mokslas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mokslas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mokslas“.
Žilvinas Šilėnas. Šiaurės Korėja, Kuba ir studentų paskyrimai į provinciją
Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.
Saulius Skvernelis: regionuose turi likti aukštasis mokslas
Lietuvos regionuose turi išlikti kokybiškas aukštasis mokslas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad turi būti išlaikytos neefektyviai dirbančios esamos aukštosios mokyklos, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Universitetinės studijos regionuose, tame tarpe ir Šiauliuose, išliks – mes kalbame apie tai, kad jos turėtų būti visiškai kitokios kokybės.
Ką galima rasti sostinės bendrabučiuose? Šios nuotraukos sugėdytų bet kurį
Niekas nepaneigs, kad studentų gyvenimas yra labai linksmas ir kupinas iššūkių, tačiau kartais linksmybės gali užsitęsti kiek per ilgai. Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas.
Premjeras paskelbė, kiek Lietuvoje turėtų likti universitetų
Lietuvoje turėtų likti iki penkių valstybinių universitetų. Trečiadienį tai paskelbė premjeras Saulius Skvernelis, kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Vyriausybėje žurnalistams pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką.
Neginčijamas teismo sprendimas suduos smūgį religinėms dogmoms
Šveicarija iškovojo pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris pripažino šalies teisę musulmonų tėvų vaikams lankyti mišrių vaikų grupių plaukimo pamokas. Šalies ir municipalinei valdžiai šis teismo sprendimas suteiks precedentą imtis „bendros mokymo tvarkos“ ir leis „sėkmingai integruoti“ vaikus į visuomenę. EŽTT pripažino, kad šiuo atveju yra kišamasi į religinę laisvę, tačiau atsisakė patvirtinti nuostatą, kad tuo buvo pažeidžiamos islamą išpažįstančių tėvų religinės teisės.
Tai bus amžiaus reginys: astronomai pasidalijo prognoze dėl kosminės katastrofos
Astronomų komanda išsakė drąsią prognozę: 2022-aisiais (± 1 metai), susijungs ir sprogs pora žvaigždžių, trumpam tapdama vienu iš ryškiausių dangaus objektų – Gulbės žvaigždyne esančios žvaigždės ryškis padidės 10 000 kartų. Tokių kosminių katastrofų tikslų laiką prognozuoti sunku, bet šios žvaigždės jau šoka gerai dokumentuotą mirties šokį, neišvengiamai pasibaigsiantį per kelis metus, sako jie.
Mokslininkai sukūrė skaičiuoklę, kuri atskleis jūsų mirties datą
Vilniuje pas anūkę gyvenančiai poniai Aleksandrai jau 100 metų. Aštraus proto ir puikios atminties moteris neseniai eidama suklupo ir susimušė šoną, tad dabar daugiau laiko praleidžia lovoje. Prisimindama savo gyvenimą šimtametė net susigraudina. Moteriai teko ir jaunesnįjį sūnų palaidoti – žaibas nutrenkė. Tačiau moteris nusišluosto ašaras ir su optimizmu balse pasakoja toliau.
Postuose užsisėdėjusių mokyklų direktorių laukia permainos
Į Valdovų rūmus susirinkę gabiausi šalies moksleiviai ne tik džiaugiasi puikiais rezultatais tarptautinėse olimpiadose, bet ir kelia jiems svarbius klausimus. Dvyliktokai sako žino ne vieną istoriją, kaip mokykloms direktoriai vadovauja kone iki gyvos galvos. Mokyklų bendruomenes vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės. Tai ir piktnaudžiavimas padėtimi, neskaidriai valdomos lėšos, neadekvačios bausmės moksleiviams.
