mokslas

 Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas pagrindinių Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tikslų – sukurti valdymo sistemas, kad žmonėms nebereikėtų dirbti mechaninio darbo. Tačiau kai kuriems jų tokiu atveju tektų palikti savo darbo vietas, nes jų darbą daug efektyviau atliktų sistemos, sako KTU profesorius Rimvydas Simutis. Jo manymu, tuo reikėtų džiaugtis, nes žmonių darbai taptų kūrybiškesni.

 Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.

  Visiškas mėnulio užtemimas šeštadienį truko neįprastai trumpai, bet vis tiek buvo stulbinamas. Anksti atsikėlusieji JAV ir Kanados vakarinėje dalyje prieš prašvintant turėjo galimybę pamatyti, kaip Žemės šešėlis uždengia mūsų planetos gamtinį palydovą. Visiškas užtemimas tetruko kelias minutes ir buvo vienas trumpiausių per pastarąjį šimtmetį. Kai kurie astronomijos entuziastai skundėsi, kad debesys sutrukdė jiems stebėti reginį, kuris truko iš viso apie 3,5 valandos.

 Lietuvos Respublikos Prezidentūrai koordinuojant, Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonės ir asociacijos dalyvaujant ministerijų bei mokslo įstaigų atstovams KTU „Santakos“ slėnyje pradėjo pirmąjį verslui ir mokslui skirtą sėkmingų patirčių ir naujų galimybių pristatymo renginių ciklą penkiuose šalyje integruotose mokslo, studijų ir verslo centruose - slėniuose. „Inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas.

 Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. „Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti.

 Ar tenka susidurt su lyg ir protingu žmogumi, gebančiu ir mokančiu logiškai mąstyti, tačiau virstančiu visiškai nesukalbama bei ignoruojančia jūsų argumentus pabaisa, vos tik paliečiama kokia nors konkreti tema? Nieko nuostabaus. Jūsų pažįstamas nėra kažkoks unikumas, jis greičiau elgiasi taip, kaip elgiasi didžioji dalis žmonių, tame tarpe ir jus pats. Reikalas yra tas, kad mūsų pažiūros gana stipriai įtakoja mūsų loginius gabumus.

Tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus, Klaipėdos rajone rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, senovės baltų paminklą netoli Gargždų, greta Kvietinių kaimelio žvalgymų metu prieš dujotiekio tiesimo darbus aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda. Tyrinėtojus pribloškė tai, kad senesniais laikais sunaikintame iki 2,5 tūkst.

Lietuvos aukštųjų mokyklų abolventai, po studijų mėgindami įsilieti į darbo rinką, dažnai susiduria su viena problema: darbdaviai reikalauja patirties. Todėl studijuojant pravartu būti aktyviems – veikti jaunimo organizacijose, savanoriauti ir pan. Rokui Krūminui savanorystė „Transparency International“, organizacijoje, skatinančioje pilietines antikorupcines iniciatyvas, padėjo ne vien ieškant darbo, bet ir stojant į norimas magistro studijas Prancūzijoje.

 Parengė Sergejus Stonkus Pasaulis – įdomi, nuostabi, bet kartais labai jau keistų klausimų kelianti vieta. Todėl mokslininkai ir nusprendė atsakyti į kai kuriuos iš jų, kad mes pagaliau liautumėmės kamavęsi. Kodėl mūsų pačių knarkimas mūsų nepažadina? Todėl, kad garsiausiai knarkiame, kai miegame giliausiai ir būname sunkiausiai pažadinami.

Knygos „Pandoros sėkla“ autorius Spenceris Wellsas atkreipia mūsų dėmesį į įdomų dėsningumą. Nuo paleolito iki šių dienų matome tris mirštamumo priežasčių bangas. Pirmoji – tai mirtis nuo sužeidimų, prasidėjusi drauge su mūsų protėviais hominidais ir besitęsusi iki neolito pradžios. Kai žmonės tapo sėslūs ir prisijaukino gyvulius, mirtį nuo traumų pakeitė mirtys nuo užkrečiamųjų ligų.

