mokslas

Tikimės, kad dauguma skaitytojų vis dar tiki žmonijos gerumu. Mes taip pat taip manome, tačiau tam tikrų mokslininkų tyrimų rezultatai bent iš dalies slopina mūsų optimizmą. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių. 10. Žmonės labiau vertina šunis nei labdarą Jei rastumėte pamestą piniginę su daug pinigų, ar ją grąžintumėte? Rasti atsakymą į šį klausimą panoro mokslininkai iš Edinburgo. Tačiau, kad būtų įdomiau, jie tyrimą papildė dar keletu aspektų.

Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Artėjant Lietuvos lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms liepos 6-ąją Lietuvoje vyks pirmųjų Lietuvoje mokomųjų palydovų, raketų ir bepiločių orlaivių konkursas. Ignalinos aerodrome sekmadienį vyko bandomieji skrydžiai. Ūkio ministerija bei Mokslo ir inovacijų agentūra siekia paskatinti jaunimą domėtis tiksliaisiais mokslais ir prisidėsti prie aukštųjų technologijų vystymosi Lietuvoje.

Harvardo tyrėjai manipuliuodami delikačiomis cheminėmis reakcijomis išaugino mielus mikroskopinių žiedų sodus. Galbūt nanorožės ar nanofrezijos nekvepia taip, kaip kvepia organiniai šių augalų prototipai, tačiau nanoišmatavimų pasaulyje jos atrodo neabejotinai kerinčiai. Harvardo universiteto mokslininkai ištobulino vandenyje atliekamas chemines reakcijas taip, kad išauga ir pražysta nuostabios gėlės.

 Vienoje iš „Google“ laboratorijų gimsta beprotiškos idėjos, kurios labiau žavi mokslinės fantastikos gerbėjus, o ne bendrovės akcininkus, trokšančius greito pelno. Laboratorijoje „Google X“ sąmoningai tyrinėjamos idėjos, sprendimai ir inovacijos, kurios turi mažai bendro su tradiciniu „Google“ verslu, rašo „Businessweek“. Laboratoriją bendrovė įkūrė 2010 metais ir gana akylai saugojo nuo pašalinių akių.

Mokslas yra suprantamas ir sveikintinas, kai, pavyzdžiui, kuriamos lazerinės technologijos, keliaujama į kosmosą etc., tačiau tiek seniau, tiek dabar kai kurie mokslininkai vykdo tokius eksperimentus, kad norisi tik paklausti, ką jie galvoja. Žinoma, jei esate mokslinės fantastikos gerbėjas, tikriausiai susižavėsite tam tikromis idėjomis. Tačiau būkite atsargus – suvokus, kad tai realybė, o ne fantazija, pasidaro bent jau nesmagu... List25.com siūlo pasidomėti 25 tokiais eksperimentais.

Artėjant brandos egzaminams abiturientai susiduria su aibe išbandymų: įsiminti daug informacijos, pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, susitaikyti su nuolatiniu laiko stygiumi, suvaldyti kylančią baimę ir neigiamas emocijas. Iššūkių puokštę papildo ir egzaminų metu kylantis stresas. Nenuostabu, kad gerai išlaikyti egzaminus abiturientams kartais atrodo „misija neįmanoma“. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr.

Kaip atrodo Lietuvos mokslas, lyginant su kitomis Europos šalimis? Ar mūsų studentams ir dėstytojams gera čia mokytis ir dirbti? Pirmą kartą Lietuvoje parengtos apžvalgos, kuriose visapusiškai įvertinama Lietuvos mokslo ir studijų būklė. Apžvalgos „Lietuvos studijų būklė“ ir „Lietuvos mokslo būklė“, kurias parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atskleidžia kaip per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje keitėsi mokslas ir studijos.

Lietuviška patarlė sako: „Ruošk žiemai roges vasarą.“ Ją verta prisiminti planuojant savo ateitį. 2013 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas tuoj prasidės, o kartu su juo išaugs ir informacijos srautai apie abiturientų pasirinkimus, populiariausias studijų programas, stojimo ir priėmimo balus ir t. t. Todėl prisiminę lietuvių liaudies išmintį, turėtų suklusti ir tie, kurie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas 2014 m. Keletas patarimų, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir kitų studentų savivaldų atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Susitikimo metu diskutuota apie studento pažymėjimo gaminimo problematiką, kokybės užtikrinimą aukštosiose mokyklose, studijų finansavimą, taip pat pristatytos rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. LSS prezidentas Paulius Baltokas pristatė artėjantį Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) sezoną.

  Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų mokslininkai kalba apie proveržį kamieninių ląstelių tyrimuose. Esą jiems pirmą kartą pavyko embrionų kamienines ląsteles sukurti iš žmogaus odos ląstelių. Toks metodas kelia mažiau moralės klausimų, be to, jis atveria dar vienerias duris į žmogaus gyvybės paslaptį. Kamieninės ląstelės gali virsti bet kuria kita žmogaus ląstele – tai savotiška žmogaus organizmo pradžia.

Šį šeštadienį Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks bene intelektualiausias pramoginis metų renginys: mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ finalas. Dėmesio centre ir scenoje atsidurs nanotechnologijos, papildytoji realybė, polimero chemija ir panašios sudėtingai skambančios mokslinės temos. Iššūkis – paaiškinti jas taip, kad suprastų net mažas vaikas. Kiekvieno dalyvio pasirodymo esmė – per tris minutes intriguojančiai ir įdomiai pristatyti sudėtingą mokslo reiškinį.

Švietimo sistemos atstovų delegacija iš Lietuvos, specialiai suformuota tam, kad apsilankytų Lenkijos mokyklose ir susipažintų su ten esančiomis sąlygomis bei psichologine aplinka mokymuisi, įsitikino, kad vaikai Lenkijos mokyklose egzaminų laukia ramesni ir laimingesni nei tokių pačių klasių moksleiviai Lietuvos mokyklose.

Mokslas yra nuostabus. Bent jau jei yra kalbama apie lazerinius spindulius ar kosminius skrydžius. Tačiau kai kurie moksliniai eksperimentai galėtų būti pavadinti tikra beprotyste, rašoma mixstuff.ru.       Orgoninė energija Psichoanalitikas ir Sigmundo Freudo pasekėjas Wilhelmas Reichas išvystė teoriją apie orgoninę energiją ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pasak jo, „orgoninė energija“ (gyvybės energija arba kosmoso energija) yra S. Freudo libido koncepcijos pagrindas.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo ministrai atmeta liberalų kritiką dėl kitoms reikmėms atiduodamų Europos Sąjungos (ES) lėšų iš mokslo srities. „ES lėšų įsisavinimo per mokslo slėnius klausimas, tiksliau, grėsmė neįsisavinti ES lėšų laiku, yra konservatorių ir liberalų valdymo uodega, kuri velkasi dėl ankstesnės Vyriausybės aplaidumo, nesugebėjimo skirti pakankamą dėmesį projektų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui“, – BNS trečiadienį sakė Premjeras.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ernestui Kalabuckui dar tik dvidešimt, o jis jau kuria projektus, kuriuos būtų galima supainioti su NASA projektais. Paleidęs du savadarbius zondus į kosmosą ir nufotografavęs Lietuvą, studentas nesustoja ir ketina į orą skraidinti vis sunkesnius daiktus, galų gale – ir patį žmogų. E. Kalabuckas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrė zondą „Glory 2“, kuris pakilo į kosmosą ir ten padarė per 3 tūkst. nuotraukų.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologiniai tyrimai rodo, jog moterų sekso turizmas vis labiau plečiasi. Tačiau pačios moterys kitose šalyse teigia ieškančios romantikos, o ten patirtus seksualinius nuotykius vadina „romantiniais savaitgaliais“. Sociologai pastebi, jog su sekso darbuotojais moterys dažniausiai susipažįsta paplūdimiuose, o vyrai traukia į masažo kabinetus ir barus.

„Ar tikrai po planetą vaikščios tik dirbtinių žmonių fabrikuose išperėti žmonės? Kai niekam nebereikės nei tėčio, nei mamos, kai rasę, lytį ir pažiūras bus galima užsakyti. Prancūzijoje visuomenė skilo pusiau ir net sukėlė riaušes dėl įteisintų gėjų santuokų, o Lietuvoje vėl laukiama seksualinių mažumų eitynių ir nežinoma, kur nuves sparčiai liberalėjanti visuomenė.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Lietuvos mokslininkai ir kultūrininkai tikrai turi ką pasakyti pasauliui, tik įgimtas lietuviškas drovumas mus nuo to sulaiko. Taip teigia dailininkas, filosofas, Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas. Pasak jo, Lietuvoje yra nemažai įvairių sričių profesionalų, kurie galėtų išvažiuoti svetur ir parodyti pasauliui pavyzdį.

