mokslas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mokslas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mokslas“.
Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla
Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla, sako jo rektorius Donatas Jurgaitis. „Mes labai norėtume, (...) kad Šiaulių universitetas ten, kur jis stiprus, tose srityse jis išliktų ne kaip universitetas, o kaip specializuotas universitetas, kurio pavadinime galėtų būti ir žodis „akademija“ ar kitoks žodis, o tose srityse, kurios pas mus yra silpnos, jas sustiprinti galėtume įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos universitetais“, - BNS antradienį sakė unive...
Reformą koalicijai pristačiusi ministrė: nė vienas universitetas nėra uždaromas
Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai nė vienas universitetas nebus uždaromas, sako pirmadienį reformą valdančiajai koalicijai pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tinklo pertvarka yra fragmentuoto potencialo sutelkimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valdymą, siekiant užtikrinti resursų sutelkimą, ypatingai mokslinių tyrimų srityje, kur šiandien turime daug mažų, fragmentuotų grupių“, - žurnalistams Seime sakė ministrė.
Paskelbė, kiek Lietuvoje turėtų likti universitetų
Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šiol aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Pristatys, kaip keisis universitetai
Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės nariai antradienį pristatys parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Grupės nariai antradienį rengia spaudos konferenciją. Kovo pradžioje premjeras darbo grupei pavedė parengti pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. S.Skvernelis yra išsakęs viltį, kad planui ministrų kabinetas pritars šios savaitės posėdyje trečiadienį. Galutinį sprendimą dėl universitetų tinklo turės priimti Seimas.
Prieš 50 metų ateitį nuspėjęs lietuvių profesorius atsakė, kaip įsivaizduoja 2067-ius
Profesorius, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas Laimutis Telksnys 1967-ųjų gruodžio pabaigoje buvo užkluptas kiek netikėto žurnalistų klausimo. „Kaip jūs įsivaizduojate 2017 metus?“ – prieš 50 metų L. Telksnio paklausė laikraščio „Tiesa“ žurnalistas. Nuo vaikystės technologijomis besidomintis jaunas mokslininkas nesutriko ir atsakė į šį klausimą. Kaip sako šiandien, tuomet pafantazavo ir, kaip ir buvo galima numanyti, viskas išsipildė su kaupu.
Mokslininkai pagaliau paaiškino 100 metų senumo „kruvinąją mįslę“
Praėjo net 106 metai nuo tada, kai australų geologas Griffithas Tayloras ledynuose atrado ryškiai raudonus krioklius, iš „Taylor“ ledyno tekančius į „Bonney“ ežerą. Ir pagaliau mokslininkams pavyko išsiaiškinti šiurpinančių Antarktidos „kruvinųjų krioklių“ paslaptį, rašo businessinsider.com.
Tarptautinė praktika: profesinis tobulėjimas ir kova su baimėmis
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentas Varun Murthy Tekpalli Srinivasa neseniai grįžo iš tarptautinės „Erasmus+“ praktikos Maltoje. Apskaitos ir audito magistrantūros programoje studijuojantis jaunuolis įmonėje „ML Components“, platinančioje elektronikos detales, buvo atsakingas už atlyginimų išmokėjimą darbuotojams ir buhalterinę įmonės apskaitą.
Ateities mokytojo profesija: kaip išlikti besikeičiančioje rinkoje?
XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo(si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.
Ekonomistė įvardijo priežastis, kodėl studijuoti mažesniuose Lietuvos miestuose apsimoka labiau
Stojimui į aukštąsias mokyklas artėjant septynmyliais žingsniais, abiturientams svarbu apsispręsti ne tik, kokią specialybę pasirinkti, bet ir kuriame Lietuvos mieste kurti savo ateitį. Ir nors iki šiol didžiausius pirmakursių srautus sutraukdavo karjeros aukštumas žadantys šalies didmiesčiai, pastaruoju metu ne mažiau konkurencingos aukštojo mokslo bei darbo rinkos perspektyvos atsiveria ir kituose, kiek mažesniuose, Lietuvos miestuose.
