mokesčiai

Verslas ir savarankiškai dirbantys gyventojai laiku negrąžino 34 mln. eurų pandemijos metu atidėtų mokesčių – 4,5 proc. visos jų sumos. 24 mln. eurų bandoma išieškoti priverstinai, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė. Iki rugsėjo 1-osios nutraukta 24,1 mln. eurų vertės sutarčių dėl mokestinių paskolų be palūkanų – tai reiškia, kad vėluojant sumokėti atidėtus mokesčius verslas ar gyventojai neprašė laukti ilgiau ar keisti kitas sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Ispanijos teismo nurodymu Kolumbijos muzikos superžvaigždė Shakira bus teisiama dėl kaltinimų nesumokėjus keliolikos milijonų eurų mokesčių, rodo teismo dokumentai. Barselonos prokurorai liepą pareiškė, kad Shakirai sieks daugiau nei aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės ir beveik 24 mln. eurų baudos, dainininkei atsisakius susitarimo dėl kaltinimų mokesčių vengimu. Prokurorai įtaria, kad 45 metų atlikėja sukčiaudama nesumokėjo Ispanijai 14,5 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį Vilniuje rengiant protesto akciją dėl  pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimo šio verslo įmonėms, asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad  pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė – daugiau nei per 2020-2021 metais. Jos teigimu, bankrotų bus dar daugiau, jeigu Vyriausybė panaikins PVM lengvatą. E. Šiškauskienės teigimu, nelikus lengvatinio PVM tarifo, verslas užsidarys masiškai.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Kristina Gesevičienė ir Jevgenija Furgasė pasidalijo komentaru, kaip veiks nauji ribojimai.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Daugelis žemės turinčių gyventojų kasmet moka žemės mokestį, kurio dydis priklauso nuo jos vertės ir mokesčio tarifo. Skirtingus jo dydžius nustato savivaldybės, kuriose žemė yra, o vertę – Registrų centras. Šią savaitę ši valstybės įmonė paskelbė naujas vertes, pagal kurias bus apmokestinama žemė. Kai kur jos išaugo iki 78 proc. Maždaug tiek kai kam gali išaugti ir žemės mokesčio suma.

Naujoji JK vyriausybė penktadienį pristatė kelių milijardų svarų paketą, skirtą paremti namų ūkius ir įmones, susidūrusius su kelių dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija, o paketas apims ir tokias priemones kaip mokesčių mažinimas. Iždo kancleris Kwasi Kwartengas, paskirtas neseniai pareigas pradėjusios eiti ministrės pirmininkės Liz Truss, pažymėjo, kad sparčiai augančių sąskaitų už energiją „lubos“ per pirmuosius šešis mėnesius valstybei atsieis apie 60 mlrd. svarų (68 mlrd.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti.  „Kai kurioms įmonėms išties gali kilti problemų susimokėti mokesčius, ir taip, kaip kovido metu buvo lanksčiai žiūrima į tokius iššūkius, taip ir dabar bus žiūrima į tai labai lanksčiai. Mokestinių paskolų sutartis sudaryti tikrai nebus kliūčių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

„Uber“ sumokėjo JAV Naujojo Džersio valstijai 100 mln. JAV dolerių pradelstų mokesčių ir baudų už tai, kad beveik 300 tūkst. savo vairuotojų įvardijo savarankiškai dirbančiais asmenimis ir nemokėjo reikalaujamų išmokų, antradienį pranešė pareigūnai. Visgi pavėžėjimo milžinė tvirtino, kad jos paslaugas teikiantys vairuotojai iš tiesų buvo nepriklausomi rangovai, o minėti 100 mln. JAV dolerių tėra tik dalis iš 1 mlrd. JAV dolerių, kurių iš pradžių reikalavo šiaurės rytų valstija.

Vilniaus prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) teismui perdavė bylą dėl mėsa ir jos gaminiais prekiaujančių įmonių galimai nuslėptų 0,5 mln. eurų mokesčių. Kaip ketvirtadienį informavo FNTT, kaltinamasis – keturių mėsa ir jos gaminiais prekiaujančių įmonių faktinis savininkas ir vadovas, Vilniuje prekiavęs mėsa ir jos gaminiais be apskaitos dokumentų.

