mokslas

Neatplėšiantys akių nuo kompiuterinių žaidimų gali atsikvėpti lengviau – naujausi tyrimai rodo, kad intensyvi smegenų stimuliacija stiprina pilkąsias ląsteles, atsakingas už raumenų kontrolę, atmintį, kalbą ir juslę, rašo qz.com. Vokietijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu grupei asmenų buvo liepiama žaisit visiems gerai žinomą žaidimą „Mario“ bent po pusvalandį kasdien du mėnesius. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad pilkųjų ląstelių kiekis pastebimai padidėjo.

Nepakeičiamasis teisybės serumas? Viską ryjantis tiranozauras? Visagalis defibliriatorius, gelbėjantis JAV pacientų klinikų gyvybes? Nemalonu suvokti, kad tave apgaudinėjo, tačiau štai 15 mitų, kuriais jūs galimai tikite, jeigu reguliariai žiūrite kiną ir televiziją, teigia cracked.com. Klausykite, lazerinis kardas nematomas. Tam, kad jį pamatytume, reikėtų atspindinčios aplinkos – rūko, dulkių arba kažko panašaus.

Šiandien švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasveikino Vilniuje lapkričio 5-7 d. vykstančią tarptautinę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politikos konferenciją „Skaitmeninės ekonomikos formavimas ES bendrojoje rinkoje“. Konferencijos metu diskutuojama apie skaitmeninės erdvės ES formavimo iššūkius, bendrą šalių IRT politiką, informacinės visuomenės aktualijas.

Šimtas Klaipėdos ir Vilniaus studentų, kolegijoje studijuojančių socialinius mokslus, apsilankė dešimtyje progresyviausių šalies institutų bei įmonių ir įsitikino, kad sutelkus bendras kelių mokslo sričių pajėgas pasiekiami rezultatai, naudingi kiekvienam iš mūsų. Studentai projekto „MoksloTuras“ metu pažinę Lietuvos mokslininkų pasiekimus, patys pasiryžę jau netolimoje ateityje pradėti kurti inovacijas.

Pabandykite iš vieno kambario taško (rankenos, jungtuko, rozetės ar pan.) žvilgsnį staiga nukreipti į toliau esantį kitą. Akys daro gana didelį „šuolį“, o prieš pat pamatant naująjį tašką – dar vieną mažesnį „šuolį“. Kodėl? Paprastai apie tai nesusimąstome, o Sauliui Niauroniui tai yra tyrimų objektas ir kelias į naujus atradimus mokslo srityje.

Galvojome, kad gyvybę kurianti chemija gali vykti tik Žemėje. ŽEMĖS PATEKĖJIMAS: tai buvo nuotrauka, apsprendusi visos kartos santykį su mūsų planeta. Padarytas per 1968 m. Kūčias apie Mėnulį skriejusios Apollo 8 komandos, melsvos, debesimis nubarstytos planetos, nušvintančios iš tamsybių vaizdas padėjo suvokti, kokia vieniša mūsų planeta yra. Tik trapiame Žemės burbule atomai susijungia vienas su kitu, formuodami molekulinį pagrindą cheminiam stebuklui: gyvybei. Ar bent jau taip manėm.

Nors visame pasaulyje apstu įvairiausių konkursų ir apdovanojimų, genialiausios šalies pasaulyje klausimas vis dar lieka atviras, rašo businessinsider.com. Šio sudėtingo uždavinio sprendimas slypi ne tik intelektiniuose gebėjimuose, bet ir šalies dydyje. Djūko universiteto talentų paieškos programos vadovas, psichologas Jonathanas Wai, remdamasis 2009 metų PISA tyrimo, kuris vertina akademinius penkiolikmečių pasiekimus, duomenimis, sudarė genialiausių valstybių sąrašą.

