mokslas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mokslas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mokslas“.
25 beprotiškiausi kiborgai realiame gyvenime (II)
Kas nutinka, kai nebelieka ribos tarp natūralumo ir dirbtinumo? Ar sukuriama kažkas panašaus į Terminatorių? Atsakymas yra - galbūt. Kol kas technologija dar nepakankamai ištobulinta, tačiau šie realybėje jau egzistuojantys kiborgai patvirtina, kad mes pamažu ir užtikrintai judame prie tikslo sujungti žmogų ir technologijas.
25 beprotiškiausi kiborgai realiame gyvenime (I)
Kas nutinka, kai nebelieka ribos tarp natūralumo ir dirbtinumo? Ar sukuriama kažkas panašaus į Terminatorių? Atsakymas yra - galbūt. Kol kas technologija dar nepakankamai ištobulinta, tačiau šie realybėje jau egzistuojantys kiborgai patvirtina, kad mes pamažu ir užtikrintai judame link tikslo sujungti žmogų ir technologijas. 25. „Sixthsense“ technologija Individas projektuoja informaciją ant objekto naudodamas rankų gestais ir kompiuterio vizualizacija pagrįstomis technikomis.
Antrajame priėmimo į aukštąsias mokyklas etape pakviesti studijuoti beveik 5,5 tūkst. stojančiųjų
Antradienį paskelbti priėmimo į aukštąsias mokyklas antrojo etapo kvietimai studijuoti - jų sulaukė 5 486 stojantieji. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti pranešė, kad antrajame bendrojo priėmimo etape studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 3004, valstybės nefinansuojamose – 2482 stojantieji (iš jų 174 įgijo teisę į studijų stipendijas). Iš viso šiame priėmimo etape prašymus buvo užpildę 12 739 stojantieji.
10 gąsdinančių medicininių įdomybių (II)
Pasaulyje galima rasti daug medicininių įdomybių ir keistenybių. Žinoma, turite žinoti, kur jų ieškoti. Listverse.com pirmiausiai siūlo jais pasidomėti, o tada nuspręsti, ar norėsite juos pamatyti muziejuose. 5. Kiaušidė su augliu (Ligų muziejus, Sidnėjus, Australija) Ligų muziejuje, įsikūrusiame Naujojo Pietų Velso universitete, galite pamatyti įvairiausių ligų paveiktus žmogaus organus, įskaitant ir širdis bei plaučius. Vienas įspūdingiausių eksponatų – kiaušidžių auglys.
10 gąsdinančių medicininių įdomybių (I)
Pasaulyje galima rasti daug medicininių įdomybių ir keistenybių. Žinoma, turite žinoti, kur jų ieškoti. Listverse.com pirmiausiai siūlo jais pasidomėti, o tada nuspręsti, ar norėsite juos pamatyti muziejuose. 10. Kūdikis – ciklopas (Vroliko muziejus, Amsterdamas, Nyderlandai) XIX amžiuje anatomų Gerarduso ir Willemo Vrolikų (tėvas ir sūnus) tandemas buvo labai susidomėję mutavusiais žmonėmis.
„Mokslo košė“: dinozaurai, vištų smegenys ir sveikatos paslaptys
Pasaulinį atšilimą galima matuoti radijų bangų pagalba. Kol žemieji atmosferos sluoksniai šyla, viršutiniai, atvirkščiai, šąla. Būtent dėl to palydovų skleidžiami radijo signalai silpsta – ir kol šilimas nesibaigs, šio proceso sustabdyti nepavyks. Tačiau visa tai galima panaudoti mokslo labui. (Phys.Org)
Pasirodo, dinozaurai turėjo vištų smegenis. Ir tai, beje, galima laikyti komplimentu! Tokie mokslininkų teiginiai meta iššūkį stereotipui, kad dinozaurai buvo buki ir todėl pasmerkti išmirti.
10 beprotiškų eksperimentų su savimi mokslo vardan (II)
Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Būtent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 5. Pirmasis tikrasis hipis Albertas Hofmanas tikrai galėtų gauti apdovanojimą už labiausiai haliucinogeninį eksperimentą su savimi. Tai nutiko mokslininkui bandant medicinoje pritaikyti skalses.