 Sprogimų sukeltos traumos kamuoja šimtus tūkstančių karių. Šios, regis, nematomos sprogimo bangų sukeltos žaizdos palieka gilius randus kario smegenyse ir psichikoje. Apie ilgus metus ignoruotą net ir labai nestiprių sprogimo bangų pavojų ir skaudžius padarinius pasakojama vasario mėnesio žurnalo „National Geographic Lietuva“ numeryje. Vien JAV gynybos departamento duomenimis, 2001–2014 m. maždaug 230 tūkst.

1622 m. popiežius Grigalius XV siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, įkūrė „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“. Tai pirmoji oficiali propagandos institucija. Propagandos žodis kilęs iš lotyniško žodžio propagare. Jis reiškia platinti. Įdomu tai, kad jis pirmiausia reiškė tiesos, neabejotinos informacijos sklaidą. „Ir štai paprasti Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą, nes tiki, kad jis elgiasi gerai.

Labai dažnai Holivudo filmuose, siekiant pavaizduoti mokslininką, personažas kalba sudėtingais terminais. Scenaristų nuomone, žiūrovas tokiu momentu turi ne gilintis į sąvoką, o tiesiog suprasti: o, tai mokslininkas! Aktoriaus ištartos frazės prasmės (net jei tai buvo visiška nesąmonė) mokslinės terminologijos nežinantis žiūrovas taip ir nesupranta. Šiuo triuku nuo amžių amžinųjų naudojasi scenaristai ir ne tik.

Kaip atrodo jauno, sėkmingo žmogaus portretas, kuris pernai metais tapo pasauline savo srities pažiba? Iš kokios šeimos jis kilęs, kur mokėsi, kelintą valandą eina miegoti, kokios asmenybės jį įkvepia? Verslo žurnalas „Forbes“, kasmet skelbiantis sėkmingiausių jaunų profesionalų sąrašą, nusprendė atsakyti į šiuos klausimus.

Žurnalas „Science“ rašo apie JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkų išradimą, kuris, rodos, įgalins kurti naujus scenarijus realybėje, o ne fantastiniuose filmuose. Pasirodo, bakterijas galima paversti savotiškais jutikliais ar informacijos kaupikliais. Na, kaip kokias USB „atmintines“... Nors tikslesnis atitikmuo būtų – juostinis magnetofonas.

Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai viena kosminė dalelė pataiko į jo ląstelę. Įvyksta pakitimas. „Kai sportuoji, greitai pradeda augti raumenys. Kelias dienas darai prisitraukimus, atsilenkimus ir jau junti.

Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina, – jis nerimavo, ar jie pateko į gerą mokyklą. Esu patyrusi londonietė, tad pagal adresą nesunkiai nustačiau, kad mokykla įsikūrusi vadinamame babajyne, ir paraginau tėvą dėl to tik džiaugtis, nes tyrimais nustatyta, kad iš Pakistano ar Indijos atvykusių vaikų mokymosi rezultatai yra geresni, palyginti su vietinių.

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, –išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti viską.

Su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu kalbamės apie pagrindines švietimo problemas, pedagogų streikus, atlyginimus, švietimo pasiekimus ir artimiausius planus. – Kokias įžvelgiate didžiausias švietimo problemas? – Švietime, jei imsime bendrojo ugdymo sritį, yra dvi problemos: vaikų stoka ir mokytojų perteklius. Statistikos duomenimis, vienam pilnu krūviu dirbančiam, mokytojui tenka vidutiniškai 11 mokinių.

Lapkričio 21 dieną Vilniuje viešbučio „Panorama“ konferencijų centre (Sodų g.14) vyks septintoji mokinių Idėjų mugė, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Renginyje mokiniai pristatys 60 įvairios tematikos mokslinių idėjų ir darbų.