Prezidentūra turi pasiūlymų Vyriausybei, kaip kovoti su augančiomis energetikos kainomis ir palengvinti mokesčių naštą gyventojams. Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte šalies vadovas Gitanas Nausėda susidarė nuomonę, kad verta judinti ledus – stumti pirmyn mokesčių reformą. Apie prezidento siūlymą įvesti mokesčių reformą antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Anglė moteris papapasakojo esanti priversta sėdi tamsoje ir valgyti paruoštą maistą, užuot naudojusis virykle, nes jai sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Marina Keohane iš Gainsbrougho, Ipsvičo miestelio, sako, kad vien pagalvojus apie kylančias kainas jai kyla ašaros ir dabar ji gyvena „iš nieko“. Jungtinės Karalystės energetikos reguliavimo institucija „Ofgem“ penktadienį ketina paskelbti naujausias energijos kainų viršutines ribas. Apie 24 mln.

Rusijos biudžetas, dešimtys milijonų iš Lietuvos ir mįslinga įmonė, įsteigta prieš pat juodosios buhalterijos skandalo pradžią. Ant tokių pamatų europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pastatė savo rusišką verslą. „Siena“ kelis mėnesius nagrinėjo V.Uspaskicho rusiškų verslų detales. Taip nustatėme, kad Uspaskichų šeima į šį verslą nukreipė milžiniškus pinigus, gautus iš Lietuvoje veikiančių įmonių pardavimo. Taip pat sužinojome, kad V. Uspaskicjo verslą finansuoja Kremliui artimi bankai.

Trims panevėžiečiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje, gresia atsakomybė už nelegalią automobilių be savininko deklaravimo kodų prekybą bei sukčiavimą, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.  Įtariama, kad užsiimdami neoficialia automobilių prekyba be savininko deklaravimo kodų (SDK) bei gaudami lėšas iš Užimtumo tarnybos, šie neįteisinę savo veiklos prekeiviai iš viso galėjo parduoti 59 automobilius, kurių vertė siekia beveik 270 tūkst.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas. Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet 867 tūkst. gyventojų pervedė per 252 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokos. Vienam gyventojui pervesta vidutinė permokos suma viršija 290 eurų. Permoka gyventojams dažniausiai susidarė dėl taikyto mažesnio nei priklauso neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taip pat dėl GPM lengvatų, pirmadienį pranešė VMI.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Italija rengia naujas priemones, kuriomis sieks sušvelninti sparčiai kylančios infliacijos poveikį ir kurioms finansuoti panaudos neplanuotą 14 mlrd. eurų mokesčių pajamų perteklių, pranešė šalies vyriausybė. Apie tokį planą buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjusią savaitę žlugo ministro pirmininko Mario Draghi koalicinė vyriausybė, o jis atsistatydino. Rinkimus šalyje numatoma surengti rugsėjo 25 dieną.

Kultūros ministerija siūlo įvesti mokestinę lengvatą kultūros paveldo objektų savininkams. „Įstatymais ir kitais teisės aktais yra nustatyti ženklūs tokio turto naudojimo apribojimai, be to, kultūros paveldo objektų remonto, restauravimo ir kiti priežiūros darbai dėl jiems taikomų specialių reikalavimų kainuoja gerokai brangiau negu statybos darbai statiniuose, nesančiuose Kultūros vertybių registre“, – nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrindiniam didžiausios mažmeninės prekybos grupės Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ akcininkui Nerijui Numai nurodė sumokėti daugiau nei 1 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Verslininkas su tokia išvada nesutinka ir ginčija ją teisme, rašo „Verslo žinių“ portalas vz.lt.  VMI mokestinį tyrimą pradėjo dar 2017-aisiais dėl N. Numos verslo sandorių ir apėmė 2013–2015 metus, portalui patvirtino N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas.

Dvi Šiauliuose registruotos įmonės bei du asmenys bus teisiami dėl galbūt nesumokėtų daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Šie mokesčiai, įtariama, nebuvo sumokėti įmonėms per dvejus metus pardavus 472 automobilius už beveik 13 mln. eurų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įmonėms bei jų asmenims pareikšti kaltinimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą, ar valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas nuo pajamų, gaunamų iš skirtingų darbdavių, atitinka Konstituciją. Šio išaiškinimo prašė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą valstybei dėl pareigos mokėti įmokas, apskaičiuotas pagal kiekvieną draudėją atskirai.

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto produktams.  Parlamentarai ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos. Už balsavo 48 Seimo narių, prieš buvo 37, o 28 susilaikė. Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui siūlant skirtingus visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelius, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba trečiadienį planuoja svarstyti, kuris iš siūlomų modelių tinkamiausias savivaldai. Finansų ministerija siūlo, kad atskirai būtų apmokestinami visi gyventojo turimi NT objektai, o savivaldybės galėtų nustatyti skirtingą mokesčio dydį.