Mokslininkams pasiekiant vis naujas aukštumas robotų technologijų, gamtinių statybinių medžiagų ir naujų statybų būdų srityse, mūsų miestų architektūra gali įgauti vis naujų bruožų, gerokai besiskiriančių nuo konstrukcijų, prie kurių esame pripratę, rašoma tinklapyje „Co.EXIST“. Būdami tarsi sudėtingos ekosistemos, miestai gauna neįtikėtiną apkrovą, ir jiems tenka siekti optimalaus efektyvumo ir minimalaus poveikio mūsų pasauliui su savo ribotais resursais.

Balandį archeologai su mažais robotais pradėjo tyrinėti piramidžių-šventyklų požemius senovės meksikiečių mieste Teotihuacane. 60 km nuo nuo Meksikos sostinės nutolusiame Quetzalcoatle jie atrado tris slaptus nepaliestus tunelius ir patalpas, kurioms gali būti per 2 tūkst. metų, rašo dienraštis „Bild“. Netikėtas radinys nepaprastai nudžiugino mokslininkus. Jie rado nuo 4 iki 12 cm skersmens rutuliukus, blizgančius kaip auksas.

Rytų Kinijoje du paaugliai nusižudė, nes "nesugebėjo užbaigti paskirtų namų darbų", penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o šis incidentas pademonstravo didžiulį spaudimą, kurį kai kada patiria moksleiviai. Labai konkurencingoje Kinijos švietimo sistemoje daug dėmesio skiriama mechaniniam "kalimui" ir egzaminų laikymui. Moksleiviai mokykloje praleidžia vidutiniškai 8,6 valandos per dieną, o vėliau dar dažniausiai dar kelias valandas sugaišta atlikdami namų darbus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad valstybės finansuojamose vietose ateityje mediciną studijuosiantys jaunuoliai po mokslų bus paskiriami dirbti ten, kur trūksta medikų. Šią savaitę susitikęs su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų atstovais sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sutarė, kad rengiant valstybės užsakymo įgyvendinimo mechanizmą, ministerija bendradarbiaus su universitetais ir rezidentų organizacijomis.

Žmonės turi įdomų įsitikinimą, kad vienas dalykas, kurio mums negali duoti pinigai yra laimė. Juk laimės nenusipirksi, sako žmonės. Nors, žinoma, mes visi sutinkame, kad skurdas yra baisu, tačiau bendrai laikomasi nuomonės, kad po tam tikro pajamų lygio, daugiau pinigų negarantuoja geresnio gyvenimo, rašo „The Atlantic“. Tačiau taip nėra.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Mokslininkai vis geriau supranta genetinius įvairių, taip pat ir vėžinių, ligų mechanizmus. „Mokslo ekspresas“ kviečia sužinoti, kaip remiantis šia informacija gimsta vaistai. Ligos nesiliauja mūsų pulti, o vaistų pramonė pastaraisiais metais nepateisina lūkesčių. Nauji efektyvūs vaistai kuriami per lėtai dėl įvairių priežasčių.

Žmogui būdingu sąmoningumu pasižyminčių naujųjų technologijų ateities vizija Lietuvos mokslininkus skatina giliau pažvelgti į žmogaus sąmonės gelmes. Ambicingu OSIMAS projektu ne tik iškeliamos sąmonės banginės prigimties prielaidos, bet ir eksperimentais bei modeliais pagrindžiamos individualios bei kolektyvinės sąmonės banginės savybės.

 Mokslininkai pagaliau įrodė tai, ką mes jau seniai įtarėme. Įtemptas mąstymas iš tiesų išsekina mūsų organizmą, nors kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra, rašo „mixstuff.ru“. Kai kada išeini iš darbo penktą ir jautiesi kupinas energijos: pasiimi vaikus iš darželio, niūniuodamas dainelę ruoši pietus iš trijų patiekalų, suspėji sukalti inkilą, o paskui dar ir sporto salėje paprakaituoti.

Likimo ironija – stipriosios lyties atstovams lemta pralaimėti lyčių karą. Na, bent jau taip teigia Australijos mokslininkė Jenny Graves. Jai pavyko nustatyti apytikslią visų vyriškos lyties atstovų išnykimo datą. Negrįžtamasis procesas jau paleistas ir kelio atgal nebus. Anot Australijos mokslo akademijos atstovės prof. Jenny Graves, vyrams liko gyventi ~5 milijonai metų. Mes, vyrai, išnyksime todėl, kad už vyriškų genų susidarymą atsakinga Y chromosoma yra silpna ir pamažu nyksta.

Nuo balandžio 23 dienos Tauragėje prasideda Lietuvos bibliotekininkų draugijos tryliktąjį kartą organizuojama Nacionalinė bibliotekų savaitė, skirta jauniesiems bibliotekos lankytojams – vaikams, paaugliams, jaunimui.

