mokslas

Studijuojantys tėvai nuo kitų metų didesnės finansinės paramos iš valstybės gali nesitikėti. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį nutarė, kad jie labiau nei dabar nebus remiami - parlamentarai nutarė, kad 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį (152 eurus) mokėti tėvams doktorantams, kurie vaikų susilauktų iki 30 metų, valstybei būtų per didelė našta. Anksčiau komitetas buvo priešingos nuomonės ir ją palaikė Seimas.

Renkantis studijas abejonių kyla ne tik dėl studijų programos pasirinkimo, bet ir dėl aukštosios mokyklos. Kolegijose akcentuojamos praktinės žinios, o universitetuose teorinės. Visgi, Lietuvoje tai ir prestižo klausimas – daugelio akimis universiteto diplomas vertingesnis nei kolegijos. Prie tokio požiūrio nemažai prisideda ir abiturientų tėvai, kurie ragina savo vaikus universitetinio išsilavinimo siekti bet kokia kaina.

Prognozuojama, kad nuo šių metų privalomas matematikos egzaminas paskatins abiturientus dažniau rinktis tiksliųjų mokslų specialybes. Išties, šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą laikė ženkliai didesnis skaičius moksleivių nei anksčiau – net 3,5 tūkstančio abiturientų daugiau nei prieš metus pasiryžo įsivertinti savo matematines žinias. Specialistų teigimu, šis pokytis gerokai išplės pasirinkimų galimybes neapsisprendusiems ir abejojantiems dėl studijų programos iki paskutinės minutės.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek gyvensite? Lietuvoje siūlomas naujas būdas tą išsiaiškinti - telomerų analizės testas. Visgi tokią diagnostiką genetikai vertina skeptiškai. Lemtingos žmogui dienos kol kas dar niekas pasaulyje tiksliai nurodyti negali. Oskaro Vaildo romano herojus Dorianas Grėjus norėjo amžinai likti jaunas ir nė nesvarstė, kokio amžiaus mirs.

Visą savaitę tarptautinę patirtį ir žinias, KVK Sporto ir kultūros renginių vadybos studijų programos studentams, atidavė „The University of British Columbia“, „McGill University“, „Centennial College“ Kanados universitetų ir kolegijos dėstytoja - mokslų daktarė Lidia Varbanova.

Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.

Šviesos greitis yra neginčijama fizikos konstanta. Jo pralenkti negali niekas, tačiau žaismingi mokslininkai nusprendė imituoti tokį neįtikėtiną scenarijų ir čia prasidėjo tikrosios linksmybės. Tarptautinė mokslininkų komanda surengė eksperimentą, kurio metu sumodeliavo situaciją, kai yra sukuriamas virššviesinis (superluminalus) judėjimas.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Sveikatos mokslų fakultetas yra viena seniausių medicinos mokyklų Lietuvoje. Per aštuoniasdešimt dvejus gyvavimo metus buvo parengta daugiau nei dvylika tūkstančių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistų. Vakarų Lietuvos regione – tai viena didžiausių įstaigų, rengiančių biomedicinos srities ir socialinio darbo specialistus. Įsidarbinamumas – 90 procentų Nuolatinės studijos trunka 3 metus, išskyrus Bendrosios praktikos slaugą.

Pirmadienį vyko visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Tiesa, kaip ir bet kuri kitas egzaminas, taip ir šis, išprovokavo nepasitenkinimo ir skundų laviną. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.  „Jei susimaišiau ir vietoj XIX parašiau XVIII amžių, bus labai blogai?“ - klausė abiturientas.

Paulius Paškevičius – internetinės programavimo mokymo platformos „SolidEducation.lt“ įkūrėjas. Tai debesų kompiuterija paremta platforma, kurios pagalba moksleiviai gali internetu mokytis programavimo su dėstytojais-programuotojais 22 miestuose visoje Lietuvoje. Šiandien Solid Education vienija 15 žmonių komandą, tačiau iki to teko nueiti ilgą kelią. – Kaip kilo idėja vystyti būtent tokį verslą?, – paklausėme P. Paškevičiaus.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengiančios darbo grupės prašymu jos veikla pratęsta mėnesiui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Darbo grupė projektą turėjo pateikti birželio 1 dieną, bet paprašė paprašė švietimo ir mokslo ministrės Audronė Pitrėnienės terminą pratęsti iki birželio 30 dienos, argumentuodama aštriais nuomonių skirtumais.