Naujasis Rusijos mokslų akademijos vadovas Vladimiras Fortovas pareiškė, kad mokslas ir religija turi bendrą tikslą – tai šalies gyventojų švietimas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Mūsų ir religijos uždaviniai tie patys. Chiromantija, horoskopai – su tuo kovoja visos konfesijos. Reikia turėti tai mintyje“, – Sankt Peterburge surengtoje apskritojo stalo diskusijoje sakė akademikas. „Žmonės mano, kad mes gimėme elektros ir atominės energijos epochoje.

Atsižvelgus į tai, kiek rizikingų eksperimentų iki šiol išgyveno mūsų planeta, belieka stebėtis, kaip ji iki šiol yra nesunaikinta. Portalas mixstuff.ru pateikia penkis eksperimentus, kurie tikrai galėjo sunaikinti Žemę.           Kolos gręžinys Kolos gręžinys Rusijos Murmansko srityje yra giliausias pasaulio gręžinys. Sovietų mokslininkai inicijavo gręžimą 1970 metais, o jau 1989 metais pasiekė 12 262 metrų gylį.

Siekiant patenkinti didėjantį informacinių technologijų (IT) aukščiausios kvalifikacijos profesionalų poreikį Kauno technologijos universitetas (KTU) modernizuoja šią studijų kryptį su Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų pagalba.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pagal įvairius savivaldybės veiklą apibūdinančius rodiklius, šiemet geriausiai įvertinta Panevėžio miesto sveikatos priežiūros sistema, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Lietuvos savivaldybių tyrimo vadovas Laurynas Rekašius. O švietimo srityje pirmauja Vilniaus miestas. „Mokiniai nesėdi pustuštėse klasės, kurioms šildyti išleidžiama daugiau lėšų negu mokytojų atlyginimams.

Spalio 4-6 Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje tarptautinėje parodoje „Studijos ir karjera“ dalyvavo daugiau kaip dvi dešimtys Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų. Parodoje lankėsi ir su Azerbaidžano švietimo ministru, aukštųjų mokyklų vadovais susitiko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Šalių atstovai aptarė abiejų šalių bendradarbiavimą plečiant studijų mainų galimybes.

Spalio 7-8 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva Vilniuje rengia tarptautinį inžinerinės pramonės forumą ir mokslo forumą „Ateities gamyba / Manufuture 2013“, į kurį atvyksta apie 500 dalyvių iš 41 šalies.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“ Organizacija „Mars One“ į Marsą planuoja nuskraidinti pirmuosius žmones, kurie turės įkurti koloniją ir liks ten gyventi. Bilieto į vieną pusę siekiantis lietuvis Marijus Byčius pasakoja, kad 2018 m. išskrenda misija, kuri Marse pastatys pirmuosius statinius. „Statiniai bus pastatyti. 2018 m. išskrenda misija, kuri privalo pastatyti statinius (netgi atsargines kopijas ypatingiems atvejams), kuriuose ir bus apsigyventa.

Už nuopelnus plėtojant japonų kalbos studijas, santykius tarp Lietuvos ir Japonijos Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centrui skirtas Japonijos užsienio reikalų ministro padėkos raštas. L. e. p. VU rektoriui prof. Jūrui Baniui jį įteikė Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. E. Kazuko Shiraishi. VU Orientalistikos centro direktorius prof.

Trijose Lietuvos mokyklose: Kauno Rokų, Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėse ir Kėdainių jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje antrus metus išbandomas naujas mokymosi būdas – produktyvusis mokymasis. Vienerių šio mokymo metų rezultatus Švietimo ir mokslo ministerijoje gyvai pristatė pagal šį modelį besimokantys mokiniai, jų mokytojai, projekte dalyvaujantys praktikos vietų vadovai, projekto konsultantai iš Lietuvos ir Vokietijos.

Marsas – gana nesvetinga vietelė su nesibaigiančiomis dykumomis, silpna gravitacija ir nedideliu deguonies kiekiu. Vidutinė metinė temperatūra Marse siekia maždaug 53 laipsnius šalčio. Šilčiausiu metų laiku vidurdienį prie ekvatoriaus temperatūra gali siekti 27 laipsnius šilumos. O Marso žiemą ji krenta iki -128 laipsnių. Būtent dėl to pagrindinė apsilankymo raudonojoje planetoje sąlyga – skafandras.

