mokyklos

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja moksleivių tėvus dėl COVID-19 plitimo. Vilniaus mieste tarp moksleivių jau užfiksuota daugiau nei 400 besimptomių viruso atvejų. Tai reiškia, kad vaikai virusą platina nežinodami, kad serga. Šiuo metu Vilniaus mieste testus dėl koronaviruso atlieka 143 ugdymo įstaigos. „Tyrimus atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, turime atradę besimptomius jau 418 kaupinių. Tai reiškia, kad 418 vaikų nejautė simptomų.

Pritarus miesto Tarybai, savivaldybė neskelbiamų derybų būdu derėsis dėl ~1 ha sklypo Perkūnkiemyje (Pavilnionių kaime Pašilaičiuose) įsigijimo progimnazijos statybai. Planuojama, kad ją galėtų lankyti 650 vaikų, rašoma pranešime spaudai.  „Daugybė moksleivių sostinėje šiandien mokosi perpildytose klasėse. Trimečių vaikų Vilniuje beveik dvigubai daugiau nei aštuoniolikmečių, tad ugdymo įstaigų vietų poreikis augs kasmet.

COVID-19 situacija Lietuvoje darosi vis rimtesnė, o pats virusas neaplenkia ir šalies mokyklų. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, izoliacijoje jau yra šiek tiek virš 5 tūkstančių vaikų, tačiau ministerijos prioritetas yra kaip įmanoma ilgiau išvengti nuotolinio ugdymo. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo savaitės pradžios girdime baisius faktus, kad esą švietimo įstaigose jau yra 300 protrūkių.

Vyriausybė karantino Lietuvoje įvesti neketina, tačiau privalomą kaukių dėvėjimą viduje netrukus vėl įves. Mat situacija Lietuvoje tik blogėja ir jau esame tarp 5 labiausiai sergančių Europoje šalių. Augant COVID-19 sergamumui vis daugiau švietimo įstaigų dirba tik nuotoliniu būdu, tūkstančiai vaikų izoliacijoje, dalis tėvų ir mokyklų bado pirštais į profilaktinio testavimo bėdas, aiškina, kad vaikų tikrinimo sistema yra netubula ir pridaro nepatogumų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė sieks, jog ugdymo sritis būtų paskutinė, kuri pereitų į nuotolį dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos. „Mūsų pozicija yra ta, kad ugdymo sritis, jei ir toliau labai prastėja situacija, kad būtų ta pati paskutinė, kuri išeitų į nuotolinį. Mūsų pozicija yra ta, kad darytume viską, kad padėtume, kad vyktų kontaktinis mokymas“, – antradienį Seime susitikęs su Demokratų frakcija sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto trumpinti izoliacijos laiką, kuris taikomas moksleiviams po kontakto su COVID-19 sergančiuoju. Tiesa, kol kas galutinis sprendimas nėra priimtas. Šiuo metu Sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19 turėjusiems asmenims taikoma 14 dienų izoliacija, skaičiuojant nuo paskutinės sąlyčio dienos . „Dėl trumpesnio termino izoliacijos tikrai mes esame kalbėję ir dabar nagrinėjame kitų šalių praktiką.

Lietuvos mokyklose šiuo metu yra fiksuoti 99 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, izoliacijoje – apie 2,5 tūkst. mokinių, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius. „Šiuo metu mokyklose turime 99 aktyvius protrūkius, kuriuose yra nustatyta 320 pirminių užsikrėtimo atvejų ir apie 2400 didelės rizikos kontaktų, tai galim įsivaizduoti, kad apie 2,5 tūkst.

Mokyklos, negalinčios užtikrinti kiekvienos klasės atskyrimo, galės formuoti didesnius mokinių srautus, nei buvo nustatyta iki šiol. Tokį sprendimą patvirtino sveikatos apsaugos ministras - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovas, atsižvelgęs į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus. Sprendimas įsigalioja nuo rugsėjo 13 d. „Siūlėme, kad būtų leista mokykloms didinti mokinių srautus, nes daug mokinių turinčios mokyklos negalėjo užtikrinti reikalaujamų srautų dydžių.