Aistė Plaipaitė, LRT Radijas, LRT.lt Naujausias tyrimas rodo, kad nutukimas pasauliui kainuoja panašiai tiek pat kiek rūkymas ar ginkluotas konfliktas ir daugiau nei alkoholizmas ir klimato kaita. Skaičiuojama, kad nutukimas kainuoja daugiau nei du trilijonus dolerių arba beveik tris procentus kasmetinės ekonominės veiklos. Ši problema didina išlaidas sveikatos apsaugai, nutukimo sukeltos ligos mažina gamybos našumą ir kitaip atsiliepia ekonomikai.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

Svarstymai ir diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla. Įprasta Žemę taip vadinti dėl to, kad net 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, o pastarojo gyvybės įvairovei neprilygsta joks kitas Žemės kampelis. Iš kur atsirado vanduo Žemėje? Nors netyla diskusijos, kad vanduo mūsų planetą pasiekė kur kas vėliau nei ji susikūrė, visgi nauji moksliniai tyrimai priverčia atsukti laikrodį atgal ir iš naujo svarstyti vandens kilmę ne tik Žemėje, bet ir visoje Saulės sistemoje.

Mokslo ir Industrijos muziejus atliko tyrimą, kuriame išanalizavo 220 pasaulyje geriausiai parduodamų dainų įrašus. Padedami 12 tūkstančių klausytojų, jie išrinko įsimintiniausių dainų dvidešimtuką, remiantis laiko trumpumu, kurio prireikia klausytojui siekiant identifikuoti dainą. „Spice Girls“ daina „Wannabe“ pripažinta įsimintiniausia visų laikų daina, kurią klausytojai atpažįsta per 2,29 sekundės. Siūlome išgirsti visas 20 įsimintiniausių dainų.

Pastaruoju metu daug vairuotojų vietoj oro automobilio padangas užpildo azotu. Kai kam tai gali sukelti juoką, tačiau naudojant azotą normalus slėgis padangose išlaikomas kelis kartus ilgiau bei prailginamas padangos tarnavimo laikas. Patikrinta pramonėje ir lenktynėse Kurį laiką azotas buvo naudojamas išskirtinai lenktyninių automobilių, lėktuvų ir sunkiųjų krovininių automobilių padangose. Dabar jį vis dažniau renkasi paprastų lengvųjų automobilių vairuotojai.

Naujausi paskelbti moksliniai tyrimai patvirtino prielaidą, jog fizinis aktyvumas turi įtakos geresniems vaikų ir paauglių mokymosi rezultatams švietimo ir ugdymo įstaigose. Be to, mergaičių fizinis aktyvumas vaikystėje ir jaunystėje glaudžiai siejasi su jų lyderiavimu, vadovavimo įgūdžiais vyresniame amžiuje, teigiama pranešime spaudai.

Ar galėtų kompiuteris pats, automatiškai, įvertinti interneto komentarą kaip netinkamą – įžeidžiantį, skatinantį nusikalsti ar kurstantį neapykantą? Arba, pavyzdžiui, parinkti jums knygą? Atrodo kaip iš fantastikos srities, tačiau Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas kaip tik ir kuria tokį įrankį. „Kartu su kolegomis kuriame sentimentų analizės įrankį.

Spalio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijos delegacija, vadovaujama viceministrės Svetlanos Kauzonienės, dalyvavo Paryžiuje surengtame Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ posėdyje. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2015-2016 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

 Jei paieškosite informacijos apie klimato kaitą ar visuotinį atšilimą, dažniausiai ji bus negatyvi ir šokiruojanti. Jus pasieks žinia, kad miškus gali sunaikinti gaisrai, o kai kurios gyvūnų rūšys išnyks ir mūsų palikuonys juos pažins tik iš iliustracijų knygose. Tai šokiruojančios, keliančios baimę ir blogą nuotaiką žinios. Tiesa, mokslininkai irgi prisideda prie neigiamo klimato kaitos įvaizdžio kūrimo.

  „Išmokyti vaiką raštingumo vien kūrybiškumo ir šiuolaikiško požiūrio į ugdymą neužtenka. Tam reikia ir gana stropaus, rimto darbo. Reikia rasti būdą mokiniui parodyti, kad raštingumas yra išsilavinusio žmogaus bruožas.