Nepatikėsite sužinoję: žmogaus kūne atrastas naujas organas
Žmogaus kūnas ilgą laiką mokslininkams buvo tikra paslaptis. O štai šiomis dienomis paskelbta naujiena sukėlė tikrą sumaištį ne tik medicinoje, bet ir užsienio spaudoje. Mokslininkai paskelbė apie atrastą naują organą žmogaus kūne, kurį aptiko virškinimo sistemoje, rašoma „The Independent“, kuris cituoja „Science Alert“. Tiesa, kol kas nėra žinoma, kokia šio organo funkcija. Tikimasi, kad tolimesni tyrimai padės tai išsiaiškinti.
Mokyklos vartus šturmuojantys tėvai išgyvena sunkiausią laikotarpį
Sovietmečiu – eilės prie maisto, šiais laikais – prie mokslo. Kol vaikai atostogauja, mokyklas šturmuoja tėvai. Bent jau uostamiestyje. Mat prasidėjus priėmimui, mamos ir tėčiai į gyvą eilę stojo jau nuo nakties. Pasirodo, kad ir tokios kančios vietos norimoje ugdymo įstaigoje dar negarantuoja. Šiandien – pirmoji registracijos į mokyklas diena Uostamiestyje, o kad patektų į norimą, tėčiai ir mamos eilėse dar prie užrakintų durų stoviniuoja nuo 3 valandos nakties. Ir ne tik prie šios mokyklos.
REKLAMA
REKLAMA
Ministrė detaliai papasakojo, kaip keisis mokytojų atlyginimai
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija kartu su profsąjungomis prakalbo apie iki kovo mėnesio žadamą parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį. „Esame įsipareigoję iki kovo mėnesio kartu parengti etatinio apmokėjimo modelį“, - žurnalistams pirmadienį po susitikimo su švietimo profesinių sąjungų vadovais sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Lenkijos mokslininkei – Palangos garbės pilietės titulas
Lenkijos mokslininkei, buvusiai šios šalies kultūros ministrei Malgorzatai Omilanowskai suteiktas Palangos garbės pilietės vardas. Taip Lenkijos mokslininkė, kultūros istorikė, Palangos miesto istorijos tyrinėtoja, profesorė, habilituota daktarė įvertinta už ypatingus nuopelnus Palangos miestui bei jo vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, veiklą mokslo bei kultūros srityje. Sprendimą M.Omilanowskai suteikti Palangos garbės pilietės vardą ketvirtadienį priėmė kurorto savivaldybės taryba.
Mokslininkai: menininkų darbuose atsispindi jų ligų užuomazgos
Teptukų potepiai paveiksluose gali padėti anksti diagnozuoti neurodegenaracines ligas, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai, ištyrę tokių garsių šiomis ligomis sirgusių menininkų kaip Salvadoras Dali ar Willemas de Kooningas darbus. Jų tyrimo išvados paremtos 2092 darbų analize. Tarp jų buvo dviejų Parkinsono liga sirgusių pasaulinio garso menininkų S.Dali ir Norvalo Morrisseau (Norvalio Morisjė), bei dviejų dailininkų , W.de Kooningo bei Jameso Brookso, kurie kentėjo nuo Alzheimerio, paveikslai.
Studijų krepšeliai nevalstybinėms aukštosioms mokykloms bus išimtis
Nevalstybinės aukštosios mokyklos laisvai nebegaus valstybės biudžeto lėšų studijų kainai. Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato pagal Seimo birželį priimą Mokslo ir studijų įstatymą atitinkamai pakoreguoti poįstatyminius teisės aktus. Anot Vyriausybės kanceliarijos rengtos pažymos, pagal įstatymą nebelieka teisinio pagrindo numatyti ir skirti valstybės biudžeto lėšų studijų kainai apmokėti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje.
Aukštąjį mokslą reformuos per tris mėnesius
Aukštojo mokslo tinklo pertvarka bus numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, tai padaryti reikia per tris mėnesius, sako būsimus pasikeitimus su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu aptarusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Aptarėme bendrą darbą, viziją dėl aukštojo mokslo tinklo.