Etnologė: mūsų mentaliteto pokyčiai – vertybių chaosas
Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto Skirtingais laikmečiais lietuvių tauta puoselėjo vis kitokias vertybes. Atgimimo laikais buvome susikoncentravę į bendruomenines, o štai nepriklausomybės laikotarpiu išryškėja mūsų asmeninės vertybės, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto etnologė doc. dr. Rasa Račiūnaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien žmonės nebesuvokia ritualinių dalykų ir, užuot gilinęsi į tradicijas, jas keičia vartotojiška kultūra.
Vadinamosios Lozoriaus kometos padeda atskleisti Saulės sistemos paslaptį
stronomai penktadienį pareiškė, kad asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio esama didelės kometų kapinių srities ir kad kai kurias milijonus metų snaudusias kometas atgaivina Saulės niuksas. Šis atradimas apverčia aukštyn kojomis įprastą nuomonę apie šias Saulės sistemos klajūnes. „Mes aptikome kometų kapines“, – sakė Ignacio Ferrinas (Ignasijus Ferinas) iš Antiokijos universiteto Medeljine, Kolumbijoje.
10 beprotiškų eksperimentų su savimi mokslo vardan (I)
Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Butent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 10. Savęs operavimas Dauguma žmonių, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia operacija, labiausiai pasitiki chirurgais, tačiau Evanas O’Neillas Kane’as manė, kad šiam darbui jis yra pats tinkamiausias asmuo.
REKLAMA
REKLAMA
10 genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos galite nusipirkti (II)
Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti tai, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.
10 genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos galite nusipirkti
Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.
94 proc. Lietuvos gyventojų išsilavinimo kokybę gimtinėje vertina teigiamai
94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o likusi dalis išsimokslinimą dalinai arba pilnai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą vertina teigiamai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. 74 proc. gyventojų, paprašytų bendrai įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, jį įvertino labai arba gana gerai.
10 naujų ir nerimą keliančių mokslinių projektų (II)
Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... 5. Google Glass „Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.
10 modernių ir nerimą keliančių mokslinių projektų (I)
Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.
Keturis šimtukus gavusi abiturientė lieka Lietuvoje studijuoti medicinos
Itin gerus brandos egzaminų rezultatus parodžiusi ir 4 šimtukus surinkusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė Augustė Ragelytė nusprendė likti Lietuvoje ir studijuoti mediciną. Anot jos, gydytojų reikėjo dar viduramžiais, todėl jų reikės ir po kelių šimtmečių. – Kokius mokslus mokykloje krimsti buvo smagiausia? – balsas.lt pasiteiravo A. Ragelytės. – Mokyklą visada mėgau.
Įminta karšto bučinio paslaptis
Bučiuotis malonu todėl, kad susilietus lūpoms įjungiama sudėtingų cheminių procesų grandinė, sukelianti smegenyse atsipalaidavimo ir malonumo pojūčius, nustatė mokslininkai. Jų teigimu, karštas bučinys susuka galvą ne mažiau nei kokainas.
Rastas kol kas didžiausias virusas gali būti naujo gyvybės domeno atstovas?
Pandoravirusai kelia naujus klausimus apie mums žinomą gyvybę kaip tokią. Mokslininkai rado didžiausią žinomą virusą ir šie pandoravirusai mokslui kelia visiškai naujus kausimus – pasak naujo tyrimo, netgi siūlo ketvirtąjį gyvybės domeną. Būdami maždaug vieno mikrono – tūkstantosios milimetro dalies – ilgio, naujosios Pandoravirus genties atstovai užgožia kitus virusus, kadangi jų dydis tėra 50 – 100 nanometrų. Gentis yra tarp rūšies ir šeimos esantis taksonas.
Įdomūs faktai: negalite jų nežinoti (IV)
Įdomus faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu sąrašų tokių faktų. 59. Sraigės gali miegoti 3 metus. 60. Tikrai nesugalvosite angliško žodžio, kuris rimuotųsi su žodžiu „month“, nes tokio nėra. 61. Jei kūdikis apanka netrukus po gimimo, jis sapnuose vėliau mato įvairius vaizdus; tie kūdikiai, kuri gimsta akli, beveik niekada nesapnuoja jokių vaizdinių.
