mokslas

Smegenis veikiant magnetine energija galima sumažinti tikėjimą Dievu ir pakeisti požiūrį į imigrantus, nustatė „Social Cognitive and Affective Neuroscience” atliktas tyrimas. Daktaras Keise Izuma iš Jorko Universiteto kartu su kolegomis iš Kalifornijos universiteto Los Andžele atliko eksperimentus, susijusius su laikinu kai kurių smegenų dalių veikimo išjungimu, panaudojant magnetinę stimuliaciją, rašo newsweek.pl.

Vaikų smalsumą reikėtų auginti nuo mažų dienų, nes yra daug dalykų, kurie atitraukia vaikų dėmesį, ir mokymasis šiandien gali pasirodyti ne tokia įdomi veikla, „Žinių radijui“ sakė VšĮ „Vaiko talentas“ programų vadovė dr. Aida Šimelionienė. „Ką tėvai turėtų vaiką pamokyti, tai mokytis šiame informacijos pasaulyje.

 Lietuvos potencialas inovacijų, mokslo srityje – didžiulis, sutarė penktadienį diskusijoje Kaune apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai. Jie pabrėžė būtinybę koncentruotis į mokslininkų darbus, kurie naudingi pramonei, medicinai, statyboms, socialinių paslaugų gerinimui, o sukurti produktai gali būti sėkmingai parduoti pasaulinėse rinkose. „Mes dar turime daug paskatų dirbti.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad kuriant suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterį būtinas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o Klaipėda turėtų tapti centru, kuriame būtų vystomos šios specifinės kompetencijos.

 „Mane žavi galimybė sukurti inovaciją, kuri palengvintų sergančių žmonių kančias, pagreitintų ligonių gijimą. Išmanusis pleistras – tai pirmoji idėja, kurią bandau įgyvendinti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius.

 Moksleiviams, norintiems pasimokyti Amerikoje, šiais metais atsiveria nauja galimybė pasinaudoti Lietuvoje pradedančia veikti FLEX programa. Iki dešimties 15-17 metų moksleivių galės vykti į JAV ir vienerius metus mokytis amerikietiškoje mokykloje bei gyventi priimančioje šeimoje. Visos mainų išlaidos bus mokamos iš programos biudžeto. Besimokantieji 9-oje vidurinės mokyklos arba 1-oje gimnazijos klasėje moksleiviai gali teikti paraiškas FLEX mainų programai iki spalio 16 dienos.

Lietuvoje brandinama idėja įkurti modernų mokslo muziejų, kuris padėtų šviesti visuomenę ir žadintų moksleivių susidomėjimą mokslu. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais. „Tai būtų trečios kartos mokslo muziejus. Tokių mokslo muziejų pasaulinė patirtis rodo, kad tai yra viena efektyviausių priemonių ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir mokslinį išprusimą.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per pastaruosius dvejus metus pagal specialybę įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė absolventų. Net penktadaliui darbo išvis nepavyko rasti. O vienas iš penkių diplomuotų specialistų darbuojasi ten, kur aukštojo mokslo diplomo nė nereikia. 70 procentų bakalauro studijas baigusių absolventų tikina, kad tą darbą galėtų atlikti net žemiausią išsilavinimą turintis žmogus.

Vaikai nuo pirmųjų klasių įsukami į pranašumų maratoną, vietoj to, kad būtų skatinimas jų žingeidumas, empatija ir gera savijauta mokykloje – savo istoriją tv3.lt pasakojo dviejų vaikų mama, nenorėjusi atskleisti savo vardo viešai. Psichologė Rammunė Murauskienė sako, kad tėvai tikrai dažnai per daug tikisi iš vaikų, taip juos skaudindami ir atitolindami nuo savęs. Pirmokai – pranašumų maratone „Natūralu, kad nuo pirmos mokyklos klasės norime papildomo lavinimo savo vaikams.

Harvardo universitete išdalintos humoristinės IgNobelio premijos. Lengva satyra paženklinto renginio dalyviai apdovanojami, atrodytų, už absurdiškiausius tyrimus ir atradimus. Pavyzdžiui, bandymą išsiaiškinti, kurioje kūno vietoje labiausiai skauda, kai įgelia bitė. Karštai plojimais renginio dalyviai sveikina juokingosios IgNobelio literatūros premijos laureatus.