Per žmonijos istoriją mokslininkai iškėlė tiek keistų teorijų, kad vien tik išvardinti joms prireiktų ne vieno storo tomo. List25.com sudarė 25 keisčiausių ir absurdiškiausių tokių teorijų reitingą. 12. Avinėlius galima užauginti oranžerijoje Senovės graikai buvo įsitikinę, kad avinėlius galima užauginti kaip augalus. Šią teoriją savo raštuose minėjo Senovės Romos rašytojas Plinijus Vyresnysis. Kad ir kokia absurdiška bebūtų ši idėja, ja tikėjo ne tik graikai.

Per žmonijos istoriją mokslininkai iškėlė tiek keistų teorijų, kad vien tik išvardinti joms prireiktų ne vieno storo tomo. List25.com sudarė 25 keisčiausių ir absurdiškiausių tokių teorijų reitingą. 25. Ekpirotinis modelis Ekpirotinis scenarijus, skirtingai nuo Didžiojo sprogimo teorijos, teigia, kad mūsų visata atsirado po dviejų ar daugiau visatų, identiškų mūsų dabartinei, susidūrimo. Tai reiškia, kad kažkur už mūsų visatos ribų yra mažiausiai dar viena visata.

Aktorius Robertas Patrickas filme „Terminatorius 2“ vaidino „T-1000“ – iš skysto metalo pagamintą robotą, kuris galėdavo nuolat atsikurti. Praėjus daugiau nei 20 metų nuo filmo pasirodymo, ispanų mokslininkai teigia sukūrę pirmąjį atsikuriantį polimerą, informuoja dailymail.co.uk. Naująją medžiagą mokslininkai pavadino „Terminatoriumi“. Pasak jų, „Terminatorius“ bus pritaikomas daugelyje sričių – nuo eletrinių komponentų namų statyboje iki plastikinių dalių įvairiuose įrenginiuose.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tarptautinio pripažinimo ir verslo dėmesio sieks ką tik veikti pradėjęs Lietuvos Sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų institutas. Planuojama, čia dirbs kelios dešimtys mokslininkų. Uždėta speciali kaukė, kelios išmanios dėžutės ir galima matuoti, kokį didžiausią kiekį deguonies suvartoja sportuojantis žmogus. Tai tik vienas iš būdų, padedančių nustatyti žmonių aerobinį pajėgumą.

Tomas Asminavičius Filme „Jausmų galia“ [angl. Eternal Sunshine of the Spotless Mind], Džimas Keris pasirinko ištrinti skausmingus savo prisiminimus tam, kad galėtų gyventi ramiai. Ir, nors toks scenarijus gali skambėti kaip mokslinė fantastika, o ne realybė, tačiau Skripso tyrimų instituto [angl. Scripps Research Institute] neuromokslininkai sugebėjo atlikti gana panašų atminties „išvalymą“ pelėms ir žiurkėms.

Vilniuje šiadien vykta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių jaunimo politikos srityje – ES Jaunimo konferencija ir generalinių direktorių jaunimo klausimams susitikimas. Konferencijos metu jauni asmenys su jaunimo politikos formuotojais diskutuos, kaip pagerinti jaunimo (ypač niekur nesimokančio ir nedirbančio, nedalyvaujančio mokymuose) socialinę integraciją tiek į darbo rinką, tiek į švietimo sistemą, tiek į visuomeninį gyvenimą.

Lietuvoje pastebimas nuoseklus patentuojamų išradimų augimas. Aktyviausi šioje srityje universitetai ir verslo įmonės, kurios dažniausiai patentuoja atsinaujinančios energetikos, maisto pramonės ir elektronikos sričių išradimus. Šiais metais Valstybiniam patentų biurui išradėjai pateikė 82 paraiškas gauti patentą. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 140, arba 18 proc. daugiau nei 2012 metais ir apie 50 proc.

