mokslas

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Žmogaus organizme gyvena labai daug virusų, bet ligas sukelia ne visi arba susargdina, tarkim, nusilpus imunitetui, teigia biochemikė Aurelija Žvirblienė. „90 ar 100 proc. suaugusių žmonių nešioja herpes virusus. Nors visą laiką nevaikštome su pūslele ant lūpos, peršalus ar truputėlį nusilpus imuninei sistemai, virusas pasireiškia“, – sako ji.

Latvijai, Estijai, Čekijai ir Didžiajai Britanijai šiandien – įtempta diena. Rygoje tęsiasi tarptautinis susitikimas, kurio metu jos turi pristatyti progresą, kurį pasiekė rengdamos sumanios specializacijos strategijas. Lietuva, pernai pristačiusi savo strategijos rengimo metodiką Europos Komisijai, susitikime dalyvauja kaip šalis, galinti pasidalinti savo patirtimi ir patarimais.

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti geriausi jaunieji mokslininkai, atliekantys fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykinius tyrimus. Sveikindamas perspektyvius jaunuosius tyrėjus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir investicijų į ateitį svarbą. „Ši apdovanojimų iniciatyva svarbi mums visiems – ir Lietuvos mokslui, ir verslui, ir valstybei.

Praėjusią savaitę Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos energetikos institutas pasirašė jungtinę veiklos sutartį, kuria įsteigė inovacijų ir verslo centrą, sieksiantį palankesnių sąlygų verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui. Naujojo centro vadovas Almantas Danilevičius teigia, kad verslo centro tikslas – padėti mokslininkams komercializuoti patrauklias ir praktiškai pritaikomas idėjas.

Žinių radijas Vilniaus universiteto fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe pačio mokslo nedaug teliko – didesnę dalį laiko užima dokumentų projektams pildymas. „Mokslininkui, dirbant bet kuriame Lietuvos universitete, tų darbų, kurių iš tikrųjų neturėtų daryti, yra tiek daug, kad mokslas tampa beveik kaip hobis.

Vasario pabaigoje paaiškės geriausias jaunasis Lietuvos išradėjas. Išradimus kuriantys asmenys dar turi laiko iki vasario 25 d. pateikti paraišką ir pretenduoti gauti tarptautinį pripažinimą – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimą.

Ne paslaptis, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje turi trūkumų, dėl kurių nuolatos verda įvairios diskusijos. Vis dėlto, spragų švietimo sistemoje turime ne tik mes. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotoje tarptautinėje konferencijoje ,,Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ buvo pristatyta vienos turtingiausių bei stabiliausių pasaulyje laikomų valstybių – Šveicarijos – aukštojo mokslo sistemos padėtis.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (toliau – LSDJS) pasisako už nemokamas ir kokybiškas aukštojo mokslo studijas Lietuvoje universitetuose bei kolegijose, todėl tvirtai remiama socialdemokratinę iniciatyvą sugrąžinti bent jau nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje. Tokią organizacijos poziciją patvirtino LSDJS ataskaitinė konferencija įvykusi š. m . vasario 1 d. Vilniuje.

Lietuvos mokslo premijų komisija pranešė apie paskirtas 2013 m. Lietuvos mokslo premijas. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos buvo skirtos Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių  literatūros tyrimai (1998–2012)“ (pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo taryba) ir Arūnui Sverdiolui už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002–2012)“ (pateikė Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo taryba, Vilniaus universitet...

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, KTU absolventų uždarbis yra 1,5 didesnis nei bendras Lietuvos atlyginimų vidurkis. Daugiau nei trečdalio Universiteto alumnų pareigos nuolat kyla.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, su kuriuo aptarė aukštojo mokslo finansavimo klausimus. „Man buvo pristatyti trys variantai, kaip būtų galima gerinti sąlygas studentams ir mažinti finansinę naštą. Kol kas sprendimai dar nepriimti, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta išanalizuoti ir pateikti alternatyvas“, – sakė premjeras, pasak kurio, šiemet bendra tvarka dar nesikeis.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, kurią priėmus Seime, mokslininkėms ir mokslininkams bus sudarytos geresnės sąlygos auginti vaikus ir daryti mokslinę karjerą. Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, vertinant mokslininko darbo rezultatus vaikų auginimo atostogos į atestacijos laikotarpį įskaičiuojamos nebus.

