moksleiviai

Pagal brandos egzaminų rezultatus Kaunas jau ne pirmus metus laikosi lyderių pozicijose tarp šalies savivaldybių. Miestas ir toliau siekia pažangos, siūlant inovatyvius, įtraukiančius mokymosi metodus. Kauno švietimo inovacijų centras pristato seriją „matematiškų“ naujienų – nemokamą matematikos laboratoriją devintokams – „MatLab“, matematikos konkursą pradinukams ir kompetencijų ugdymo mokymus jų mokytojams. Nuo rudens sugrįžta ir „Aktyvių tėvų akademija“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kiss and ride“ (angl. „pabučiuok ir važiuok“) stotelėse Vilniuje tėvams, vežantiems vaikus automobiliais į darželius, bus leidžiama trumpam sustoti ir popiet. Iki 15 minučių jose sustoti buvo galima tik ryte, nuo 7 iki 9 valandos. Nuo šiol tai bus galima padaryti ir 16-18 valandomis. Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, iki šiol popiet tėvams, pasiimantiems atžalas iš vaikų darželių, tekdavo ieškoti tolimesnės vietos stabtelėjimui arba tai daryti neleistinoje vietoje.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Infliacijai perkopus 20 procentų, tėvai jau suka galvas, kiek šiemet kainuos išleisti vaikus į mokyklą. Prekyba jau įsibėgėja, o verslas neslepia – per metus brango ir kuprinės, ir sąsiuviniai. Pastarųjų kaina didėjo penktadaliu, o bendras mokyklinių prekių krepšelis brango 10 procentų. Visgi prekybininkai tikina, kad tėvus išgelbės taikomos akcijos.

Vienoje iš Ivanovo (Rusija) mokyklų populiarėja „karinio-patriotinio ir religinio paruošimo klasės, kuriose yra ruošiami „Kristaus kariai“, rašoma „Podjom“. Mokyklos vadovybės teigimu, populiarumu jie nesiskundžia, atvyksta mokytis vaikai net ir iš kitų šalių. Ši mokykla-internatas priklauso vietos vienuolynui, o jos vadovybė papasakojo, kad dažnai baigę šią mokymo įstaigą vaikai vėliau tampa bažnyčios tarnais, kariais ar gelbėtojais.

Vis daugiau moksleivių ir studentų per vasaros atostogas nusprendžia padirbėti. Specialistai pastebi, kad vis dažniau darbo ieško nepilnamečiai moksleiviai. Jiems įsidarbinti sunkiausia, mat darbdaviams keliami papildomi reikalavimai. Panevėžio savivaldybė jau antrus metus įdarbinti jaunus žmones darbdavius skatina pinigais. Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Austrijos pareigūnai pranešė sraigtasparniais išgelbėję daugiau kaip 100 moksleivių ir mokytojų iš Vokietijos, per mokyklinę ekskursiją dėl netikslaus internetinio žemėlapio nuklydusių į nepažymėtą ir sunkiai praeinamą taką. Vakarinės Forarlbergo žemės policijos trečiadienio pranešime sakoma, kad antradienio vakaro operacijoje dalyvavo daugiau kaip 60 gelbėtojų, įskaitant vietos merą.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką įveikusių mokinių bendrovių. Nacionalinėje eXpo mokomosios bendrovės, dalyvaujančios „accelerator_x“ programoje, pristatys savo sukurtas paslaugas ir produktus. Konkurso organizatoriai pasakoja, kad bendrovės buvo išrinktos iš 870 šiemet veikusių jaunųjų bendrovių, o Nacionalinėje eXpo jų laukia kompetentinga komisija ir lankytojų dėmesys, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad savivaldybei šią savaitę leidus devynioms mokykloms organizuoti ugdymą ukrainiečių kalba, jose atsiras daugiau moksleivių iš šios šalies. Šios savaitės savivaldybės duomenimis, sostinės mokyklose mokosi apie 1,3 tūkst. moksleivių iš Ukrainos, nors oficialiai 6-17 metų amžiaus nepilnamečių sostinėje yra daugiau nei 3,6 tūkstančio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Mokytojams ir tėvams skundžiantis dėl sumažėjusio vaikų dėmesingumo, Seime pasigirdo siūlymų įstatymu uždrausti moksleiviams pamokų metu turėti telefonus. Idėjos autorius Justas Džiugelis sako kol kas tik klausiantis visuomenės ir renkantis informaciją, ar tokį jo siūlomą įstatymą palaikys žmonės. Specialistai sako: kad vaikai nesinaudotų telefonais, reikalingas bendras sutarimas, bet ne įstatymas.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Blogėjant epidemiologinei situacijai Akmenės rajone 5–12 klasių moksleiviai nuo pirmadienio pereina į nuotolinį ugdymą. Tokį sprendimą priėmė Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras. „Du trečdaliai susirgimo židinių yra ugdymo įstaigose, po 20–30 vaikų per dieną suserga“, – šeštadienį BNS sakė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Po savaitės 5–12 klasių vaikai bus testuojami, žiūrėsime, kokį turime pokytį.

