moksleiviai

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą ugdymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo sprendimu, nuo gruodžio 1 d. suvienodinama apsauginių kaukių nešiojimo tvarka visiems mokyklinio amžiaus vaikams.  Nuo šiol mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų ir užtikrinti, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių. Tai numatyta naujame Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane. „Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Svarstoma po Vėlinių pailginti mokinių rudens atostogas, sprendimas bus paskelbtas trečiadienį, patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Dėl atostogų pagrindinis momentas yra, kad artėja Vėlinės, ir mes visi žinome, kas vyksta Vėlinių metu, kiek turime judėjimo. Svarstome prailginimą, sprendimas bus priimtas šiandien“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį informavo ministrė.

Vyriausybėje svarstoma galimybė paankstinti moksleivių rudens atostogas ir jas pradėti jau nuo kitos savaitės, pirmadienį pranešė LRT radijas. Rudens atostogos truktų ne vieną, o dvi savaites. Sprendimą priimti planuojama  artimiausiomis dienomis. „Mes visą laiką pasisakėme ir toliau pasisakome, kad moksleiviai turėtų būti klasėse, kad nepereitų į nuotolinį ugdymą.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja moksleivių tėvus dėl COVID-19 plitimo. Vilniaus mieste tarp moksleivių jau užfiksuota daugiau nei 400 besimptomių viruso atvejų. Tai reiškia, kad vaikai virusą platina nežinodami, kad serga. Šiuo metu Vilniaus mieste testus dėl koronaviruso atlieka 143 ugdymo įstaigos. „Tyrimus atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, turime atradę besimptomius jau 418 kaupinių. Tai reiškia, kad 418 vaikų nejautė simptomų.

Dar tik įpusėjo rugsėjis, tačiau mokyklos ir darželiai, įvairios įmonės jau skaičiuoja vis daugiau koronaviruso protrūkių. Darbuotojai, o taip pat ir vaikai turėję kontaktą su sergančiu koronavirusu privalo izoliuotis. O juos prižiūrintys tėvai taip pat lieka namuose. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tėvams suteikiamas nedarbingumas ir kokio dydžio išmoka jiems mokama.

Šilutės rajone dėl COVID-19 protrūkio uždaryta Usėnų pagrindinė mokykla – 96 mokiniai nuo pirmadienio tęsia mokslus nuotoliniu būdu. „Yra užsikrėtusių mokinių, mokytojų ir mokyklos bendruomenė priėmė sprendimą, kad eina mokytis nuotoliniu būdu, kad būtų užtikrintas saugumas“, – BNS antradienį sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Aiškėja, kad trečio skiepo nuo koronaviruso po kelių savaičių jau sulauks ne tik medikai, globos namų gyventojai ir  darbuotojai, bet ir senjorai. Sustiprinti imunitetą galėtų tie pensininkai, kurie sulaukė 65 metų ir antrąjį skiepą gavo prieš šešis mėnesius. Pasak sveikatos specialistų, vyresnio amžiaus žmonės – pažeidžiamiausia grupė ir antikūnų kiekis jų organizme sparčiai mažėja sulig kiekviena diena.

Žvilgsnis į unikalų miestelį Lietuvoje – jame gatvės, parduotuvės, šviesoforai ir žiedinės sankryžos. Tačiau jo nėra jokiame žemėlapyje.  Prabangus „BMW X6“ pajuda Saugėnų gatve… O prie vairo – vaikai, ir BMW vaikiškas, o ir tokio miestelio žemėlapyje nerasite. Saugėnai – unikalus edukacinis miestelis, vienintelis toks Baltijos šalyse.

Šiemet rugsėjo 1-ajai gėlėmis moksleivių tėvai rūpinasi skirtingai – vieni užsisako iš anksto, kiti laukia paskutinės minutės, nes nėra tikri, ar šventė įvyks, sako gėlių pardavėjai. Anot prekybininkų populiariausia šventės gėlė – kardelis. O jo kaina skirtingose prekybos vietose svyruoja nuo keliasdešimties centų iki kelių eurų. Kitų, taip pat mėgstamų, rudens gėlių žiedų kainos Vilniuje ir Kaune šiemet taip pat kai kur skirtingos.