Valstybės kontrolė negailėjo kritikos e.sveikatos sistemoms
Valstybės kontrolė teigia, kad 2012–2015 metais vystant elektronines sveikatos sistemas trūko racionalaus požiūrio į finansavimą, o ją plėtojant toliau kartojamos šio laikotarpio klaidos. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad problemos paveldėtos iš ankstesnės valdžios, ir žada trūkumus taisyti. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2015–2025 metais į e.sveikatą planuojamos investicijos sudaro apie 28 mln. eurų, tačiau trūksta kriterijų, kaip bus vertinami rezultatai.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl mokslo metų ilginimo žada apsispręsti per mėnesį
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad sprendimas dėl mokslo metų ilginimo bus priimtas per mėnesį. „Manau, mėnesio bėgyje sprendimas bus“, – BNS paklausta apie mokslo metų trukmę antradienį sakė ministrė. Mokslo metrus ministrė siūlo ilginti 10–15 dienų. Pasak ministerijos, taip siekiama pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį. Kai kurios profesinės sąjungos šiai idėjai nepritaria.
Prasideda Nacionalinė bibliotekų savaitė
Pirmadienį iškilmėmis Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje prasidės 17-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šiemet ji atsigręžia į lankytoją, tardama jam: „#tuesibiblioteka“. Pirmadienį Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apdovanos geriausius praėjusių metų šalies bibliotekininkus. Geriausių bibliotekininkų vardai bibliotekų specialistams suteikiami už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius laimėjimus per praėjusius metus.
Mokslininkai kraustosi iš proto: atrastas „pragariškas“ niekada netirtas gyvūnas
Nors atrodo, kad pasaulį jau esame gerai ištyrinėję, gamta vis dar pateikia didelių staigmenų. Paskutinė iš jų – gigantiškas laivagraužis, priskiriamas gyvūnų karalystei, rašo BBC. Šis dvigeldžių moliuskų šeimai priklausantis ilgas ir juodas laivagraužis aptiktas Filipinuose. Tai pirmas kartas, kai mokslininkai tokius laivagraužius rado gyvus - iki šiol apie jų egzistavimą buvo tik numanoma. Taigi, nebuvo atlikta ir jokių tyrimų. Su kiautais atgabentą laivagraužį nebuvo lengva iškrapštyti.
Neapsikentę lietuviai pagaliau rėžė, ką mano apie mokslo metų ilginimą
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui ilginti mokslo metus nepritaria 63 proc. Lietuvos gyventojų, o tarp turinčių mokyklinio amžiaus vaikų nepritariančiųjų yra dar daugiau – 72 proc., rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Turi žinoti visi studentai: 5 patarimai, kaip mokytis
Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu.
Premjeras sukritikavo peikiančius mokslo metų ilginimą
Kritikuojantieji Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą ilginti mokslo metus yra linkę suprimityvinti šią idėją, sako Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Anot jo, mokslo metų ilginimas nėra tikslas savaime. Ilginant mokslo metus būtų siekiama tolygiau paskirstyti mokymosi krūvius, sudarant galimybes daugiau laiko skirti praktiniam, patrauklesniam švietimui. „Kalbame apie situaciją, kurią turime mokyklose – pasiekimai prastėja, daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens.
Pasaulinės turizmo tendencijos: ar Lietuva pasiruošusi?
„Dėl pritraukiamų pajamų srautų ir įtakos šalies įvaizdžiui, turizmo skatinimą prioritetu įsivardija beveik visos šalys. Visgi, pritraukti turistus, ypač mažoms šalims, nėra paprasta – vien oficialių traukos vietų aprašymų nepakanka. Vietinės iniciatyvos gali likti bevaisės, jei nepažinsime pasaulinių turizmo sektoriaus kaitos tendencijų“, – teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakultete viešėjęs Prahos Ekonomikos universiteto lektorius dr.
Moksliniams tyrimams – rekordinė suma
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį pristatys finansines galimybes Lietuvos mokslininkams vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus. Šią savaitę prasideda konkursinis projektas, skirtas aukšto lygio moksliniams tyrimams finansuoti, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Jam skiriama rekordinė suma – 49 mln. eurų iki 2021 metų. Paraiškas galės teikti šalies mokslininkai, mokslo institucijos, jas vertins tik tarptautiniai ekspertai.