Jei reiktų išrinkti XX amžiaus technologiją labiausiai pakeitusią žmonių gyvenimus, tai neabejotinai būtų automobilis. Ši transporto priemonė ir jos gamybos pionieriai, pavyzdžiui Henry Fordas, sukūrė ir ištobulino serijinę gamybą, kuri tuometines prabangos prekes, kaip televizorius, mikrobangų krosnelė ar šaldytuvas, padarė prieinamas kiekvienam. Tačiau kiekviena technologija turi kisti ir tobulėti, nes kitaip ji bus pakeista kažkuo kitu.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui.

Po prestižinio Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso Šiaulių J. Janonio gimnaziją galima vadinti moksliškiausia mokykla Lietuvoje. Geriausiųjų dvidešimtuke – keturi janoniečiai. Pirmojo laipsnio diplomai nacionaliniame etape įteikti dešimtokams Pijui Žagrakaliui ir Simonui Praniui, kurie atrado, kad žemųjų dažnių virpesiais galima pagreitinti rapsų ir kitų sėklų dygimą. Sėklas veikė garsu J. Janonio gimnazijos fizikos kabinetas.

Greitai prabėgo dvi savaitės velykinių atostogų, kurias Londone studijuojanti alytiškė Ieva Makselytė praleido namie. Jau antrus metus ji – Kingstono universiteto filmų kūrimo specialybės studentė ir neabejoja, kad rado būtent savo kelią, o jos kūryba bus pastebėta.

2013 m. balandžio 21–27 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje jau dvyliktąjį kartą rengiama Visuotinė veiksmo savaitė – kampanija, suburianti milijonus žmonių iš beveik 100 šalių. Šių metų kampanija siekiama atkreipti dėmesį į globalų kvalifikuotų mokytojų poreikį ir svarbą visuomenės gerovei, taip pat mokytojų kvalifikacijos bei autoriteto problemas.

Garsas iš esmės yra labai paprastas reiškinys. Kažkas vibruoja, ir jūs tai girdite savo ausimis. Tačiau su garso bangomis galima atlikti neįtikėtinus dalykus. Ir kai kurie iš jų turi praktinį panaudojimą moksle, mene ir medicinoje (nors kai kurie ir neturi). Gearmix.ru pristato 10 beprotiškiausių dalykų, kuriuos galima padaryti su garsu, apie kuriuos jūs greičiausiai nesat3 girdėję.

Biotechnologijos mokslų profesorius ir akademikas Arvydas Janulaitis sumokėjo milijoną litų, kad VU Biotechnologijos institute būtų įrengta mokslinių tyrimų laboratorija, į kurią iš Harvardo universiteto grįžtų jaunas mokslininkas dr. Linas Mažutis, informuoja lrytas.lt. A. Janulaičio finansuota laboratorija – L. Mažučio darbo vieta. Akademikas tikisi, kad jo investicija atneš naudos visai Lietuvai.

Šiandieninis penkiametis jau yra susidūręs su daugiau informacijos nei jo tėvai būdami dvidešimties. Daugeliui tėvų, pedagogų ir vaikų ugdymo specialistų ši tendencija kelia nerimą, nes jie dažniau girdi apie technologijų grėsmes vaikui nei apie naudą.

Paaiškėjo, kad vieną pagrindinių nacionalinės akademinių pasiekimų skatinimo programos „Mokslotronas“ prizų laimėjo Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos (Plungės raj.) devintokė Vaiva Augustinaitė. Ji greičiausiai surinko reikiamą tašku kiekį, kurie suteikiami už gerus pažymius, vidurkio kilimą bei kitus pažangumo rodiklius, ir todėl buvo apdovanota išmaniuoju telefonu.

Timas Farley, žinomas programuotojas iš JAV, turi naudingą pomėgį – kovą su pseudomokslu. Jis įkūrė keletą tinklaraščių, įrašinėja vadinamuosius „podkastus“, dalyvauja Jameso Randi fondo veikloje, kur paramoksliniai teiginiai yra tikrinami eksperimentiniais metodais. Tapęs tikru kovotoju su pseudomokslu Timas tapo ir reikšminga žiniasklaidos figūra. Jam dalinant interviu apie tai, kaip kovoti su melagingais mokslais, visi pamiršo, ką gi jis veikia iš tiesų, rašoma slon.ru.

