mokslas

Goda Raibytė, LRT.lt Vadovėliai mokyklose ir universitetuose tampa atgyvena. Taip teigė konferencijoje „Login“ viešėjęs mokslo populiarintojas fizikas dr. Derekas Mulleris. „Vadovėlių era baigėsi, nes dėl šiuolaikinių technologijų mes pasiekiame neišsemiamus informacijos klodus. Mokytojas turi padėti suprasti ir kritiškai atrinkti pateiktą informaciją, o ne paimti vadovėlį ir sakyti: „Štai vadovėlis, dabar jus išmokysiu tik tai, kas jame parašyta“, – išskirtiniame interviu LRT.lt teigė jis.

Ekonomiškai sėkmingai valstybei reikalingas glaudus verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimas. Tai lemia inovacijų sklaidą ir įsitvirtinimą visose visuomenės gyvenimo srityse, o efektyvus inovacijų panaudojimas versle skatina ūkio plėtrą, eksportą, didina darbo efektyvumą bei šalies ūkio konkurencingumą.   Užs. Nr.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Beveik visą informaciją apie mus supantį pasaulį gauname stebėdami šviesą, tirdami įvairių diapazonų elektromagnetinę spinduliuotę. Iki šiol tiesiogiai „pačiupinėti“ mokslininkai galėjo tik Mėnulį, Marsą ir Venerą.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė parlamentui pristatė Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų, pranešė Seimo kanceliarija. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, teigia projekto iniciatoriai.

Profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Butkus, kartu su kolega Sigitu Tumkevičiumi pelnęs 2013 metų mokslinę premiją, sako, kad chemija – tai labai kūrybiškas mokslas, o chemikai kartais bando padaryti neįmanomus dalykus.   „Chemija yra tarpinis mokslas tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. Galima pabandyti suderinti tų mokslų skirtumus, tada logiškas kelias būna pasirinkti chemiją, kuri yra labai kūrybingas mokslas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“ teigė E. Butkus.

Moterys dėl stereotipų vengia daryti karjerą mokslo srityje, ir tikimybė joms siekti mokslinių laipsnių yra daugiau nei dvigubai mažesnė palyginti su vyrais, sako trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose. Jaunoms moterims Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose tikimybė siekti pirmo mokslinio laipsnio yra vidutiniškai 35 proc., o jauniems vyrams – 77 proc., nustatė tyrimas.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Europos Sąjungoje (ES) tyrimams panaudojama net iki 12 mln. gyvūnų, Lietuvoje – iki 6 tūkst. per metus, teigia specialistai. Vieną kartą bandymams panaudotas gyvūnas užmigdomas, o tai esą reiškia, kad jis daugiau nebekenčia. Tačiau eksperimento metu didesnę ar mažesnę kančią gyvūnas vis dėlto patiria, sako bandymus atliekanti mokslininkė.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Žmogaus organizme gyvena labai daug virusų, bet ligas sukelia ne visi arba susargdina, tarkim, nusilpus imunitetui, teigia biochemikė Aurelija Žvirblienė. „90 ar 100 proc. suaugusių žmonių nešioja herpes virusus. Nors visą laiką nevaikštome su pūslele ant lūpos, peršalus ar truputėlį nusilpus imuninei sistemai, virusas pasireiškia“, – sako ji.

Latvijai, Estijai, Čekijai ir Didžiajai Britanijai šiandien – įtempta diena. Rygoje tęsiasi tarptautinis susitikimas, kurio metu jos turi pristatyti progresą, kurį pasiekė rengdamos sumanios specializacijos strategijas. Lietuva, pernai pristačiusi savo strategijos rengimo metodiką Europos Komisijai, susitikime dalyvauja kaip šalis, galinti pasidalinti savo patirtimi ir patarimais.