LRT.lt Mokslo ir technologijų vystymu domisi beveik pusė Lietuvos gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų sutinka, kad mokslo ir technologiniai atradimai teigiamai veikia mūsų gyvenimą. Tačiau beveik kas antras lietuvis įsitikinęs, kad visgi savo gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne tikėjimu. Tai parodė „Eurobarometer“ tyrimas, kurį atliko rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Pragaištingai slenkančios valandos ir vis didėjantis neplautų kavos puodelių klanas kriauklėje, kambaryje riogsančios krūvos knygų ir konspektų, o ką jau kalbėti apie auksines mintis, užrašytas ant po ranka pasitaikiusių lapeliūkščių – būtent taip atrodo skrupulingo studento rengimasis egzaminui. O štai kolegos studentai gali į egzaminą ateiti tiesiai iš audringo vakarėlio. Kad ir kaip ten būtų, teisybės čia ieškoti tikriausiai neverta, o nuotykių tikrai galima.

Nuo kvagos (pusiau zebro, pusiau arklio) iki didžiaragio elnio (didžiausio kada nors gyvenusio elnio) – portalas oddee.com siūlo pažvelgti į 10 įspūdingiausių kada nors gyvenusių gyvūnų, kurių mes niekada nebepamatysime.     Tiranozauras – išnyko prieš 65 milijonus metų   Vienas baisiausių kreidos periodo mėsėdžių dinozaurų. Šio grėsmingo plėšrūno aukštis apie 6 metrus, ilgis apie 15 metrų. Turėjo didelius stiprius žandikaulius ir aštrius dantis plėšyti mėsai.

Vis dar manote, kad mokslo šaknys karčios? Pažvelkite, kokiomis sąlygomis studijuoja šie žmonės ir įsitikinsite, kad bibliotekoje ar prie rašomojo stalo praleisti vakarai – visiškas niekis. Tinklalapis Oddee.

DNR diena – tai kasmetis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas. Ji pasaulyje minima nuo 2003 m. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo. Jau septintą kartą Europos ir devintą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų, jų taikymo gyvenime svarbą.

„Mažų šalių tyrėjams be tarptautinio bendradarbiavimo bent kiek geresnių rezultatų pasiekti neįmanoma“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas profesorius Juozas Vidas Gražulevičius. Bendrus produktus mokslininko vadovaujama komanda kuria net ir su tokiomis tolimomis šalimis kaip Taivanas. Mokslininkai, bendradarbiaujantys su Taivanu teigia, kad esame panašūs ne tik mokslo tyrimų interesais, bet ir kultūriškai.

Neseniai JAV nacionalinės mokslų akademijos žurnalas paviešino įdomaus mokslinio tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad jeigu mes susirandame naują draugą ar draugę, mums tenka savotiškai „atlaisvinti“ jam vietą senų draugų sąraše, tai yra nutraukti santykius su vienų senesnių bičiulių. Tai reiškia, kad žmonės gali draugauti tik su ribotu artimų žmonių skaičiumi, rašoma nymag.com.

Specialistų rengimas Lietuvoje vis labiau orientuojamas į praktinių įgūdžių ir gebėjimų suteikimą, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartu su socialinės apsaugos ir darbo, ūkio, žemės ūkio ministrais, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovais pasirašęs bendradarbiavimo memorandumą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.

 Lietuva turi galimybių tapti aukštųjų technologijų šalimi. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ tai tvirtino aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“ įkūrę broliai Dominykas ir Kristijonas Vizbarai.  „Tokiose srityse, kaip biotechnologijos ar šviesos technologijos mūsų įmonės yra gerokai pažengusios ir žinomos pasaulyje. Ir tas kiekybės bei kokybės santykis yra gana palankus Lietuvai.

Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto Gyvenimas tuo pat metu yra paprastas ir sudėtingas: paprastas – nes išeičių iš netenkinančių situacijų yra daug ir jos kartojasi, o sudėtingas – nes visą laiką keičiasi, tvirtina psichoterapeutė Jūratė Bajarūnienė. Pašnekovės teigimu, kad jaustumėmės laimingi, turime atsisakyti iliuzijos, jog pasaulis yra pastovus ir turi prisiderinti prie mūsų. Taip pat – pradėti žvelgti plačiau nei tik aplink savo nosies galiuką.

Tokia medicinos pažanga kaip įvairios plastinės ir korekcinės operacijos jau tapo kasdienybe, taip pat jau nustojome stebėtis mokslininkų pažadais priauginti ausį ar nosį. Bet visa tai, atrodo, vyksta kažkur toli kosminėms stotims savo įranga prilygstančiose laboratorijose. Tai tikrų tikriausia saviapgaulė, mat ir Lietuvos mokslininkai dirba prie ambicingų projektų. Štai Vilniaus universitete dirbanti podoktorantūros stažuotoja dr.

Sekmadienio vakarą per LRT televiziją tiesiogiai transliuoto jau penktąjį kartą vykusio koncerto-telemaratono „Ištiesk gerumui ranką“ metu surinkta per 110 tūkst. litų, kuriuos paaukojo trumpaisiais telefonais skambinę televizijos žiūrovai. Surinktos lėšos bus skiriamos silpniausiems visuomenės nariams – negalios paliestiems vaikams ir jų šeimoms.

 Bendrasis vidaus produktas nėra tik paprastas skaičius. Tai buvo didelis šuolis ekonomikos moksle, kai 1934 metais Nobelio premijos laureatas Simonas Kuznetsas JAV Kongresui pristatė bendro nacionalinio produkto terminą, pasakoja BBC žurnalistė Caroline Hepker. JAV politikai tuo metu suprato, kad reikėjo kokybiškesnių duomenų tvarkantis su katastrofiška šalies ekonomine padėtimi. BVP atsipindi valstybės, įmonių ir žmonių kuriamų prekių ir paslaugų vertę šalies viduje.

Visi, kas tvirtina, kad mokslas – nuobodu, tikrai nematė šių įspūdingų nuotraukų, padarytų įvairių fotografų įvairiuose pasaulio kampeliuose. 2013 metais įvyko daugybė mokslinių atradimų, nepaaiškinamų fenomenų ir tiesiog puikių akimirkų, kurios atsispindi šiose nuotraukose.

Visi, kas tvirtina, kad mokslas – nuobodu, tikrai nematė šių įspūdingų nuotraukų, padarytų įvairių fotografų įvairiuose pasaulio kampeliuose. 2013 metais įvyko daugybė mokslinių atradimų, nepaaiškinamų fenomenų ir tiesiog puikių akimirkų, kurios atsispindi šiose nuotraukose.

Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmo-nė? „Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną.

Technologijų industrijos gigantas IBM papasakojo apie tendencijas bei su jomis susijusias inovacijas, kurios pakeis daugelio iš mūsų gyvenimus per ateinančius penkerius metus. Taigi ko mes galime tikėtis artimiausioje ateityje? Viena iš tokių inovacijų – tai mokymosi klasės, kurios pačios mokys žmones. Didžiulė žmonijos problema – tai neaukštas išsilavinimo lygis. Pasauliniu mastu 2 iš 3 suaugusiųjų neturi išsilavinimo lygio, prilygstančio vidurinei mokyklai.

Šlapimas – daugeliui žmonių tai tikrai nėra maloniausias skystis. Tačiau ir šiandien yra žmonių, naudojančių šlapimą sveikatos tikslais. O senovėje šlapimas turėjo neįtikėtinai platų panaudojimų būdų spektrą. Kas vieniems – šiukšlė, kitiems – lobis. Mokslininkai, tyrinėjantys šlapimo savybes, šį posakį gali vertinti tiesiogiai: šlapimas – tikras mokslinio potencialo lobis.