Kodėl lietuvio čiaudulys skamba kitaip nei japono ar prancūzo?
Galbūt nesusimąstėte, tačiau aplinka daro įtaką net ir tokiam spontaniškam veiksmui, kaip jūsų čiaudulys. Čiaudėjimas atrodo vienas labiausiai nevaldomų reiškinių. Nepaisant to, turėdami klausą žmonės gali pakoreguoti čiaudulio sukuriamą garsą. Anglakalbiams būdingu „achoo” kurtieji nepasižymi – jų čiaudulio skambesys yra tiesiog oro, staigiai išsiveržiančio iš kvėpavimo takų, sukeliamas garsas.
„Išmaniųjų“ laikrodžių dirželiuose galės būti paslėptos lanksčios baterijos
„Protingų“ laikrodžių amžius nenumaldomai artėja, tačiau vis dažniau iškyla klausimas, ką daryti, kad šių mobilių įrenginių akumuliatorius būtų kuo talpesnis. Net jei baterija „gyventų“ visą dieną, kasdien pakrauti laikrodį būtų per didelė prabanga. O kas būtų, jei baterija būtų įmontuota į laikrodžio dirželį? Vokiečių puslapyje MobileGeeks buvo pademonstruotas lankstus akumuliatorius, kuris pilnai gali tilpti „protingo“ laikrodžio dirželyje.
Viruso pagalba mokslininkai atkuria regėjimą
Naujas mokslininkų sukurtas su adenovirusais susijęs virusas (adeno-associated virus, AAV) gali tapti nauju genų terapijos būdu atstatyti regą sergantiems makulos degeneracija ar pigmentiniu retinitu. Diagrama rodo su adenovirusu susijusį virusą (adeno-associated virus, AAV). Prof. Schaffer su komanda pakeitė 10 aminorūgščių viename iš kapsidės baltymų (oranžinė spalva), tikėdamiesi prasibrauti pro tinklainės ląsteles ir pasiekti fotoreceptorius.
Įdomūs faktai: negalite jų nežinoti (II)
Įdomus faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu sąrašu tokių faktų. 21. Kad galėtų skristi, drugelio kūno temperatūra turi būti ne žemesnė nei 30 laipsnių. 22. Šalis, kurioje pagaminama daugiausia pieno (matuojant tūrį), yra Indija. 23. Manoma, kad šachmatai kilo iš šiaurinės Indijos. Kaip ir kiti žaidimai, kuriems daugiau nei 1000 metų, anksčiau šachmatai buvo žaidžiami kitaip nei šiais laikais.
Įdomūs faktai: negalite jų nežinoti (I)
Įdomūs faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu tokių faktų sąrašu. 1. „Mona Lisa“ neturi antakių. 2. Medus yra vienintelis negendantis maisto produktas. 3. Kodėl privačiai dirbantys psichiatrai sutinka ketveriems metams pakeisti patogų gyvenimą į tarnybą JAV armijoje? Dėl 272 tūkst. dolerių. Šiuo metu papildomai siūlomas ir priedas už užsirašymą į tarnybą.
Privalomasis sveikatos draudimas – mokestis už orą?
Goda Raibytė, LRT.lt „Jei sumokėčiau už gyvybės draudimą ir nutiktų nelaimė – gaučiau man priklausančią išmoką. Tačiau Privalomasis sveikatos draudimas (PSD), panašu, veikia kitaip: lietuviai kas mėnesį moka nemažus pinigus už draudimą, kurio negauna.
Abiturientų karta apsisprendimo kryžkelėje: kokį gyvenimo kelią pasirinkti?
Kurią specialybę pasirinkti abiturientams? Ar ji dar bus paklausi baigus mokslus? O gal studijas atidėti? Daro mokslų pertrauką Būsimi studentai šiemet laikosi tradicijų ir drastiškai nekeičia stojimo į aukštąsias mokyklas įpročių. Pirmauja socialinių mokslų krepšelio specialybės.
