mokesčiai

Prancūzija trečiadienį pasveikino „tikrus pokyčius“ Vašingtone, kai išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija išvakarėse pareiškė palaikanti siūlomą pasaulinį mokestį skaitmeninėms milžinėms, kuriam smarkiai priešinosi Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).  J. Bideno nominuota iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) antradienį palaikė mintį, kad tokios bendrovės kaip „Facebook“ ir „Google“ turėtų mokėti didesnius mokesčius nuo savo pajamų, gautų tose šalyse, kurio...

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad verslininkai, kurie nėra įtraukti į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo jau gali kreiptis į mokesčių administratorių.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims sprendimus panaikinti kai kurias mokestines lengvatas ir suvienodinti mokesčių naštą, kuri dabar skiriasi priklausomai nuo veiklos formų. Šalies vadovas sakė, kad jam optimizmo suteikia finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadai vasarį sukurti ekspertų grupę.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas?  Dideli praradimai  Daugiau nei 3,2 mln.

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, informavo „Regitra“. Jis nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto.

Kai kurioms mokesčių lengvatoms gali ateiti paskutinioji. Mokesčių sistemą su prezidentu Gitanu Nausėda aptarusi finansų ministrė tikina, kad jau artimiausiu metu ekspertai įvertins visas lengvatas ir spręs, kurios turi likti, o kurias reikia naikinti. Ekonomistai neabejoja, kad didžiausias klaustukas pakibęs ties amžina tapusia lengvata centriniam šildymui bei žemdirbių naudojamam dyzelinui. Dar prezidentūra viliasi iš šešėlio ištraukti du milijardus eurų.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai. Apie tai penktadienį vykusiame susitikime diskutavo šalies vadovas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nuo išmokų žmogui gimus ar mirus, atlyginimų ar mokesčių – pradėjus šiuos metus įsigalioja daugybė naujovių, nuo kurių priklausys daugelio gyventojų pajamos ir išlaidos. Tikėtina, kad pinigų į rankas šiemet nemažai lietuvių gaus daugiau. Kita vertus, kai kurios išlaidos privers labiau patuštinti kišenes. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.

Vidutinė centralizuotai tiekiama šiluma šalyje gruodį kainavo 4,16 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 4,52 proc. daugiau nei lapkritį ir 10,73 proc. mažiau nei pernai gruodį.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tai žemiausia gruodžio šilumos kaina nuo 2012 metų – palyginti su tuo laikotarpiu vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina dabar yra sumažėjusi 46 proc.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį mokesčio patyrus išlaidų už profesinį mokymą ar už aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama. Už įstatymo pataisas balsavo 129 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Būsima Vyriausybė pristatė savo programos projektą. Be kita ko, jame žadama atsisakyti daugelio mokesčių lengvatų, svarstoma galimybė daugiau apmokestinti turtą ir aplinkos teršimą. Kaip numatomi pakeitimai gali pakeisti gyventojų išlaidas? Už ką turėsime mokėti daugiau, kokia veikla verčiantis bus taikomi didesni mokesčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Po artimųjų mirties jų automobilius paveldinčius šeimos narius siūloma atleisti nuo taršių transporto priemonių mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo šių metų liepos.    „Regitra“ sako, kad per liepą-spalį toks mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ susitarė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl 940 tūkst. eurų mokesčių atidėjimo. Mokesčiai atidėti iki kitų metų rugpjūčio pabaigos. Be to, susitarta dėl tokios pat vertės mokestinės paskolos grąžinimo iki 2022-ųjų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pavasarį paskelbus karantiną ir nutraukus skrydžius bei keliones, labiausiai nukentėjo aviacijos bei turizmo sektoriai.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje jau daugelį metų surenkama gerokai mažiau mokesčių. Tai neleidžia geriau finansuoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Ką daryti, kad mokesčių pajamų būtų surinkta daugiau? Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkama gerokai mažiau mokesčių. Mūsų šalyje jie nėra maži, tačiau daugybė lengvatų ir jų slėpimas lemia, kad jų nesurenkama daugiau. Vis dėlto jau artimiausiu metu turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri per pusmetį pateiks siūlymus, kaip šią situaciją pakeisti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiūlius Lietuvai didinti aplinkosaugos mokesčius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras sako, kad Europa laikosi požiūrio, kad mokesčius reikia subalansuoti – didinant vienus, reikėtų mažinti kitus.   Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Europos Komisija (EK) mano, jog jei valstybė laikosi principo „teršėjas moka“ ir didina taršos mokesčius, kartu reikėtų sumažinti kitus, pavyzdžiui, darbo mokesčius.

Vis griežtėjantys tabako gaminių reikalavimai ir draudimai rūkantiems, panašu, veikia kiek kitaip, nei planuota. Daugiau lietuvių pradeda rūkyti kitokius tabako gaminius, o ne rūkyti meta. Valstybinė mokesčių inspekcija ir prekybos centrai pastebi mažėjančius cigarečių pardavimus, tačiau specialistai džiaugtis neskuba. Auga kitokių tabako produktų pardavimai, taip pat sulaikoma vis daugiau cigarečių kontrabandos.

