mokyklos

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo supaprastinti procedūras į Lietuvą persikeliančioms Ukrainos mokykloms, negalinčioms pateikti visų reikiamų dokumentų dėl Rusijos pradėto karo. Vyriausybei ministerija siūlo keisti nutarimą, kuriuo nustatoma teisė vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Lietuvoje.

Seimui ketinant iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas grupė parlamentarų siūlo jame palikti švietimo įstaigas.     Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė BNS teigė, kad daug švietimo įstaigų gauna pakankamai mažą finansavimą, todėl papildomai susirinktos lėšos joms yra labai svarbios.  Ji teigia sulaukusi daug mokyklų prašymų neatimti iš jų šių lėšų, kurias kaip paramą skiria mokytojai, mokinių tėvai ar buvę mokiniai.

Opozicinė Darbo partijos frakcija siūlo mokytojams apmokėti kelionės į darbą viešuoju transportu išlaidas. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad mokytojams būtų apmokamos viešojo transporto išlaidos ir tai prisidėtų prie pedagogo profesijos prestižo ir motyvacijos. „Mes manome, kad mokytojams tai būtų papildoma motyvacija.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Nuo penktadienio didžiojoje dalyje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų baigiamas šildymo sezonas, pranešė sostinės savivaldybė. „Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Lietuvos mokyklose ir darželiuose jau registruota beveik 8,6 tūkst. ukrainiečių vaikų, Palangoje, Druskininkuose ir Kaune jau pradeda trūkti vietų darželiuose, tad bus prašoma nuo karo bėgančius žmones kreipti į kitus miestus, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Mokyklose ir darželiuose registruotas 8 tūkst. 591 vaikas šiandien ir Lietuvoje yra registruoti 1 tūkst. 280 pedagogų. Yra ir tokia maža problema, kad daugiausiai yra anglų kalbos ir pradinių klasių mokytojų.

Rusijos propagandą sostinės moksleiviams skleidę pedagogai savo noru pasitraukė iš pareigų, teigia Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas. Kaip pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė, ją pasiekė informacija apie Rusijos propagandą pamokose skleidžiančius mokytojus, jų įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose atvirai palaikoma karinė agresija Ukrainoje, žeminami Ukrainos žmonės bei juos palaikantys Lietuvos piliečiai.

Ketvirtokų skaitymo gebėjimų tikrinimu penktadienį prasideda Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Iki gegužės 5 dienos elektroniniu būdu vyksiančiame patikrinime dalyvaus 83 tūkst. 254 mokiniai iš 748 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, pranešė agentūra. Šiemet Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas išsiskiria kone dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: pirmą kartą savo žinias tikrinsis šeštų klasių moksleiviai.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos startas stipriai viršijo mūsų lūkesčius, net 54 savivaldybės pasakė: taip, mes dalyvausime programoje. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos priėmė sprendimus ir patvirtino dalyvavimą „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10,8 tūkst. atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis. „Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc.

Kauno savivaldybė kitą savaitę pradeda registraciją į mokyklas, šiemet ji paankstinta mėnesiu. Pasak savivaldybės, taip siekiama užtikrinti, kad kauniečiai turėtų pakankamai laiko apsispręsti, o moksleiviai patektų į patogiausias ugdymo įstaigas. Tėvai ar globėjai elektroninius prašymus gali teikti nuo kovo 15 iki gegužės 31 dienos, internetu imokykla.kaunas.lt arba pateikti tiesiogiai pasirinktoje mokykloje. Kaip įprastai, vienas vaikas gali registruotis į dvi miesto įstaigas.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad šiandien, kovo 1 d., prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas 2022-2023 mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Nepaisant investicijų, mokyklose dar trūksta kompiuterių, taip pat technikos ir priemonių kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, teigia Nacionalinė švietimo agentūra. Skaitmenizavimui – per 9 mln. eurų Kaip antradienį pranešė agentūra, atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva į mokyklų skaitmeninę plėtrą pernai investavo 9,2 mln. eurų, tačiau Europos Sąjungos rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris trims mokiniams – dar nepavyko pasiekti.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Patrauklesnės darbo priemonės, laboratorijos, bendradarbiavimas su menininkais – tai tik dalis naujovių, laukiančių Lietuvos moksleivių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda naują projektą – tūkstantmečio mokyklų programą, kuria sieks mažinti atskirtį tarp mokyklų ir stiprinti silpnąsias. Vien pirmajame programos etape mokyklos sulauks 210-ties milijonų eurų iš Europos struktūrinių fondų ir 44 milijonų iš valstybės biudžeto.