Filosofas J. Dagys: pernelyg sureikšminame aukštąjį mokslą
Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį įsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys. „Žmonės, kurie naktimis kloja asfaltą Vilniaus gatvėse, neabejotinai uždirba daug daugiau už tuos, kurie yra apsigynę rimtas mokslo daktarų disertacijas.
10 šokiruojančių mokslinių istorijų (II)
Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.
10 šokiruojančių mokslinių istorijų (I)
Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 10. Unabomberį sukūrė CŽV Genijus Unabomberis (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.
30 populiarių „mokslo faktų“, kurie neatitinka tikrovės (II)
Žmogus negimsta su visais smegenų vingiais, kuriuos jis turi, būdamas suaugęs. Yra duomenų, kad bent jau keliose suaugusio žmogaus smegenų srityse ir toliau vyksta nervinio audinio formavimosi procesas. Dauguma žmonių šiame paveikslėlyje pavaizduotą dinozaurą laiko brontozauru – netgi Michaelas Crichtonas „Juros periodo parke“. Iš tikrųjų tai yra apatozauras.
30 populiarių „mokslo faktų“, kurie neatitinka tikrovės (I)
Didžioji dalis deimantų susidaro toli gražu ne iš sutankėjusios anglies. Jie „gimsta“ apytikriai 150 kilometrų gylyje, o anglių klodai dažniausiai būna maždaug trijų kilometrų gylyje. Įdomūs faktai (nuotr. mixstuff.ru) (nuotr. Balsas.lt) Šikšnosparniai nėra akli. Taip, jie orientuojasi erdvėje echolokacijos būdu, bet jie gana gerai mato. Įdomūs faktai (nuotr. mixstuff.ru) (nuotr. Balsas.lt) Blondinai ir raudonplaukiai laikui bėgant neišnyks.
Nanomagija padės sumažinti elektros sąskaitas
Įsivaizduokite, jei galėtumėte sumažinti elektros sąskaitas paprasčiausiai įberdami žiupsnelį specialių miltelių į savo šaldytuvo aušalą. O jei ta pati medžiaga galėtų sumažinti jūsų automobilio kuro sąnaudas, pagerinti namo centrinį šildymą ir truputį atpiginti elektrą? Gal tai skamba fantastiškai, tačiau pasirodo, šios svajonės išpildymui reikia ne fėjų dulkių, rašo „New Scientist“. Dešimto dešimtmečio pradžioje inžinieriai padarė svarbų atradimą: pridėjus nanometro dydžio eilės dalelių į skys...
Atrasta tarpinė evoliucijos grandis – jūrų žvaigždžių akys
Paaiškėjo, jog jūrų žvaigždės ant savo „rankų“ turi išsivysčiusią primityvią regėjimo sistemą, kuria orientuojasi aplinkoje. Kopenhagos universiteto tyrėjai, vadovaujami Anderso Garmo, teigia, jog primityvios šių jūros gyvūnų akys mums atskleidžia, kaip vyko regėjimo sistemos evoliucija. Tyrėjai perkėlė dvi jūrų žvaigždes – vieną matančią, kitą ne – iš natūralios jų aplinkos, pilnos maisto, į už metro esančią smėlėtą vietą, kurioje žvaigždės turėjo badauti.
Mokslo centre kartu darbuosis ir studentai, ir mokslininkai
Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje, vadinamajame Saulėtekio slėnyje, šalia šiemet atidarytos Vilniaus universiteto bibliotekos, netrukus prasidės naujo mokslo centro statybos. Rugpjūtį prasidėsiančioms statyboms jau gręžiami poliai. Šioje Saulėtekio slėnio vietoje statomas Jungtinis gyvybės mokslų centras, kuriame įsikurs Biotechnologijos ir biochemijos institutai bei Gamtos mokslų fakulteto biologijos katedros.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius darbą tikisi pradėti iki rugsėjo
Praėjusį mėnesį pirmą kartą paskirtas akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas tikisi, kad tarnyba akademinę bendruomenę etikos klausimais konsultuoti galės jau prasidėjus šiems mokslo metams. "Manau, kad tikrai prieš rugsėjo pirmąją tarnyba egzistuos, o rugsėjo pirmajai jau galbūt net bus parengusi rekomendacijas dėl studentų asmeninio savanoriško įsipareigojimo laikytis akademinės etikos ir moralės", - BNS antradienį sakė V.Sadauskas.