Lektorius Vaidas Arvasevičius: kaip tėvai atima iš vaikų galimybę susimauti
Tėvai, stengdamiesi kuo geriau atitikti mokyklos sistemos reikalavimus ir bandydami vaikams padėti kuo geriau išgyventi toje sistemoje, atima iš vaikų esminį bruožą – gebėjimą atsakyti už savo veiksmus. Taip sako šeimos santykių ekspertas, pozityviosios tėvystės konsultantas Vaidas Arvasevičius. „Mokykla tėvelių kaltinama, kad neišmoko, nemotyvuoja, nesudomina vaikų, o kai kalbuosi su mokytojais, jie sako, kad yra tos pačios sistemos įkaitai: jie norėtų dirbti kitaip, tačiau negali.
„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?
Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Pirmasis toks radinys per visą mokslo istoriją: gintare įstrigusi dizonauro uodega
Gruodžio 8 dieną žurnale Current Biology pranešta apie gintaro gabalėlyje rastą išlikusią 99 milijonų metų amžiaus dinozauro uodegą su kaulais, minkštaisiais audiniais ir netgi plunksnomis. Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.
LLHL C grupėje trys žaidėjai varžysis dėl vietos finale
Tęsiasi Logitech Lietuvos Hearthstone lygos mūšiai dėl vietų finale. Sužaidus visas kovas C grupėje paaiškėjo tik vienas finalininkas, likę trys kovotojai surinkę vienodą taškų skaičių susirems papildomose kovose. Vieninteliu žaidėju C grupėje nepatyrusiu pralaimėjimo ir užsitikrinusiu vietą finale, po dviejų sekmadieninių Hearthstone maratonų, tapo „Ignas“. Jis jau gali lengviau atsikvėpti ir laukti finalo.
Penkiems užsienio lietuviams bus įteiktos mokslo premijos
Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje Vilniuje vyks dešimtoji mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo ceremonija. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skirtos penkios premijos.
Patvirtino svarbų mokslui susijungimą
Rusijos erdvėlaivis „Soyuz“ šeštadienį atvyko į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir atgabeno tris astronautus: europietį, rusą ir amerikietę, kurie dirbs šioje orbitinėje stotyje pusę metų. „Susijungimas patvirtintas“, – pranešė NASA komentatorius, kai erdvėlaivis susijungė su TKS 21 val. 58 min. Grinvičo (23 val 58 min. Lietuvos) laiku; tuo metu vaizdą tiesiogiai rodė NASA televizija.
Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena
Ketvirtadienį Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas. Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.
Pavojus pasauliui: mūsų link skrieja supermasyvi juodoji skylė
Supermasyvios juodosios skylės dažniausiai randamos savo galaktikų centruose. Kartais, kai jos yra besijungiančiose galaktikose, gali būti ir ne centre, bet keliauti jo link. O dabar, beieškant tokių susijungiančiose galaktikose esančių juodųjų skylių porų, aptikta viena supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš galaktikos.
ŠMM skyrė premijas penkiems lietuvių kilmės mokslininkams
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė penkiems lietuvių kilmės užsieniečiams ir Lietuvos pilietybę turintiems mokslininkams skyrė mokslo premijas.
Lietuvos rektoriai pasipiktino: valstybė per daug reguliuoja
Valstybė siekia pernelyg kontroliuoti akademinę universitetų veiklą, mano rektoriai, praėjusią savaitę aptarę Mokslo ir studijų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų projektus. Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, turėtų būti diskutuojama, kokią atsakomybę už universitetų veiklą turėtų prisiimti valstybė, o kokią – pati aukštoji mokykla.
Vilniaus centre rengiamas mokslininkų piketas
Kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė spalio 28 d. 12–14 val. rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalaujama, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti. Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti.