Rugsėjo 1-ąją Elektrėnų profesinio mokymo centre atidarytas Energetikos sektorinio praktinio mokymo centras. Čia būsimieji energetikos specialistai galės dirbti su moderniausiomis technologijomis. Naujajame centre įrengtos 5 modernios laboratorijos, skaitykla, biblioteka ir amfiteatrinė salė.

Vienas didžiausių verslo portalų „Business Insider“ naujus mokslo metus pasitiko apklausdamas verslininkus ir mokslininkus apie tai, kokias klaidas savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime dažniausiai daro žmonės nuo 20 iki 30 metų. Štai kaip atrodo pagrindinių klaidų sąrašas: Jie galvoja, kad talento ir išsilavinimo pakanka Aukštas intelekto koeficientas ir geriausio šalyje universiteto diplomas – tai dalykai, kuriuos, be abejo, verta turėti.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

 Švietimo ir mokslo ministerija ragina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti streikui, o verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis, nes geras išsilavinimas yra sėkmingos ateities garantija. Kiekviena iš mokinių atimta pamoka yra vaikų teisės į mokslą pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas privalomas mokslas iki 16 metų.

 Valstybės lėšomis naujais mokslo metais universitetuose ir kolegijose studijuos apie 15 tūkst. pirmakursių, per 11 tūkst. už mokslą mokės patys, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 būsimi pirmakursiai, studijų stipendijas gaus 433 šiemet stojusieji.

Atlikti nauji moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 58 tūkst. moterų, parodė, kokio amžiaus sulaukus joms geriausia pastoti. Žinoma, daug priklauso nuo to, kiek norime turėti vaikų. Žinoma, moterys, kurios nori turėti daug vaikų, turi pasistengti jų susilaukti greičiau nei tos, kurios tikisi tik vienos atžalos. 30 metų amžių viršijusios moterų vaisingumas pradeda pamažu kristi, o sulaukusios 35-erių susiduria su labai rimta rizika nepastoti.

Pasibaigus pirmam galvos skausmui, kas kur studijuos, nerimas kitas – o kur gyventi atvažiavus į didmiestį? Ypač sostinėje kainos gan didelės. Ir kasdien jos auga kaip ant mielių. Besiruošiantys studijuoti jaunuoliai  tikisi, kad buto paieška bus lengviausias naujo gyvenimo etapas. Tačiau toli gražu taip nėra. Šią savaitę abiturientai skubėjo į aukštąsias mokyklas pasirašyti sutarčių.

 Seniai sakiau, kad mes ilgą laiką – ir nepelnytai – buvome pamiršę profesinį mokymą. Jį tiesiog ignoravome. Nes visi urmu puolė į universitetus. Esą profesinis mokymas – tik beviltiškiems. Ne prestižas. O ir kam pagaliau jo reikia. Gyvenimas parodė, jog elgėmės neteisingai. Žmonių su aukštojo mokslo diplomais „prigaminta“ tiesiog konvejeriniu būdu. Jų marios, o realiai dirbti nėra kam. Nutiko tai, kas tokioje situacijoje ir turėjo nutikti: verslas ėmė dairytis žmonių kitose valstybėse.

Ar įmanomas kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune ir Kauno regione? Tokį klausimą savivaldybėje surengtoje diskusijoje su reklamos, dizaino, projektų valdymo specialistais ir verslininkais iškėlė Kauno miesto tarybos narė Ina Pukelytė. Potencialo netrūksta Neseniai atlikta Kauno miesto kultūros plėtros galimybių studija parodė, jog su kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis susijusiose mokslo programose Kaune mokosi net 4575 studentai.

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

 Šimtą milijonų dolerių – tokią sumą moksliniams tyrimams skyrė rusų milijonierius Jurijus Milneris. Jo iniciatyva iškiliausių mokslininkų komanda bandys išsiaiškinti, ar kur nors kitur be Žemės dar egzistuoja gyvybė, norinti su mumis susisiekti. „Šiandien mes pradedame pačią išsamiausią paieškų programą. Tik per vieną dieną ji sugebės surinkti daugiau duomenų nei iki šiol buvo surenkama per metus. Mūsų paieškų apimtis neturės precedento“, - aiškina J. Milneris.

