mokyklos

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kovo 25 d. klasėse mokėsi 59 tūkst. pradinukų, tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje. Duris atvėrė mokyklos visose 45 savivaldybėse, kuriose susirgimų skaičius yra mažesnis ir į mokyklas galima grįžti greičiau. Į mokyklas atėjo ir 97 proc. Pasvalio rajono pradinukų - pirmadienį ši savivaldybė buvo vienintelė iš 45, kurioje mokymas buvo tęsiamas tik nuotoliniu būdu.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Nereikėtų skubėti džiaugtis, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių pradinukai nuo kitos savaitės grįš į mokyklas. Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad mokyklos vėl bus uždarytos, jei tik Lietuvoje išaugs susirgimų skaičius. O rizika tam, anot ministerijos, nemaža, mat šalyje gali išplisti britiškoji koronaviruso atmaina.

Jau nuo kitos savaitės į mokyklų suolus galės grįžti net 45 savivaldybių pradinukai. Prie kontaktinio mokymo grįžta tos savivaldybės, kuriose sergamumas koronavirusu mažas, todėl nei pradinukams, nei jų šeimoms ar mokytojams nereikės testuotis kaupinių metodu. Yra naujienų ir abiturientams. Visose šalies mokyklose jie galės atvykti į konsultacijas.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Vyriausybė pritarė nuo kitos savaitės taikyti švelnesnį karantiną 45-iose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija geriausia. Šiose savivaldybėse bus galima atnaujinti pradinį ugdymą mišriu būdu. Tarp jų iš didmiesčių – Kaunas ir Šiauliai, taip pat Alytus. Švelninti karantiną pasirinkta tose savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Visi pasikeitimai įsigalios nuo kovo 22 dienos, pirmadienio.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Sostinėje duris atvėrė dar dvi ugdymo įstaigos – į klases jose atskubėjo beveik 800 pradinukų. Nuo kovo 15 d. galėjo atsidaryti dar apie 60 mokyklų, visgi to padaryti jos nespėjo. Pedagogai sako, kad rajonuose vaikų grįžimą į mokyklas temdo tėvų baimė testuotis kaupinių metodu. Valdžia jau rengia planą, kaip į klases grąžinti visus šalies pradinukus. Sostinės Baltupių progimnazijos pradinukai po trijų mėnesių pertraukos pagaliau grįžo į mokyklą.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

Sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai rengia planą visiems pradinukams grįžti į mokyklas. Jį Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį. Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Šią savaitę vėliau, kai sveikatos ir švietimo ministrai sudėlios pasiūlymų normalų tekstą ar principus, svarstysime dėl sąlygų, kuriomis pradinukai galėtų grįžti į kontaktinį ugdymų“, – sakė ji.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos dvi pradinukų klasės grįžta į nuotolinį mokymąsi, nes abiejuose pakartotiniuose kaupinių testuose rasti teigiami mėginiai, praneša LRT televizija.  Tai atnauijntame feisbuko įraše patvirtino progimnazijos mokinių tėvų atstovas Arūnas Penkaitis.  „Daliai asmenų buvo patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Klasės atskiru pranešimu informuotos ir abi grįš į nuotolinį ugdymą“, – rašė A. Penkaitis.

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Kitos savaitės pradžioje į tris Vilniaus mokyklas grįš dar per 1100 pradinių klasių moksleivių, atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ruošiasi ir kiti miestai. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, šią savaitę atliekami pirmieji koronaviruso testai kaupinių metodu moksleiviams, jų šeimoms bei mokyklos bendruomenei su šeimomis.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Vilnius šiuo metu ieško dar trijų ar keturių mokyklų, į kurias mokytis galėtų grįžti pradinukai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Matome, kad galime tęsti tą projektą, Vyriausybė leido ir kaip tik dabar atrinkinėjame tris-keturias mokyklas, kuriose irgi tai būtų“, – penktadienį LRT radijui sakė jis  „Dabar matome, kad yra daugiau mokyklų norinčių.

Vilniuje vykdomas eksperimentas, kai vienoje mokykloje moksleiviams leidžiama mokytis klasėse, pykdo mažesnes savivaldybes. Štai Šiaulių miesto meras Artūras Visockas stebisi, kodėl mokykla atidaryta sostinėje, kur sergamumas Covid-19 dvigubai didesnis nei Šiauliuose. Sveikatos specialistai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mato galimybę mažiau sergančiose savivaldybėse pradėti atverti mokyklas.

Įsibėgėjus pedagogų skiepijimui, BNS trečiadienį kalbinti mokyklų vadovai sako, kad vakcinuotis nuo COVID-19 atsisako pavieniai mokytojai, o reakcijos į skiepą yra įvairios – nuo skausmo dūrio vietoje iki stipraus karščiavimo.