Ar pilotai girdi keleivių plojimus lėktuvui nusileidus?
Vos tik lėktuvas paliečia žemę jo keleiviams dažnai norisi paploti. Kartais jie palaukia, kol pritils variklių ūžimas ir skrydžio palydovai pasakys paskutinę būtiną informaciją, o kartais keistai ploti pradeda tą pačią sekundę kai lėktuvas paliečia nusileidimo taką. Ką apie tai galvoja skrydžių palydovai? Ar pilotai girdi šiuos aplodismentus? Įprastai plojimai (ar net džiaugsmingi šūksniai) pasigirsdavo tik po sudėtingo nusileidimo, kuomet lėktuvą akivaizdžiai blaškė vėjas.
Neįtikėtinas proveržis – mokslininkai pradėjo auginti žmogaus širdies audinį špinatų lapuose
Šiais laikais mokslas stumiasi į priekį naudodamas naujausias technologijas. Naujiena apie organų gaminimą 3D spausdintuvu nebėra tokia jau netikėta - žmonės jau žino, kad laboratorijoje galima sukurti įvairias gyvų organizmų dalis. Visgi, šią naujieną jums norėsis išgirsti. Mokslininkai sugalvojo būdą kaip špinato lapuose užauginti žmogaus širdies audinį. Pasirodo, šis mums visiems gerai pažįstamas augalas tam puikiai tinka.
Kas nutinka žmogaus kūnui iš karto po mirties?
Bet kokios kalbos apie mirtį baugina žmones. Todėl nenuostabu, kad vos pagalvoję apie tai, kas gali nutikti po jos, iškart vejame tokias mintis tolyn. Australijos mokslininkas neurologas Cameronas Shaw atliko mokslinį tyrimą ir pagaliau gali atskleisti, kas nutinka 30 sekundžių iki žmogaus mirties. Tai labai trumpas momentas, tačiau daugeliui smalsu, kas gi tuomet vyksta? Neurologui teko pasitelkti sunkius tyrimus, kad tai išsiaiškintų.
Lietuvos mokslininkas sulaukė pripažinimo: gavo 2,5 mln. eurų dotaciją
Europos mokslo taryba skyrė 2,5 mln. eurų dotaciją Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui. Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą, pranešė VU. „Šie projektai nėra nutaikyti į praktinius tyrimus. Čia yra fundamentinių tyrimų konkursas ir visai nereikalaujama jokių praktinių rezultatų“, - pasakojo profesorius Saulius Klimašauskas.
Atskleidė, kur galėtų likti klasikiniai universitetai
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad po mokslo ir studijų institucijų pertvarkos savarankiški klasikiniai universitetai galėtų likti Vilniuje ir Kaune. „Natūralu, kad didieji universitetai, kurie veikia visose studijų ir mokslo kryptyse, gali koncentruotis Vilniuje ir Kaune“, - pirmadienio vakarą po pertvarkos planą rengiančios darbo grupės posėdžio BNS sakė ministrė.
Ministrė: kol kas neturėtų būti sprendžiama dėl LEU ir VDU jungimosi
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) jungtuvės šiuo metu neturėtų vykti - jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks dėl šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo diskutuojanti premjero sudaryta darbo grupė.
Spręs dėl valdančiųjų sumanymo pertvarkyti VRK
Seimas ketvirtadienio plenariniame posėdyje planuoja pradėti svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių parengtas įstatymų pataisas, numatančias Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pertvarkas. Įstatymų pataisų iniciatoriai teigia siekiantys labiau depolitizuoti šias institucijas. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis būtų panaikinta galimybė partijoms deleguoti savo atstovus į komisijos narius.