Nors darbo rinkos specialistai ir verslo atstovai vis kalba, kad Lietuvoje itin trūksta inžinerijos, technologijų, gamtos, matematikos mokslų specialistų, tačiau tarp stojančiųjų vis dar populiariausia studijų sritis – socialiniai mokslai – juos ir šiemet rinkosi daugiausiai stojančiųjų, pirminiais LAMA BPO duomenimis apie 37 procentai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų sausio-birželio mėnesiais įregistruota 5,1 tūkst. absolventų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 5,7 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų jaunų iki 29 m. amžiaus bedarbių sudarė 12 proc., 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 13,8 proc. Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. buvo registruota 1,4 tūkst. absolventų. 35 proc. jų baigę universitetus, 17 proc. – kolegijas, 48 proc. – profesinio mokymo įstaigas.

Netrukus žmonija sužinos kur kas daugiau apie vieną mūsų Saulės sistemos planetą nykštukę Plutoną. NASA misija „Naujieji horizontai“ artėja prie tikslo. Netrukus palydovas priartės prie Plutono, kuris yra net už 5 mlrd. kilometrų, ir mes artimiau su juo susipažinsime. „Naujųjų horizontų“ misija prasidėjo prieš 9-erius metus. Tuomet pakilusi raketa į beribį kosmosą išmetė palydovą ir šis pradėjo net 5 mlrd. kilometrų kelionę link vienos mažiausių mūsų saulės sistemos planetų Plutono.

Stojimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas administruojančios LAMA BPO duomenimis, šiemet pirmąjį registracijos žingsnį atliko, t.y. pateikė vardą, pavardę ir el. pašto adresą 22616 stojantieji. Visgi pagrindinio priėmimo prašymus pateikė 16090 stojantieji, jie surašė net 76084 studijų programų pageidavimų. Studijų sričių populiarumas pagal pirmąjį prioritetą universitetuose ir kolegijose nesikeičia – pirmauja socialiniai mokslai, juos pageidauja šiemet studijuoti 37,1 procento stojančiųjų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina Vyriausybę nepritarti Seime svarstomam projektui, kuriuo siūloma aptverti mokyklas tvoromis. Tokį siūlymą dar 2012 metais yra pateikę penki ankstesnės Seimo kadencijos parlamentarai. Tos pačios kadencijos Vyriausybė jau yra nepritarusi šiai idėjai. ŠMM aiškina, kad siūlomose pataisose nepakankamai atskleista, kaip mokyklų aptvėrimas išspręstų mokinių savižudybių, patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo problemas.

 Gera žinia norintiems derinti mokslus ir pažintis su egzotiškais kraštais. „Ananta Centre“ Indijoje siūlo galimybę Lietuvos studentams teikti paraiškas dalinėms (2 mėnesių trukmės) studijoms. Pagal „Avantha International Fellowship“ programą galima rinktis magistro ir doktorantūros studijas. Mokslinės sritys – tarptautiniai santykiai, plėtros studijos, socialiniai ir humanitariniai mokslai.

 Vilniuje atidarytas Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras. Jame pasitelkus lazerius kuriamos pažangiausios technologijos. Atidarytame lazerinių technologijų centre taip pat veikia vienintelė Lietuvoje nanoinžinerijos laboratorija. Čia sukuriami produktai jau dabar naudojami gydant vėžį. O mėgintuvėlyje sukurta dirbtinė ragena net leis žmonėms atgauti regėjimą ir be donoro. Mokslininkai tvirtina, kad sudėtingos idėjos čia tampa naujais ir išmaniais daiktais.