Svarstoma mokinius testuoti dėl COVID-19 testuoti dažniau – prieš kiekvieną pirmadienį, teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Svarstome, jog po kiekvieno savaitgalio galėtume testuoti vakare prieš ateinant į mokyklą. Svarstome ir priimsime sprendimus dėl to, tai bus dažnesnis testavimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė. Jos teigimu, po žiemos atostogų visos šalies ugdymo įstaigos sugrįžo į kontaktinį mokymą.

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis. Portalas tv3.lt aiškinosi, kiek narkotikai išties paplitę tarp Lietuvos moksleivių.

Lytinis švietimas Lietuvoje vos rusena. Neretai vyresnė karta lytiškumo ugdymą mokykloje laiko tabu, o nuo to nukenčia moksleiviai. Vis dėlto kuriama gyvenimo įgūdžių mokymo programa teikia vilties, kad situacija pasikeis į gera ir mokiniai pagaliau išbris iš nežinomybės. Planuojama organizuoti papildomas pamokas, kuriose vaikai būtų mokomi socialinio ir emocinio raštingumo, lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių.

Tragedija Australijoje. Paskutinę dieną prieš Kalėdų atostogas mokyklos šventėje žuvo penki moksleiviai. Nelaimė įvyko, kai didelis vėjo gūsis į orą pakėlė pripučiamą batutą ir vaikai krito ant žemės iš dešimties metrų aukščio. Hillcresto pradinė mokykla Tasmanijoje – skaudžios tragedijos vieta. Ten paskutinę dieną prieš Kalėdų atostogas vyko pradinukų atsisveikinimo šventė. Deja, su penkiais šios mokyklos vaikais bendruomenė atsisveikins ne trumpoms atostogoms, o visam laikui.

Medicininių kaukių efektyvumui įtakos turi ir tai, kaip jos dėvimos, tačiau uždėjus kaukę vaikui, ši dažnai nepriglunda prie veido ar netgi smunka. Vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad taip nutinka dėl kaukės dydžio, todėl vaikams rekomenduojama naudoti specialias vaikiško dydžio medicinines kaukes ir priminti apie kelias svarbias kaukių dėvėjimo taisykles.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

Vilniuje bus statoma mokykla Bajoruose bei vaikų darželiai Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje. Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie paskelbtus architektūrinius konkursus mokyklos ir dviejų darželių projektavimui. Pasak pranešimo, Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad šiame rajone bus statoma progimnazija. Ją galės lankyti apie 1000 moksleivių.

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą ugdymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo sprendimu, nuo gruodžio 1 d. suvienodinama apsauginių kaukių nešiojimo tvarka visiems mokyklinio amžiaus vaikams.  Nuo šiol mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų ir užtikrinti, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių. Tai numatyta naujame Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane. „Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Svarstoma po Vėlinių pailginti mokinių rudens atostogas, sprendimas bus paskelbtas trečiadienį, patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Dėl atostogų pagrindinis momentas yra, kad artėja Vėlinės, ir mes visi žinome, kas vyksta Vėlinių metu, kiek turime judėjimo. Svarstome prailginimą, sprendimas bus priimtas šiandien“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį informavo ministrė.

Vyriausybėje svarstoma galimybė paankstinti moksleivių rudens atostogas ir jas pradėti jau nuo kitos savaitės, pirmadienį pranešė LRT radijas. Rudens atostogos truktų ne vieną, o dvi savaites. Sprendimą priimti planuojama  artimiausiomis dienomis. „Mes visą laiką pasisakėme ir toliau pasisakome, kad moksleiviai turėtų būti klasėse, kad nepereitų į nuotolinį ugdymą.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo keisti tai, kaip mokyklose vertinami moksleiviai. Partija siūlo juos vertinti ne tik pagal abitūros egzaminus ir metinius pažymių vidurkius, bet ir moksleivių pasiekimus neformaliajame ugdyme. Kartu siūloma įvesti 100 balų vertinimo sistemą bei penkis privalomus brandos egzaminus.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja moksleivių tėvus dėl COVID-19 plitimo. Vilniaus mieste tarp moksleivių jau užfiksuota daugiau nei 400 besimptomių viruso atvejų. Tai reiškia, kad vaikai virusą platina nežinodami, kad serga. Šiuo metu Vilniaus mieste testus dėl koronaviruso atlieka 143 ugdymo įstaigos. „Tyrimus atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, turime atradę besimptomius jau 418 kaupinių. Tai reiškia, kad 418 vaikų nejautė simptomų.