JAV Kolorado valstija ruošiasi narkotinių kanapių legalizacijai. Šis įvykis atveria naujas galimybes verslininkams ir mokslininkams, rašo „Business Insider“. Prakalbus apie kanapių legalizaciją dažniausiai prieš akis iškyla įteisintos kanapių plantacijos ir narkotinė produkcija tradicinėse prekybos vietose. Vis dėlto drauge su legalizacija naują veiklos nišą atras ir mokslininkai, kurie galės tobulinti įvairas kanapių vartojimo formas ir gerinti narkotinės medžiagos kokybę.

Psichologai sugeba sugalvoti daug neįprastų žmogaus elgesiui ir mąstymui tikrinti ir vertinti skirtų testų, tačiau net jų pačių bendruomenėje sutariama, kad kai kurie testai yra pernelyg keisti net mokslininkams. Būtent apie juos plačiąją visuomenę sugalvojo informuoti spring.org.uk. 8. Ar sėkla gali veikti kaip antidepresantas? Jei kuris nors tyrimas gali sukelti abejonių tarp moterų, šis tikrai yra tarp pretendentų.

Psichologai sugeba sugalvoti daug neįprastų žmogaus elgesiui ir mąstymui tikrinti ir vertinti skirtų testų, tačiau net jų pačių bendruomenėje sutariama, kad kai kurie testai yra pernelyg keisti net mokslininkams. Būtent apie juos plačiąją visuomenę sugalvojo informuoti spring.org.uk. 4. Balandžių valdomos raketos Antrojo pasaulinio karo metu bombos nukreipimas į taikinį dažniausiai būdavo nesėkmingas.

Šiandien (rugsėjo 3 d.) vykusiame susitikime su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu Lietuvos studentų sąjunga pristatė poziciją dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo. Vienas aktualiausių susitikimo metu aptartų klausimų – studijų prieinamumo užtikrinimas. Taip pat buvo diskutuojama apie kokybės užtikrinimo reglamentavimą ir studentiškų organizacijų finansavimą, leisiantį planuoti ilgalaikę veiklą ir ją įgyvendinti. Pagal LR Konstitucijos 41 str.

Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla praėjusią savaitę iškilmingai uždarė 16-ąjį B. Oškinio taurės čempionatą. Čempionatas, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio paminėjimui, vyko 26 – 30 dienomis Vaikų aerodrome, Kėdainių rajone ir pritraukė per 30 jaunųjų aviatorių. Čempionato metu iš viso varžėsi 32 vaikai devyniose komandose.

Mokslinė fantastika dažniausiai bando pažvelgti į ateitį, tačiau kartais ateitis pasirodo ne tokia tolima. Kas buvo laikyta moksline fantastika, iš tikrųjų įvyksta. Retkarčiais viena idėja sukuria begalę gerų mokslinių istorijų, kol jas paneigia mokslas, ar technologijos pažengia toliau. Šiame straipsnyje pateikiamos 9 idėjos, kurias mokslas paneigė ar patvirtino. 1. Marso planetoje nėra civilizacijos Vos kiek daugiau nei prieš 100 metų žmonės dar tikėjo, kad Marse gali būti protingų būtybių.

Prasidedant naujiems mokslo metams neretai susimąstome, kaip turėtume bendrauti su savo atžalomis? Visi tėvai nori, kad jų vaikams puikiai sektųsi mokykloje, tačiau kaip suderinti mokslą, pramogas ir vaikystę? VŠĮ „Šeimų universitetas“ dalinasi patarimais, kaip tinkamai bendrauti su vaikais ir kaip išvengti nemalonių situacijų kasdieniniame bendravime. Mintimis dalinasi vaikų psichologė Giedrė Gutautė – Klimienė.   Kiekvienas tėvelis nori, kad jų vaikui puikiai sektųsi mokslai.

Nuoširdžiai sveikinu teikiančius ir siekiančius žinių Rugsėjo 1- osios, mokslo ir žinių dienos proga! Ši šventė yra ypatinga, nes pagerbiame ne tik mokytojus, bet ir mokymąsi bei žinias. Žmogui sėkmingas mokymasis ir sukauptų žinių perdavimas ateities kartoms lėmė jo suklestėjimą. Kol mokomės, priimame naujas idėjas ir efektyvesnius veiklos būdus, turtiname savo supratimą apie save ir mus supantį pasaulį, tol tobulėjame ir išliekame viduje jauni.

