mokesčiai

Pastaruoju metu viešoje erdvėje nemažai diskutuojama apie tai, kad kai kurios įmonės, gavusios paramą kaip nukentėjusios nuo Covid-19, nevengia pirkti ne tik prabangius automobilius, bet ir jachtas, vandens motociklus, kitus pramoginius laivus. Siekiant pažaboti tokius pirkinius, Seime bręsta naujos iniciatyvos. Apie vieną iš jų pirmadienį surengtoje konferencijoje pranešė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Beveik prieš mėnesį baigėsi galimybė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruoti savo metines pajamas. Kai kuriuos šis procesas kasmet nudžiugina – inspekcija daliai gyventojų grąžina permokas. Kitiems ši procedūra – galvos skausmas, nes mokesčių inspekcijai tenka sumokėti iki tol nesumokėtus mokesčius. Pasibaigus mokesčių deklaravimui tik kai kuriuos permokos jau pasiekė. Inspekcija atskleidžia, kad jau grąžinta beveik 200 mln.

Pastebima, kad įmonės neretai piktnaudžiauja prabangius sportinius automobilius registruodamos kaip lengvuosius krovininius automobilius galimai siekdamos susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokią galimybę numato įstatymo išimtis ir ji taikoma krovininėms transporto priemonėms.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti naujais išmaniais. Dėl to pabrangs elektra, mat jų kaina bus įskaičiuota į tarifus. Tačiau ministras Kreivys aiškina, kad naudojant išmanų skaitiklį atsiras ir papildomų galimybių taupyti. Visgi žmonės piktinasi, kad teks papildomai mokėti už naujus skaitiklius, kai geri dar ir senieji, be to naujieji elektros skaitikliai leis energetikams fiksuoti žmonių gyvenimo būdą ir kaupti šiuos duomenis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovui Mykolui Majauskui paskelbus, kad kai kurios įmonės valstybės pagalbą naudojo prabangių automobilių įsigijimui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog tokį elgesį reikėtų uždrausti įstatymais. „Be abejo, turime pagalvoti apie tai, kaip galėtume tokių veiksmų naudojimą užkardyti įstatymais. Be jokios abejonės, bendradarbiausime su Seimu ir galvosime, ką toliau daryti“, – ketvirtadienį žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentas.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų keturis mėnesius buvo 116,935 mln. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-balandžio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų keturis mėnesius padidėjo 1,3 proc. iki 77,014 mln. eurų, alaus – 0,8 proc. iki 24,609 mln. eurų, vyno – 15,4 proc. iki 13,238 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų – sumenko 6,9 proc. iki 2,075 mln. eurų.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.

Šią savaitę „Sodra“ paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. didėjo atlyginimai. Tačiau pandemija augino ne tik atlyginimus, bet ir pajamų nelygybę: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir uždirbdavo daugiau, o mažiau uždirbančių asmenų atlyginimų augimas matyti nežymus. Tam spręsti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams per mėnesį papildomai suteikti 10 eurų į rankas.

Penktadienį Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams. Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Vilniečiai kyla į kovą prieš koncerno „Icor“ namų administratorius. Gyventojai širsta, kad nuolat turi brangiai mokėti už papildomus nereikalingus darbus, o paslaugų, kurių gyvybiškai reikia, niekaip nesulaukia. Telefonspynė sugedusi, per sienas sunkiasi lietaus vanduo – tačiau remonto namo administratorius esą nepadaro.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Pokyčiai artėja ─ jau nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) nebelieka PVM lengvatos mažavertėms siuntoms, kurios Bendriją pasiekia iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad tokios siuntos mums ne tik brangs, bet jas dar turėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) žada parengti savitarnos portalą, tačiau siuntų gabentojai perspėja – portalo rengimas vėluoja ir todėl sunku prognozuoti kas bus su mūsų siuntomis prasidėjus pokyčiams, rašoma pranešima spaudai.