„Panasonic“ ES-LT2N barzdaskutė – komfortiškas skutimosi procesas
Kalbant apie barzdaskutę „Panasonic“ ES-LT2N tikslinga pirmiausia paminėti tris esminius ją apibūdinančius aspektus: 1) šiuolaikinis, modernus dizainas; 2) šią sritį puikiai išmanančių japonų technologijos švelniam ir tiksliam skutimui; 3) ergonomika ir galimybė skusti tiek sausu, tiek šlapiu būdu. O dabar apie viską iš eilės... Dizainas ir konstrukcija Dėl „Panasonic“ ES-LT2N formos paėmus barzdaskutę į ranką balansas per daug neperkeliamas žemyn, todėl skutantis ranka nepavargsta.
„Panasonic“ ES-ED96 moteriško epiliatoriaus su priedais rinkinio apžvalga
Apžvelkime detaliau moterišką epiliatorių „Panasonic“ ES-ED96 su gausiu, net 8 priedu, rinkiniu. Dizainas, konstrukcija. Paėmus į rankas iš karto galime pastebėti, kad rankoje laikome kokybišką gaminį. Pati forma padaryta taip, kad būtų patogu laikyti delne ar bet kokiu kampu prižiūrint savo kūną. Kuo šis epiliatorius ypatingas? Pirma, ką pastebėsime, tai platesnė, nei įprasta, 60 laipsnių paslanki galvutė su net 48 plaukų šalinimo diskais-pincetais.
Trumpa „Panasonic“ EW-DJ40 burnos irigitoriaus apžvalga
Žmonės nuo seniausių laikų ieško priemonių kaip efektyviau prižiūrėti savo dantis. Vienas iš tokių šiuolaikinių priemonių yra burnos irigitorius. Kada irigatorius reikalingas: - norint pasiekti efektyvesnę burnos higieną po išvalymo su dantų šepetuku. Irigatorius taip pat efektyviai išvalo tarpdančius kaip ir tarpdančių siūlas ir tai atlikti užtenka iki, apie 1 minutės; - dantų priežiūros profilaktikai, nes irigatorius ne tik pašalina apnašas, bet ir gerina dantenų kraujotaką jas masažuojant.
Pristatyti vieni pirmųjų virtualios realybės akiniai
Sony PlayStation VR - ilgai laukti, vieni pirmųjų Lietuvos rinkoje pasirodę profesionalūs virtualios realybės akiniai. Pigiausi, sunkiausi ir patogiausi iš konkurentų, taip būtų galima apibūdinti apčiuopiamus šių akinių ypatumus. Visa kita - paprasta - gausybę emocijų ir radikaliai kitokią žaidimų patirtį dovanojantis prietaisas. Panašu, kad skeptiškai į šią technologiją žiūri tik tie, kurie jos dar nebandė.
Kinija ėmėsi neįprasto grandiozinio projekto
Kinija pirmadienį pasiuntė į orbitą erdvėlaivį su dviejų žmonių įgula, susijungsiantį su eksperimentine kosmine stotimi per maždaug 30 dienų misiją. Šis skrydis yra viena iš parengiamųjų operacijų, Pekinui ruošiantis po šešerių metų pradėti naudoti visavertę orbitinę stotį. Misijos „Shenzhou 11“ raketa „Long March-2F“ pakilo 7 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš Džiučiuano palydovų leidimo centro Gobio dykumos pakraštyje Kinijos šiaurėje.
Pamatykite karo mokyklą iš vidaus: paviešino siaubingas nuotraukas
Nepaisant tarptautinių susitarimų, pavojus karo zonose esančiose mokyklose vis dar išlieka. Svarbiausias klausimas - tas pats: koks pavojus gresia tose mokyklose gyvenančių moksleivių? 2015 metais daugiau nei 50 tūkstančių žmonių pasirašė Saugių mokyklų deklaraciją, kuri bent jau teoriškai turėtų prisidėti prie to, kad sumažintų karinių konfliktų vystymąsi šalia mokyklų ar bet kokių kitų mokymosi įstaigų.
