mokyklos

Dar neregėta informacinė ataka sutrikdė kone visų Lietuvos mokyklų darbą. Mokyklos ir vaikų darželiai gavo rusiškai rašytus elektroninius laiškus su grasinimais, neva šį rytą turėjo detonuoti sprogmenys. Į policiją dėl tokių žinučių mokyklos kreipėsi net 900 kartų. Nė vienas grasinimas nepasitvirtino, VSD koordinuotą ataką sieja su priešiškomis valstybėmis, o jos tikslas – kelti paniką ir kurstyti nepasitikėjimą institucijomis.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad sulaukusios grasinančių pranešimų švietimo įstaigos penktadienį gali koreguoti ugdymo procesą. Pasak jo, tai leidžia dabartinės ugdymo taisyklės.

Šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių masiškai gauna grasinančius ir bauginančius laiškus dėl galimų sprogmenų. Kai kuriose ugdymo įstaigose jau vyksta evakuacija ir tėvai skuba pasiimti vaikus namo. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad pranešimai dėl sprogmenų – melagingi. Iki šiol gauta apie 900  tokių pranešimų.

Penktadienį iš pat ryto Panevėžio policiją ant kojų sukėlė vienas po kito pasiekę pranešimai apie neva užminuotas ugdymo įstaigas. Pranešta apie mokyklose ir darželiuose esą padėtus sprogmenis. Ugdymo įstaigoms apie planuojamą sprogimą buvo pranešta ne lietuvių kalba parašytais elektroniniais laiškais.

Siekiant prisidėti prie sugriautų mokyklų Ukrainoje atstatymo, Vilniuje ketvirtadienį prasideda architektūros ir švietimo ekspertų iš Ukrainos bei Lietuvos kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių tikslas – parengti projekto „Ateities mokykla Ukrainoje“ architektūrinio konkurso užduotį ir rekomendacijas dėl vertinimo kriterijų. „Žinau, kad yra daug iniciatyvų ką nors sukurti, tačiau, mūsų nuomone, kartais skirtingos šalys sako, kad žino geriau nei ukrainiečiai, ko reikia ukrainiečiams.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai streikuojant, švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad kai kuriose šalies mokyklose „situacija yra skausminga“. Tose ugdymo įstaigose, kuriose streikuoja dauguma mokytojų, mokiniai negali mokytis įprasta tvarka. „Situacija yra skausminga: tiek mums, tiek savivaldybėms, tiek mokiniams, tiek tėvams“, – antradienį žurnalistams sakė G. Jakštas. Jo teigimu, jeigu ugdymo įstaigoje streikuoja keletas mokytojų, ugdymą užtikrinti įmanoma.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia pasitarimą, kaip užkardyti kvaišalų platinimą ir vartojimą mokyklose. Pasitarime Prezidentūroje dalyvaus vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, generalinis policijos komisaras Renatas Požėla. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, bus kalbama apie prevencines priemones, skirtas užkardyti psichotropines ir kitas priklausomybes sukeliančias medžiagas švietimo įstaigose.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu.  Apie tai, ar ministrui pavyks susitarti su streikuojančiais mokytojais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Keli tūkstančiai šalies pedagogų ir maždaug iš 185 švietimo įtaigų pradeda streiką.

Prie Seimo tikras chaosas ir sumaištis: Lietuvos gėjų lyga šiandien surengė protestą – reikalavo iš politikų, kad jie keistų įstatymą ir leistų vaikus informuoti apie homoseksualius santykius. Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisipažino, kad tokį protestą surengė, nes už jį jiems iš Europos Sąjungos fondų sumokėti 5 tūkstančiai eurų. Tačiau ramiai turėjęs vykti nedidelis protestas baigėsi chaosu, mat susirinko LGBT bendruomenės priešininkai.

Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktas Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti nemokamą maitinimą visiems pradinukams, t. y. ir trečiokams ir ketvirtokams. Pateikimo stadijoje projektas nesulaukė pritarimo, už jį balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 27,susilaikė 28. Seimas nesutiko grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti,  jis buvo atmestas.

Šiandien su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų, praneša Švietimo mokslo ir sporto ministerija pranešime žiniasklaidai.  Su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“  sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.

Šalyje daugėjant narkotikais apsinuodijusių ar net dėl jų mirusių paauglių, Seime kelią skinasi siūlymas leisti pareigūnams periodiškai tikrinti mokinių kurprines ir spinteles mokyklose net ir neturint tėvų leidimo. Pasak įstatymo iniciatorių, šiandien mokyklų spintelės yra tapusios narkotikų saugyklomis, į kurias teises patekti neturi niekas. Iki šiol mokyklų pareigūnai tikrinti periodiškai negali, nes esą taip pažeidžia mokinių teisę į privatumą.

Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla rengia spaudos konferenciją, kurioje aptariama opi problema Lietuvos mokyklose – narkotinių medžiagų paplitimas. Konferencijos metu A. Bilotaitė pabrėžė, kad narkotikų paplitimas tarp nepilnamečių yra labai skaudi ir vis aktualesnė problema.

Krepšinis lietuviams yra antroji religija. Ir puikiausias to įrodymas – mintys, kurios dėl svarbių rungtynių kyla į darbus ar mokslus skubantiems žmonėms. Šįkart apie krepšinio svarbą prakalbo bei įdomų raginimą mokyklų vadovams pasiuntė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Švietimo ir mokslo ministerija šeštadienį suskubo viešai paneigti melagingai plintančią informaciją, kad nuo šių mokslo metų mokyklose esą pradedama įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa, pagal kurią moksleiviai neva būtų mokomi „lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus“. „‼️ Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa.

Prasidėjus naujiems mokslo metams nuo penktadienio visą savaitę ties mokyklų perėjomis patruliuos policijos pareigūnai, kuriems padės savanoriai, bus rengiami policijos reidai.  „Kiekvieno vaiko gyvybė yra neįkainojama, tad turime susitelkti ir padaryti viską, kad keliuose nežūtų nė vienas vaikas.

Tėvai galės pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį, numatyta galimybė pateisinti ir daugiau pamokų dėl nepalankių oro sąlygų, eismo sutrikimų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot jos, nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiantys pakeitimai numatomi ministerijos parengtoje mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkoje, ji sukurta įsiklausius į mokyklų vadovų keliamą pamokų lankomumo problemą.

Mokytojai skelbia streiką. Tokia žinia savaitės pradžioje pasidalijo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pabrėždama, jog mokytojų netenkina darbo sąlygos bei užmokestis. Veiksmų jie imsis vos prasidėjus naujiems mokslo metams: rugsėjo 15-ąją organizuoja įspėjamąjį, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį nusprendė skelbti streiką. Apie tai BNS pirmadienį informavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. „Diskutavome dvi dienas ir priėmėme sprendimą skelbti (streiką – BNS). Tikslias datas ir laikus, kaip viskas vyks, skelbsime rytoj“, – sakė jis. Anot jo, streikas skelbiamas dėl mokytojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio problemų.

Pirmadienis yra paskutinė diena pateikti prašymą mokytis profesinėje mokykloje per pagrindinį vasaros priėmimą. Be to, pirmadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias šalies mokyklas. Penktadienio duomenimis, šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas vasaros etapo metu prašymus buvo pateikę 20,1 tūkst. stojančiųjų. „Profesinės mokyklos laukia visų – ir jaunuolių nuo 14 metų, ir suaugusiųjų.

Šiaulių apylinkės teismas kaltais dėl korupcinių nusikaltimų pripažino Šiaulių mokyklų vadoves, buhalterę bei valymo įmonės vadovą ir pavaldinį, pirmadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi ikiteisminį šios bylos tyrimą.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė Švietimo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūlomi bendrieji ir specialieji kriterijai mokykloms.  Įstatymo nuostatuose apsiribojama kiekybiniais rodikliais, kurie tampa realia grėsme daugeliui švietimo įstaigų tiek regionuose, tiek miestuose.

Per balandį ir gegužę pasirašius sutartis su projektuotojais, iki 2026 m. Vilniuje atsidarys dar keturios naujos įvairaus amžiaus vaikams skirtos švietimo įstaigos: darželis Balsiuose (Aušrinės g. 10A), darželis Šnipiškėse (Kernavės g. 82), progimnazija Pavilnyje (S. Lozoraičio g. 95) bei progimnazija Pašilaičiuose (Pavilnionių g. 25). Progimnaziją S. Lozoraičio g. 95 bei progimnaziją Pavilnionių g. 25 projektuos MB „De architectura“, darželio Kernavės g. 82 projektuotoju tapo MB „Statinio proje...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę rengia pasitarimą su mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų, tačiau jų stabdyti praneša neketinanti. „Pastaruoju metu buvo pasirodę siūlymų stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie narkotines medžiagas bei elektronines cigaretes, kurias vartoja nepilnamečiai asmenys. Apie tai, kad svaigiosios medžiagos sparčiai plinta įvairiose šalies mokyklose, jau žino kone kiekvienas. Randa narkotikų  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi katalikiškos Pranciškonų gimnazijos, esančios Kretingoje, moksleivio tėvai sakydami, kad, deja, ir šioje mokykloje neapsieita be narkotinių medžiagų pėdsakų.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Plečiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymosi galimybes, savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas ir gauti finansavimą atvirosioms klasėms steigti. Kaip penktadienį pranešė Švietimo ministerija, paraiškas galima teikti iki birželio vidurio, o nuo rugsėjo iki 2025-ųjų numatoma, jog bus bent 100 atvirųjų klasių, kuriose bus diegiami pažangūs ugdymo modeliai.