Gearmix.ru siūlo susipažinti su 14 mokslinių tyrimų instrumentų stebuklų. Tai yra statiniai, kurie atrodo tokie futuristiniai, kad kartais netgi sunku patikėti, kad jie egzistuoja realybėje.       Fotomultiplikuojantys vamzdžiai neutrinų detektoriaus „Daya Bay“ (tarptautinio neutrinų tyrinėjimo projekto) viduje, Kinija. „Super-Kamiokande“, milžiniškas Čerenkovo detektorius, įsikūręs kilometro gilyje po žeme, Kamiokos kasykloje, Japonija.

Dauguma žmonių, girdėdami žodį „taupymas“, iš karto įsivaizduoja, kaip tai yra sudėtinga, kad teks save riboti visose srityse, ir iš karto atsisako net pačios minties apie taupymą. Savęs apribojimas ir taupymas – tai dvi skirtingos sąvokos. Teisingas taupymas – tai greičiau mokslas apie tai, kaip protingai organizuoti savo išlaidas ir veltui nešvaistyti pinigų perkant nereikalingus daiktus. Taigi, pagrindinės protingo taupymo taisyklės: 1. Nepirk to, kas tau nereikalinga.

Rugpjūčio 29 d. švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė dalyvaus Rygoje vykstančiame Baltijos šalių mokslo politikos strategų susitikime. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai tarsis dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir dalyvavimo europinėse programose.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Petras Gražulis, Seimo narys Giliausią įspūdį paliko mano pirmoji mokytoja a. a. Adelė Stalauskienė. Ji buvo griežta, bet kartu labai nuoširdi, kartais net atstodavo mamą.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

Mokslininkai kasdien vardan mokslo peržengia įprasto žmogiško patyrimo ribas. Bet jeigu praeityje tyrėjai vogdavo lavonus iš morgų arba bandydavo naujus vaistus ant savęs, tai dauguma šiuolaikinių mokslininkų jau nebesinaudoja tokiomis kraštutinėmis priemonėmis. Dauguma. O yra ir tokių mokslininkų, kurie imasi visiškai ekstremalių veiksmų. Gearmix.ru pristato šešis ekstremaliausius užsiėmimus mokslo pasaulyje.

5. Laivas Svenas Yrvindas Švedijoje yra gerbiamas laivų statybos meistras. Šiuo metu jis gamina valtį, kuria ketina apiplaukti pasaulį. Tačiau tai nebus paprastas laivas – jis stato mažiausią laivą, kurio dydis prilygs didelės vonios matmenims. Su savo kūriniu S. Yrvindas ketina apkeliauti Žemės rutulį per 1,5 metų. Meistras teigia, kad valties dydis nepadidins misijos pavojingumo, kadangi paprastai daugiau bėdos būna su dideliais ir sunkiais laivais.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus kritikuoja studentų paskolų sistemą. Jis taip pat teigia, kad nuo 2015 metų gali būti pakeistas studijų finansavimas iš valstybės biudžeto. Kaip rašo "Lietuvos žinios", viceministro požiūriu, dabartinė studentų kreditavimo sistema milžinišką naudą duoda tik bankams, tuo metu valstybė esą prisiima labai didelių įsipareigojimų. "Pirma, valstybė 100 proc.

Listverse.com nusprendė pasidomėti mažiausiais funkcionuojančiais mechanizmais pasaulyje. Kad ir kaip būtų keista, pavyko rasti tikrai nemažai miniatiūrinių daiktų, kuriuos, nors visiškai kitokių matmenų, naudojame ar bent apie juos girdime kas dieną.

Paslydimas ant banano žievės arba apsipylimas kava nėra tie veiksmai, kuriuos norėtumėte pademonstruoti būdami su potencialiu mylimuoju/mylimąja. Tačiau jei jūsų dėmesio objektas jau šiek tiek jumis žavisi, kokia nors klaidelė gali būti puiki strategija padidini prielankumą, rašo united-academics.org.