2010 m. įkurta ikimokyklinio ugdymo įstaiga “Vaikystės sodas”, per ketverius savo veiklos metus didžiuosiuose Lietuvos miestuose atidariusi 12 darželių padalinių, šiandien duris atveria ir Rygoje, su nauju tarptautiniu pavadinimu “Six Senses International Preschool”. Kiekvienas iš mūsų gamtos esame apdovanoti 5 pojūčiais: pasaulį pažįstame liesdami, girdėdami, ragaudami, matydami ir užuosdami. Kai kurie tiki, kad kiekvienas iš mūsų turi ir šeštąjį – intuicijos – pojūtį.

Nuo prasidėjusio vėžio ankstyvo diagnozavimo iki įtrūkimo keleivinio lėktuvo sparne aptikimo – akimi nepastebimo ultragarso tyrimai ir jo pritaikymo vaisiai žmonių gyvenimą gelbsti kiekvieną dieną. Padeda išvengti aviakatastrofų Šiandien tyrimas bei stebėjimas ultragarsu – vienas iš pagrindinių ekologiškų įrankių, vykdant žmogaus organizmo bei žmogų supančios aplinkos stebėseną ir diagnostiką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) rugsėjo 24 d. posėdyje pritarė patobulintam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18(1) ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1782(2), kuriuo siūloma nuo 2015 m. sausio 1 d. kitaip reguliuoti apdraustųjų asmenų iki 26 metų, neįgijusių reikalaujamo stažo dėl svarbių priežasčių – mokymosi – teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas –– tai viena iš sričių, kuri daro įtaką ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui, bei sukuria vieną iš didžiausių pridėtinių verčių. Mokslinių tyrimų integravimas į verslo plėtrą sukuria visas sąlygas įmonei tapti savo srities lydere ir savo kuriamais produktais ir paslaugomis konkuruoti su kitais gamintojais.

Būsimieji pedagogai įgis praktinių žinių talkindami mokant mažuosius užsienio lietuvaičius ir padėdami užsienio lietuvių bendruomenėms išlaikyti lietuvybę. Startuoja nauja Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuota programa – Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų praktika lituanistinėse mokyklose užsienyje. Tai bandomasis studentų praktikų lietuvių bendruomenėse projektas.

Saulės aktyvumas per pastarąsias kelias paras buvo labai didelis. Nors rugsėjo 10 d. tiesiai į Žemę atsigręžusi saulės dėmė AR 2158 žiebė X 1,6 klasės žybsnį, kurį palydėjo superkarštos plazmos pliūpsnis, šis užtaisas Žemę pasieks tik šiandien pavakare.

Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lankėsi Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) direktorius prof. Makoto Asashima. Garbus svečias ne tik susitiko su universiteto rektoriumi, profesoriais, tačiau ir apžiūrėjo laboratorijas, auditorijas bei Kauno klinikas. „Labai džiaugiuosi pagaliau aplankęs LSMU. Akivaizdu, jog ši aukštoji mokykla rengia ne tik puikius specialistus, tačiau ir naudojasi moderniausia technika.

 Lietuvos tyrėjai, tikėdamiesi bendrų projektų su Japonijos kolegomis sėkmės, turi ieškoti ryšių su geriausiais šios šalies universitetais. Tokia įžvalga su Lietuvos mokslo bendruomene pasidalino Lietuvos mokslo taryboje šią savaitę viešėjęs Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) direktorius prof. Makoto Asashima.

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

2014 m. lapkričio 28-29 d. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultetas organizuoja tarpdalykinę konferenciją "Vizualinės kūrybos fenomenas ir sveikata". Jos metu Lietuvos ir užsienio mokslininkai pasidalins idėjomis bei moksliniais pasiekimais vizualinės kūrybos, medicinos, socialinių mokslų tarpkryptinių santykių srityje. Tarpdalykinių tyrimų būtinybę skatina pokyčiai Lietuvos švietimo ir sveikatos priežiūros sistemose.

