mokslas

 Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

Šią savaitę, rugpjūčio 11 d. Kijeve (Ukraina) vyko Ukrainos švietimo ir mokslo ministro Serhijaus Kvito susitikimas su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Petru Vaitiekūnu ir Mykolo Romerio universiteto rektoriumi prof. dr. Alvydu Pumpučiu. Kaip skelbia Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija, ambasadorius P. Vaitiekūnas susitikime pažymėjo, kad Ukrainai susidūrus su humanitarinėmis problemomis, tarp kurių ir švietimo, Lietuva siūlo savo pagalbą.

 Šį sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, įvyks šiais metais didžiausias mėnulio priartėjimas prie Žemės. Toks mėnulio pasirodymas, pastaraisiais metais gavęs „supermėnulio“ terminą, šią vasarą numatytas tris kartus. Liepos 12 – ąją „supermėnulį“ paslėpė audros debesys, tačiau tai ne didelė bėda. Astronomijos entuziastai labiausiai laukia sekmadienio, kuomet įvyks didžiausias „supermėnulio“ pasirodymas metuose - mėnulis priartės 356,896 kilometrų iki Žemės. Tuomet mėnulis bus pilnaties fazėje.

  NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome trečiąją dalį. Gibraltaro sąsiausis Japonija   Urugvajus   Uraganas JAV   Jemenas   Vokietija   Alžyras   Alžyras   Hondūras   Ekvadoras   Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina   Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklausianti sala   Rytų pakrantė JAV   Vulkano išsiveržimas   Rožinis ežeras Ispanijoje   Mozambik...

Nuo senų laikų daug kalbėta apie ateivius. Nors daugelis žmonių atmeta ateivių egzistavimo idėją, nemažai mokslininkų tiki, jog nežemiškos kilmės būtybių egzistavimas yra galimas. Tokie mokslininkai tvirtina, kad prieš milijardus metų egzistavę organizmai, iš kurių isivystė žmogus, galėjo duoti pradžią ir ateiviams. Būtent todėl jie galėtų būti ir šiek tiek į mus panašūs.

 Daugybė mokslininkų jau ne vieną dešimtį ar šimtą metų tiria žmogaus kūną, tačiau neatsakytų klausimų vis dar gausu. Tiesa, paprastiems mirtingiesiems žadą kartais atima ne tik žinios apie naują atradimą, bet ir apie seniai jau mokslininkų nebestebinantį faktą. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, siūlome pasidomėti playbuzz.com parengtu faktų sąrašu apie žmogaus kūną. 12. Vyrai kiekvieną dieną “pagamina” apie 10 milijonų naujų spermatozoidų.

Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosios reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira  Nuo pirmųjų juodosios bedugnės atvaizdų iki laiko, buvusio prieš Didįjį Sprogimą tyrimo, dabar yra naujas bendrosio reliatyvumo teorijos aukso amžius, sako kosmologas Pedro Ferreira Kovą fizikų komanda pranešė aptikusi erdvėlaikio raibulius, kilusius visatai gimstant. Jų teiginys sukėlė audrą visame pasaulyje.

 Mokslininkai Antarktidoje rado didžiausio Žemėje gyvenusio pingvino fosilijas. Jo ūgis siekė 2 metrus, svoris – 115 kg. Palaeeudyptes klekowskii gyveno prieš 37–40 mln. metų. Tuo metu Antarktidoje gyveno apie 10–14 pingvinų rūšių, newscientist.com sakė La Plata muziejaus Argentinoje mokslininkė Carolina Acosta Hospitaleche. Dar šių metų pradžioje mokslininkų komanda rado daug mažų Palaeeudyptes klekowskii kaulų, daugiausiai – iš sparnų.

Nebūtų išimčių socialinio draudimo srityje, „Sodros“ biudžetas kasmet papilnėtų keliais šimtais milijonų litų, ir būtų galima pradėti kaupti rezervinį fondą. Tokias rekomendacijas pateikia mokslininkai, kuriantys Lietuvos socialinį modelį, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų rekomendacija nėra kuo nors ypatinga – būtina didinti apdraustųjų ratą ir mažinti išimčių skaičių“, – sako mokslininkų grupei, kuriančiai Lietuvos socialinį modelį, vadovaujantis Tomas Davulis.