Studentai turėtų sukrusti: laukiantys pokyčiai patiks ne visiems
Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo. Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija. „Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, - BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
Kauno „Mokslo salos“ konkursą laimėjo architektai iš Ispanijos
Kaune penktadienį paskelbti Nemuno saloje planuojamo statyti Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ architektūrinio konkurso laimėtojai. Pirmoji vieta atiteko Ispanijos ir Australijos architektų studijai „SMAR Architecture studio“, pristačiusiai projektą „Sun never sets for science“. „Jis buvo vieningai atrinktas komisijos. Jis paremtas patirtimi, o koncepcija yra įkvepianti“, – apie pirmosios vietos projektą sakė komisijai vadovavęs Malcolmas Readingas.
Mokslininkai paaiškino, kas yra kasdienė kančia
Būtinybė kasdien keltis ir dirbti nuo devintos valandos yra labiausiai paplitusi kankinimo forma šiuolaikinėje visuomenėje, teigiama Oksfordo universiteto profesoriaus Paulo Kelley (Paul Kelio) atlikto tyrimo išvadose. Jo teigimu, toks grafikas visiškai neatitinka žmogaus organizmo biologinių ciklų, kurie lemia smegenų aktyvumą ir energiją, o taip pat hormonų gamybą.
Švietimui ir mokslui – naujas dėmesys
Vyriausybė nurodė Švietimo ir mokslo ministerijai patobulinti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą. „Klausimas grąžintas ministerijai, buvo tokia nuomonė, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas biudžetas. Sutartis gal ir tiktų, tik be finansinės išraiškos“, - BNS sakė Vyriausybės pasitarime vietoje atostogaujančios ministrės Audronės Pitrėnienės dalyvavusi viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Atkirto griežtai: tėvams jokių rinkliavų negali būti
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad lėšos vadovėliams numatytos mokinio krepšelyje, todėl jiems papildomų rinkliavų neturi vykti. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais.
Ar vis dar esame lazerių šalis?
Kai viešint užsienyje kas paklaus, kuo garsi Lietuva, galime drąsiai teigti, kad esame lazerių šalis. Ir nė kiek nesumeluosime. Lazerių pramonė – sritis, kurioje, pasak doc. dr. Miko Vengrio, esame tikrai nemažai pasiekę lyginant su tokiomis išsivysčiusiomis šalimis kaip JAV, Kinija, Vokietija ir kitos. Galima neabejoti, kad tarp lyderių ir liksime – šios pramonės šakos pardavimai tik auga, daugėja ir lazerius gaminančių įmonių.
Iššūkis užvaldė internetą: ar sugebėsite „nulaužti šį kodą“?
„YouTube“ svetainėje, mokslo entuziastams skirtame kanale „Maths Doctor“ yra nuolat talpinami trumpi galvosūkiai bei užduotys. Neseniai čia buvo įdėtas gana įdomus „kodo nulaužimo“ iššūkis. „Pats slapčiausias kodas“ yra skaičių serija, nuosekliai surašyta į eilutes. Šios užduoties tikslas – „nulaužti kodą“, tai yra nustatyti, kokie skaičiai sudarys paskutinę eilutę. Nieko nesugalvojate? Nenusiminkite. Galvosūkio sprendimas reikalauja šiek tiek netradicinio mąstymo... tikrai suprasite.
Prezidentė pasidalijo savo vaikystės nuotrauka
Rugsėjo 1-osios šventė svarbi kiekvienam žmogui. Prezidentė Dalia Grybauskaitė socialiniame tinkle su tūkstančiais žmonių pasidalijo savo vaikystės nuotrauka. „Prisiminiau...Ir aš pirmokė buvau :)“, - po nuotrauka rašoma prezidentės socialinio tinklo paskyroje. Primename, kad ketvirtadienį mokyklos duris pravers daugiau kaip 30 tūkst. pirmokų - keliais šimtais daugiau nei pernai. Visgi bendras mokinių skaičius šalyje toliau mažėja - šiemet naujus mokslo metus pradės per 328 tūkst.
Šarūnas Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika skatina emigraciją?
Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkimų kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.
Šalies vadovai pasakė, ko tikisi iš besimokančiųjų
Šalies vadovai sveikindami Rugsėjo 1-osios proga kviečia mokslą grįsti vertybėmis, besimokančius – tapti laisvai mąstančiomis ir pilietiškomis asmenybėmis. Savo sveikinime prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ši diena atneša naujų galimybių pradžią – mokinius ir jų mokytojus pasitinka dar vieni įdomūs savo ir visos Lietuvos ateities kūrimo metai. „Jūsų laukia atradimų ir įspūdžių kupina kelionė per mokslo ir žinių pasaulį, įkvepianti pažintis su mūsų valstybe, jos istorija ir kultūra.
Rūta Vainienė: rugsėjo pirmosios nepaguoda
Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms.
Lietuviškose mokyklose Lenkijoje mokslo metus pradės 500 moksleivių
Lenkijoje esančiose lietuviškose mokyklose rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradės apie 500 moksleivių – maždaug dešimtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktorius Jonas Vydra BNS sakė, kad pernai į rugsėjo 1-ąją atvyko beveik 320 mokinių, o šiemet naujuosius mokslo metus mokykla pasitiks su mažiau nei 300 moksleivių, iš jų 18 – pirmokai. Mokykloje ir gimnazijoje dirba 50 mokytojų, 47 iš jų – lietuviai.
Nerimsta aistros dėl lytiškumo ugdymo programos
Nerimsta aistros dėl lytiškumo ugdymo programos. Į paskutinį posėdį šiandien rinkosi ją kurianti darbo grupė. O žmogaus teisių aktyvistai susirinko į protestą – esą valdžiai „perdegė lemputė protuose“, nes dalis punktų įrašyta pataikaujant Bažnyčiai. Ši ragina paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių, nors realybė visai kitokia. Paauglės Lietuvoje gimdo triskart dažniau nei Vakarų Europoje, taigi, pasak aktyvistų, mokiniams reikia aiškinti apie kontracepciją, o ne susilaikymą.
Su teisės diplomu tiesiai į Darbo biržą: socialinės garantijos suteikiamos, o darbas?
Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.
Karaliaučiaus lietuviai norėtų lietuviškos mokyklos
Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bus svarstoma galimybė Rusijos Karaliaučiaus srityje įkurti lietuvišką mokyklą. Ministrė susitiks su Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės atstovais aptarti tokią galimybę. ŠMM informavo BNS, kad pradinės mokyklos steigimą šiaurinėje Karaliaučiaus dalyje inicijuoja ten gyvenantys lietuviai. Greta reikėtų įkurti bendrabutį.
Ministrė prakalbo apie tai, kaip keisis egzaminų vertinimas
Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktore Saule Vingeliene bei matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų pirmininkėmis aptarti šių egzaminų vertinimą. Nuspręsta koreguoti valstybinių brandos egzaminų vertintojų funkcijas, įpareigojant juos pranešti apie pastebėtus pažeidimus, taip pat stiprinti vertintojų atsakomybę už parašytus įvertinimus.
Čia tai bent! Karvių šlapime aptiko aukso
Mokslininkai karvių šlapime rado aukso. Ir jį galima išgryninti cheminiu būdu. Neįtikėtinas atradimas padarytas Indijoje, kur karvės laikomos šventu gyvūnu. Mokslininkai aukso rado ne atsitiktiniuose šlapimo mėginiuose, o visuose, paimtuose iš skirtingų vietinės rūšies karvių. Vakarų Indijos žemės ūkio universiteto biotechnologijų departamento mokslininkai ištyrė net pusę tūkstančio čia šventomis laikomų karvių šlapimo mėginių: ir veršelių, ir veršingų karvių, ir jau net nebeduodančių pieno.
Naujas Mokslo ir studijų įstatymas: įtvirtintos studijos valstybės užsakymu
Seimas trečiadienį priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 67, keturi buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.