Darželis, mokykla, naujos informacijos srautai, konfliktai, tėvų ir pedagogų keliami reikalavimai... Nenuostabu, kad šiandien vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje ir patiria stresą. Kaip jį atpažinti? Mes, suaugusieji, paprastai žinome, kada patiriame stresą, ir galime kreiptis pagalbos. Vaikams su stresu susidoroti yra daug sunkiau: jie nesupranta, kas su jais vyksta, ir nežino, kaip atsikratyti blogos nuotaikos. Štai kodėl tėvai turi būti itin atidūs.

Jei norite laisvo pusdienio rugsėjo 1-ąją palydėti savo vaiką į mokyklą, raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar, primena Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Kaip savo „Facebook“ paskyroje primena asociacija, prašymą reikėtų pateikti bent vieną dieną iki rugsėjo 1 d. arba per kitą terminą, kuris numatytas įmonės vidaus tvarkose.

Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje švietimo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomas kaukių dėvėjimas, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimas ir kiti, papildomi saugumo reikalavimai. Švietimo ir visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad testavimas ir vakcinacija mokiniams nebus privaloma, tačiau įspėja, kad pasiskiepiję vaikai turės galimybę mokytis kontaktiniu būdu net ir po sąlyčio su sergančiuoju.

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Rugsėjo 1-ąją moksleiviams grįžus į klases sergamumas COVID-19 gali gerokai šoktelėti į viršų, įspėja premjerė Ingrida Šimonytė. Jeigu to nenutiktų, anot jos, gali būti, kad rugsėjo 13-ąją numatyti įvesti dideli apribojimai imuniteto neturintiems asmenims gali būti atšaukti. „Turime turėti minty, kad mūsų laukia rugsėjo 1-oji, kada mokiniai grįš į mokyklas, į kontaktinį ugdymą.

Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei dviem savaitėms prekybos tinkluose jau prasidėjo prekyba mokyklinėmis prekėmis. Tačiau prekybininkai didžiausio pirkėjų antplūdžio laukia paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Vis tik finansų specialistė pastebi, kad žmonės kol kas nesiruošia išlaidauti mokyklinėms prekėms, nes abejoja, ar tikrai vaikai rudenį grįš į mokyklas.

 Atostogos – smagus laikas: ilsimės, gyvename laisvu režimu, mažiau planuojame darbų, kokių nors veiklų. Per atostogas galime atidžiau įsiklausyti į savo poreikius, kiek ir kur norime būti, kur mums gerai, ką ir kada norime valgyti, miegoti, kuo rengtis ir pan. Svarbu, kiek laisvės sau suteikiame, ar mokame ja džiaugtis. Vaikai to mokosi iš tėvų ir artimos aplinkos. Galvokime, kad atostogos buvo geros, įdomios, kad jų metu pailsėjo ir vaikai, ir tėvai.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Nuo rugsėjo pradinukams mokyklose atsiras papildoma savaitinė meninio ugdymo – šokio arba teatro pamoka, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Moksleivių maitinimas mokyklose dažnai kelia aistras – tėvai priekaištauja dėl jo kokybės, bando skaičiuoti, ar tikrai mokyklos maisto daviniams išleidžia tiek, kiek priklauso. Portalo tv3.lt skaitytojas Vytautas atliko savarankišką maisto davinių patikrinimą Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje ir sako manantis, kad šeimos dėl maisto davinių yra apgaudinėjamos. Vis dėlto gimnazijos vadovė teigia, kad vyro skaičiavimai neatitinka realybės.

Kitą savaitę prasideda pradinių klasių mokinių vasaros atostogos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad atostogų metu, kaip įprasta, pradinių klasių mokinių ugdymas vykdomas nebus, todėl vienam iš tėvų nereikės padėti vaikui mokytis nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai. Per atostogas nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami ir ligos išmokos nemokamos.