Kelerius metus vidutinio mokyklinio krepšelio suma praktiškai nekito, tačiau šiemet akivaizdu, kad tėvai perka daugiau tų priemonių, kurias moksleiviai galės naudoti ištisus mokslo metus. Prekybos tinklo „Senukai“ specialistai skaičiuoja, kad vien sąsiuvinių, kuprinių, mokinio baldų kiekių pardavimai, palyginus su ankstesniais metais, sparčiai auga. Nei alinantis karštis, nei mėnuo, kuris liko iki mokyklinių metų pradžios, nestabdo pirkėjų nuo pasiruošimo mokslams.

Štai taip atrodo vienas liūdniausių žmogaus išradimų – Didysis Livenso galerinės liepsnos projektorius (Livens Large Gallery Flame Projector). Visų pasaulio liepsnosvaidžių motina ir tėvas, pelenais paverčiantis viską, kas šalia jo atsiduria 30-40 metrų atstumu. Kad jų kelyje laukia toks slibinas, vokiečių kariai sužinodavo tik tada, kai trauktis būdavo per vėlu.   Pirmą kartą šį baisų ginklą Pirmajame pasauliniame kare panaudojo britų pajėgos.

Jau kuris laikas Lietuva leipsta nuo mūsų kraštui nebūdingo karščio. Spiginanti saulė vargina dieną, o tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, neleidžia užmigti. Senka vandens telkiniai, o miškininkai trimituoja apie ypatingai išsausėjusius miškus ir gaisrų pavojų. Šitokią gamtos situaciją galima vadinti ekstremalia. Tokios gamtos anomalijos kaip karščiai, sausros, didelės liūtys, škvalai ir uraganai yra klimato kaitos padariniai.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos nariais ir leidėjais. Paskutinio – 25-ojo – enciklopedijos tomo išleidimo proga valstybės vadovė jiems įteikė padėkos raštus už prasmingą darbą įgyvendinant ilgametį mokslinį informacinį Lietuvos projektą. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ yra mūsų valstybingumo ir identiteto įtvirtinimas. Tai – epochos darbas, sutelkęs žymius šalies mokslo, meno ir kultūros žmones.

Vaizdas išties toks, kad gali atvipti žandikaulis: eksperimento autorius į, rodytųs, vandens sklidiną stiklainį įmerkia ranką, ir vanduo staiga pradeda ledėti. Ledu apauga visa plaštaka. Įdomiausia tai, kad stiklainis sklidinas šilto skysčio! Visa tai – karštojo ledo fokusai. Viskas labai paprasta. Stiklainį reikia pripilti lydyto natrio acetato. O tada beveik pakaks į jį įmerkti ranką – ir skystis tiesiog beregint pradės ledėti. Įdomu tai, kad ledas nėra šaltas – jis maloniai šiltas.

Žinome, kad mokslas negali pateikti visų atsakymų į mūsų klausimus. Tačiau juk jau 2014 metai ir tikrai yra tokių klaustukų, kurie, daugelio manymu, jau seniai turėjo būti išaiškinti. Štai dešimt iš jų, rašo listverse.com. 6. Kodėl paukščiai migruoja? Paukščių migracija yra vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių. Yra žinoma, kad paukščiai kasmet nuskrenda didelius atstumus tam, kad saugiai paslėptų kiaušinius arba tiesiog pabėgtų nuo atšiaurių žiemų.

Žinome, kad mokslas negali pateikti visų atsakymų į mūsų klausimus. Tačiau juk jau 2014 metai ir tikrai yra tokių klaustukų, kurie, daugelio manymu, jau seniai turėjo būti išaiškinti. Štai dešimt iš jų, rašo listverse.com. 1. Kas yra turbulencija? Jei esate skridę lėktuvu, galbūt esate girdėję ar bijoję išgirsti piloto nurodymus dėl pernelyg didelės turbulencijos tvirtai užsegti saugos diržus. Tačiau mažai žmonių žino, kas tai yra.

Visuomenės harmonizavimo parke liepos 10-13 dienomis vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatoriai pristato pilną renginio programą. Verslo, politikos, kultūros ir mokslo festivalyje lankytojai girdės pranešimus apie ateities maistą, Lietuvos pramonę žemėje ir kosmose, drauge su žinomais šių sričių specialistais diskutuos aukštojo mokslo, asmeninio verslo steigimo, lietuvių meninio identiteto ir kitais klausimais.

Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla, teigiama pranešime spaudai.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Išsilavinusi, kritiškai ir sistemiškai mąstyti sugebanti kūrybinga asmenybė – valstybės ir tautos išlikimo sąlyga. Ypač XXI a. pasaulyje, kuriame auga konkurencija, kinta socialinė visuomenės struktūra, vis daugiau įtakos išsilavinimui, pasaulėžiūros formavimui turi naujausios informacinės ir kitos technologijos. Kaip tokią asmenybę išugdyti? Pasaulio istorijoje būta laikmečių, kuomet genijų koncentracija itin išaugdavo.