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti geriausi jaunieji mokslininkai, atliekantys fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykinius tyrimus. Sveikindamas perspektyvius jaunuosius tyrėjus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir investicijų į ateitį svarbą. „Ši apdovanojimų iniciatyva svarbi mums visiems – ir Lietuvos mokslui, ir verslui, ir valstybei.

Praėjusią savaitę Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos energetikos institutas pasirašė jungtinę veiklos sutartį, kuria įsteigė inovacijų ir verslo centrą, sieksiantį palankesnių sąlygų verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui. Naujojo centro vadovas Almantas Danilevičius teigia, kad verslo centro tikslas – padėti mokslininkams komercializuoti patrauklias ir praktiškai pritaikomas idėjas.

Žinių radijas Vilniaus universiteto fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe pačio mokslo nedaug teliko – didesnę dalį laiko užima dokumentų projektams pildymas. „Mokslininkui, dirbant bet kuriame Lietuvos universitete, tų darbų, kurių iš tikrųjų neturėtų daryti, yra tiek daug, kad mokslas tampa beveik kaip hobis.

Vasario pabaigoje paaiškės geriausias jaunasis Lietuvos išradėjas. Išradimus kuriantys asmenys dar turi laiko iki vasario 25 d. pateikti paraišką ir pretenduoti gauti tarptautinį pripažinimą – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimą.

Ne paslaptis, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje turi trūkumų, dėl kurių nuolatos verda įvairios diskusijos. Vis dėlto, spragų švietimo sistemoje turime ne tik mes. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotoje tarptautinėje konferencijoje ,,Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ buvo pristatyta vienos turtingiausių bei stabiliausių pasaulyje laikomų valstybių – Šveicarijos – aukštojo mokslo sistemos padėtis.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (toliau – LSDJS) pasisako už nemokamas ir kokybiškas aukštojo mokslo studijas Lietuvoje universitetuose bei kolegijose, todėl tvirtai remiama socialdemokratinę iniciatyvą sugrąžinti bent jau nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje. Tokią organizacijos poziciją patvirtino LSDJS ataskaitinė konferencija įvykusi š. m . vasario 1 d. Vilniuje.

Lietuvos mokslo premijų komisija pranešė apie paskirtas 2013 m. Lietuvos mokslo premijas. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos buvo skirtos Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių  literatūros tyrimai (1998–2012)“ (pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo taryba) ir Arūnui Sverdiolui už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002–2012)“ (pateikė Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo taryba, Vilniaus universitet...

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, KTU absolventų uždarbis yra 1,5 didesnis nei bendras Lietuvos atlyginimų vidurkis. Daugiau nei trečdalio Universiteto alumnų pareigos nuolat kyla.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, su kuriuo aptarė aukštojo mokslo finansavimo klausimus. „Man buvo pristatyti trys variantai, kaip būtų galima gerinti sąlygas studentams ir mažinti finansinę naštą. Kol kas sprendimai dar nepriimti, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta išanalizuoti ir pateikti alternatyvas“, – sakė premjeras, pasak kurio, šiemet bendra tvarka dar nesikeis.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, kurią priėmus Seime, mokslininkėms ir mokslininkams bus sudarytos geresnės sąlygos auginti vaikus ir daryti mokslinę karjerą. Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, vertinant mokslininko darbo rezultatus vaikų auginimo atostogos į atestacijos laikotarpį įskaičiuojamos nebus.

LRT.lt Mokslo ir technologijų vystymu domisi beveik pusė Lietuvos gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų sutinka, kad mokslo ir technologiniai atradimai teigiamai veikia mūsų gyvenimą. Tačiau beveik kas antras lietuvis įsitikinęs, kad visgi savo gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne tikėjimu. Tai parodė „Eurobarometer“ tyrimas, kurį atliko rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Pragaištingai slenkančios valandos ir vis didėjantis neplautų kavos puodelių klanas kriauklėje, kambaryje riogsančios krūvos knygų ir konspektų, o ką jau kalbėti apie auksines mintis, užrašytas ant po ranka pasitaikiusių lapeliūkščių – būtent taip atrodo skrupulingo studento rengimasis egzaminui. O štai kolegos studentai gali į egzaminą ateiti tiesiai iš audringo vakarėlio. Kad ir kaip ten būtų, teisybės čia ieškoti tikriausiai neverta, o nuotykių tikrai galima.