Ar Lietuvių kalbos ir literatūros programa moksleiviams tokia, kokios reikia – tai ir vėl diskusijų centre. Lapkričio mėnesį su savo siūlymu iš programos išbraukti keturis užsienio autorius, programos atnaujintojų grupė skelbia naują. Dabar jie siūlo mažinti privalomosios literatūros sąrašą, tad dalis autorių liktų kaip rekomenduojami. Be to, mokytojai ir patys galėtų savo nuožiūra išrinkti, kokias knygas vaikams papildomai skaityti.

Ekspertai, siūlantys mažinti privalomų literatūros kūrinių kiekį mokyklose, bet kartu suteikti daugiau pasirinkimo laisvės mokytojams, eina teisingu keliu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Atnaujinta Lietuvių kalbos ir literatūros programos rengėjų grupė eina teisingu keliu. Džiaugiuosi, kad kalbama apie mokytojų savarankiškumą ir jų galimybę spręsti, lanksčiau planuoti pamokas – patiems parinkti kūrinius.

Vilniuje, prie mokyklų, šiemet planuojama įrengti apie 30 lauko klasių po permatomu kupolu, skirtų paįvairinti moksleivių pamokoms.   Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja BNS tvirtino, kad tam biudžeto projekte numatyta apie 0,5 mln. eurų, tačiau tikimasi, jog suma galėtų ir augti. „Lauko klasės, pirmiausia, yra puiki edukacinė erdvė, kai vaikai gali mokytis ne tik mokyklos pastate, bet ir lauke, ypač kai yra karščiai.

Blogėjant epidemiologinei situacijai Akmenės rajone 5–12 klasių moksleiviai nuo pirmadienio pereina į nuotolinį ugdymą. Tokį sprendimą priėmė Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras. „Du trečdaliai susirgimo židinių yra ugdymo įstaigose, po 20–30 vaikų per dieną suserga“, – šeštadienį BNS sakė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Po savaitės 5–12 klasių vaikai bus testuojami, žiūrėsime, kokį turime pokytį.

Vilniaus miestas, laimėjęs 1 mln. dolerių (876 tūkst. eurų) prizą, rengiasi įrengti mieste kelis šimtus mokymosi vietų, siekiant sostinę paversti didele mokykla. „Šį rytą paskelbta oficialiai žinia, kad mes esame tarp laimėtojų – tai iš tikrųjų sveikinu visus vilniečius. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kur labiausiai reikia tobulėti, norint pagerinti ateities gyvenimą mums visiems“, – lrt antradienio rytą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus. Savo lytinės tapatybės ieškantys paaugliai eksperimentuoja eidami į pasimatymus su abiejų lyčių atstovais, o kai kurie galvoja ir apie lyties keitimo operacijas.

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis. Portalas tv3.lt aiškinosi, kiek narkotikai išties paplitę tarp Lietuvos moksleivių.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaip pati sako, nesulaikė emocijų Seime sulaukusi klausimų ir priekaištų dėl ministerijos planuojamos mokyklų tinklo reformos.  Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė sulaukė klausimų ir pastebėjimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos, kuria ketinama naikinti jungtines klases.

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą, rašoma pranešime spaudai.  Šie egzaminai turės būti išlaikyti taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, jei stojantysis norės stoti į universitetines studijas.