Kai kurie asmenys galvoja, kad su savo genialiais išradimais jie gali pakeisti pasaulį. Tačiau kiekvienam sėkmingam išradimui yra daugybė nesėkmių, kurios patenka į tokius sąrašus kaip šis, rašo list25.com. Įvertinkite patys, ar kartais išradėjai neperžiangia protingumo ribų.

Kai kurie asmenys galvoja, kad su savo genialiais išradimais jie gali pakeisti pasaulį. Tačiau kiekvienam sėkmingam išradimui yra daugybė nesėkmių, kurios patenka į tokius sąrašus kaip šis, rašo list25.com. Įvertinkite patys, ar kartais išradėjai neperžiangia protingumo ribų.

Įsibėgėjus stojimo į aukštąsias mokyklas karuselei, netyla ir diskusijos dėl studijų kokybės universitetuose, kolegijose bei profesinėse mokyklose vertinimo bei reitingavimo. Svarbiausi specialistų keliami klausimai - kiek tokie reitingai yra patikimi ir naudojami nesąžiningai konkurencijai? Dėl ko laužomos ietys, bandė išsiaiškinti naujienų portalas balsas.lt.

Mokslininkai dažnai kalbėdami apie klimato kaitos grėsmes mini ekstremalių gamtos reiškinių padažnėjimą. Žadama, jog kai kurias pasaulio vietas dėl didelio iškrentančių kritulių kiekio siaubs potvyniai ir audros, pasauliui taip pat gresia ir alinančios sausros. Tačiau neretai užsimenama ne tik apie orų permainas, bet ir grėsmę įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims.

Antikiniais laikais gyvenę žmonės pranašavo, kad po daugelio daugelio metų nuo tada pasaulis bus daug labiau išsivystęs. Ir jie neklydo. Tai, kas iš pradžių priskiriama mokslinei fantastikai pamažu tampa įprastais dalykais ir faktais dėl technologinės pažangos. Per pastaruosius metus mokslininkai taip pat pasistengė ir buvo pasiekta daug naujų atradimų. List25.com siūlo paskaityti apie 25 iš jų.

Antikiniais laikais gyvenę žmonės pranašavo, kad po daugelio daugelio metų nuo tada pasaulis bus daug labiau išsivystęs. Ir jie neklydo. Tai, kas iš pradžių priskiriama mokslinei fantastikai pamažu tampa įprastais dalykais ir faktais dėl technologinės pažangos. Per pastaruosius metus mokslininkai taip pat pasistengė ir buvo pasiekta daug naujų atradimų. List25.com siūlo paskaityti apie 25 iš jų.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Jeigu darbuotojas pateikia visas būtinas pažymas, jokių motyvų neišleisti mokslo atostogų darbdavys negali turėti ir visiškai nesvarbu, ar mokslai susiję su darbu, tvirtina advokatas Justinas Usonis. Tačiau pabrėžia, jog darbdavį būtina laiku informuoti apie reikalingas mokslo atostogas. „Dirbu mokytoja ir ruošiuosi mokytis neakivaizdžiai, o specialybė nebus susijusi su darbu.

Užauginti sveiką, stiprų ir produktyvų gyvulį reikia įdėti nemažai pastangų ir darbo, o tam, kad sėkmingai veiktų visa gyvulininkystės šaka, būtinas bendras susitelkimas. Pirmieji žingsniai jau žengti – patvirtinta nacionalinė gyvulininkystės strategija. Tačiau gyvulininkystė neįsivaizduojama bei veislininkystės, todėl buvo suburta mokslininkų komisija, kurios vienas iš tikslų – skatinti naujoviškų technologijų diegimą veislininkystės ūkiuose, sakoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Daugelio romantizuojama, kartais pašiepiama ir atrodytų šiai dienai jau nebepritaikoma profesija – filosofas. Tarsi dar vienas priekaištingas akmenėlis į humanitarinių mokslų daržą. Be reikalo. Su filosofijos daktaru, dėstytoju, naujienų portalo generalinio direktoriaus pavaduotoju Donatu Večerskiu kalbamės apie praktinę filosofijos pusę. Apie jos naudą kuriant save kaip ypač darbo rinkai patrauklią asmenybę.

Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūti tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo... Tim Berners-Lee sukūrė World Wide Web Britų išradėjas nekūrė paties interneto. Kai Tim pasiūlė savo naujoves, tinklas jau egzistavo, tačiau būtent jis pavertė jį tokiu, prie kokio esame pripratę. Tim Berners-Lee išrado URI, URL, HTTP, HTML.

 Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Pasaulio istorijoje didieji ekonomikos pokyčiai prasidėdavo tuomet, kai žmonės atrasdavo naujus energijos generavimo būdus ir sukurdavo komunikacijos priemones jiems paskirstyti. Tokios technologinės platformos iš esmės pakeisdavo visuomenės gyvenimą ir įpročius. XIX amžiuje telegrafas ir spaudos paplitimas leido efektyviai valdyti anglimi varomą sudėtingą gamyklų ir geležinkelių sistemą. Gyvenimas ėmė spartėti.

1926-2008 m. Amerikoje gyveno vyras, kurio dėka žmogaus smegenis tiriantis mokslas pasistūmėjo labiau nei bet kada. Tai – automechanikas Henris Molaisonas (Henry Gustav Molaison), kuris nuo vaikystės kentė nuo epilepsijos priepuolių. Berniuko kančios prasidėjo sulaukus septynerių, kada jis nukritęs nuo dviračio patyrė smegenų sukrėtimą.

Kai Jums prasta diena, kartais išgirstate palinkėjimą – daugiau šypsokis! Į taip pasakiusįjį ar pasakiusiąją metate piktą žvilgsnį ir tada kartu nusijuokiate – viskas bent šiek tiek pagerėja jau tą pačią akimirką. Jūsų draugas gali to nežinoti, tačiau toks patarimas yra ne tik teisingas, bet ir patvirtintas mokslininkų. Iš tiesų daug paprastų kasdienių įsitikinimų yra patvirtinti rimtais tyrimais, rašo Markas Pygasas news.distractify.com. Pirmąją dalį galite pamatyti ČIA.

Rytoj, birželio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks mokslinė konferencija „Radvilų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje“. Mikalojaus Radvilos Rudojo rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje statybų pradžios 470 metų sukakčiai ir rezidencijos savininko mirties 430-osioms metinėms skirtame renginyje mokslininkai apibendrins archeologinių tyrimų rezultatus ir architektūrinius duomenis, taip pat diskutuos apie šios Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos ateities perspektyvas.

Kai Jums prasta diena, kartais išgirstate palinkėjimą – daugiau šypsokis! Į taip pasakiusįjį ar pasakiusiąją metate piktą žvilgsnį ir tada kartu nusijuokiate – viskas bent šiek tiek pagerėja jau tą pačią akimirką. Jūsų draugas gali to nežinoti, tačiau toks patarimas yra ne tik teisingas, bet ir patvirtintas mokslininkų. Iš tiesų daug paprastų kasdienių įsitikinimų yra patvirtinti rimtais tyrimais, rašo Markas Pygasas news.distractify.com.

Britų mokslininkai sukūrė naują mokslą, tyrinėjantis fundamentalius fiziologinius ir kitas bučinių ypatybes. Jo mokslinis pavadinimas - filematologija (philematology), rašo BBC. Naujo mokslo sritis oficialiai buvo pripažinta  Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American Association for the Advancement of Science) kongrese. BBC pranešimu,  nepaisant to, jau buvo atlikti ir kiti tyrimai filematologijos klausimais.

Besikeičiantis klimatas ir jo reiškiniai darosi akivaizdesni ir ryškesni. Mokslininkai nestokoja idėjų kaip reikės gyventi pasaulyje, kuris bus karštesnis bei lankomas potvynių, stiprių audrų ir sausrų. Panašu, kad ateityje mūsų gyvenime atsiras naujų ir itin pažangių „švarią“ energiją vartojančių prietaisų ir energiją gaminančių pastatų. Nepaisant inovacijų, kurios mūsų laukia, svarbu pirmą žingsnį švaresnio pasaulio link žengti jau šiandien.

Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė dvigubai padidinti Kauno miesto mokslininko premiją. Nuo kitų metų jos dydis sieks 10 tūkst. litų, pranešė savivaldybė. Pirmoji Kauno miesto mokslininko premija šįmet buvo įteikta chemikui profesoriui habilituotui daktarui Juozui Vidui Gražulevičiui. Idėja padidinti šią premiją kilo po diskusijos su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu Valdemaru Razumu ir kitais prezidiumo nariais po šių metų pradžioje vykusios pirmosios premijos įteikimo.