Gitanas Nausėda pačią mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams siūlo papildomai per mėnesį atriekti 10 eurų į rankas. Tokia Prezidento idėja virstų realybe, jei Seimas palaimintų Nausėdos įstatymų pataisas, pritartų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui nuo 400 iki 450 eurų. Tiesa, valdantieji tokio pasiūlymo gali ir nepalaikyti, mat mažiausias algas Lietuvai tektų didinti iš skolintų pinigų.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.

Gera žinia per pandemiją finansiškai nukentėjusiems ir vaikų susilaukusiems tėvams. Vyriausybė nusprendė motinystės ir vaiko priežiūros išmokas jiems skaičiuoti pagal ankstesnių metų, ikipandeminę, algą.  Užtat ne tokia gera naujiena ekonomistai vadina pakoreguotus šių metų biudžeto skaičius. Valdžia deficitą didina dar labiau nei planavo, ekspertai perspėja, kad tai gresia ekonomikos perkaitimu. Per pandemiją sumažėję atlyginimai naujagimiams būtinų išlaidų anaiptol nesumažino.

Seimo nariai siūlo anuliuoti baudas už greičio viršijimą, jei policijos pareigūnai nespėja jų pažeidėjams atsiųsti per 20 darbo dienų. Esą šiuo metu dažnas lietuvis baudą už greičio viršijimą gauna ir po kelių mėnesių ar po metų, arba dar gražiau kelias ar keliasdešimt senų baudų vienu metu, o visą tą laiką toliau nesudrausmintas spaudžia akceleratoriaus padalą. Policija Seimo narių siūlymais abejoja, esą visus pažeidimus apdoroti taip greitai neįmanoma.

Lietuvoje galiojanti tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Naujas žemės mokestis gresia verslininkams, kurie valstybinėje žemėje užsimos statyti didesnius nei iki tol buvę statinius. Naujasis nuomojamos žemės mokestis gali prilygti sklypo rinkos kainai, tad verslininkai jam kategoriškai priešinasi ir perspėja, kad dėl to dar labiau brangs butai ir kitos statybos. Tačiau mokestį siūlantis žemės ūkio ministras priekaištauja būtent verslininkams, esą jie per mažai susimoka valstybei už pelningus projektus.

Vyriausybė nuo 2 mln. iki 2,3 mln. eurų padidino turgavietės mokesčio kompensacijų sumą ir išplėtė į ją galinčių pretenduoti prekiautojų skaičių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Prekeiviai, anksčiau nesikreipę dėl šios paramos, nuo gegužės 10 dienos galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją.  „Koncepcija tikslinama atsižvelgus tai, jog jau yra paskirstyta beveik visa priemonei skirta 2 mln. eurų suma.

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Valdžios koridoriuose – naujas pluoštas siūlymų, kaip papildyti žmonių kišenes. Opoziciniai socdemai užsimojo pamaloninti būsimus tėvelius – už kiekvieną gimusį vaiką skirti 800 eurų vienkartinę išmoką. Ir – leisti susigrąžinti iki dviejų tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio. Ekonomistai tai vadina populizmu. Tuo metu prezidentas Nausėda ragina vėl pusšimčiu eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai esą pagelbės ne tik tėvams, bet visiems, kurie Lietuvoje uždirba mažiausiai.

Esame taške, kai turime pasirinkti mokestinius pakitimus lemsiančius kitų metų tendencijas, kurios iš esmės paveiks mūsų tautiečių verslo vystymo patrauklumą. Daug diskutuojama apie dividendus ir pelno mokestį. Estija, Latvija ir nesenai Lenkija pasuko keliu, kur uždirbtas pelnas apmokestinamas tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui arba kitoms investicijomis per išmokamus dividendus. Lietuva liko sala dėl šio svarbaus sprendimo ir jis sulaukia pasipriešinimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad prašymą skirti sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį paramai pateikti liko kelios dienos – iki gegužės 3 d., rašoma pranešime spaudai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė atliekanti du ikiteisminius tyrimus, susijusius su odontologinių prekių naudojimu ir platinimu, taip pat kelių dešimčių odontologijos kabinetų veikla. „Dėl galimo neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo tiriama dviejų įmonių, užsiimančių didmenine dantų implantų ir jų priedų prekyba, veikla. Viename iš tyrimų domimasi galimu dviejų asmenų neteisėtu praturtėjimu.