Nuo kvagos (pusiau zebro, pusiau arklio) iki didžiaragio elnio (didžiausio kada nors gyvenusio elnio) – portalas oddee.com siūlo pažvelgti į 10 įspūdingiausių kada nors gyvenusių gyvūnų, kurių mes niekada nebepamatysime.     Tiranozauras – išnyko prieš 65 milijonus metų   Vienas baisiausių kreidos periodo mėsėdžių dinozaurų. Šio grėsmingo plėšrūno aukštis apie 6 metrus, ilgis apie 15 metrų. Turėjo didelius stiprius žandikaulius ir aštrius dantis plėšyti mėsai.

Vis dar manote, kad mokslo šaknys karčios? Pažvelkite, kokiomis sąlygomis studijuoja šie žmonės ir įsitikinsite, kad bibliotekoje ar prie rašomojo stalo praleisti vakarai – visiškas niekis. Tinklalapis Oddee.

DNR diena – tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas. Ji pasaulyje minima nuo 2003 m. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo. Jau septintą kartą Europos ir devintą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų, jų taikymo gyvenime svarbą.

„Mažų šalių tyrėjams be tarptautinio bendradarbiavimo bent kiek geresnių rezultatų pasiekti neįmanoma“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas profesorius Juozas Vidas Gražulevičius. Bendrus produktus mokslininko vadovaujama komanda kuria net ir su tokiomis tolimomis šalimis kaip Taivanas. Mokslininkai, bendradarbiaujantys su Taivanu teigia, kad esame panašūs ne tik mokslo tyrimų interesais, bet ir kultūriškai.

Neseniai JAV nacionalinės mokslų akademijos žurnalas paviešino įdomaus mokslinio tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad jeigu mes susirandame naują draugą ar draugę, mums tenka savotiškai „atlaisvinti“ jam vietą senų draugų sąraše, tai yra nutraukti santykius su vienų senesnių bičiulių. Tai reiškia, kad žmonės gali draugauti tik su ribotu artimų žmonių skaičiumi, rašoma nymag.com.

Specialistų rengimas Lietuvoje vis labiau orientuojamas į praktinių įgūdžių ir gebėjimų suteikimą, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartu su socialinės apsaugos ir darbo, ūkio, žemės ūkio ministrais, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovais pasirašęs bendradarbiavimo memorandumą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.

 Lietuva turi galimybių tapti aukštųjų technologijų šalimi. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ tai tvirtino aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“ įkūrę broliai Dominykas ir Kristijonas Vizbarai.  „Tokiose srityse, kaip biotechnologijos ar šviesos technologijos mūsų įmonės yra gerokai pažengusios ir žinomos pasaulyje. Ir tas kiekybės bei kokybės santykis yra gana palankus Lietuvai.

Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto Gyvenimas tuo pat metu yra paprastas ir sudėtingas: paprastas – nes išeičių iš netenkinančių situacijų yra daug ir jos kartojasi, o sudėtingas – nes visą laiką keičiasi, tvirtina psichoterapeutė Jūratė Bajarūnienė. Pašnekovės teigimu, kad jaustumėmės laimingi, turime atsisakyti iliuzijos, jog pasaulis yra pastovus ir turi prisiderinti prie mūsų. Taip pat – pradėti žvelgti plačiau nei tik aplink savo nosies galiuką.