Balandžio 11 d., Briuselyje už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou įteiks prizus Europos Komisijos organizuojamo jaunųjų vertėjų konkurso „Juvenes Translatores“ nugalėtojams. Dvidešimt septyni moksleiviai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės – pakviesti į Briuselį atsiimti apdovanojimo ir diplomo už geriausią vertimą savo šalyje. Lietuvoje geriausia jaunąja vertėja išrinkta Žemaičių Naumiesčio gimnazijos moksleivė Giedrė Pupšytė.

Norintys pakliūti į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą laukia eilėje, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų, kad čia pakliūtų. Ši mokykla – viena moderniausių Latvijoje. „Tai – mano gulbės giesmė“, – sako mokyklos įkūrėja, direktorė Bronislava Aldona Treija. Lietuvos mokyklų vadovams ji pataria nesėdėti sudėjus rankų, o ieškoti galimybių. Norintieji laukia eilėje Prieš 22 metus įkurtoje mokykloje tada mokėsi devyni vaikai.

Mažos stipendijos, būtinybė derinti mokslą su darbu, finansinė priklausomybė nuo tėvų ar kitų asmenų – Lietuvos studentai dažnai kalba apie jiems kylančias problemas. Kiti labai džiaugiasi, kad yra aukštųjų mokyklų studentai ir sėkmingai išnaudoja jiems suteikiamas galimybes.

Lietuva ir Turkija – savo regionų ekonominės lyderės, tačiau nesugeba išnaudoti tarpusavio potencialo, teigė abiejų šalių verslo atstovai Lietuvos-Turkijos verslo forume, kuris įvyko ketvirtadienį Vilniuje. „Mūsų šalys užima gerą strateginę padėtį šiaurinėje ir pietinėje Europos žemyno dalyse.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje šiandien prasidės tris dienas vyksianti nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“. Šalies mokslininkai apžvelgs naujausių tyrimų rezultatus, kartu su verslininkais diskutuos kaip paskatinti jūrinio mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie klonavimą, avelę Doli, kamienines ląsteles. Kas gi tos kamieninės ląstelės? Ką tik motinos įsčiose užsimezgęs vaisius būna sudarytas iš vienos rūšies, vadinamųjų kamieninių ląstelių. Jam augant, šios ląstelės pamažu virsta visų kitų rūšių ląstelėmis. Suaugęs žmogus kamieninių ląstelių turi mažai – tik galvos smegenyse, kaulų čiulpuose ir riebaliniame audinyje.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Procesas, kad mus kuria technologijos, kaip ir mes kuriame technologijas, neabejotinai dvipusis. Jis vyksta jau seniai: tada, kai beždžionė pirmąkart pasiėmė pagalį ir pasikasė nugarą, ji tapo technologinės evoliucijos auka, o mes netekome laisvės ir valios. Taip teigia vienas iš Knygų mugėje vykusios mokslininkų diskusijos „Ar technologijos valdo žmogų, ar žmogus technologijas?“ dalyvių, docentas daktaras Mikas Vengris.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pirmą kartą Lietuvoje atliekamas mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius ir jų įtaką sveikatai. Mokslininkai tirs ne tik ką valgome šiandien, bet ir ką lietuviai valgė prieš 100 ar 200 metų, bei kuo mūsų virtuvė skiriasi nuo kitų pietų Baltijos regiono šalių.

Pirmasis mėginimas nuskaityti arba, kaip genetikai sako, nusekvenuoti žmogaus DNR buvo pradėtas 1990, kai buvo paskelbtas tarptautinis Žmogaus genomo projektas. Tada tai buvo įspūdingas projektas, nes nei DNR skaitymo nei kompiuterių technologijos nebuvo išvystytos ir apie patį žmogaus genomą mažai kas buvo žinoma! Nemaža dalis tuometinių mokslininkų net netikėjo, kad projektą iš viso įmanoma įgyvendinti.

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija patvirtino 2013 metų priėmimo taisykles į pirmąją ir antrąją pakopas. Šiemet universitetas kviečia studijuoti 83 pirmosios pakopos ir 116 antrosios pakopos, tarp jų – vientisąsias teisės, medicinos ir odontologijos studijų programas. „Šiais metais į pirmosios pakopos studijas esame pasiruošę priimti 4792 studentus. Į valstybės finansuojamas vietas priimsime 3663 studentus, į nefinansuojamas – 1129 studentus.

Fransas Pretorius (Frans Pretorius) ir Viljamas Ystas (William East) iš Princtono universiteto žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, teigia, kad juodąją skylę sukurti gali būti kiek paprasčiau, nei buvo manoma iki šiol – tam reiktų 2,4 kartų mažiau energijos nei rodė ankstesni skaičiavimai.