Žinia, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje tikriausiai nei vieno nebestebina. Tai atsiliepia ne tik eismo saugumui, bet ir stipriai prisideda prie oro taršos, rašoma pranešime spaudai. Nuo 2020 metų liepos šalyje įvestas transporto priemonių registracijos mokestis turėjo tapti priemone, kuri šią situaciją gerintų. Pasirinktas modelis – apmokestinti transporto priemonės savininko keitimą priklausomai nuo parduodamo automobilio CO2 emisijos, degalų tipo.

Mažesni gyventojams taikomi mokesčiai galėtų padidinti realias jų pajamas, paskatinti dirbti, taip naudos gautų ne tik dalis verslų, kuriems veikiausiai bus sumažintas pridėtinės mokestis. Įgyvendinus prezidento pasiūlymą, mažiausios algos galėtų išaugti apie 10 eurų per mėnesį. Apie neapmokestinamojo pajamų didžio (NPD) didinimą ir kitas mokestines iniciatyvas, taip pat kitas temas antradienį kalbėjosi prezidentas Gitanas Nausėda ir šalies verslo atstovai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Finansų ministerija siūlo 1020 metais dėl pandemijos patirtus įmonių nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius. Ministerija siūlo atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Ją priėmus įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai iš tos pačios veiklos patyrusios nuostolių, jų suma galės sumažinti 2019 metų pelno mokestį, patikslinant metinę deklaraciją.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje sutuoktinių pora ir jų bendrininkas yra kaltinami nesumokėję 327 tūkst. eurų mokesčių valstybei, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, dviejų Klaipėdoje registruotų įmonių akcininkai ir faktiniai vadovai – sutuoktinių pora bei vienoje iš šių įmonių direktoriaus pareigas ėjęs, ne kartą teistas vilnietis – kaltinami sukčiavimu bei įmonių tyčinių bankrotų sukėlimu.

Per pandemiją ištuštėjusio valstybės biudžeto pildymui kuriami nauji planai. Valdžią rankose laikančių dešiniųjų artimiausiuose sprendimuose – mokesčių korekcijos. Tam neprieštarauja ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tokie planai ne juokais sunervino Donaldą Meiželytę, kuri įsitikinusi, kad prezidentui apie reikėtų patylėti. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Daugiabučio gyventojai piktinasi, kad namą administruojanti įmonė užkrauna jiems nepriklausančius mokesčius už sandėliukų priežiūrą. Anot gyventojų, savo nuosavybe jie rūpinasi patys, o pinigus už tai gauna namo administratorius. Tačiau įmonė tikina, kad sandėliukai priklauso požeminei automobilio stovėjimo aikštelei, o šios priežiūra turi rūpintis namo administratorius.

Europos Sąjungai nuo šių metų liepos panaikinant PVM lengvatą smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos pašto laukia dar vienas didelis išbandymas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Skaičiuojama, kad dėl panaikintos lengvatos bendras deklaruojamų siuntų kiekis per šiuos ir kitus metus Lietuvoje išaugs nuo 37 tūkst. iki 10 mln.   „Nuo liepos laukiančių pokyčių suvaldymas yra įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad 171 tūkst. gyventojų iki gegužės 3 d. pateikę Pajamų mokesčio deklaracijas gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatyme numatytomis lengvatomis ir susigrąžinti daugiau nei 17 mln. eurų GPM permokų. Iki šios dienos 264,4 tūkst. gyventojų pateikė Pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo grąžintiną 44 mln. eurų GPM sumą.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. Už tokį sprendimą balsavo 96 parlamentarai, 1 buvo prieš, o 10 – susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstant apie automobilių taršos mokesčio peržiūrą sutariama, kad reikia ieškoti paskatų gyventojams persėsti nuo taršių į mažiau taršius automobilius, tačiau taip pat svarbu įvertinti ir siūlomų pokyčių socialines pasekmes, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Mano asmenine nuomone, yra labai svarbūs socialiniai aspektai. Aš nesutinku su kai kurių ekspertų pasakymu, kad žmonės renkasi taršesnes transporto priemones iš įpročio.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.

