mokesčiai

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Šaldyta kebabų mėsa prekiaujanti įmonė įtariama apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu, kratų metu rasta per 234 tūkst. eurų grynųjų, antradienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad Seimui priimant sprendimą, ar pritarti valdančiųjų siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo įmonėms, būtų nustatyti saugikliai.  „Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešimui ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas už 2020 metus pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų – jie deklaravo apie 5,4 mln. eurų mokesčio. Tačiau 3,6 tūkst. žmonių dar skolingi apie 1 mln. eurų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI pagal jos duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Svarbi žinia visiems, kada nors nepelnytai gavusiems administracinę baudą, tačiau nesiryžusiems ieškoti teisingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo šiol savo nekaltumą teisme įrodžiusiam žmogui valstybė privalės atlyginti advokato išlaidas. Viskas prasidėjo nuo Žilvino Rumino, esą jis vairavo neblaivus. Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija.

Valstybinė mokesčių inspekcija vis dažniau papurto socialinių tinklų „Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ įžymybes. Mat, nuomonės formuotojai, vadinamieji „influenceriai“ ne visada apskaito savo pajamas, ir taip nuslepia dalį mokesčių. Inspektoriai patikrinę vos penkis asmenis rado 70 tūstančių eurų nedeklaruotų eurų.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Vilniuje namus renovavusios įmonės vadovas kaltinamas nuslėpęs per 91 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Anot tarnybos, Ignalinoje registruotos, tačiau sostinėje veikusios bendrovės direktorius yra kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu bei didelės vertės turto pasisavinimu.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Trečiadienį prasidėjo Seimo pavasario sesija, kurioje naujieji valdantieji sėdo svarstyti tokių klausimų, kurių ankstesnės valdžios nesiimdavo – pradedant tam tikrais žmogaus teisių įstatymais, baigiant vienos lyties asmenų partneryste. Apie tai, kokie įstatymai svarbiausi ir ar jie verti pirmenybės būtent dabar, tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis” kalbėjo Seimo nariai Eugenijus Gentvilas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas teigia, kad mokesčių pertvarka negali būti skubota ir jai parengti reikia laiko.  Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.  „Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Dalis įmonių ir verslininkų, kurie prašo pagalbos kaip nukentėję nuo koronaviruso pandemijos ir karantino apgaudinėja sistemą. Prašo pagalbos, nors realiai nenukenčia arba išmoka pelno, perkelia darbuotojus, imituoja prekybinę veiklą, nors gamina antkapius. Tokioms įmonėms žadamas papildomas dėmesys.

Mokesčių sistemos peržiūroje ketinama įvertinti, ar reikia pokyčių dabartinei tvarkai, kai iš artimųjų gautoms dovanoms ir paveldimam turtui netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), rašo portalas delfi.lt. Anot jo, GPM netaikymas dovanoms kainuoja biudžetui 64,6 mln. eurų per metus. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš artimų giminaičių gaunamos dovanos, neatsižvelgiant į jų vertę.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Seimo nariai užsimojo įvesti „milijonierių mokestį“ – paveldintiems didesnį nei 1 mln. eurų turtą, siūloma jį apmokestinti 20 proc. tarifu – net jei tą turtą paveldi milijonieriaus giminaičiai. Projekto siūlytojai kalba apie socialinį teisingumą, o ekspertai ir ekonomistai abejoja, ar toks mokestis suveiktų, esą turtingi žmonės tikrai ras būdų, kaip jo nemokėti.

Kaimynų karas tęsiasi jau 12 metų. Plungiškis teigė, kad tiek laiko neranda teisybės – jo kaimynas savo namuose įsirengęs pobūvių salę, o už svečių automobilių stovėjimą bendroje gatvėje mokesčių nemoka. Plungiškis Jonas Muralis ir pats turi kelias kavines Plungės mieste, todėl jam tenka miesto savivaldybei mokėti už klientų pastatytus automobilius.

Organizuota aferistų grupuotė prisidengdama aliejaus ir dyzelino prekyba tarp fiktyvių įmonių vos per pusmetį sugebėjo nuslėpti daugiau kaip milijoną eurų pridėtinės vertės mokesčio. Sulaikyti 5 asmenys, tarp jų ir trylika kartų teistas pagarsėjęs finansinių machinacijų mėgėjas ir milijonierius, buvęs „Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys. Pastarojo vienintelio prokurorai neprašo suimti.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba kitąmet, bet įsigaliotų tik 2023-aisiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Vyriausybės programos priemonių plane numatytas siekis pataisas priimti dar šiais metais nesikerta su planu, jog pakeitimai įsigaliotų 2023 metais.