Vardindami Lietuvos privalumus Anglijoj gyvenantys mano tautiečiai dažniausiai mini du dalykus – geresni gydytojai ir rūpestingesni mokytojai. Su Anglijos mokyklų reikalais tiesiogiai susidurti neteko, o kalbant apie gydytojus – man asmeniškai blogų gydytojų nepasitaikė nei Lietuvoj, nei Anglijoj. Ir mokytojų, kai lankiau mokyklą, blogų nepasitaikė. Viskas priklauso nuo noro (ir pastangų) gydytis arba nuo noro (ir pastangų) mokytis.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Lietuvos universitetų rektoriai palaiko visuotinai mokamo aukštojo mokslo idėją - pirmadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje tokiam aukštojo mokslo finansavimo būdui pritarė visi rektoriai. Rektoriams buvo pristatyti 2014 metais planuojami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai ir trys finansavimo alternatyvos. Pasak LURK pranešimo, rektoriai vieningai pritarė alternatyvai, pagal kurią siūloma įvesti fiksuotą studijų įmoką visiems studentams.

Nėra nieko labiau erzinančio, negu klausytis, ką kiekvienam žmogui reiškia žodis „dirbti“. Dažnai bendradarbiai leidžiasi į diskusijas, kas dirba daugiau, kas mažiau ir vėliau vertina, kaip turėtų būti, pastebi inc.com. Verslo naujienų portalo teigimu, geriau koncentruotis ne į daug laiko reikalaujančius dialogus, tačiau ką iš tiesų reiškia dirbti. Apibrėžiami keturi skirtingi darbo stiliai. Tai – darymas, vedimas, rūpinimasis ir mokymasis. Geriausiose komandose esti visų keturių darbo stilių.

Pateikiame dar 5 dalykus, kurie erzina aplinkinius ir kursto neapykantą.  5. Prakaitavimas Pasirodo, kad mes, priklausomai nuo situacijos, prakaituojame trimis skirtingais būdais. Didelio streso sukeltas prakaitavimas užuodusiems tarsi signalizuoja, kad esate nepatikimas ir nekompetetingas. Jei esate moteris ir jūsų darbe daug streso, žinokite – jūsų kolegos vyrai ne šiaip sau nekenčia moterų, jie tiesiog yra užprogramuoti spręsti apie jus iš pažastų.

Nenuostabu, kad jaunam žmogui nuolat skauda galvą dėl to, kur mokytis, kokią studijų programą pasirinkti, kokiam universitetui teikti pirmenybę, o, galiausiai, kur nuves kelias po studijų – tiek daug dabar pasirinkimo galimybių.

Zigmantas Vaitkus „Žiniomis grįstas verslas kuria didžiausios pridėtinės vertės produktus“ – tai kone chrestomatinis teiginys, deja, dažnai ir liekantis vadovėliuose. Pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą mūsų šalis nėra tarp pirmaujančiųjų Europoje. Investuojama daugiausia į mokslinius tyrimus, o jų rezultatai retai taikomi verslo praktikoje.

Amerikiečių mokslininkai iš Ajovos universiteto išsiaiškino, kad vyrų nosys vidutiniškai 10 proc. didesnės nei moterų, praneša „American Journal of Physical Anthropology“. Susiję tai su skirtinga vyrų ir moterų kūnų sandara ir energijos vartojimu. Vyrai turi daugiau raumenų masės, palyginus su moterimis, ir todėl tam, kad ją įgytų ir išlaikytų, turi įkvėpti daugiau deguonies. Didesnė nosis vyrams leidžia padaryti būtent tai.

Vienas sėkmingiausių verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių – tai numatomas dviejų lietuviškų palydovų paleidimas į kosmosą. Tokią nuomonę turi Kauno technologijos universiteto Inovacijų ir verslo centro vadovas Almantas Danilevičius.   „Pačių palydovų idėjos atsiradimas ir tos mini varžybos, kurios atsirado tarp dviejų palydovų, yra puikus pavyzdys, kuomet neįdedant didelių investicijų, atsiranda noras būti geresniems.