Lietuvoje pirmadienį prasideda brandos egzaminų sesija. Sesija prasideda vieninteliu privalomu norint gauti brandos atestatą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu – Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų. Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.

Visi Lietuvos abiturientai jau pirmadienį išbandys savo jėgas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine. Moksleiviams svarbu žinoti, kuo šiemet ypatinga egzaminų. Pavyzdžiui, tuo, kad daliai jų neužteks dėvėti paprastų apsauginių veido kaukių – kai kam prireiks respiratorių. Taip pat, ką daryti, jei dėvint kaukę pasidaro bloga, kokios spalvos tušinuku rašyti, ar egzamino metu galima užkandžiauti ir svarbiausia – kada pasirodys rezultatai.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.

Pliaupiant lietui, su megafonu rankose, keturiolikmetė Izzy vadovauja tūkstančių moksleivių protestui Sidnėjuje. Paaugliai Australijos valdžios reikalauja imtis priemonių, kad būtų stabdomas klimato atšilimas. „Išėjome iš pamokų protestuoti prieš dujų, anglies ir naftos išteklių naudojimą Australijos energetikos pramonėje. Kalbame apie tai, kaip mūsų šalis galėtų pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Norime investuoti į savo ateitį, ne dujas.

Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės priekaištai savivaldybėms dėl vangaus moksleivių grąžinimo į klases yra per vėlai priimtų centrinės valdžios sprendimų dangstymas, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Į ministrės priekaištus, kad savivaldybės nesistengė į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivių, asociacija atsako, jog vaikų psichologine sveikata ir ugdymo spragomis ministerija susirūpino gerokai per vėlai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Sukdamiesi valso ritmu vieni šviesiausių Rusijos jaunuolių skina savo sunkaus darbo vaisius. Už puikius mokslo pasiekimus jie buvo pakviesti į Vienos balių. Moksleiviams tai puiki galimybė pasipuošti ir parodyti, ką sugeba ant parketo. „Tai – pirmas mano Vienos balius, tad esu pilna puikių emocijų. Šitie prisiminimai išliks visam gvyenimui“, – džiaugėsi baliaus debiutantė Daniela Feldman.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

„Dezinfekcija baigta“, – sako robotas. Jis dezinfekuoja vaikų rankas. Lyg ir nieko neįprasto šiems pandeminiams laikams, tačiau šis robotas dezinfekcinį skystį spjaudo važinėdamas po mokyklą. Ir sukūrė jį vos 13-os metų Šiaurės Korėjos moksleivis Imas Il Jongas.    Mokyklos vadovas Ri Hak Chol teigia: „Iš pradžių buvau nustebęs ir netikėjau, kad vidurinės mokyklos mokinys gali sukurti robotą. Tačiau jam pavyko.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Nacionalinė švietimo agentūra informavo mokyklas, kad mokiniai jau gali susipažinti su elektroninio nuotolinio dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, rašoma pranešime spaudai. Dešimtose klasėse ugdymo proceso pabaigoje organizuojami privalomieji lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirenkamieji gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Septynmetė mergaitė iš Mičigano, JAV, nebelanko savo pradinės mokyklos po to, kai kita mokinė be jos leidimo nukirpo dalį jos plaukų. Negana to, po kelių dienų, kito incidento metu, likusius mergaitės plaukus nukirpo mokytoja. Pradinukė Jurnee Hoffmeyer savo tėvui pasakojo, kad kovo 24 d., važiuojant autobusu, jos baltaodė klasiokė žirklėmis nukirpo beveik visus plaukus vienoje mergaitės galvos pusėje. Jimmy‘is Hoffmeyeris apie tai pranešė Ganiardo pradinės mokyklos direktorei.

Praėjusią savaitę teigęs, kad 5-11 klasių sostinės moksleiviai iki atostogų į mokyklas negrįš, Vilniaus meras  Remigijus Šimašius šiuo metu jau neatmeta galimybės grąžinti bent kai kurias klases. Jis praėjusią savaitę teigė, kad vietoje ugdymo klasėse siūlys šiems moksleiviams kas antrą savaitę organizuoti pamokas lauke.