Mokslininkams pavyko pabendrauti su pacientu, kuris pastaruosius 12 metų yra vadinamos vegetacinės (arba komos) būklės. Kanados tyrėjai funkciniu magnetinio rezonanso skeneriu stebėjo daugelį metų be sąmonės išgulėjusio paciento smegenų aktyvumą, kai jam buvo užduodami klausimai. Vegetacinės būklės pacientas tokiu būdu papasakojo suprantąs, kad guli ligoninėje, žino savo vardą ir pan. Magnetinio rezonanso skeneryje vegetacinės būklės pacientui buvo užduodami "taip/ne" tipo klausimai, pvz.

Dalijimosi įpročių tyrimų serija, atlikta 32 žmonių, žmogbeždžionių ir paprastų beždžionių populiacijose, atskleidė, kad daugeliu dalijimosi atvejų geradarys tikisi gauti ko nors mainais – maisto, pagarbos, palaikymo ir pan. Kalifornijos Santos Barbaros universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, padarė išvadą, kad žmonės ir beždžionės, būdami dosnūs ir dalydamiesi, pavyzdžiui, maistu, tikisi atpildo – tai svarbiausias jų geranoriškumo variklis.

Mąstymas keičia fiziologiją. Žmogaus padalinimas į kūną ir sielą, psichologų teigimu, gali būti smarkiai perdėtas. Homo sapiens kognityvinės ir fizinės galimybės yra ribotos, tačiau tokio apribojimo laipsnis turėtų būti peržiūrėtas. Dažnu atveju vien mintis, kad mes nesame visagaliai, tampa mus ribojančiu faktoriumi. Kai tik mąstymas pasikeičia, įvyksta stebuklai. (Scientific American) Ekosistemos gali sirgti dešimtis tūkstančių metų.

2013 – ieji paskelbti sveikatos metais, todėl, artėjant naujų mokslo metų pradžiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai ragina mokymo įstaigų administracijas ir šias paslaugas teikiančias įmones daugiau dėmesio skirti vaikų maitinimo organizavimui, ypač tiekiamo maisto kokybei mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.

Žmonių lytinės orientacijos ypatumus tiriantys mokslininkai nustatė, kad homoseksualų smegenys pasižymi kitomis struktūrinėmis ir funkcinėmis savybėmis, nei „normalių“ žmonių, skelbia britų dienraštis „Times“. Paaiškėjo, kad lesbiečių smegenyse pilkosios medžiagos dalis yra mažesnė, nei heteroseksualių moterų, tai yra, jų smegenų struktūra yra labiau „vyriška“. Tuo tarpu homoseksualių vyrų smegenys struktūriškai yra panašios į heteroseksualių moterų smegenis.

Kaip visi žinome, turtuolių ir varguolių gyvenimai skiriasi kaip diena ir naktis. Turtingieji atsipalaiduoja valgydami austres, o vargingieji – rūkydami cigaretes. Nauji tyrimai rodo, kad tiriant žmogaus organizme esančias chemines medžiagas galima nustatyti, ar žmogus turtingas, ar vargšas, praneša http://gizmodo.com. Naujas Exeterio universiteto mokslininkų tyrimas tyrė sąryšį tarp 18 skirtingų cheminių medžiagų žmogaus organizme ir jo socioekonominio statuso.

Artėjančiame LNK sezone su šūkiu „Aistra sugalėti“ muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ vairas patikėtas Ingai Jankauskaitei ir Rolandui Vilkončiui. Tuo metu, kai šimtai „Lietuvos balso“ dalyvių sieks muzikinių pergalių, vienas projekto vedėjų Rolandas Vilkončius sako, kad tai, ko jis labiausiai gyvenime siekė, buvo mokslas. „Po mokyklos mokslus tęsiau net trijose mokslo įstaigose, todėl studijavau iš viso 10 metų“, – sako Rolandas.