Žemė yra mūsų gimtoji planeta ir oazė kosmoso platybėse. Mokslininkai, pasitelkdami įvairius palydovinių tyrimų centrus gali prognozuoti ne tik orą, bet ir artėjančią sausrą, matyti labiausiai nutolusius Žemės kampelius, stebėti klimato kaitą ir daugybę kitų reiškinių susijusių su mus supančia aplinka, ekonomika ir pačia žmonija. Čia pateikiame keletą įdomių faktų apie mūsų „Mėlynąjį dangaus taškelį“, kuriuos vėliau galėsite papasakoti ir savo draugams. 1. Vienintelė gyvenama vieta.

Nors stojamieji artėja septynmyliais žingsniais, tačiau tikrai dar ne visi abiturientai yra apsisprendę, ką studijuoti ir kur. Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsigryninti prioritetus ir tinkamai pasirinkti studijų kryptį, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė. Savo patirtimi taip pat dalijasi alumnai Gabrielė Gendvilaitė ir Tautvydas Milaknis.

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių - labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos - energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.

Turbūt daugeliui teko girdėti ar skaityti nuomonę, kad dėl klimato atšilimo Lietuvoje – galbūt jau po kelių dešimtmečių – sužaliuos palmės, bananmedžiai ir kiti tropiniai augalai. Tačiau NASA mokslininkai prabilo apie kardinaliai priešingą galimybę, tad vietoj palmių Lietuvoje galime sulaukti... baltųjų lokių? Pasaulinis atšilimas keičia ne tik klimato ypatumus, bet ir Žemės sukimąsi aplink savo ašį.

Visos žmonijos laukia neabejotinai neįtikėtina ateitis. Plaukiojantys miestai – skamba kiek keistai, bet tai gali virsti realybe. Mokslininkų teigimu, jau kuris laikas kuriamas plaukiojančių miestų projektas, kuris dienos šviesą turėtų išvysti 2020-aisiais metais.

Abiturientų skaičiui mažėjant finansavimas studijoms 2016 m. išlieka stabilus, didinamas priėmimas į IT specialybes. Priėmimui į aukštąsias mokyklas šiemet kaip ir pernai numatoma per 8 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2016 m. pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose pagal studijų sritis. „Džiaugiamės, kad valstybė išlaiko stabilų finansavimą studijoms, nors abiturientų skaičius kasmet mažėja.

Mielumu visą pasaulį stebinantys paslaptingieji lemūrai gali padėti mokslininkams išsiaiškinti didelę dalį Visatos paslapčių, teigia neurologų komanda, rašoma „The Independent“. Ukrainietis neurologas Vladislavas Viazovskis teigia, kad užmigdymo galia yra nepaprastai svarbi siekiant išsiaiškinti mįslingiausias kosmoso paslaptis. Tai taip pat padėtų astronautams apsiginkluoti nuo kosmoso nuobodulio.

Bermudų trikampis laikomas vienu didžiausių mokslininkų galvos skausmų – čia dingo daug laivų ir lėktuvų. Tačiau mokslininkai tiki, kad dabar jie dar vienu žingsniu priartėjo prie paslapties išaiškinimo – Barenco jūroje atrasta povandeninių kraterių sankaupa, rašo news.com.au. Nors jie nėra arti Bermudų trikampio, besitęsiančio nuo Floridos iki Puerto Riko ir Bermudų salų, tikima, kad šie krateriai gali paaiškinti mistiškąjį fenomeną.

Lietuvoje atidaryti vieni moderniausių Europoje ir kone patys pažangiausi Baltijos regione moksliniai centrai. Tikimasi, kad dešimtis milijonų eurų kainavusiuose centruose užaugs nauja dar geresnių Lietuvos mokslininkų karta.  Tuo pačiu metu oficialiai atidarytas ir Jungtinis gyvybės mokslų centras. Čia ne vienas ar du mokslininkai, o visa auditorija studentų galės tirti organizmus naujausiais mikroskopais ir kitais aparatais: kad ir suskaičiuoti musės sparno plaukelius.