Zigmantas Vaitkus Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose arba siekiančiose tokiomis tapti valstybėse, vis labiau siekiama suartinti verslo ir mokslo organizacijas bendriems projektams. Studijų, mokslinių tyrimų ir verslo integracijos procesai būtini kiekvienai šaliai, kurios darnaus vystymosi prioritetas yra žinių visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Aktyvesnis verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimas Lietuvoje pamažu įsibėgėja.

Niekas negali garantuoti jums sėkmės gyvenime: nei pasiturinti šeima, nei turtingi giminaičiai, nei mokslas geriausiame šalies universitete. Kokį vaidmenį vaidina paprasčiausi laimingi atsitiktinumai, pasakyti irgi sunku. „Aš atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – štai ką greičiausiai išgirsite iš sėkmingo žmogaus. Kaip gi apskaičiuoti sėkmės formulę, klausiama portale „Historical Neurology“. Atsakymo į šį klausimą ieško daugybė tyrinėtojų.

 Nuo 2001 metų organizacija „Thinkers50“ kas dvejus metus atrenka 50 labiausiai įkvepiančių verslo mąstytojų, rašo naujienų portalas „Business Insider“. Minėta organizacija ieško tokių žmonių, kurių minčių vedamos kompanijos keitė savo veiksmus, strategijas. Sudarant sąrašą atsižvelgiama į tai, kiek pagrįstai ir argumentuotai mąstytojai skelbia savo mintis, kaip lengvai jie yra pasiekiami, t.y. jų darbų sklaida. Įvertinamas ir idėjų paplitimas tarptautiniu mastu.

Pirmą kartą nuo 2004 m. ES bendrovė – Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ – yra didžiausia pasaulyje privačiojo sektoriaus investuotoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

JAV ekologas teigia, kad žmonės kilę ne iš Žemės, bet yra čia atgabenti ateivių prieš apytiksliai 10 tūkst. metų, informuoja dailymail.co.uk. Daktaras Ellisas Silveris savo naujojoje knygoje teigia, jog tokią hipotezę palaiko tam tikri fiziologiniai bruožai, parodantys jog žmogus nesivystė kartu su kitomis rūšimis mūsų planetoje. Jo nurodomų fiziologinių bruožų sąraše yra nugaros skausmai, greitas nudegimas (odos jautrumas saulei) ir skausmai gimdant.

Šį sekmadienį, lapkričio 17 d., Vytauto Didžiojo universitete vyks garbės daktaro vardo regalijų įteikimo iškilmės Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui Jo Ekscelencijai Ban Ki-moonui. Vienas svarbiausių pareigų pasaulyje užimantis diplomatas šia proga skaitys ir viešą paskaitą.

Ar tiesa, kad jūsų šuo galvoja tik apie maistą, miegą ir kačių vaikymąsi? Ar tiesa, kad jūsų merginos katinas yra nusistatęs prieš jus? Ar tiesa, kad karvės – viso labo vaikščiojantys mėsainiai, o balandžiai pretenduoja į viešpatavimą pasaulyje? Portalas „Science Alert“ bando atsakyti į klausimą, iš ko susideda mūsų suvokimas apie gyvūnų intelektą? Tai, kokį mes turime požiūrį į skirtingas gyvūnų rūšis, neretai priklauso nuo mūsų kultūrinių ir asmeninių išankstinių nuostatų.

Alkoholizmas – viena opiausių problemų daugybėje pasaulio valstybių, įskaitant ir Lietuvą. Didžiojoje Britanijoje kasmet dėl su alkoholiu susijusių priežasčių miršta apie 9000 žmonių, praneša „BBC“. Dėl to buvęs Didžiosios Britanijos vyriausybės patarėjas, profesorius Davidas Nuttas nusprendė pabandyti sukurti preparatą, kuris sukeltų tokius pačius pojūčius, kaip vartojant alkoholį – tačiau be jokios žalos sveikatai. Ir tai, pasak jo, yra visiškai realu.