Mokslo indėlis būtinas didinant energetinį saugumą
Siekiant užsitikrinti visapusišką energetinį saugumą būtinas kompleksinis požiūris ir mokslo indėlis vystant ateities technologijas. Apie tai šiandien savo pranešime kalbėjo energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, liepos 4 d. dalyvaudamas konferencijoje „Mokslinė parama energetiniam saugumui Baltijos jūros regione“ Lietuvos mokslų akademijoje.
Nemokamos studijos įmanomos ir privačioje aukštojoje mokykloje
Ne visada privačiose aukštosiose mokyklose įgyti aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį kainuoja tūkstančius. Valstybei pripažinus penkių Lietuvos nevalstybinių aukštųjų mokyklų studijų programas unikaliomis, šiais metais stojantys jaunuoliai turi galimybę gauti valstybės finansavimą ir už studijas nemokėti nė lito.
Seimas sukruto dėl mokslo darbų pirkimų ir pardavimų
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai siūlo baudas už mokslo darbų pirkimą, pardavimą bei pateikimą švietimo įstaigoms. Seimo posėdžių sekretoriate registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos mokslo darbų pirkėjams ir pardavėjams numato baudas nuo 500 iki 1000 kitų, o juridinių asmenų vadovams - nuo 3 iki 6 tūkst. litų. Pakartotinai baudžiamiems asmenims grėstų 1-3 tūkst. litų bauda, o juridinių asmenų vadovai - 6-10 tūkst. litų bauda.
100-metė meksikietė pagaliau baigė pradinę mokyklą
100 metų amžiaus Meksikos gyventoja Manuela Hernandez Velasquez baigė pradinę mokyklą. Pensininkei iš Oachakos buvo įteiktas ilgai lauktas sertifikatas. 100-metei moteriai sertifikatą įteikusi valstybinė vyresnio amžiaus gyventojų išsilavinimo žinyba pareiškė, kad ponia Velasquez elgėsi kaip pavyzdinga moksleivė. Pati pensininkė pridūrė, kad mėgstamiausias jos dalykas buvo skaitymas, tačiau jo metu labai pavargdavo jos akys, todėl mokymosi metu jai kelis kartus teko keisti akinius.
Patys beprotiškiausi mokslo eksperimentai (II)
6. Charles Claude Guthrie ir dvigalvis šuo Charles Claude Guthrie nebuvo išprotėjęs piktadarys, bet dėl jo gyvenamuoju laikotarpiu (pačioje XIX amžiaus pradžioje) buvusių nepalankių sąlygų, būdamas pilnas visokiausių beprotybių ir dar bala žino ko, šis vyras atliko porą eksperimentų, dėl kurių šiandien šalintųsi jūsų visi žmonės, išskyrus visiškai pamišusius mokslininkus. Ch.
Nusišypsokite: šiandien laimingiausia metų diena
Penktadienis ir šiaip turbūt viena iš mėgstamiausių savaitės dienų kiekvienam dirbančiam žmogui. Tačiau šiandien ne šiaip penktadienis, tvirtina britų mokslininkai. Birželio 21 diena yra ypatinga – tai yra laimingiausia metų diena, rašoma „The Telegraph“. Pasak britų mokslininko Cliffo Arnollo formulės, būtent birželio 21-oji yra ta metų diena, kai teigiamų faktorių, gerinančių žmogaus nuotaiką, skaičius pasiekia maksimalų lygį. C. Arnollo laimės formulė atrodo taip: O + (NxS) + Cpm/T + He.
VGTU priima pirmuosius studentus į mechatronikos ir robotikos studijas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), atsižvelgdamas į rinkos poreikius, sostinėje pradėjo rinkti pirmąją plataus profilio mechatronikos ir robotikos bakalaurų grupę. Būsimieji absolventai po studijų VGTU Mechanikos fakultete gebės dirbti technologinį, organizacinį, konstravimo, eksploatacinį ar ekspertinį-konsultacinį darbą įvairių sričių įmonėse, kuriose reikia šiuolaikinių integruotos inžinerijos žinių.