Jau sausio mėnesį visos šalies savivaldybės bus kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija baigia parengiamuosius jos darbus. Tiek rengiant paraiškas, tiek vėliau įgyvendinat jose išsikeltus tikslus savivaldybėms padės, jas konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi mokyklų tinklo pertvarkos, siekdama jau nuo kito rudens panaikinti daugelį Lietuvos savivaldybėse veikiančių jungtinių klasių. Kartu ketinama didinti mažiausią privalomą moksleivių skaičių gimnazinėse klasėse ir performuoti mažiausias mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo pakeitimus.

Šalies mokyklose ir darželiuose epidemiologai fiksuoja 415 aktyvių protrūkių, juose nustatyta 2060 susirgimo atvejų, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, 90 proc. visų šių atvejų yra pirminiai, t.y. užsikrėtė ugdymo įstaigų vaikai arba darbuotojai, dešimtadalis – šeimų nariai. Dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuoti iš viso 2697 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Į Lietuvą iš užsienio šalių grįžta vis daugiau tautiečių, o į mokyklas pradeda eiti ir jų vaikai. Šiauliai skelbia apie tokių grįžusių emigrantų vaikų bumą – miesto mokyklose jų šiemet net dvigubai daugiau nei pernai. Mokytojos sako, kad kartais tenka kaip reikiant palaužyti liežuvį, nes dalis vaikų nešneka lietuviškai, o mokyklų direktoriai tikina, kad iki šiol žinių ir priemonių, kaip tokius mokinius ugdyti ir integruoti, trūksta, todėl dalis mokyklų emigrantų vaikų kratosi.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Epidemiologinė situacija lieka įtempta, šalyje fiksuojama daugiau nei tūkstantis koronaviruso protrūkių, o didžioji dalis jų – mokyklose. Kai kurie parlamentarai mano, kad situaciją spręsti padėtų privalomas moksleivių testavimas. Laisvės frakcija siūlo iš atostogų grįžtančius moksleivius testuoti privalomai, o tėvų sutikimą testuoti jų vaikus keisti nesutikimu. Tokiai nuomonei pritaria ir mokyklų bendruomenės. Šiuo metu šalyje fiksuojama daugiau nei 1,1 tūkst. COVID-19 protrūkių.

Kėdainių „Ryto“ progimnazija laidoja garbingo amžiaus mokytoją, kurią pražudė koronavirusas. Mokyklos bendruomenė sako, kad bandė įkalbėti mokytoją pasiskiepyti, tačiau nesėkmingai – ji buvo griežtai nusistačiusi prieš skiepus. Visgi gali būti, kad jau netrukus mokytojai pasirinkimo – skiepytis ar ne – neturės. Sveikatos apsaugos ministerija nori nuo gruodžio įtraukti šią profesiją į sąrašą tų, kurie skiepytis turėtų privalomai.

Koronavirusas ir toliau plinta ugdymo įstaigose. Dėl epidemiologinės situacijos nuspręsta pailginti moksleivių rudens atostogas, bent dvi mokyklos atostogas paankstino. Dar viena mokykla paskelbė visiškai perėjusi prie nuotolinio ugdymo. Įstaigos direktorius pasakoja, kad mokytis nuotoliniu būdu nuspręsta įvertinus susidariusias aplinkybes – susirgo nemaža dalis moksleivių, mokytojų bei už moksleivių testavimą atsakingas asmuo.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose užfiksuota 590 COVID-19 protrūkių, vis tik absoliuti dauguma moksleivių mokosi kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad nesvarsto privalomai testuoti mokslevių, bet artimiausiu metu jiems bus prieinamas naujas testavimo būdas. „99 proc. mokinių mokyklose mokosi kontaktiniu būdu. 1 proc.

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja moksleivių tėvus dėl COVID-19 plitimo. Vilniaus mieste tarp moksleivių jau užfiksuota daugiau nei 400 besimptomių viruso atvejų. Tai reiškia, kad vaikai virusą platina nežinodami, kad serga. Šiuo metu Vilniaus mieste testus dėl koronaviruso atlieka 143 ugdymo įstaigos. „Tyrimus atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, turime atradę besimptomius jau 418 kaupinių. Tai reiškia, kad 418 vaikų nejautė simptomų.