Šiemet, praėjusių metų deklaraciją elektroniniu būdu gyventojai savarankiškai galėjo pildyti jau nuo metų pradžios. Vis tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai pastebi, kad dar ne visi trečiųjų šalių duomenys yra perkelti į deklaracijas. Todėl gyventojams gali tekti patikslinti užpildytas deklaracijas. VMI praneša, kad šiuo metu duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas jau yra pateikę daugiau kaip 97 proc. trečiųjų šaltinių. Vis dėlto, dar laukiama duomenų iš 2,5 tūkst.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, tačiau pinga vaistai nepasiturintiems pensininkams ir neįgaliesiems.  Akcizų didėjimas yra paskutinis pagal 2019–2021 metų tabako gaminių akcizų planą.  Cigarečių pakelis nuo pirmadienio turėtų brangti apie 13 centų, pakelis cigarilių ar cigarų – apie 17 centų (jei pakelyje yra 20 gramų apmokestinamo produkto), o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 42 centais.

Per artimiausius metus daugelyje šalies miestų atsiras specialios zonos, kuriose bus draudžiamas arba ribojamas įprastų automobilių eismas. Per mažiau nei dešimtmetį bent pusė Lietuvoje naudojamų automobilių turėtų būti pakeisti elektriniais, o iki 2035 m. – visi šalyje automobiliai būtų varomi tik atsinaujinančiais elektros ištekliais (AEI). Tai numatyta Aplinkos ministerijos Seime registruotame nutarimo projekte.

Aiškėja Vyriausybės planuojamų naujų mokesčių kontūrai. Nusitaikyta į dalį lengvatų – svarstoma, ar branginti šildymą ir iškastinį kurą, didinti mokesčius ūkininkams ir turtingiesiems. Visgi, kalbama ir apie paramą nepasiturintiems. Tačiau tebesitęsiant pandemijai permainų imtis nebeskubama – mokesčių pakeitimus žadėję pateikti jau šį pavasarį, dabar politikai sako, kad šis darbas užtruks iki dvejų metų.

Klaipėdos apylinkės teismas penktadienio popietę svarstė prokuratūros prašymą dėl 1 iš 12 įtariamųjų suėmimo atliekamame ikiteisminiame tyrime, kurio epicentre atsidūrė „Vasingumo klinika“. Teisėsaugos tyrimas pradėtas įtarus, kad buvo nuslėpta apie 1 mln. eurų mokesčių. Įmonei vadovauja prezidento Algirdo Brazausko žentas Algirdas Usonis. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, A. Usonio suimti neprašoma.

Antradienį Finansų ministerijoje pristatyta, kaip bus diskutuojama apie būsimus mokesčių pakeitimus artimiausią pusmetį ar metus. Naujoji valdžia žadėjo dėl mokesčių pakeitimų apsispręsti šiemet, tačiau persigalvojo ir sprendimus nukėlė tolyn. Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje sakė, kad pandeminė situacija sukelia daug neapibrėžtumo, o mokesčių pakeitimai jų gali sukelti dar daugiau. Taigi mokesčius keisti nebus skubama.

Seimo valdančiųjų atstovas tikina, kad pavasario sesijoje nebus priimti jokie mokesčių pakeitimai. Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad esminiai mokesčių pakeitimai galėtų būti tik nuo 2023 metų, nors jis neatmeta, jog kai kurie pokyčiai įsigaliotų ir 2022 metais. Be to, anot komiteto vadovo, dėl mokesčių pertvarkos turi būti rastas sutarimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, taip pat tarp valdžios ir visuomenės.

Antradienį Finansų ministerija pristato, kokius pakeitimus siūlys mokesčių srityje – kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, kad mokesčiai būtų teisingesni? Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas. Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad dviejų statybose veiklą vykdančių bendrovių i.SAF teikiamų duomenų išsamios analizės rezultatas – papildomai deklaruota beveik 185 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, papildysianti valstybės biudžetą, rašoma pranešime spaudai.

Vytautas pateko į keblią situaciją. Vyras moka pinigus už tai, kuo visiškai nesinaudoja. Savo bute jis rado netikėtą viešnią ir turėjo sumokėti jos sąskaitas. Visą situaciją aiškinosi TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta. Vytautas jau kurį laiką moka pinigus už svetimus žmones, o jie dar ir pyksta, kai vyras paprašė susimokėti patiems. Vytautui priklauso vienas bloko kambarys, esantis bendrabučio tipo name ir abu kambariai turi bendrą skaitliuką.