Klimato kaita galiausiai įgavo aiškų pavidalą – jos pasekmės nepaneigiamai jaučiamos ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Klimato kaitos procesą sustabdyti bando tiek mokslininkai, organizacijos, valstybinės institucijos, tiek miestai, įmonės, tačiau kaip šį reiškinį gali paveikti pavienis žmogus? Kokios jo galimybės tiesiogiai savo veiksmais užkirsti kelią šių dienų baubui? Klimato kaita gyvena buityje Žmogus klimato kaitos likimą dažniausiai sprendžia įprasčiausiais kasdieniais pasirinkim...

 Šis daiktas pabuvo ten, kur žmonės dar nesilankė: Klaipėdos universiteto robotas apžiūrėjo 124 metrų gylyje Baltijos jūroje nugrimzdusį lietuvių pilotų lėktuvą „An-2“. Kariškiai, kviesdamiesi mokslininkus į pagalbą, neigė praradę vieną savo robotą, tačiau mokslininkų iškart paprašė ne tik apžiūrėti lėktuvą detaliai iš visų pusių, o ir pabandyti jų robotą rasti.

Daugiau kaip 20 tūkst. abiturientų šeštadienį laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Šio egzamino populiarumas susijęs su tuo, kad šiemet norint gauti valstybės finansuojamą vietą universitetuose ir kolegijose privaloma mokėti anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą B1 lygiu. Egzaminas šeštadienį vyksta 182-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Jį laikyti pasirinko 21 tūkst. 892 kandidatai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Šiandien profesinis mokslas mažiau patrauklus už aukštąjį, tačiau galimybėmis absolventams susirasti gerai apmokamą darbą nenusileidžia. Pameistrystė pakeis profesini ugdymą iš esmės – jaunimui padės įsilieti į darbo rinką, mažins atskirtį tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos, tenkins kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gerins darbuotojų paruošimo kokybę ir stiprins profesinio lavinimo prestižą.

Vykstant šiuolaikinio gyvenimo socialiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams, taip pat kintant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sampratai ir turiniui, tapo aktualu stiprinti ugdymo individualizavimą, rengti pedagogus, gebančius vykdyti inkliuzinį ugdymą. Todėl Vilniaus kolegija šiuo metu rengia naują studijų programą – Vaikystės pedagogika. Vaikystės pedagogika skirta norintiems įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos profesinio bakalauro laipsnį bei pedagogo kvalifikaciją.

Kūrybiškumas ir verslo inovacijos – sėkmingai Vilniaus kolegijoje startavusi vienintelė Europoje jungtinė verslo profesinio bakalauro studijų programa  anglų kalba, mokanti kūrybiškumo. Per trejus metus – studijos Lietuvoje, Portugalijoje ir Estijoje! Pasak Vilniaus kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vedėjos Dovilės Liubinienės, programa ne tik ugdo studentų kūrybiškumą, bet ir skatina tuo uždegti kitus komandos narius.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutuos dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma minimalius reikalavimus taikyti ne tik valstybės finansuojamiems studentams, bet ir mokantiems už mokslą, taip pat įtvirtinti valstybės užsakymo principą.

Balandžio mėn. 24 d. „Kryptis karjerai“ pakvietė savo skaitytojus dalyvauti konkurse, kuriame klausėme „Kokiame sektoriuje šiuo metu galima pastebėti didžiausią darbo pasiūlos augimą?“ Teisingas atsakymas - „Žemės ūkio sektoriuje“. Sulaukėme nemažai laiškų su teisingais atsakymais, iš kurių išrinkome du laiminguosius. Šį kartą prizai iškeliauja į Kauną Juditai Briedytei ir Sandrai Gudaitytei. Joms atitenka konkurso prizai – USB atmintinės.

Šeštadienį vyko rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti pasirinko 2160 kandidatų, nurodo Nacionalinis egzaminų centras. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Populiariausi tarp abiturientų yra lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminai. Dažnai taip pat pasirinkti matematikos ir istorijos egzaminai.

 Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įsidarbinimas Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc.

Kiekvienais metais visame pasaulyje minima triukšmo supratimo diena. Didžiausiais dirbtiniais triukšmo šaltiniais laikomos gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinė, pramoninė, komercinė veikla ir pan. Todėl kasmet gyventojai raginami bent vieną dieną pasivaikščioti, o ne važiuoti transportu, susikaupti, patylėti ir kitais įmanomais būdais sumažinti keliamą triukšmą.