Mokslininkų žinia tapo sensacija: dėl šios ligos – 6 mln. žmonių mirčių kasmet
Potencialiai mirtinuose piltuvėltinklių vorų nuoduose esantys baltymai galėtų iki minimumo sumažinti žalą smegenims po patirto insulto, antradienį paskelbė Australijos mokslininkai. Dėl insulto kasmet pasaulyje miršta 6 mln. žmonių, o 5 mln. išgyvenusiųjų visam laikui lieka neįgalūs. Kvynslando universiteto ir Monasho universiteto mokslininkai paskelbė, kad vorų nuodai visuomet buvo gera medžiaga ieškant baltymų medicinai, nes jie evoliucionavo veikti vabzdžių nervų sistemas.
Sunkiai į priekį pajudėjus urėdijų pertvarkai jau rado kitą bėdą
Seime sunkiai į priekį pajudėjus urėdijų pertvarkai, premjeras Saulius Skvernelis prognozuoja, kad nebus lengva priimti ir švietimo, valstybės įmonių, kitas Vyriausybės siūlomas reformas. „Galima matyti, kad bus nelengvos visų grandžių švietimo reformos, mes kol kas kalbame apie aukštojo mokslo kokybės kompleksinį pokytį. Tas pokytis negalimas ir be tinklo konsolidavimo, ir be kartelės užkėlimo.
Universitetų pertvarkai ieško pagrindinio „variklio“
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai pirmiausia reformai turi ieškoti savų finansinių resursų, bet sako, jog galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto. „Kalbant apie aukštųjų mokyklų pertvarką, visų pirma turime žiūrėti į neišnaudotas galimybes sistemos viduje.
Dideliais krūviais nepatenkinti moksleiviai sulaukė žinios iš ministrės
Net prieš mokslo metų ilginimą pasisakantys moksleiviai sutinka, kad dabartiniai krūviai – per dideli, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Socialdemokratų frakcijos posėdyje antradienį pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę ministrė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laiko tarpą, tad sumažėtų apkrovos visų mokslo metų laikotarpiu.
Dėl universitetų jungimo laukia svarbi diena
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje renkasi darbo grupė, kuri svarstys, kaip optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą. „Tai yra pirmas posėdis, mes turime susitarti, kaip dirbsime, kokiais metodais, kokį rezultatą ir kokia forma pateiktime, visi turi susipažinti su visa esama situacija, su visais siūlymais“, – BNS penktadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Mokiniai sunerimo išgirdę, kad teks mokytis ilgiau
Švietimo ir mokslo ministrė mano, kad mokiniai per daug atostogauja. Nors ji tikina susirūpinusi, jog mūsų šalyje mokiniams užkraunama daugiausiai namų darbų Europos Sąjungoje, Jurgita Petrauskienė žada mokslo metus ilginti bent dviem savaitėmis. Šios sostinės gimnazijos koridoriuose jau kvepia pavasariu. Saulėtą popietę čia šurmuliuoja kuo tikriausia Kaziuko mugė. Kepinius ir įvairius rankdarbius bendramoksliams siūlantys pradinukai jau nekantrauja bėgti į kiemą ir džiaugtis atšilusiu oru.
Pasauliui iškilo netikėta grėsmė: iki 2050 metų – 10 milijonų mirčių kasmet
Mokslininkai ir gydytojai ir viso pasaulio skelbia išties grėsmingas žinias. Šiuo metu didėja grėsmė, dėl kurios gali mirti 10 milijonų žmonių per metus iki 2050 metų, rašoma portale „Busines Insider“. Atsparumas antibiotikams – išties didžiulė viso pasaulio problema, kuri liečia daug daugiau žmonių nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų.
Užkibsite ar ne – kokios spalvos, jūsų nuomone, yra figūros vidus?
Meskite žvilgsnį į keturis banguotus stačiakampius pateiktus paveikslėlyje ir pasakykite kokia jūsų nuomone yra jų vidaus spalva? Greičiausiai teigsite, jog šviesiai mėlyna. Klysite. Nes spalva balta. Pažiūrėkite į paveikslėlį iš labai arti, arba geriausia – uždenkite vienos figūros mėlynus kraštus popieriaus lakštais ir patys įsitikinsite. Šis fenomenas vadinamas akvarelės iliuzija. Jis pasireiškia kai baltas plotas įgauna blyškų jį supančių kraštinių spalvos atspalvį.