Švietimo ir mokslo (ŠMM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) laikosi skirtingų pozicijų dėl privalomo mokslo iki 18 metų. ŠMM ragina Vyriausybę pateikti neigiamą išvadą dėl Seimo narių parengto Konstitucijos 41 straipsnio pataisos projekto, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvoje mokslas privalomas iki 18 metų. Šios ministerijos teigimu, beveik visose Europos Sąjungos valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei norite, kad jūsų kūnas po mirties pasitarnautų mokslo tyrimams, tam reikia parašyti notaro patvirtintą prašymą arba liudininkų patvirtintą paskutinės valios pareiškimą. Bet pirmiausiai vertėtų susisiekti su vienu iš dviejų Lietuvos universitetų, atliekančių medicinos tyrimus. Į LRT radiją paskambinęs Petras iš Varėnos teiravosi, kur reikėtų kreiptis, kad po mirties galėtų paaukoti savo kūną moksliniams tyrimams.

Pasibaigus vidurvasario karščiams visi laukė viesulų bangos, tačiau šiemet jie nebuvo tokie agresyvūs kaip ankstesniais metais. Tai vienoje, tai kitoje vietoje siautė vėjas, krito kruša, tačiau sinoptikų tai nestebino. Jų žiniomis, to ir reikėjo laukti. Karščio rekordai Tokia karšta vasara, kokia buvo šiemet, Lietuvoje būna retai, tačiau tai irgi joks stebuklas ir dar negalima daryti išvadų, kad klimatas keičiasi.

Vitaminus daugelis žmonių ima vartoti, kai pajunta, kad silpsta organizmas ar kabinasi kokia nors liga. Kiti, siekdami išlikti sveiki ir energingi, juos vartoja nuosekliai ir nuolat. Tačiau ateityje vitaminai greičiausiai bus parenkami atskirai kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, gyvenimo būdo, ligų istorijos ir kitų inidividualių savybių.

 Mokslininkai sukūrė naują metodą, kuris leis užmiršti skaitymo akinius. Mažas implantas (pavadinimu „Lašas“), patalpintas po ragena, padeda išvengti regėjimo problemų senstant. Tikimasi, kad neskausminga procedūra taps populiariu ginklu kovoje su presbiopija. Ši liga mažina mūsų gebėjimą sutelkti dėmesį į arti esančius objektus. Ji pasireiškia daugeliui 40 metų sulaukusių žmonių, priversdama juos įsigyti akinius skaitymui.

Rugsėjo 10 d. Kaune startuosiančiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2014“, KTU mokslininkai leis išbandyti ne tik jau sukurtus neperšaunamus rūbus, bet ir pakvies pasivaikščioti po virtualią realybę. Visoje šalyje vykstantis festivalis kviečia kauniečius ir miesto svečius iš arčiau susipažinti, ką kiekvieną dieną dirbą Lietuvos mokslininkai ir kokią didelę reikšmę jų atradimai turi visam pasauliui.

XX a. mes darėmės vis protingesni ir protingesni, bet dabar esama ženklų, kad IQ tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ir Australija ėmė mažėti Danijoje kiekvienas 18 metų sulaukęs vyras privalo atlikti karinę prievolę. Dabar pašaukiama vos keletas tūkstančių, tačiau visi patikrinami ir be viso kito, turi atlikti IQ testą. Nuo šeštojo dešimtmečio tebenaudojamas tas pats testas.

Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūti tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo... Tim Berners-Lee sukūrė World Wide Web Britų išradėjas nekūrė paties interneto. Kai Tim pasiūlė savo naujoves, tinklas jau egzistavo, tačiau būtent jis pavertė jį tokiu, prie kokio esame pripratę. Tim Berners-Lee išrado URI, URL, HTTP, HTML.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir NBA klubo Toronto "Raptors" vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas sieks sporto mokslo žinių Lietuvos sporto universitete. Lietuvos krepšinio rinktinės vidurio puolėjas pasirašė laisvojo klausytojo sutartį su Universitetu ir studijuos treniravimo sistemas. "Jau dabar galvoju apie ateitį. Baigęs profesionalaus sportininko karjerą, norėčiau dirbti treneriu.