Vilniuje prasidėjo pamokos 35 lauko klasėse, visiems sezonams pritaikytos lauko klasės atsiras dar 36 švietimo įstaigose ir jas turės daugiau kaip pusė Vilniaus mokyklų, ketvirtadienį pranešė savivaldybė. Vilniaus savivaldybė sausį sau pavaldžias bendrojo ugdymo įstaigas kvietė dalyvauti lauko klasių įrengimo konkurse, iš viso lauko klasėms paskirstyti 500 tūkst. eurų. Paraiškas konkursui iš viso pateikė 52 įstaigos.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad Lietuvos švietime matyti šiurpą keliančios tendencijos: mokiniai ir mokytojai turės išgyventi mažiausiai septynias iki galo neparengtas reformas, o labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, kurie kitais metais, būdami vienuoliktokai, bet nebaigę viso kurso, turės laikyti pusegzaminį. Šis sudarys valstybinio brandos egzamino dalį ir nulems vaikų ateitį.

Lietuvos mokyklose trečiadienį prasideda elektroninis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kurį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvauja 26551 mokinys, pernai žinias tikrinosi 26110 dešimtokų, pranešė NŠA. „Permainų vykdant šių metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus nėra. Jie vyksta taip pat kaip ir ankstesniais metais.

Keturios Kauno aukštosios mokyklos ir ekonominės plėtros agentūra pasirašė susitarimą, kuriuo kvies studijuoti šiame mieste ir taip sieks didinti jo patrauklumą. Susitarimą pasirašė Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno kolegija (KK), Kauno technikos kolegija (KTK) bei ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, antradienį pranešė iniciatyvos atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) trečiadienį paskelbus apie lėšas, skiriamas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministeriją atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą ir kuo greičiau Seimui teikti pasiūlymus dėl pertvarkos kriterijų, o iki tol programą stabdyti. „Prezidentas tikisi, kad Seimas įteisins ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius bendrojo ugdymo mokyklų tinklo tvarkymo kriterijus.

Savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), tuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pakoreguos Švietimo įstatymo nuostatas. Taip pat KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda bylą, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas. KT trečiadienį pranešė pagal grupės Seimo narių kreipimąsi pradedantis nagrinėti bylą dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių.

Trečiadienį pirmą kartą Nacionalinė švietimo agentūra vykdo vienuoliktokų tarpinį patikrinimą, rašoma agentūros pranešime spaudai. Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą laiko 807 lenkų tautinės mažumos gimnazijos III klasės mokiniai.  „Lenkų mokomąja kalba besimokantys vienuoliktokai pirmieji laiko tarpinį patikrinimą, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklose įgyvendinama atnaujinta lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programa.

Vaikai vis mažiau pasitiki savo tėvais, auga jų bendraamžių įtaka ir polinkis į rizikingą elgesį, kartu ir į narkotikų vartojimą, pastebi specialistai. Vis dėlto, anot jų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikėtų – tai vaikus gali paskatinti dar labiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Efektyviausia priemonė yra ryšio su vaikais kūrimas ir jų sąmoningumo ugdymas. Vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tikrųjų vartoja.

Atnaujintos ugdymo programos sudaro galimybę mokiniams prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė. „Parengus naujas programas, tai sudaro galimybę aktualizuoti jas ir atskleisti taip, kad mokiniai galėtų prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Krasauskienė.

Gerai įvertinti buvę mokyklų vadovai galės pretenduoti įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje be konkurso. Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui keisti tvarkos aprašą dėl buvusių vadovų, numatant, kad jie po pirmosios penkerių metų kadencijos vėl galėtų būti dalyvauti atrankos pokalbyje į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje be konkurso.