Jaunystė – tai nuostabus laikotarpis! Mes norime būti gražūs, sveiki ir stiprūs. Siekiame tobulėti, bet mūsų kūnas po truputį sensta. Dantys pradeda gesti dar mokyklos suole... Ar įmanoma sulėtinti ar net sustabdyti senėjimą? „Nuo senų senovės žmonija svajoja apie nemirtingumą. Tikėta, kad Rasų naktį vanduo gali išgydyti visas ligas. Alchemikai daug metų bandė sukurti gyvybės eliksyrą.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir šiandien pateikė ministerijoms derinti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Tai vienas iš šios Vyriausybės įsipareigojimų. Įstatymo projekte numatytos svarbiausios naujovės – valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis ir jose nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, kurio nepasiekę kandidatai negalėtų patekti į auštąsias mokyklas.

Goda Raibytė, LRT.lt Mokslo atradimams ir naujovėms teks prasiveržti pro menkavertės informacijos tvaną ir dirbtines „popmergaičių“ krūtis. Taip LRT.lt teigė mokslo populiarintojas biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas. „Akivaizdu, kad piliečiai turi žinoti ir suprasti, kokios technologijos jau yra arba bus naudojamos, kaip jas naudoti saugiai, kaip jos veikia ar paveiks mūsų gyvenimą“, – LRT.lt teigė jis.

Rusijos propaganda yra tokia efektyvi, nes ji remiasi mokslo pažanga, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Geriausia alternatyva jai, anot profesoriaus, – tai demokratija ir nuomonių įvairovė, o ne visuomenės uždarumas ir centralizacija. „Rusijos šiuolaikinė propaganda pradeda labai plačiai remtis ir naudotis šiuolaikiniais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimais. Vadinasi, mokslo pažanga tarnauja propagandai ir karo mašinai.

Didžioji dauguma JAV gyventojų netiki, kad viskas prasidėjo Didžiuoju sprogimu, naujienų agentūrą AP cituoja „Space.com“. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių amerikiečių abejoja ir dėl klimato atšilimo, Žemės amžiaus (4,5 mlrd. metų) ir evoliucijos teorijos. Minėtos agentūros užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad 51 proc. respondentų abejoja Didžiojo sprogimo teorijos teisingumu.

Astronomai aptiko planetą, kuri panaši į Žemę labiau, negu bet kuri kita iki šiol žinoma mokslui planeta

Goda Raibytė, LRT.lt Vadovėliai mokyklose ir universitetuose tampa atgyvena. Taip teigė konferencijoje „Login“ viešėjęs mokslo populiarintojas fizikas dr. Derekas Mulleris. „Vadovėlių era baigėsi, nes dėl šiuolaikinių technologijų mes pasiekiame neišsemiamus informacijos klodus. Mokytojas turi padėti suprasti ir kritiškai atrinkti pateiktą informaciją, o ne paimti vadovėlį ir sakyti: „Štai vadovėlis, dabar jus išmokysiu tik tai, kas jame parašyta“, – išskirtiniame interviu LRT.lt teigė jis.

Ekonomiškai sėkmingai valstybei reikalingas glaudus verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimas. Tai lemia inovacijų sklaidą ir įsitvirtinimą visose visuomenės gyvenimo srityse, o efektyvus inovacijų panaudojimas versle skatina ūkio plėtrą, eksportą, didina darbo efektyvumą bei šalies ūkio konkurencingumą.   Užs. Nr.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Beveik visą informaciją apie mus supantį pasaulį gauname stebėdami šviesą, tirdami įvairių diapazonų elektromagnetinę spinduliuotę. Iki šiol tiesiogiai „pačiupinėti“ mokslininkai galėjo tik Mėnulį, Marsą ir Venerą.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė parlamentui pristatė Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų, pranešė Seimo kanceliarija. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, teigia projekto iniciatoriai.

Profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Butkus, kartu su kolega Sigitu Tumkevičiumi pelnęs 2013 metų mokslinę premiją, sako, kad chemija – tai labai kūrybiškas mokslas, o chemikai kartais bando padaryti neįmanomus dalykus.   „Chemija yra tarpinis mokslas tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. Galima pabandyti suderinti tų mokslų skirtumus, tada logiškas kelias būna pasirinkti chemiją, kuri yra labai kūrybingas mokslas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“ teigė E. Butkus.

Moterys dėl stereotipų vengia daryti karjerą mokslo srityje, ir tikimybė joms siekti mokslinių laipsnių yra daugiau nei dvigubai mažesnė palyginti su vyrais, sako trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose. Jaunoms moterims Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose tikimybė siekti pirmo mokslinio laipsnio yra vidutiniškai 35 proc., o jauniems vyrams – 77 proc., nustatė tyrimas.