Dviejų užsienio kalbų ir verslo bei teisės studijos – tuo pat metu?
Nauja Mykolo Romerio universiteto Dalykinės anglų ir kitos užsienio kalbos studijų programa jau pernai sulaukė abiturientų susidomėjimo. Kuo ši programa išskirtinė tarp kitų Lietuvos universitetų siūlomų filologinių studijų?
Kokias žinias ir gebėjimus suteiks Dalykinės anglų ir kitos užsienio kalbos studijų programa?
Šiuo metu darbo rinkai reikalingi specialistai, gebantys dirbti keliomis užsienio kalbomis, gerai išmanantys užsienio šalių kultūras ir turintys išlavintus tarpkultūrinės komunik...
Rėkite! Ir kiti būdai egzaminų stresui įveikti
Krūvos knygų ant darbo stalo. Egzaminų datos apibrauktos kalendoriuje. Pažymių ir tėvų lūkesčių svarbos suvokimas. Kompiuteryje atvertas baltas naujo dokumento lapas. Su kiekviena diena auganti įtampa. Kai kuriems šio straipsnio skaitytojams tai jau praeitis, kai kuriems – nerimo pilna dabartis. Pats žodis „egzaminas“ yra beveik streso sinonimas. Veikiausiai nėra žmogaus, kuris prieš egzaminą kvėpuotų ramiai, giliai ir nei kiek nesijaudintų.
10 pačių įstabiausių mokslo ir psichologinių efektų
Perskaitę šį straipsnį jūs sužinosite, ar gali evoliucijos eiga pakeisti kryptį, blogiau ar geriau pasisako žmonės, kai į juos žiūrima, kodėl kai kurios nėščios pelės sąmoningai nužudo savo dar negimusius vaikus ir daug kitų dalykų, apie kuriuos pasakoja „listverse.
D. Pavalkis: pradedame naują Baltijos šalių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje etapą
Briuselyje vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje Dainius Pavalkis susitiko su Latvijos ir Estijos švietimo ir mokslo ministrais Vjačeslavu Dombrovskiu ir Jaak Aaviksoo bei pakvietė Baltijos šalis glaudžiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje. „Pradedame naują Baltijos šalių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje etapą, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.
Visuotinis atšilimas ir grandininės reakcijos
Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Taigi, trumpai kalbant, imant blogiausią variantą, beveik vienu laipsniu.
Kauno rajono savivaldybė tiesia bendradarbiavimo tiltus į užsienį
Gegužės 30 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybos pirmininkas Fredis Opsomeris, direktorius Vytas Petružis kartu su Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Alvydu Rimdeika lankėsi Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), UAB „Dojus Agro“, dviejuose didžiausiuose Kauno rajono ūkiuose – Romo Majero, Juozo ir Genovaitės Staliūnų.
Patarimai studentams, kaip sėkmingai apsiginti baigiamąjį darbą
Baigiamojo darbo gynimas – vienas atsakingiausių žingsnių, siekiant įgyti mokslinį laipsnį ir pradėti sėkmingą karjerą. Tinkamai pristatyti baigiamąjį darbą ne mažiau svarbu nei gerai jį parašyti, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Margarita Pilkienė. „Sėkmingai apsiginti baigiamąjį darbą padės keturių „p“ – planavimo, pasirengimo, praktikavimosi ir pristatymo – strategija.
FK „Ekranas“ ir toliau diktuoja madas išmaniosiose futbolo technologijose
Šių laikų technologijoms pirmyn žengiant dideliais žingsniais FK „Ekranas“ savo gerbėjams pristato dar vieną išmanią naujieną. Startuoja futbolo klubo „Ekranas“ ir informacinio partnerio, žurnalo IQ, pasiūlymas futbolo mėgėjams, tapsiantis naujove Lietuvos sporto žiniasklaidos padangėje. Nuo šiol vartydami žurnalą IQ, Panevėžio dienraštį „Sekundė“ ar savaitraštį „Panevėžio balsas“ ieškokite prie straipsnio esančios nuotraukos, pažymėtos „IQ Play“ logotipu.