Jaunam pietų korėjiečiui teko sunki užduotis atstovauti visai žmonijai prieš galingą dirbtinį intelektą. Milžinės „Google" dukterinė kompanija sukūrė algoritmą, kuris bando įrodyti galimą kompiuterio pranašumą prieš žmogaus protą - kompiuteris laimėjo prieš profesionalą senoviniame kiniškame stalo žaidime „Go". Dabar programa ietis surėmė su šio žaidimo pasaulio čempionu Pietų Korėjoje.

Trečiadienį Vyriausybėje apdovanoti geriausi 2015 metų mokytojai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jiems įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus.

Naujausi stebėjimai rodo, kad antradienį, kovo 8 dieną, pro Žemę praskries asteroidas 2013 TX68. Mokslininkai ramina, kad žmonėms nevertėtų jaudintis, mat asteroidas skries daug toliau nuo Žemės nei ankstesniais kartais. Anksčiau manyta, kad asteroidas pro Žemę turėtų praskrieti keliomis dienomis anksčiau, t. y. kovo 5 dieną, tačiau vėliau mokslininkai pasidalijo tikslesnėmis užuominomis.

Pirmadienį bus įteiktos Lietuvos mokslo premijos. Jas šiemet pelnė mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gy...

Darbuotojų lūkestis pirmiausiai yra adekvatus atlyginimas, tačiau yra ir kitų dalykų, galinčių priversti darbdavius susimąstyti, „Žinių radijui“ sakė verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ partnerė ir įsitraukimo sprendimų vadovė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė.   „Svarbu ne tik atlyginimo adekvatumas ir tam tikras žmonių iniciatyvumo skatinimas, atsižvelgimas į jų požiūrius, poreikius.

Vyriausybei nusprendus ieškoti papildomų 7 mln. eurų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti, Lietuvos studentų studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikisi, jog Švietimo ir mokslo ministerija laikysis susitarimų dėl aukštojo mokslo ir nemažins jam skirtų asignavimų. „Tai, jog ministerija aiškiai nepasako, iš kurių sričių bus ieškomi ir surandami tie papildomi milijonai, skatina sunerimti.

Studentai sunerimę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos planų skirti 6 mln. eurų mokytojų algų kėlimui. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad staiga atrasti ir švietimo ir mokslo ministrės mokytojams žadami pinigai gali būti tie patys, kurie buvo paskirti kompensacijoms dėl nevykusios rotacijos išmokėti ar studijų kokybei gerinti.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė užsiminė apie galimybę trauktis iš posto, jei Vyriausybė neras streikuojančių pedagogų prašomų papildomų 7 mln. eurų. „Jeigu mūsų Vyriausybė nepalaiko šveitimo, nepalaiko mokytojų, (…) tai palaukit, tai ką aš čia turiu daryt dabar? Manau, kad su tokia Vyriausybe man tiesiog nepakeliui. Ateina ministrai, išeina – nei pirma, nei paskutinė, jeigu ką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo ministrė.

Pirmadienį,12 val. duomenimis, streikas vyksta 150 švietimo įstaigų. Palyginti su vasario 26 d., streiką nutraukė 21 švietimo įstaigos pedagogai, prisidėjo 5 įstaigų pedagogai. Streike dalyvaujančiose įstaigose streikuoja apie 3650 pedagogų, tai 620 mažiau nei vasario 26 d. (4270). Streikas vyksta 36 savivaldybių švietimo įstaigose. Daugiausia streikuojančių švietimo įstaigų yra Telšių rajone: prie streiko prisijungė daugiau kaip pusės (55 proc.) rajono švietimo įstaigų pedagogai.