Neteisėtai aneksuoto Krymo mokyklose vaikams prasidėjo kariniai mokymai. Apie tai paskelbė rusų žiniasklaida, o vaizdo įrašu iš vienos mokyklos socialiniuose tinkluose pasidalijo BBC žurnalistas Francis Scarr, rašo „Sky news“. Skelbiama, kad mokyklose prasidėjo karinio rengimo pamokos. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo F. Scarr, matoma, kaip vaikai, apsirengę karinėmis uniformomis, tikrina ginklus ir jais atlieka įvairius judesius. Rusija Krymą aneksavo dar 2014-aisiais.

Jungtinę Karalystę antrą kartą per savaitę penktadienį užklupus sniegui ir smarkiam vėjui, buvo atšaukti traukiniai, uždarytos kai kurios mokyklos, o vairuotojai kelioms valandoms įstrigo pagrindiniame Šiaurės Anglijos greitkelyje. Orų sistema, kurią meteorologai pavadino „Larissa“, atnešė smarkius vėjus ir pūgas į didžiąją šalies dalį.

Siekiant didesnio moksleivių saugumo, Vilniaus savivaldybė ragina mokyklas įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, elektroninius įėjimus. „Kamerų įrengimas prie mokyklų įėjimų pasiteisina ir jos turėtų būti visur įrengtos. (...) Viena iš rekomendacijų taip pat yra, kad būtų įėjimas su kortelėmis elektroninėmis, tada – tie vadinamieji turniketai“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vicemeras Tomas Gulbinas.

Vilniaus savivaldybė sukūrė platformą, suteiksiančią mokytojams galimybę pamokas vaikams organizuoti ne mokyklos erdvėse. Specialioje interneto svetainėje vilniusyramokykla.lt šiuo metu 35 sostinės mokytojai jau įkėlė 114 pamokų, kurios gali būti organizuojamos skirtingose miesto vietose: nuo Kalvarijų turgaus, miesto gatvių iki privačių įmonių. Jos skirtos įvairaus amžiaus moksleiviams.

Prasidėjus naujiesiems metams tėvams, mokiniams ar studentams kyla klausimų, kas keisis 20233-aisiais. Šie metai – pokyčių metai. Tad kas laukia Lietuvos mokyklų 2023 m.? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ žurnalo „Reitingai“ redaktorė Jonė Kučinskaitė teigė, kad privačių mokyklų lankomumas ir paklausa pakilo net 4 tūkstančiais procentų.

Baltarusijos švietimo ministerijoje sugalvojo kaip išspręsti problemą, kai vaikai mokyklose ne itin aktyviai maitinasi valgyklos maistu. Be jau išbandyto meniu keitimo, kuris buvo pritaikytas prie pasikeitusių moksleivių poreikių, nuspręsta nutraukti vaikų maitinimą pusryčiais – tikimasi, kad tokiu atveju vaikai iki pietų labiau išalks ir daugiau valgys. Šiuo metu ši praktika bus išbandoma 20-yje šalies mokyklų, rašoma „Zerkalo“. „Atėjęs į mokyklą vaikas jau būna pusryčiavęs.

Į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos pradinukų tėvai teigia išgyvenantys sunkų periodą. Negana to, kad ketvirtokų klasė vieneriems mokslo metams iškeldinta į Raimundo Sargūno sporto gimnaziją, laikinai čia įsikūrę vaikai dar ir mokėsi šaltoje klasėje. Nuo šildymo sezono pradžios klasėje temperatūra siekdavo vos 11 laipsnių, nors pagal higienos normos reikalavimus, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuvoje nuo karo prisiglaudusių ukrainiečių vaikai vis dar laukiami Lietuvos švietimo įstaigose, mokyklos priimti galėtų dar iki 26 tūkst. ukrainiečių. Šios savaitės ministerijos duomenimis, Lietuvos ugdymo įstaigose registruota per 13 tūkst. vaikų, atvykusių iš Ukrainos – nors pabėgėlių pikas fiksuotas pavasarį, šiuo metu kiekvieną savaitę vis dar sulaukiama atvykstančiųjų.

Šešiose Vilniaus mokyklose pradedamas bandomasis projektas, kuriuo anonimiškai aiškinamasi, kiek vaikų susiduria su patyčiomis, antradienį pranešė sostinės meras. „(...) turėsime tikslius duomenis, o tada jau galime kovoti su šia liga ne tik teoriniu lygmeniu. Neabejoju, kad projektas iš pilotinio netrukus virs visas Vilniaus mokyklas apimančiu“, – įraše „Facebook“ paskyroje teigė Remigijus Šimašius. Vilniaus vadovo teigimu, prie tyrimo gali prisijungti ir kitos miesto mokyklos.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.