Universitetų pokyčiai bus matomi kitų metų biudžete
Mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas bus pateiktas gana greitai, ir jo pokyčiai jau bus matomi 2018 metų biudžete, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Manome, kad įvertinimas ir plano pateikimas turėtų įvykti pakankamai greitai, kad galėtume planuodami 2018 metų biudžetą numatyti investavimą į siūlymų įgyvendinimą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė.
Mokslininkai jau ne perspėja, o konstatuoja faktą: gamtinės katastrofos – garantuotos
Britų ir amerikiečių tyrėjai iš Readingo universiteto ištyrė pastarųjų 400 metų Saulės stebėjimus, palygino su naujausiais duomenimis ir priėjo prie išvados, kad stovime ant eilinio Saulės magnetinio aktyvumo minimumo slenksčio. Aktyvumo sumažėjimas bus didžiausias per pastaruosius šimtmečius. Universiteto svetainėje mokslininkai paskelbė specialų paaiškinimą, taip siekdami perspėti visuomenę, kad ji nedarytų skubotų išvadų apie Saulės aktyvumo įtaką globaliam atšilimui.
Mokslininkai prašo jūsų pagalbos: jūs galite padėti atrasti devintąją Saulės sistemos planetą
Šiais laikais kosmoso tyrimai remiasi kompiuteriai. Žmonėms jau nebereikia tyrinėti kiekvieno kadro ar patiems valandų valandas sėdėti prie į dangų nutaikyto teleskopo. Visgi, kartais kompiuteriniai algoritmai nepadeda ir reikia galybės pagalbininkų. Dabar ir jūs galite tiesiogiai prisidėti prie devintosios planetos paieškų. Mokslininkai sukūrė svetainę, kuri leidžia mokslo mėgėjams pabandyti paieškoti tolimų Saulės planetos kūnų, kurie iki šiol yra neatrasti.
„SpaceX“ raketa su kroviniu startavo iš istorinės aikštelės
Bendrovė „SpaceX“ sekmadienį dar kartą pabandė paleisti raketą iš istorinės NASA pakilimo aikštelės; startas buvo sėkmingas. Raketos „Falcon 9“, turinčios nuskraidinti kapsulę „Dragon“ į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), startas įvyko planuotu naujuoju laiku: 9 val. 38 min. vietos (16 val. 38 min.
Sensacija: mokslininkai atrado naują žemyną
Mokslininkai atrado dar vieną žemyną. Po daugiau nei pusšimtį metų trukusių tyrimų jie įrodė, kad Naujoji Zelandija ir Naujoji Kaledonija nėra salos, o tik po vandeniu plytinčio milžiniško žemyno viršūnėlės. 4.5 milijono kvadratinių kilometrų žemynas – beveik triskart didesnis už Australiją – driekiasi Ramiajame vandenyne. Tiesa, net 94 procentai jo – po vandeniu. Mokslininkai teigia, kad Naujoji Zelandija ir Naujoji Kaledonija nėra atskiros salos, o aukščiausios Zelandijos žemyno viršūnės.
Nepatikėsite sužinoję, kad visą gyvenimą miegojote neteisingai
Kone trečdaliui Vakarų pasaulio gyventojų pasireiškia miego sutrikimai. Vieni sunkiai užmiega, kiti viduryje nakties daug kartų prabunda, treti nepajėgia atsikelti ryte. Keliant klausimą kodėl taip yra, buvo atsigręžta į praeitį, o tada paaiškėjo, kad anksčiau mūsų miego įpročiai buvo visiškai kitokie. Gal dėl to atsirado ir miego problemos? Pasirodo, sąlyginai nesenai, per parą miegodavome ne vieną, bet du kartus, tačiau atitinkamai trumpiau.
Vilniaus ir Berlyno mokslininkams – Danijos premija
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier, dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų). Mokslininkai apdovanoti už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus, pranešė Vilniaus universitetas. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai. „Tai didžiulė garbė ir privilegija bei, žinoma, staigmena.