Šiltnamio efektą sukelia ir mūsų planetą kaitina ne tik šildant namus ar važiuojant automobiliu susidarantis anglies dvideginis. Gerokai didesnį poveikį daro metanas, kurio itin daug susidaro žemės ūkyje auginant gyvulius. Siekiant jį mažinti kai kurios šalys apmokestina karves ir avis. Ar toks mokestis pasiteisintų ir Lietuvoje? Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Naujoji Zelandija pristatė planą apmokestinti avių ir galvijų išmetamas dujas, taip siekdama kovoti su vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių šalyje, rašo portalas BBC. Ji taptų pirmąja šalimi, kuri apmokestintų ūkininkus už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną. Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

Uostamiesčio teisėsaugos pareigūnai atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su naudotų automobilių iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekyba bei mokesčių vengimu. Įtariama, kad kartu veikę 5 įmonių vadovai valstybei galėjo nesumokėti apie 4 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Atlikta daugiau nei 20 kratų Lietuvoje ir užsienyje. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Nesąžiningi verslininkai vis dar nevengia savo asmenines išlaidas apmokėti įmonės sąskaita. Atlikus vienos Kauno įmonės patikrinimą, nustatyta, kad bendrovės vadovai keletą asmeninių kelionių į Prancūzijos kurortą Nicą, taip pat Barseloną, Hiustoną ir Londoną finansavo bendrovės lėšomis. Įmonė turėjo ir vadovų bei jų šeimos narių poilsiui skirtas patalpas Nidoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Iš upių ir ežerų daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą išsiurbiantys naudotojai turės registruotis specialiame sąraše. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį po pateikimo pritarė Seimas. Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą. „Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Lietuvos bankas peikia finansų ministerijos pasiūlytą visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir ragina jį keisti. Prezidentas Nausėda taip pat mato rizikų, kad teks žmonėms mokėti pašalpas vien tam, kad jie įstengtų susimokėti naująjį mokestį. Nekilnojamojo turto vystytojai abejoja, ar naujasis mokestis atvėsins įkaitusią būsto rinką, o štai ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina jo neatidėlioti 2024 metams. Krekenavietis Stasys pardavinėja miestelio centre medų ir daržo gėrybes.

Komercinių elektromobilių savininkams siūloma daugiau lengvatų – nuo liepos juos norima atleisti nuo mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais. Tokių automobilių savininkai per metus sutaupytų 304 eurus.   Tokią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą Seime įregistravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų.

Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad šalies ūkis išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos. Apie tai skelbiama pirmadienį paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje. Surenkama per mažai mokesčių „Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Trečiadienį šalies gimnazijų paskelbti ugdymo rezultatų duomenys parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų per dešimtmetį mokiniai nesurinko nė vieno šimtuko. Komentuodamas šiuos rodiklius švietimo viceministras Gintautas Jakštas nurodo, kad pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus mokyklų nereikėtų vertinti. Ugdymo tikslas, jo teigimu, „nėra paruošti kuo daugiau šimtukininkų“. „Pirmiausia turėtume žiūrėti, iš kokio socioekonominio statuso ateina vaikai.

Istorines aukštumas pasiekusi infliacija bei geopolitinės rizikos gali sužlugdyti politikų svarstymus, ar iki 12-kos mėnesių prailginti mokestinių įstatymų įsigaliojimą. Dalis parlamentarų pritaria naujai tvarkai, kiti tuo abejoja.  Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo įteisinti, kad mokesčių pokyčius numatančios pataisos įsigaliotų ne po pusmečio, o po metų, be to, jis siūlo panaikinti išimtį, pagal kurią su biudžetu priimami pakeitimai įsigalioja dar greičiau.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kai galima skirti dalį pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai. Laikas dėl sutrikusios elektroninio deklaravimo sistemos buvo pratęstas nuo pirmadienio.  Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienio duomenimis, 0,5 mln. gyventojų jau skyrė mokesčio dalį paramai.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį ketvirtį sumokėjo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinė miškų urėdija ir didmeninės prekybos bei logistikos bendrovė „Sanitex“, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, kuriuos skelbia portalas vz.lt.

Nors tūkstančiai gyventojų, dirbusių savarankiškai, jau yra deklaravę pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tačiau nereikėtų užmiršti, kad dalis pinigų taip pat turi būti sumokama „Sodrai“, o tai padaryti liko savaitė. Gyventojai, kurie 2021 m. vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog atlikus vieno nuomonės formuotojo (angl. influencer) operatyvų patikrinimą, asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir į biudžetą sumokės beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių. Mokesčių mokėtojas aktyviai reiškėsi socialiniame tinkle Instagram. Turėdamas keturias paskyras, jis reklamavo savo teikiamas virtualių valiutų rinkos, būsimų sporto įvykių lažybų pasiūlymų analizės paslaugas.