Gitanas Nausėda TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad su naująja valdančiąja dauguma jam sutarti sekasi ir susipažinimo laikotarpis su premjere eina į pabaigą. Tiesa, būtent iš valdančiųjų Prezidentas sulaukė kritikos dėl siūlomų mokesčių sistemos pokyčių, o dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vis prieštarauja Prezidento pažadams dėl vakcinų nuo koronaviruso kiekių.

Seimo opozicinėms Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijoms priklausantys parlamentarai įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad 80 proc. pelno mokesčio būtų įskaitomi į valstybės biudžetą, o 20 proc. – į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu visos pajamos iš pelno mokesčio yra įskaitomos tik į valstybės biudžetą.

Lietuva siūlo Latvijai ir Estijai trijų šalių elektros gamintojus, pirmiausia naudojančius iškastinį kurą, apmokestinti nauju – infrastruktūros mokesčiu. Apie tai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius. Vėliau jis BNS pripažino, kad dėl tokio mokesčio nesusitarus Baltijos šalims, jis galėtų būti įvedamas tik Lietuvoje.

Vyriausybei rengiantis keisti mokesčių sistemą, savo žodį taria ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais, priima jų vis daugiau ir didina algas – šalies vadovas ragina mažinti mokesčius. Tačiau jis siūlo didesnius mokesčius užkrauti dirbantiems individualiai ir tiems, kas gauna dividendus. Šie siūlymai jau kelia didžiules aistras tarp verslininkų, ūkininkų ir politikų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina užtikrinti prognozuojamą mokesčių sistemą, o sprendžiant dėl galiojančių mokesčių lengvatų panaikinimo arba naujų lengvatų atsiradimo surinkti kuo išsamesnę informaciją apie lengvatų taikymą, jų poveikį ekonomikai, socialinei politikai ir dabar itin aktualiam reiškiniui – poveikiui aplinkosaugai ir klimato kaitos padarinių švelninimui.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas remia prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti individualios veiklos mokesčių progresyvumą, tačiau nepritaria pelno mokesčio lengvatai sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms.

Lietuvoje mokesčiai neturėtų būti kaitaliojami taip dažnai. Darbdaviams, kurie nuosekliai didina darbuotojų atlyginimus, galėtų būti taikoma papildoma pelno mokesčio lengvata. Tuo metu savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos yra didelės, turėtų mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį. Tokius pasiūlymus Finansų ministerijos suburtai mokesčių peržiūros darbo grupei teikia prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį visuomenei juos pristatė šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), informuoja, kad iki 2021 m. vasario 15 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys privalo pateikti duomenis apie 2020 metais gyventojams sumokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.  „Norint užtikrinti sklandų metinių pajamų deklaravimo procesą gyventojams yra reikalingi tikslūs duomenys iš mokesčius išskaičiuojančių asmenų. Tai pavyksta pasiekti, kai visi duomenys apie A ir B klasės išmokas būna pateikti iki numatyto termino ir yra teisingi.

Kaip ir kitos įstaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per karantiną klientų gyvai neaptarnauja. Tačiau net pasibaigus pandemijai, daugelis paslaugų, konsultacijų gyventojams ir verslui, planuojama teikti elektroninėje erdvėje. Be to, ruošiami nauji siūlymai, kaip pažaboti gudraujančius dėl mokesčių. VMI viršininkė Edita Janušienė šiemet baigia ketverių metų vadovavimo kadenciją. Tačiau neslepia, kad dalyvaus konkurse ir dar kartą sieks šio posto.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kuri nebuvo įtraukta į apribotų veiklų EVRK sąrašą, tačiau patyrę finansinių sunkumų dėl COVID-19, jau gali kreiptis į VMI dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Prašymus pateikti galima per Mano VMI. Patenkinus prašymą, pagalbos priemonės bus taikomos nuo sausio 1 d. „Šiuo metu 2021 m. nukentėjusių nuo pandemijos sąraše yra 98 tūkst.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Tuo metu taip pat gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti.

Vyriausybei svarstant, kiek panaikinti mokestinių lengvatų – stambiųjų verslininkų akibrokštas. Jie gina vadinamąjį gyvulių ūkį ir reikalauja dar daugiau mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, viešbučiai nori iš viso nebemokėti pridėtinės vertės mokesčių. Valdančiuosius konservatorius tokie siūlymai stebina, o kai kurie ekonomistai sako, kad taip gerovės valstybės nesulauksime ne tik mes, bet ir mūsų anūkai.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.