Prezidentės laukia susitikimas su studentais
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasveikins Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI) su gimtadieniu. Valstybės vadovė Prezidentūroje susitiks su šios aukštosios mokyklos studentais ir dėstytojais, siekdama parodyti dėmesį šiai vienai prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų.
TSPMI įsteigtas 1992 metų vasario 7 dieną. Jis vienas pirmųjų Baltijos šalyse ėmė plėtoti politikos mokslus.
Du Lietuvos universitetai vienija jėgas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovai pasirašė integracijos sutartį. Pagal ją, iki 2018-ųjų numatyta baigti šių aukštųjų mokyklų susijungimą. Sutartį pirmadienį pasirašė VDU ir LEU tarybų pirmininkai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei Henrikas Algirdas Juškevičius, taip pat abiejų universitetų rektoriai, Senatų vadovai.
Mokslų akademijoje bus paskelbti mokslo premijų laureatai
Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Vilniuje bus paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Šiais metais į septynias Lietuvos mokslo premijas pretenduoja 24 darbai, pranešė LMA. Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Parlamentarai kryžkelėje: ką daryti su GPM lengvata už mokslą?
Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.
Mokslininkai paaiškino, ką žmogus mato prieš mirtį
Knygose ir filmuose yra paplitusi idėja, kad žmogui prieš mirtį pro akis prabėga visas gyvenimas. Ir dabar tai jau ne vien fantastinė idėja, o ir moksliškai patvirtintas faktas. Vyriškis vos nežuvo, kai paslydo ir nukrito nuo krioklio. Ir jo teigimu, kritimo momentu jis „matė“ įvairius savo gyvenimo vaizdinius. Vyras išgyveno, nes jo broliui pavyko ji pagauti. Dabar vyriškis dalinasi šia savo siurrealistine patirtimi.
Studentai artimiausiu metu sulauks permainų
Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą nelikus vienos ar kitos aukštosios mokyklos, studentams bus suteikta galimybė baigti pasirinktą studijų programą kitame universitete ar kolegijoje, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Tikrai studijos, kurios yra reikalingos, išliks: jei jungsis aukštosios mokyklos, tai nereiškia, kad nebus rengiami tam tikrų sričių specialistai.
Tyrimas: „Brexit“ turės netikėtą reikšmę Lietuvai
Didžioji dalis Lietuvos įmonių neturėtų nukentėti, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), tačiau sumažėjo verslą plėsti norinčių įmonių, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES darys neigiamą poveikį finansinei būklei, dažniau nurodė didelės įmonės ir prekybos bendrovės. Be to, šįkart įmonių klausėme, kokią įtaką jos pajustų, jeigu sumažėtų ES paramos lėšų.
Suomijos žingsnis prilygsta revoliucijai: atsisako visų mokomųjų dalykų
Tuo metu, kai Lietuva vis dar trypčioja dėl esminių švietimo reformos pokyčių, suomiai imasi itin drastiškų veiksmų – siūlo atsisakyti visų mokomųjų dalykų mokyklose, rašoma brightside.com. Europoje į šios šalies švietimo pagrindus žvelgiama kaip į turinčius pačius aukščiausius standartus. Kaip skelbiama užsienio žiniasklaidoje, Suomija ruošiasi tikrai revoliucijai. Taigi planuojama, kad mokyklose tiesiog nebeliks matematikos, užsienio kalbos, istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų.
Vilniuje prasideda studijų ir karjeros paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį Vilniuje prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, jie bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Mokslininkai atrado visiškai naują atminties rūšį
Nusistovėjęs žmogaus atminties suvokimas, švelniai tariant, buvo gerokai supurtytas paaiškėjus, kad smegenys sugeba „tyliai“ saugoti informaciją bei kurti nelyginant šešėlinius prisiminimus, nepaliekančius jokių smegenų neuronų aktyvumo kitimo pėdsakų. Iki šiol visuotinai buvo pripažįstama, jog egzistuoja du atminties tipai. Pirmasis apibūdinamas kaip darbinė atmintis.