Tokia medicinos pažanga kaip įvairios plastinės ir korekcinės operacijos jau tapo kasdienybe, taip pat jau nustojome stebėtis mokslininkų pažadais priauginti ausį ar nosį. Bet visa tai, atrodo, vyksta kažkur toli kosminėms stotims savo įranga prilygstančiose laboratorijose. Tai tikrų tikriausia saviapgaulė, mat ir Lietuvos mokslininkai dirba prie ambicingų projektų. Štai Vilniaus universitete dirbanti podoktorantūros stažuotoja dr.

Sekmadienio vakarą per LRT televiziją tiesiogiai transliuoto jau penktąjį kartą vykusio koncerto-telemaratono „Ištiesk gerumui ranką“ metu surinkta per 110 tūkst. litų, kuriuos paaukojo trumpaisiais telefonais skambinę televizijos žiūrovai. Surinktos lėšos bus skiriamos silpniausiems visuomenės nariams – negalios paliestiems vaikams ir jų šeimoms.

 Bendrasis vidaus produktas nėra tik paprastas skaičius. Tai buvo didelis šuolis ekonomikos moksle, kai 1934 metais Nobelio premijos laureatas Simonas Kuznetsas JAV Kongresui pristatė bendro nacionalinio produkto terminą, pasakoja BBC žurnalistė Caroline Hepker. JAV politikai tuo metu suprato, kad reikėjo kokybiškesnių duomenų tvarkantis su katastrofiška šalies ekonomine padėtimi. BVP atsipindi valstybės, įmonių ir žmonių kuriamų prekių ir paslaugų vertę šalies viduje.

Visi, kas tvirtina, kad mokslas – nuobodu, tikrai nematė šių įspūdingų nuotraukų, padarytų įvairių fotografų įvairiuose pasaulio kampeliuose. 2013 metais įvyko daugybė mokslinių atradimų, nepaaiškinamų fenomenų ir tiesiog puikių akimirkų, kurios atsispindi šiose nuotraukose.

Visi, kas tvirtina, kad mokslas – nuobodu, tikrai nematė šių įspūdingų nuotraukų, padarytų įvairių fotografų įvairiuose pasaulio kampeliuose. 2013 metais įvyko daugybė mokslinių atradimų, nepaaiškinamų fenomenų ir tiesiog puikių akimirkų, kurios atsispindi šiose nuotraukose.

Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmo-nė? „Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną.

Technologijų industrijos gigantas IBM papasakojo apie tendencijas bei su jomis susijusias inovacijas, kurios pakeis daugelio iš mūsų gyvenimus per ateinančius penkerius metus. Taigi ko mes galime tikėtis artimiausioje ateityje? Viena iš tokių inovacijų – tai mokymosi klasės, kurios pačios mokys žmones. Didžiulė žmonijos problema – tai neaukštas išsilavinimo lygis. Pasauliniu mastu 2 iš 3 suaugusiųjų neturi išsilavinimo lygio, prilygstančio vidurinei mokyklai.

Šlapimas – daugeliui žmonių tai tikrai nėra maloniausias skystis. Tačiau ir šiandien yra žmonių, naudojančių šlapimą sveikatos tikslais. O senovėje šlapimas turėjo neįtikėtinai platų panaudojimų būdų spektrą. Kas vieniems – šiukšlė, kitiems – lobis. Mokslininkai, tyrinėjantys šlapimo savybes, šį posakį gali vertinti tiesiogiai: šlapimas – tikras mokslinio potencialo lobis.

Vardindami Lietuvos privalumus Anglijoj gyvenantys mano tautiečiai dažniausiai mini du dalykus – geresni gydytojai ir rūpestingesni mokytojai. Su Anglijos mokyklų reikalais tiesiogiai susidurti neteko, o kalbant apie gydytojus – man asmeniškai blogų gydytojų nepasitaikė nei Lietuvoj, nei Anglijoj. Ir mokytojų, kai lankiau mokyklą, blogų nepasitaikė. Viskas priklauso nuo noro (ir pastangų) gydytis arba nuo noro (ir pastangų) mokytis.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Lietuvos universitetų rektoriai palaiko visuotinai mokamo aukštojo mokslo idėją - pirmadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje tokiam aukštojo mokslo finansavimo būdui pritarė visi rektoriai. Rektoriams buvo pristatyti 2014 metais planuojami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai ir trys finansavimo alternatyvos. Pasak LURK pranešimo, rektoriai vieningai pritarė alternatyvai, pagal kurią siūloma įvesti fiksuotą studijų įmoką visiems studentams.

