suomijos kandidatūros į NATO patvirtinimą anksčiau už Švedijos
Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras.
Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų atstovai JAV aptars Ukrainos perspektyvas NATO
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkai išvyko į JAV aptarti Ukrainos perspektyvų NATO.
„Pirmą kartą į Vašingtoną vykstu Liublino formatu, kuris mums – lietuviams ir lenkams – yra labai natūralus, nes mes ne tik dešimtmečiais, bet ir šimtmečiais visi kartu nuo Baltijos iki Juodosios jūros kovėmės už bendrą laisvę“, – prieš vizitą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Stoltenbergas prašo Pietų Korėjos didinti karinę paramą Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai.
J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.
Erdoganas: Turkija galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be Švedijos
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos.
„Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją.
Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.
Karas Ukrainoje. Chersonas patiria masinę ataką, pranešama apie aukas
Rusija sekmadienį mažiausiai septynis kartus apšaudė Chersoną. Okupantų taikiniai – ligoninė, vaikų žaidimo aikštelė, autobusų stotis. Vietos atstovai jau skelbia apie žuvusiuosius.
Svarbiausi įvykiai:
19:20 | Chersone per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės
Rusams sekmadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Buvęs desantininkas – favoritas laimėti Čekijos prezidento rinkimus
Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas penktadienį ir šeštadienį vyksiančiame antrajame Čekijos prezidento rinkimų ture yra aiškus favoritas ir turėtų nugalėti buvusį premjerą milijardierių Andrejų Babišą.
Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, atvirą ir nevienareikšmiškai vertinamą politiką, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, o beveik prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, juos nutraukė.
Antrame Čekijos prezidento rinkimų rate varžysis buvęs NATO generolas ir ekspremjeras
Čekijos prezidento rinkimų antrajame ture, prasidėsiančiame penktadienį, varžysis į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas ir milijardierius ekspremjeras Andrejus Babišas.
Kaip rodo apklausos, P. Pavelas pirmauja prieš savo varžovą. Pagrindinis šių rinkimų kampanijos akcentas buvo Rusijos karas prieš Ukrainą.
Praryta Rusijos ar NATO šeimoje, bet be dalies teritorijos: vienos šalies gali laukti sunkus pasirinkimas
Karas Ukrainoje privertė kaimynystėje esančią Moldovą dar labiau susirūpinti dėl savo saugumo. Viena skurdžiausių Europos valstybių jau dabar patiria Rusijos invazijos padarinius, o šalies prezidentė prakalbo apie galimybę prisijungti prie „didesnio karinio aljanso“. Tačiau kiek tai gali kainuoti Moldovai?
Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Suomija žengia narystės NATO link: patvirtino karinio pobūdžio pardavimą Turkijai
Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO.
Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.
Suomijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad NATO paraiška bus ratifikuota iki liepos
Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija.
Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.
Zelenskis dėkoja Vokietijai už sprendimą nusiųsti tankų Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį džiaugėsi Vokietijos sprendimu atsiųsti tankų „Leopard“ jo šaliai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms.
„Vokietijos pagrindiniai koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partneriams tiekti panašius ginklus“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
„Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį su Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.
Scholzas: neleidžiame karui Ukrainoje peraugti į Rusijos ir NATO karą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, Berlynui pažadėjus Kyjivui atsiųsti tankų „Leopard“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į karo eskalavimo pavojų.
„Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.
NATO vadovas: vokiški tankai gali padėti Ukrainai nugalėti
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė tvirtai pritariantis Vokietijos sprendimui siųsti Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir pabrėžė, kad jie gali padėti ukrainiečiams įveikti į jų šalį įsiveržusias Rusijos pajėgas.
„Kritiniu Rusijos karo momentu jie gali padėti Ukrainai apsiginti, laimėti ir nugalėti kaip nepriklausomai valstybei“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Stoltenbergas.
Rusiją siutina NATO žingsniai: įspėja apie peržengtas „raudonas“, bet ne „raudoniausias“ linijas
Rusijos Federacijos nuolatinio atstovo prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Rusija siunčia vis daugiau signalų, jog NATO šalys jau „peržengė kai kurias raudonas linijas“. Vis dėlto, jo teigimu, „raudoniausia linija dar neperžengta“.
Tai jis pasakė interviu su amerikiečių žurnaliste Kim Iversen jos laidai.
Kasčiūnas: Švedijos ir Suomijos narystę NATO turkai galėtų ratifikuoti po rinkimų
Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.
Šimonytė stebisi vokiečių ambasadoriaus retorika: kalbų dėl brigados neįmanoma užgniaužti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad ją nustebino Vokietijos ambasadoriaus retorika komentuojant ginčus dėl šios šalies brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Turiu pasakyti, kad ambasadoriaus pasisakymas mane šiek tiek nustebino, nes nėra įprasta demokratinių valstybių diplomatiniams atstovams komentuoti vidines politines diskusijas, tuo būdu tarsi siekiant, kad diskusijos nebūtų“, – interviu BNS sakė Vyriausybės vadovė.
Prezidentas su Europos miestų vadovais aptars paramą Ukrainai ir NATO susitikimą
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su Vilniuje viešinčiais Europos miestų vadovais.
„Prezidentas su Europos miestų vadovais aptars Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų teikiamą pagalbą Ukrainai, taip pat sostinėje veikiančio Ukrainos centro veiklą“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Anot jo, šalies vadovas taip pat kalbės apie liepos mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bei Lietuvos išsikeltus siekius.
Turkija neribotam laikui atidėjo susitikimą su Švedija ir Suomija dėl narystės NATO
Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida.
Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai.
Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.
Stoltenbergas: nėra ženklų, kad Putinas būtų pakeitęs savo tikslus dėl Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turi aprūpinti Ukrainą sunkesne ginkluote Rusijos invazijai atremti, nes Maskva nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą.
„Nematome jokių požymių, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas būtų pakeitęs savo tikslus... Vienintelis kelias į ilgalaikę taiką – aiškiai parodyti Putinui, kad mūšio lauke jis nelaimės.
Suomių ministras: Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos
Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.
Landsbergis su Stoltenbergu aptars NATO viršūnių susitikimą Vilniuje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis taip pat pirmininkaus susitikimui, kuriame dalyvaus Lietuvos užsienio ir gynybos politikos formuotojai, Lietuvos diplomatinių atstovybių NATO valstybėse vadovai, NATO vadovybė bei Ukrainos ambasadorė prie NATO.
Po Korano sudeginimo Erdoganas įspėjo Švediją dėl NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO po to, kai prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, šventoji islamo knyga.
„Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos dėl NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienį įvykusį antiislamiškų pažiūrų politiko protestą, kurį Švedijos policija, nepaisydama Turkijos prieštaravimų, patvirtino.
Nausėda su Lenkijos kolega aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Lenkijoje vykusiame susitikime su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai bei pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas teigė, kad parama Ukrainai ir sąjungininkų telkimas šiam tikslui išlieka svarbiausia užduotimi.