Rugsėjo pirmoji jau rytoj, tačiau daugybė vaikų ir tėvų nerimauja, kiek ilgai šiemet pavyks mokytis kontaktiniu būdu  ir ar neteks vėl grįžti į nuotolinį mokymą. Dalį tėvų ir vaikų baugina ir kassavaitiniai testai bei tai, kad ištisomis dienomis pamokose teks sėdėti su kaukėmis. Ministrė Šiugždinienė naujų mokslo metų išvakarėse dar kartą ragina testuotis ir skiepytis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad rugsėjis parodys, kaip pasiruošta suvaldyti COVID-19 grėsmes mokyklose. „Rugsėjis bus kaip indikacija. Dabar kreipėmės į visas proceso šalis – tėvus, mokinius, mokyklų bendruomenes, savivaldybes, ministerija koordinuotai prisideda, bet realybė, kaip mes iš tikrųjų pasiruošėme, kokias turime situaciją, turbūt pasimatys rugsėjo pabaigoje“, – antradienį žurnalistams sakė Jonavos rajono meras.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo rugsėjo mokyklose žada plačią informacinę kampaniją, skatinančią skiepytis nuo COVID-19.   „Nuo rugsėjo pradžios paleidžiame tam tikras informacines priemones visose mokyklose – tai yra informacija tiek vaikams, tiek tėvams, aiškinant apie vakcinacijos svarbą, naudą, kodėl jos reikia. Taip pat turbūt turime atsakyti į klausimus žmonių, kurie bijo vakcinuotis dėl įvairių priežasčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad savivaldybės negali liepti moksleiviams testuotis dėl COVID-19. Šis testavimas kol kas bus savanoriškas. „Visos mokyklos rugsėjo 1 dieną turi būti pasiruošusios savanoriškai testuoti. Tai, kad reikės testuotis ir testavimas bus savanoriškas, žinoma sau seniai. Procesas tikrai nėra sudėtingas, tam nereikia sveikatos apsaugos specialisto, mokiniai patys gali testuotis. Žinoma, reikia sutikimo, sutikimo yra paruošta forma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę švietimo bendruomenei ir visuomenei pristato, kaip vyks ugdymas švietimo įstaigose naujais mokslo metais, kokių saugumo sąlygų reikės laikytis. „Pagrindinė žinia, kurią kartojame visą laiką: ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, visi mokiniai laukiami klasėse. Tikimės, kad vaikai mokyklose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Labai to norime.

Mokyklos ir savivaldybės galės pačios rinktis, kokį testavimo būdą taikyti ugdymo įstaigose, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Iš esmės tokia tvarka yra dabar derinama ir rengiama, kad bus lanksti tvarka, kad taip, testavimo reikės, bet mokyklos, savivaldybės galės apsitarusios savo bendruomenėse tuos metodus rinktis“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras. Testavimas bus nemokamas, jis nebus privalomas, tik rekomenduojamas.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Nuo rugsėjo 1-osios ruošiantis kontaktiniam ugdymui, Vilniuje dėl COVID-19 bus periodiškai testuojami visi pradinukai, testuotis turės ir vyresni nepasiskiepiję moksleiviai, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Dar prieš rugsėjo 1-ąją visi Vilniaus pradinukai turės atlikti greituosius antigeno testus, o prasidėjus rugsėjui toliau periodiškai bus tiriami kaupinių metodu, kas keturias–septynias dienas.

Rugsėjo 1-ąją moksleiviams grįžus į klases sergamumas COVID-19 gali gerokai šoktelėti į viršų, įspėja premjerė Ingrida Šimonytė. Jeigu to nenutiktų, anot jos, gali būti, kad rugsėjo 13-ąją numatyti įvesti dideli apribojimai imuniteto neturintiems asmenims gali būti atšaukti. „Turime turėti minty, kad mūsų laukia rugsėjo 1-oji, kada mokiniai grįš į mokyklas, į kontaktinį ugdymą.

Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientams mokyklos baigimas atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių. Po išleistuvių šventės čia dabar liepsnoja didžiausias koronaviruso židinys visoje šalyje. Aiškėja, kad virusu užsikrėtė pasiskiepiję abiturientai ir jų šeimų nariai, panašu kad į šventę įsisuko delta atmaina. Šiuo metu didžiausias koronaviruso židinys šalyje fiksuojamas Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Su šiuo protrūkiu siejami 38 koronaviruso atvejai.

Europos Sąjunga paruošė pasiūlymą dėl pradinio ir vidurinio ugdymo modelio reformos, įvedant mišrųjį mokymą ir siekiant kokybiško ir įtraukaus ugdymo. „Kokybiškesnio ir įtraukesnio švietimo ir mokymo siekis jokiu būdu neapsiriboja COVID-19 kontekstu. Dabar turime galimybę pasimokyti iš naujausios patirties ir, remdamiesi ja, judėti pirmyn.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad naujais mokslo metais moksleivius į klases planuojama grąžinti ne su privalomu, o su rekomenduojamu testavimu dėl COVID-19. Ministrė pripažįsta matanti, kad dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami dėl koronaviruso. „Matome, kad situacija gerėja, tikrai turime daug vakcinuotų žmonių. Mūsų visuomenės imunitetas stiprėja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jau dabar reikia ruoštis rudeniui. Vyriausybės vadovės teigimu, būtina parengti algoritmus, kurie leistų derinti mišrų ir kontaktinį ugdymą. I. Šimonytės teigimu, dalies tėvų neigiamas nusistatymas prieš koronaviruso testus neleido grąžinti jų vaikų į mokyklas. Kalbėdama apie pasiruošimą rudeniui, premjerė pažymėjo, kad būtina paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė prašo savivaldybių persvarstyti sprendimą dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas, kad šie bent kelioms savaitėms gyvai susitiktų mokyklose. „Suprantame, kad pandeminė situacija nėra paprasta ir testavimo procesai nėra lengvi, savivaldybių pasirengimas testuoti yra skirtingas, tačiau sugrįžtančių mokinių skaičiai labai nustebino“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Tik apie 3 tūkst.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams.  „Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje.

Žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad ir skurdžiau gyvenančiose savivaldybėse moksleiviai pasiekia puikių rezultatų valstybiniuose brandos egzaminuose. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntąjį kartą pristatytas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti 5-11 klasių moksleiviai, tačiau į mokyklos suolą atsisėdo vos apie 2 procentus šalies mokinių. Didesnė dalis savivaldybių moksleivių į mokyklas trumpam laikui iki vasaros iš vis nebegrąžins, su tuo nesutinka ir didelė dalis tėvų.  Vieni mano, kad mėnuo nieko nepakeis, kiti bijo užkrato ar nenori testuoti savo vaikų, treti baiminasi, kad vienam vaikui susirgus teks izoliuotis visai klasei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Kaune nuspręsta kol kas negrąžinti 5-11 klasių vaikų į kontaktinį ugdymą, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė. Tai nuspręsta įvertinus mokyklų bendruomenių, pedagogų, pačių moksleivių nuomones ir vis dar sudėtingą epidemiologinę situaciją. Pasak savivaldybės, jeigu mieste vis dėlto atsirastų įstaigų, kurios vieningai pasisakytų už pamokų organizavimą klasėse ir gebėtų užtikrinti visus saugumo reikalavimus jose, mišraus ar dalinio kontaktinio ugdymo galimybės būtų svarstomos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su ekspertais, baigia parengti Vyriausybės įgyvendinimo programoje numatytą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kuri gali tapti didžiulių pokyčių mūsų ugdymo sistemoje pradžia. Ministerija pranešime nurodo, kad supranta, kad šis projektas kelia didžiulį susidomėjimą, nes iki šiol nieko panašaus Lietuvoje nebuvo. Programa dar derinama su Europos Komisija. „Nekalbame apie naujų mokyklų statybas, o kalbame apie naujas galimybes vaikams.

Po viso pusmečio mokslų namie į klases sugrįžo dvyliktokai. Tiesa, iki egzaminų – vos mėnuo ir toli gražu ne visi abiturientai mano, kad grįžimas į suolus tokiam trumpam laikotarpiui prasminga. Ir dalis dvyliktokų, ir mokyklų vadovų nuogąstauja, kas bus, kai kitą savaitę kontaktinės pamokos atsinaujins ir jaunesniems vaikams. Esą smarkiai išaugs užsikrėtimų tikimybė, o virusui paplitus tektų praleisti egzaminus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti abiturientai: atsižvelgdama į tai, kad abiturientams lieka vis mažiau laiko iki valstybinių brandos egzaminų, bei į tai, kad aktyviai vykdomas abiturientų skiepijimas, Vyriausybė yra nutarusi nuo gegužės 3 d. ugdymą abiturientams leisti vykdyti mišriu būdu. Mišrus ugdymas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės nustatyta tvarka, ne mažiau kaip 50 proc. pamokų turėtų vykti kontaktiniu būdu.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams, tačiau kitiems moksleiviams dar teks palaukti. Mokytojai norėtų, kad visi mokiniai grįžtų į mokyklų suolus, tačiau jiems kyla ir labai daug klausimų, sakė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Naujienų portalo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ jis taip pat minėjo, kad nelabai kas nori į mokytojams ar vaikų tėvams kylančius klausimus atsakyti.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų bando kilti į žygius prieš valstybę. Apie 200 tėvų su plakatais pirmadienį buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. O mokinių interesams atstovaujanti organizacija Tėvų forumas skelbiasi surinkusi keliolika tūkstančių eurų aukų ir žada kreiptis į teismą.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Vyriausybė jau ruošia planą, kaip 5–11 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar šiais mokslo metais. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, tai priklausys nuo savivaldybių aktyvumo ir sprendimų. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. „Sprendimai yra iš esmės. Tiktai tiek, kad reikia, jog visi dalyvaujantys tuos sprendimus aiškiai suprastų ir būtų pasirengę įgyvendinti.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Vyriausybė pritarė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 dar penkiose savivaldybėse nebus taikomas švelnesnis karantinas. Tai reiškia, kad jose į mokyklas einantys moksleiviai turės būti tikrinami kaupinių metodu. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė išbraukti Jurbarko, Prienų, Telšių rajonų, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybes iš savivaldybių sąrašo, kurių moksleiviams, grįžtantiems į klases, nereikalaujama nuolat tikrintis kaupinių metodu.

Kino teatrai ir prekybos centrai duris atvers ankščiau nei mokyklos? Nors švietimą Vyriausybė laiko prioritetine sritimi, tęsti mokymosi procesą gyvu kontaktu mokyklose gali tik pradinukai, nuo gegužės į mokyklos suolus bus galima sugrįžti ir abiturientams. Kai kurie dvyliktokai, besiruošiantys egzaminams, sako, kad mokymasis nuotoliniu būdu griauna jų svajones, esą dėl prie kompiuterių prarastų metų jie baiminasi neišlaikyti egzaminų ir neįstoti į norimas specialybes.