Abiturientai skaičiuoja paskutines šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Tačiau daugeliui tikru galvos skausmu tampa ne tik klausimas, kuriuos egzaminus pasirinkti, kaip jiems pasiruošti ir gerai išlaikyti, bet ir lemtingasis klausimas – kur stoti? „Visai kitaip formuluočiau šią dilemą ir tada galvos skausmo būtų kur kas mažiau. Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą kur stoti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia esanti susirūpinusi dėl vykstančio pedagogų streiko ir dėl grėsmės vaiko teisei į mokslą. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nepaneigdama konstitucinės pedagogų, ginančių savo ekonominius ir socialinius interesus, teisės streikuoti, reiškia susirūpinimą susidariusia padėtimi dėl vykstančio pedagogų streiko ir jo poveikio vaiko teisės į mokslą įgyvendinimui“, – teigiama E.Žiobienės pareiškime.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos pedagogai vasario 25 d. organizuoja akciją, kuria kviečia valdžią atkreipti dėmesį į avarinę švietimo padėtį, o kolegas – jungtis prie streiko. Jos metu mokytojai dėvės šviesą atspindinčias liemenes, o įėjimas į mokyklą bei jos langai bus papuošti avariniais trikampio ženklais. „Norime atkreipti visų, pirmiausia – Vyriausybės, dėmesį į tai, kad švietimas turi labai daug problemų, tačiau jos nesprendžiamos.

Praeitą savaitę vykusios studijų mugės metu švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pareiškė, kad šių metų priėmimo metu planuojama 50 proc. didinti studijų vietų skaičių stojantiesiems į informacinių technologijų specialybes. Drauge jis paminėjo, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai esą svarbūs, tačiau abiturientai turėtų rinktis perspektyvias ir darbo vietas garantuojančias specialybes. Taip pat paragino rūpintis gimstamumu.

Ketvirtadienį paskelbta, kad mokslininkams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacines bangas iš besijungiančių juodųjų skylių. Iki šiolniekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai. Apie atradimą pranešė Pažangios lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorijos LIGO vadovas Davidas Reitze'as. "Iki šiol buvome kurti visatai. Šiandien mes pirmą kartą išgirdome gravitacines bangas", - sakė D. Reitze'as, rašo abcnews.go.com.

Keletą kartų per metus naktį vanduo įgauna ypatingų, gydomųjų galių. Tokia žinia nuvilnijo viešojoje erdvėje. Sausio vidury žmonės buvo raginami jei ne maudytis, tai bent prisisemti to ypatingojo vandens ir po truputėlį jį gerti. Tikinama, kad vanduo taps ypatingas ir vasario vidury.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nori paskatinti mokslininkus kurti lietuviškus mokslo terminus - tam siūloma terminų žodynus pripažinti mokslo produkcija, o nusipelniusius mokslininkus įvertinti apdovanojimu. Pasak VLKK vadovės Daivos Vaišnienės, nepaskatinus mokslininkų kurti lietuviškos terminijos lietuvių kalba ilgainiui gali pasitraukti iš mokslo srities.

Mokslo metai įsibėgėjo - ilgai netrukus, po didžiųjų metų švenčių, moksleiviai susirūpins asmeniniais pusmečio rezultatais. O ar į savo atliktą darbą kritiškai pasižiūrės patys pedagogai? „Šių dienų mokytojas turi būti reiklus pats sau. Jis turi būti ir klasės lyderis, ir draugas, ir gelbėtojas, ir padėjėjas“, - įsitikinusi pedagogė Virginija Birenienė.

Klaipėdos licėjaus mokinys Dovydas Drakšas aštuonis kartus dalyvavo tarptautinėse olimpiadose, ir iš visų jų parsivežė po medalį. Dabar jaunuolis jau studijuoja gamtos mokslus Kembridžo universitete ir džiaugiasi, kad viskas yra taip, kaip tikėjosi. Gabus jaunuolis sako vien tik prie knygų nekirmijantis: spėja ir pasportuoti, ir pagroti, ir paskaityti grožinę literatūrą. „Pirmojoje respublikinėje olimpiadoje sudalyvavau, kai buvau septintoje klasėje.