 „Kryptis karjerai“ jau rašė apie tai, kad pavyzdžiui, įsteigus jaunimo darbo centrą Kaišiadoryse, jaunuolių nedarbas mieste per porą metų sumažėjo kone du kartus. Kokios yra realios tokiuose centruose besilankančių jaunų žmonių sėkmės istorijos? Vilniaus teritorinė darbo birža sutiko pasidalinti keliais sėkmingais bei įkvepiančiais pavyzdžiais.

Įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ dėl pakilusio Šveicarijos franko kurso planuojama sutaupyti beveik 1 mln. Šveicarijos frankų. Šios lėšos bus skiriamos naujiems institucijų partnerysčių projektams vykdyti. Mokslininkai raginami megzti ar atnaujinti ryšius su Šveicarijos partneriais ir įvertinti galimybes dalyvauti naujame kvietime, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

„Darbietis“ Dainius Pavalkis atstatydintas iš švietimo ir mokslo ministro posto, sekmadienį nusprendė Darbo partijos taryba.  Tokį sprendimą partijos taryba priėmė, išklausiusi darbo grupės, kuri pastarąjį mėnesį vertino „darbiečių“ į politinius postus deleguotų asmenų veiklą, išvadas, žurnalistams Kėdainiuose pranešė Darbo partijos Infocentras.

 Seime vėl gaivinamos diskusijos dėl pernai Vyriausybės sukritikuotos idėjos ilginti privalomo mokymo trukmę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Atsirado ir naujų siūlymų, kaip būtų galima perrašyti Konstituciją ir užtikrinti ilgesnį paauglių mokymąsi. Privalomo mokymosi iki 18 metų šalininkai laukia paskutinės – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto – išvados dėl teikiamos Konstitucijos pataisos, kuri įpareigotų jaunuolius mokytis iki pilnametystės.

„Tiek Lietuvoje, tiek JAV yra žmonių, kuriems status quo yra optimali būsena“, – teigia Stenfordo universiteto (JAV) rentgeno spindulių laboratorijos vadovas prof. Artūras Vailionis. Daugiau nei dešimtmetį Silicio slėnyje dirbantis lietuvis įsitikinęs, jog Lietuvos universitetai parengia puikius mokslininkus, todėl valstybė turėtų daugiau investuoti į tas verslo šakas, kurioms reikalingas protinis potencialas, kurios yra imlios naujoms mokslo kryptims.

 Kas iš žmonių nenorėtų žinoti ateitį? Žmonijos etnosas: mitai, legendos, pasakos ir istorijos. Visur galima rasti žynį, pranašą, orakulą, šventiką, būrėją, raganą arba stebuklingą gyvį, kuris herojui pasakys, kokia ateitis jo laukia. Ir, jei sovietmečiu prietaringam žmogui pasirinkimas buvo menkas: juoda katė per gatvę ir gegutė miško tankumoje, dabartyje mus paslaugiai informuos druidų, Rytų arba pagal Zodiako ženklus parašyti horoskopai, spausdinami kiekviename laikraštyje arba žurnale.

Šalys, kuriose aukšti mokinių pasiekimai, užima geresnes pozicijas Inovacijų švieslentėje ir yra kūrybiškesnės. Tai pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė šiandien surengtoje konferencijoje „Šiuolaikinės edukacijos iššūkiai: kaip keistis mokyklai, mokytojui, mokiniui“. Konferencijoje aptariama švietimo lyderystė ateities mokyklose, mokymosi paradigmos kaita, modernios mokymosi technologijos. Anot dr.

Neorganinė chemija yra viena nuobodesnių chemijos sričių. Per visą ilgą Nobelio premijų istoriją už pasiekimus neorganinėje chemijoje tebuvo skirta 9 iš virš šimto premijų. O atsižvelgus į tai, kad 2007 metų premija yra susijusi su organine chemija, paskutinė premija buvo skirta 2001 metais. Tuo įdomiau yra perskaityti, kad po 30 metų paieškų ir bandymų chemikai sugebėjo papildyti neorganinės chemijos vadovėlius nauju ryšiu – vibraciniu.