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų karantino švelninimo žingsnių, tačiau jie kol kas nepalietė mokyklų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad žinių dėl grįžimo į mokyklas pradinukai, o vėliau ir abiturientai, sulauks per artimiausias kelias savaites. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Kol šalies moksleivių tėvai su nekantrumu laukia, kada bus atvertos mokyklų durys, viena Vilniaus progimnazija jas ketina atidaryti jau pirmadienį. Vilniaus miesto savivaldybė imasi eksperimento. Koronaviruso testais tikrins pradinukus ir jų šeimas, plačiai dar nenaudojamu kaupinio testavimo būdu, ir gavus neigiamus rezultatus leis mokiniams susirinkti į mokyklos suolus. Tiesa, kilo kliūčių dėl paties testavimo, bet savivaldybė atkerta, kad nugalės karą su biurokratiją ir mokyklą atidarys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Ekspertai teigia, kad situacijai gerėjant ir atlaisvinant karantino priemones mokyklų atidarymas turi būti pirmas prioritetas, kuriam jau dabar reikia ruoštis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad jau ruošiasi ir turi pasirengę planus, kaip tai turėtų atrodyti. Pasak ministrės, kai tik leis epidemiologinė situacija, į mokyklas pirmiausia sugrįš pradinukai ir abiturientai.

Nuo rytojaus – kai kam karantino pančiai atlaisvėja. Į mokyklas galės sugrįžti dalis vargingose ar daug atžalų augiančiose šeimose gyvenančių vaikų, kurie patiria sunkumų mokantis iš namų, praleidinėja pamokas. Taip pat gera žinia vienišiams. Jiems bus leista susitikti, bendrauti ir su vienu kitu šeimos ūkiu, pastarųjų nelies ir ribojimai patekti į kitą savivaldybę. „Taip, ten smagiau šiaip tai. Gali žaisti su draugais. Ten vaikštai, gali pabėgioti lauke, grynu oru pakvėpuoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad, esant galimybei, pirmiausiai į mokyklas grįš pradinukai ir abiturientai. Tiesa, kol kas grįžti prie kontaktinio mokymo neleidžia epidemiologinė situacija šalyje, pažymi ministrė. „Kai tik epidemiologinė situacija tą leis, tai mes ir atversime mokyklas moksleiviams. Taip, yra prioritetinės grupės. Man atrodo, visi suprantame, kad mokyklos yra prioritetinė sritis ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime.

Pirmadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ekspertų taryba pristatė pasiūlymus, nuo kurių turėtų prasidėti karantino atlaisvinimai šalyje. Ekspertai pirmiausia Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai. Taip pat siūloma, kad vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.

Vyriausybė, remdamasi ekspertų rekomendacijomis, svarstys karantino metu sudaryti galimybes vaikams nuotoliniu būdu mokytis mokyklose, jeigu taip rekomenduoja mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausybė, tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba. Pasak Vyriausybės, tai aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų  sudaryti vaikams tinkamas ugdymosi namuose sąlygas.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Kasmet mokyklose vykstančių kalėdinių švenčių pandemija, regis, nesustabdė. Šiemet jos vyks nuotoliniu, o kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir kontaktiniu būdu. Tėvai skundžiasi, kad tokios šventės gerokai patuština pinigines. Kai kurie teigė esantys šokiruoti, mat net ir nerengiant didelės šventės dėl šalyje įsigaliojusio karantino, sumos nesikeičia – tenka pakloti ir po 50 eurų.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai lenkia daugelio pasaulio šalių, rodo šiandien Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti 2019 metų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatai.  „Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Nereikia įsivaizduoti, kad geriausiai moksleivius tam tikrose disciplinose gali paruošti tik elitinės didmiesčių gimnazijos. Tą kuo puikiausiai parodo gimnazijų reitingas pagal disciplinas, kur tarp šalies lyderių puikuojasi ir Telšių, Kėdainių, Ukmergės bei Šalčininkų rajonų mokyklos. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristato geriausių Lietuvos mokyklų pagal kiekvieną discipliną reitingą.

Griežtinant karantiną šalies pradinukai anksčiau varomi žiemos atostogų, jiems poilsis namuose turėtų prasidėti jau po savaitės. Vyresni moksleiviai nuo trečiadienio visi mokysis iš namų. O darželinukai ir toliau galės eiti į ugdymo įstaigas, jei tėvai neturės galimybės jų prižiūrėti namie. Ekspertai sako, kad norint suvaldyti Lietuvoje įsisiautėjusią pandemiją reikėtų ir darželius uždaryti.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė neankstinti moksleivių žiemos atostogų bei neįvesti visuotinio nuotolinio ugdymo. Vis dėlto laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad pačios ugdymo įstaigos ir jų bendruomenės turi spręsti, ar taikyti nuotolinį, ar mišrų ugdymą. ŠMSM kartu su epidemiologais trečiadienį nusprendė nekeisti mokinių žiemos atostogų laiko. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną.

Lietuvoje grėsmingai išplitus koronavirusui, dėmesio centre atsidūrė pradinės mokyklos, kurias vaikai dar gali lankyti. Skirtingos profsąjungos susipliekė, ar ir jose jau laikas įvesti tik nuotolinį mokymą. Tėvai tam priešinasi. O štai vaikai jau labai laukia Kalėdinių atostogų, ypač po to, kai Aurelijus Veryga jas pasiūlė paankstinti.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.