Mantas Karanauskas jau trečius metus dirba Vilniaus Balsių progimnazijoje geografijos mokytoju. Jaunas pedagogas siekia būti ne tik savo srities specialistu, bet ir draugu mokiniui. Pats didžiausias jo autoritetas – anglų kalbos mokytoja dirbanti mama. Pasak Manto būti geru mokytoju vien noro neužtenka, o pedagogų rengimu turėtų rūpintis universitetas, turintis gilias tradicijas, ilgametės patirties, puikių dėstytojų ir materialinę bazę.

„Thermo Fisher Scientific“ – didžiausia pasaulyje kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui, – šiandien atidarė naujas gamybos laboratorijas Vilniuje (Graičiūno g. 8). Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir kiti garbūs svečiai. 1700 kv. m ploto gamybos patalpose įrengtos naujos laboratorijos, skirtos „Dynabeads“ magnetinių dalelių, naudojamų imunoterapijos tyrimams, gamybai.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. klasės krepšelio metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves iš visų, kurios pareiškė tokį norą, atrinko Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija menkinti vadybos mokslus, jaunimui, abiturientams formuoti nuomonę, kad šios srities specialistai nelabai reikalingi, šį darbą gali atlikti beveik bet kas, todėl studijuoti vadybą nerekomenduojama. Tokius signalus siunčia kai kurie Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija pritaria tam, ženkliai mažinama šios studijų krypties finansavimą.

Kaip tik šiandien Pietų Korėjoje vyksta egzaminai, po kurių moksleiviai stos į aukštąsias mokyklas. Moksleiviai prieš egzaminus labai jaudinasi, todėl prie mokyklų susirenka ištisos jaunesnių moksleivių palaikymo komandos su transparantais ir būgnais. O vaikų tėvai egzaminams taip pat ruošiasi.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pranešė siūlanti nuo kitų metų rugsėjo 24 procentais didinti skatinamąsias stipendijas studentams. „Siekiame didinti skatinamąsias stipendijas. Socialiniams partneriams ir Vyriausybei pritarus mūsų siūlymui, lėšos skatinamosioms stipendijoms kiltų ketvirtadaliu", – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Į studijų krepšelį įskaičiuota studentų skatinimui skiriama suma kiltų nuo 95 iki 117,8 eurų metams.

Kai perkate žuvį, ar kada pagalvojote, kur ji užauginta ar kas ją išskrodė? Siūlome susipažinti su nauja įdomia specialybe: Šilutės žemės ūkio mokykloje galima mokytis žuvininkystės amato. Iki šiol tokių specialistų niekas neruošė. Šalyje dar labai mažai įmonių, auginančių žuvį uždaroje cirkuliacinėje sistemoje, o žuvies poreikis vis auga.  Šilutės žemės ūkio mokykla visiškai naują centrą įrengė senose dirbtuvėse.

Panašu, kad heteroseksualių moterų, iš tikrųjų... nėra. Essekso Psichologijos Universiteto mokslininkai nustatė, kad bemaž kiekviena moteris susijaudina, stebėdama kitas seksualias savo lyties atstoves. Gydytojo Gerulfo Riegero tyrime dalyvavo 345 moterys. Visoms buvo rodomi filmai su nuogais vyrais ir moterimis, tiriant žiūrovių reakcijas. Rezultatai parodė labai įdomią tendenciją. 82 proc. moterų lygiai tiek pat jaudino ir vyrai, ir moterys pagrindiniame vaidmenyje.

Britų mokslininkų tyrimai parodė, kad vos vienas abstinencijos mėnuo gali pagerinti sveikatos būklę ir savijautą. Pacientai, kurie sutiko keturioms savaitėms atsisakyti alkoholio, parodė daug geresnius rezultatus, tikina tyrimą atlikę mokslininkai iš University College London. Eksperimento dalyviai ne tik geriau miegojo, numetė svorio ir buvo geriau susikoncentravę, bet ir tapo mažiau paveikūs kepenų ligoms.

Siūloma sunkinti patekimą į universitetus ir kolegijas reikalaujant bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino net ir iš tų, kurie sutinka mokėti už mokslą savo lėšomis. Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Seimui svarstyti artimiausius metu teiks prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pokyčių reikalauja esame situacija Parengti pataisas paskatino šiandieninė situacija, kai į aukštąsias mokyklas įstoja prastai studijoms pasirengę abiturientai.