Dar tik įpusėjo rugsėjis, tačiau mokyklos ir darželiai, įvairios įmonės jau skaičiuoja vis daugiau koronaviruso protrūkių. Darbuotojai, o taip pat ir vaikai turėję kontaktą su sergančiu koronavirusu privalo izoliuotis. O juos prižiūrintys tėvai taip pat lieka namuose. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tėvams suteikiamas nedarbingumas ir kokio dydžio išmoka jiems mokama.

Šilutės rajone dėl COVID-19 protrūkio uždaryta Usėnų pagrindinė mokykla – 96 mokiniai nuo pirmadienio tęsia mokslus nuotoliniu būdu. „Yra užsikrėtusių mokinių, mokytojų ir mokyklos bendruomenė priėmė sprendimą, kad eina mokytis nuotoliniu būdu, kad būtų užtikrintas saugumas“, – BNS antradienį sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Aiškėja, kad trečio skiepo nuo koronaviruso po kelių savaičių jau sulauks ne tik medikai, globos namų gyventojai ir  darbuotojai, bet ir senjorai. Sustiprinti imunitetą galėtų tie pensininkai, kurie sulaukė 65 metų ir antrąjį skiepą gavo prieš šešis mėnesius. Pasak sveikatos specialistų, vyresnio amžiaus žmonės – pažeidžiamiausia grupė ir antikūnų kiekis jų organizme sparčiai mažėja sulig kiekviena diena.

Žvilgsnis į unikalų miestelį Lietuvoje – jame gatvės, parduotuvės, šviesoforai ir žiedinės sankryžos. Tačiau jo nėra jokiame žemėlapyje.  Prabangus „BMW X6“ pajuda Saugėnų gatve… O prie vairo – vaikai, ir BMW vaikiškas, o ir tokio miestelio žemėlapyje nerasite. Saugėnai – unikalus edukacinis miestelis, vienintelis toks Baltijos šalyse.

Šiemet rugsėjo 1-ajai gėlėmis moksleivių tėvai rūpinasi skirtingai – vieni užsisako iš anksto, kiti laukia paskutinės minutės, nes nėra tikri, ar šventė įvyks, sako gėlių pardavėjai. Anot prekybininkų populiariausia šventės gėlė – kardelis. O jo kaina skirtingose prekybos vietose svyruoja nuo keliasdešimties centų iki kelių eurų. Kitų, taip pat mėgstamų, rudens gėlių žiedų kainos Vilniuje ir Kaune šiemet taip pat kai kur skirtingos.

Darželis, mokykla, naujos informacijos srautai, konfliktai, tėvų ir pedagogų keliami reikalavimai... Nenuostabu, kad šiandien vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje ir patiria stresą. Kaip jį atpažinti? Mes, suaugusieji, paprastai žinome, kada patiriame stresą, ir galime kreiptis pagalbos. Vaikams su stresu susidoroti yra daug sunkiau: jie nesupranta, kas su jais vyksta, ir nežino, kaip atsikratyti blogos nuotaikos. Štai kodėl tėvai turi būti itin atidūs.

Jei norite laisvo pusdienio rugsėjo 1-ąją palydėti savo vaiką į mokyklą, raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar, primena Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA). Kaip savo „Facebook“ paskyroje primena asociacija, prašymą reikėtų pateikti bent vieną dieną iki rugsėjo 1 d. arba per kitą terminą, kuris numatytas įmonės vidaus tvarkose.

Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje švietimo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomas kaukių dėvėjimas, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimas ir kiti, papildomi saugumo reikalavimai. Švietimo ir visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad testavimas ir vakcinacija mokiniams nebus privaloma, tačiau įspėja, kad pasiskiepiję vaikai turės galimybę mokytis kontaktiniu būdu net ir po sąlyčio su sergančiuoju.

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Rugsėjo 1-ąją moksleiviams grįžus į klases sergamumas COVID-19 gali gerokai šoktelėti į viršų, įspėja premjerė Ingrida Šimonytė. Jeigu to nenutiktų, anot jos, gali būti, kad rugsėjo 13-ąją numatyti įvesti dideli apribojimai imuniteto neturintiems asmenims gali būti atšaukti. „Turime turėti minty, kad mūsų laukia rugsėjo 1-oji, kada mokiniai grįš į mokyklas, į kontaktinį ugdymą.

Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei dviem savaitėms prekybos tinkluose jau prasidėjo prekyba mokyklinėmis prekėmis. Tačiau prekybininkai didžiausio pirkėjų antplūdžio laukia paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Vis tik finansų specialistė pastebi, kad žmonės kol kas nesiruošia išlaidauti mokyklinėms prekėms, nes abejoja, ar tikrai vaikai rudenį grįš į mokyklas.