Nėra nieko labiau erzinančio, negu klausytis, ką kiekvienam žmogui reiškia žodis „dirbti“. Dažnai bendradarbiai leidžiasi į diskusijas, kas dirba daugiau, kas mažiau ir vėliau vertina, kaip turėtų būti, pastebi inc.com. Verslo naujienų portalo teigimu, geriau koncentruotis ne į daug laiko reikalaujančius dialogus, tačiau ką iš tiesų reiškia dirbti. Apibrėžiami keturi skirtingi darbo stiliai. Tai – darymas, vedimas, rūpinimasis ir mokymasis. Geriausiose komandose esti visų keturių darbo stilių.

Pateikiame dar 5 dalykus, kurie erzina aplinkinius ir kursto neapykantą.  5. Prakaitavimas Pasirodo, kad mes, priklausomai nuo situacijos, prakaituojame trimis skirtingais būdais. Didelio streso sukeltas prakaitavimas užuodusiems tarsi signalizuoja, kad esate nepatikimas ir nekompetetingas. Jei esate moteris ir jūsų darbe daug streso, žinokite – jūsų kolegos vyrai ne šiaip sau nekenčia moterų, jie tiesiog yra užprogramuoti spręsti apie jus iš pažastų.

Nenuostabu, kad jaunam žmogui nuolat skauda galvą dėl to, kur mokytis, kokią studijų programą pasirinkti, kokiam universitetui teikti pirmenybę, o, galiausiai, kur nuves kelias po studijų – tiek daug dabar pasirinkimo galimybių.

Zigmantas Vaitkus „Žiniomis grįstas verslas kuria didžiausios pridėtinės vertės produktus“ – tai kone chrestomatinis teiginys, deja, dažnai ir liekantis vadovėliuose. Pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą mūsų šalis nėra tarp pirmaujančiųjų Europoje. Investuojama daugiausia į mokslinius tyrimus, o jų rezultatai retai taikomi verslo praktikoje.

Amerikiečių mokslininkai iš Ajovos universiteto išsiaiškino, kad vyrų nosys vidutiniškai 10 proc. didesnės nei moterų, praneša „American Journal of Physical Anthropology“. Susiję tai su skirtinga vyrų ir moterų kūnų sandara ir energijos vartojimu. Vyrai turi daugiau raumenų masės, palyginus su moterimis, ir todėl tam, kad ją įgytų ir išlaikytų, turi įkvėpti daugiau deguonies. Didesnė nosis vyrams leidžia padaryti būtent tai.

Vienas sėkmingiausių verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių – tai numatomas dviejų lietuviškų palydovų paleidimas į kosmosą. Tokią nuomonę turi Kauno technologijos universiteto Inovacijų ir verslo centro vadovas Almantas Danilevičius.   „Pačių palydovų idėjos atsiradimas ir tos mini varžybos, kurios atsirado tarp dviejų palydovų, yra puikus pavyzdys, kuomet neįdedant didelių investicijų, atsiranda noras būti geresniems.

Zigmantas Vaitkus Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose arba siekiančiose tokiomis tapti valstybėse, vis labiau siekiama suartinti verslo ir mokslo organizacijas bendriems projektams. Studijų, mokslinių tyrimų ir verslo integracijos procesai būtini kiekvienai šaliai, kurios darnaus vystymosi prioritetas yra žinių visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Aktyvesnis verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimas Lietuvoje pamažu įsibėgėja.