Antradienį Seimas toliau svarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nuo jo priklausys, kokio dydžio mokesčius mokėsime ir kokių išmokų galime tikėtis. Galiausiai po svarstymų jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas. Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos. „Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad daugiau kaip 335 tūkst. gyventojų ir įmonių jau sumokėjo 17,6 mln. eurų žemės mokesčio, kurio terminas lapkričio 16 d.  2020 m. mokestis apskaičiuotas 704,7 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės 39,4 mln. eurų: apie 33,2 mln. eurų gyventojai ir apie 6,2 mln. eurų įmonės.  „Šiais metais aktyviausiai žemės mokestis mokamas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose bei Kauno rajone.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pakeistos Kainodaros taisyklių nuostatos, kurios leis mokesčių mokėtojams paprasčiau pagrįsti mažos pridėtinės vertės paslaugų kainas ir nebedokumentuoti kontroliuojamųjų vidinių sandorių. Tarp kitų esminių pakeitimų – patikslinta pelno padalijimo metodo taikymo tvarka, įtvirtintos sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto kainos koregavimo aplinkybės, kai toks turtas perleidžiamas ar įsigyjamas.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Kėdainiuose veikiančių laidojimo namų direktorius kaltinamas nuslėpęs beveik 38 tūkst. eurų pajamų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, šiuo metu jau baigto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės direktorius laidojimo paslaugas užsisakiusiems klientams išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose būdavo nurodyta mažesnė, nei iš tikrųjų mokama, suma arba jų išvis neišrašydavo ir grynaisiais pinigais gauto apmokėjimo visai neįtraukdavo į buhal...

Įmonės, kurioms dėl koronaviruso krizės yra atidėtas mokesčių mokėjimas, „Sodrai“ juos pradės grąžinti 2022 metais.   „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė pranešė, kad jau yra sudaryta 130 mln. eurų atidėtų mokesčių grąžinimo sutarčių, jas pasirašė 13 tūkst. įmonių.   „Dažniausiai sutartis yra tokia, kad kitais metais, 2021-aisiais, draudėjai gali nemokėti nieko, o lygiomis dalimis pradės mokėti nuo 2022 metų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė „Sodros“ vadovė.

Išrinkus naują Seimą būsima valdančioji koalicija iš konservatorių ir liberalų artimiausiu metu mokesčių keisti nežada. Tačiau net be naujų permainų, dabartiniai įstatymai numato kai kuriuos mokestinius pakeitimus. Dėl jų dalis gyventojų į rankas gaus daugiau pinigų, tačiau daugiau jų išleis ir kai kurioms prekėms. Svarbiausius mokesčių pakeitimus nuo 2021 m. portalui tv3.lt paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Mokesčių didinimas nėra panacėja siekiant didesnio valstybės biudžeto perskirstymo – daugiau lėšų galima surinkti naikinant mokesčių lengvatas, tarifų skirtumus ar kovojant su šešėliu, sako šalies prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Alytaus rajono verslininkams, valdantiems pramogų parką „Tarzanija“, pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu, trečiadienį pranešė Alytaus apskrities policija. Jos teigimu, įtariama, kad verslininkai galėjo nuslėpti ne mažiau nei 26 tūkst. eurų gautų pajamų ir šiuos pinigus pasisavinti. Įtarimai pareikšti įmonių vadovams – 45 ir 25 metų moterims bei 44 metų vyrui, taip pat 49, 42 ir dviem 37 metų darbuotojoms. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Po Seimo rinkimų paaiškėjo, kad daugiausia mandatų naujame parlamente turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su Liberalų sąjūdžių ir Laisvės partija. Jų rinkimų programos mokesčių srityje gerokai skiriasi. Tad ko tikėtis gyventojams ir verslui? Kandidate į premjeres įvardijama konservatorė Ingrida Šimonytė kaip prieš rinkimus, taip ir po jų gana atsargiai kalba apie mokesčius.

20 tūkst. įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, šiandien turėjo sulaukti aktualios informacijos apie mokestinės pagalbos priemonių taikymą ir mokestinės paskolos sutarties be palūkanų sudarymo galimybes bei sąlygas, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Neigiamą COVID-19 poveikį patyrusioms įmonėms, mokestinės pagalbos priemonės taikomos iki š. m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, jog iki šio termino ir dar du mėnesius po jo, pastarosios yra atleistos nuo delspinigių, jo...

Teismui perduota byla, kurioje tėvas ir du sūnūs kaltinami nuslėpę beveik pusę milijono eurų mokesčių ir pasisavinę dar per 1,1 mln. eurų, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaune įsikūrusios ir pramoninių įrenginių gamyba bei tobulinimu užsiimančios įmonės direktorius ir du toje pačioje įmonėje dirbę jo sūnūs, bylos duomenimis, imitavo bendradarbiavimą su keturiomis Jungtinėje Karalystėje bei Kipre registruotomis, tačiau veiklos nevykdančiomis įmonėmis, klastojo s...

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais.

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.