Savaitgalį atšilus orams, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda dar neplanuoja baigti šildymo sezono, motyvuodami kintančia oro temperatūra bei darbu ir mokymusi iš namų.  „Žiūrime į oro temperatūras, tai bent kol kas – ryte apsitarėme su Energetikos skyriumi, – kad centralizuoto sprendimo išjungti šildymo kol kas nepriimsime“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.  Gyventojams vis dėlto bus pranešta, kad bet kuris namas jų sprendimu gali išsijungti šildymą savarankiškai.

Šiemetinis pajamų deklaravimas Mokesčių inspekcijoje jau įpusėjo, o kartu galite dalį savo mokesčių skirti įvairioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, nevyriausybinėms organizacijoms, partijoms. Ir štai valdantieji jau rezga čia reformą. Siūlo nebeleisti gyventojams paramą skirti valstybinėms mokykloms, darželiams, sveikatos priežiūros įstaigoms, kariuomenei.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje du broliai yra kaltinami nesumokėję beveik 143 tūkst. eurų mokesčių valstybei, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Anot tarnybos, broliams yra pateikti kaltinimai dėl sukčiaujant panaikintos didelės vertės turtinės prievolės, apgaulingai tvarkytos apskaitos ir klastotų dokumentų.

Valstybės taikoma mokestinė pagalbos priemonė nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms gali būti patęsta keturiems mėnesiams – iki rugpjūčio pabaigos, o dar du mėnesius bus galima susitarti su VMI dėl nepriemokų grąžinimo. Tai trečiadienį pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

„Sodros“ įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos, skelbia „Sodra“. Įmokų atidėjimai  Nuo antrojo karantino pradžios „Sodrai“ prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sustiprinti kai kurių aplinkosaugos rizikų vertinimą, įtvirtinti mokesčių sistemos stabilumą, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir teisėkūros proceso skaitmenizavimą. Šalies vadovas viešai konsultacijai teikia Teisėkūros pagrindų bei Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus.

Individualiai dirbantys gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas papildomai vienkartinei išmokai. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 20 mln. eurų.  Visi norintieji gauti vienkartinę subsidiją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje turi užpildyti nuo Covid-19 nukentėjusio individualią veiklą vykdančio asmens subsidijos paraišką.  Subsidija pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, sudarys 100 proc.

Vilniuje veikusi bendrininkų grupė, užsiėmusi statybomis ir apdailos darbais, įtariama nesumokėjusi beveik 370 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kratų metu sulaikyta 16 asmenų, jiems visiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Daugiabučio gyventojai sutinka, kad būtinus remonto darbus būtina atlikti ir už juos susimokėti. Tačiau kai remontai pradėjo vykti kas dveji metai, žmonėms kilo įtarimų, kad iš jų norima pasipelnyti. Daugiabučio administratorius teigia priešingai – remonto darbai buvo būtini, nes elektros instaliacijos gedimas kėlė grėsmę ne tik žmonių turtui, bet ir gyvybei.

Klaipėdoje vykdomas didelio masto tyrimas, kuriame naudotų automobilių importu į Lietuvą bei jų prekyba užsiimanti bendrininkų grupė įtariama išvengusi daugiau nei 3 mln. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių sumokėjimo valstybei, rašoma pranešime spaudai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.