mokesčiai

Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija surinko daugiau įvairių mokesčių, taip pat ėmėsi kai kurių naujų iniciatyvų dėl geresnio mokesčių surinkimo. Tačiau ko gyventojai ir verslas iš VMI gali tikėtis šiemet? Ketvirtadienį savo planus pristatė VMI viršininkė Edita Janušienė ir jos pavaduotojai Artūras Klerauskas ir Eglė Ramanauskienė. E. Janušienė pasidžiaugė, kad pernai VMI pavyko surinkti rekordinį mokesčių kiekį – daugiau nei 12 mlrd. eurų.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Prezidento pašaipos apie „nabašniko pašlakstymą žaliąja arbata“ valdančiųjų nesujaudino, tačiau visuomenės spaudimas suveikė. Šildymo kainoms šovus į aukštumas finansų ministrė siūlo centralizuotą šildymą atpiginti 9 procentais. Kitaip tariant, trumpam panaikinti ir taip lengvatinį pridėtinės vertės mokestį šildymui ir karštam vandeniui. Tiesa, besišildantieji dujomis ar elektra jokių nuolaidų nesulauks, nors dujos kai kur brango netgi labiau nei centralizuotas šildymas.

Nuo vasario Lenkijoje panaikintas PVM maistui, sumažintas tarifas ir degalams. Lietuviai jau pirmą dieną plūsta į kaimynų prekybos centrus apsipirkti ir skaičiuoja sutaupantys šimtus eurų. Lenkija pusei metų gyventojams nusprendė sumažinti mokesčių naštą ir taip kovoti su infliacija. Lietuva taikyti mažesnio PVM maistui kol kas neketina. Lenkijoje apsiperkantys lietuviai niršta: esą mūsų valdžią reikėtų nuvežti į Suvalkų parduotuves ir parodyti, kur tautiečiai išleidžia milijonus.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.

Dar vienas pandeminis smūgis į paširdžius – milžiniškos sąskaitos už elektrą ir šildymą kaip reikiant skandina verslą. Viešbučiai ir restoranai sako tokių sąskaitų dar neregėję – vien už gruodžio mėnesio elektrą ir šilumą kai kuriems teko pakloti ir šimtatūkstantines sumas. Tiesa, ekonomistai įspėja, kad tai dar ne riba – mat priešaky laukia krizinis laikotarpis – sausis, vasaris ir netgi kovas. Kai kurie verslai kelia kainas, o kiti sako, kad išsilaikyti ir tai nepadės.

Pigiausių maisto produktų krepšelis per metus išbrango šešiais procentais – skelbia kainų palyginimo portalas „Pricer“. Trigubai pabrango bulvės, kone du kartus aliejus, o kur dar į viršų kopiančios pieno produktų ir duonos kainos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad prekės brangsta panašiai tiek, kiek tiekėjai kelia kainas. Ekonomistai įspėja, kad laukia sunkus vasario mėnesis, kai infliacija kils iki 12 procentų.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą. Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti.

Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu ir toliau sparčiai augs, skelbia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio misija pirmadienį baigė darbą Lietuvoje. Jos ataskaitoje nurodoma, kad Vyriausybei svarbu surinkti daugiau pajamų iš mokesčių, plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse. „Nepaisant didelių pandemijos sukeltų žmogiškųjų nuostolių, Lietuvos ekonomika puikiai atlaikė krizę ir sparčiai atsigauna.

Vos tik Seimas atmetė automobilių taršos mokesčio idėją, Finansų ministerija jau kurpia kitą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėją. Tarifų valdžia dar nesugalvojo, tačiau jau aišku, kad susimokėti už butą, namą ar sodo namelį turėtų visi be išimties savininkai. Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokestį mokėtų visi savininkai, tačiau jis būtų „simbolinio dydžio“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ateityje bus tik daugiau panašių turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių, kurie turėtų pakeisti darbo jėgos mokesčius.

Kol kartais išaugusios šilumos bei elektros sąskaitos dalį Lietuvos gyventojų ir verslo stumia link finansinės bedugnės, opozicinės partijos socialdemokratai, valstiečiai siūlo pasidairyti į kaimyninę Lenkiją, kopijuoti jos politiką ir mažinti PVM mokestį. Ingridos Šimonytės tokie pasiūlymai nesužavėjo, anot jos, Lietuva jau sumažino aukštų sąskaitų naštą. Premjerę palaiko ir ekonomistai, kurie Lenkijos lengvatas vadina priešrinkiminiu populizmu.

Europos Komisija paskelbė ketinanti priversti didžiausias pasaulio bendroves mokėti 150 mlrd. eurų daugiau metinių mokesčių po to, kai pateikė pasiūlymus, kurie sutvirtintų naują pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą visame 27 šalių bloke, rašo politico.eu.

Mokesčių vengiančiam verslui – milžiniškos baudos. Finansų ministerija strateguodama kovą su šešėliu grasinasi didinti baudas mokesčių nemokančioms įmonėms. Ir vietoje nesumokėtų mokesčių sumos skirti įmonės pajamų dydžio baudą. Esą mažesnės baudos dabar neatgraso įmonių nuo apgavysčių. Šalies verslininkai bijo tik vieno, kad naujas sankcijas inspektoriai skirs ir nepiktybinėms įmonėms už netyčines klaidas. Esą tokios baudos verslus sužlugdytų.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau kuris laikas kalba apie pasiryžimus numatyti griežtesnes bausmes nedrausmingiems ir nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, penktadienį rašo portalas vz.lt.   Siekdama sudrausminti mokestinius pažeidėjus, VMI pradeda diskusijas, kad Mokesčių administravimo įstatyme būtų numatytos naujos rūšies sankcijos. Vienas svarstomų variantų – baudos, kurios būtų skaičiuojamos ne nuo nesumokėtų mokesčių, o nuo įmonės pajamų.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Akcizai ir mokesčiai šios sritims galėtų būti mažinami, tačiau tam reikia bendro visuomenės sutarimo, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčių ir išmokų tarifai. BNS pristato svarbiausius pokyčius.  Minimali mėnesio alga MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.

Nuo Naujųjų metų – blogos žinios rūkantiems ar mėgstantiems išlenkti alaus bokalą arba išgerti taurę vyno. Nuo sausio 1 d. didėja alkoholio ir tabako gaminių akcizai. Nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų. Iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln.

Nuo sausio Lietuvoje didėja minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus mėnesinis atlyginis. Daliai gyventojų dėl to padidės atlyginimas į rankas ir kai kurios išmokos. Kita vertus, kai kurie turės mokėti daugiau įmokų „Sodrai“. Kaip jau skelbta 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlyginis nuo kitų metų auga 0,54 euro – nuo 3,93 euro iki 4,47 euro.

Nesvarbu kurioje šalyje dirbate, visur nuo jūsų atlyginimo yra atskaičiuojami tos šalies mokesčiai. Tiesa, ne visada mokesčiai atskaičiuojami teisingai, o juos susigrąžinti galite vieninteliu būdu – pateikus deklaraciją tos šalies mokesčių institucijoms. Tad jeigu paskutiniu metu, 1-5 metų laikotarpyje, dirbote užsienyje, susipažinkite su mokesčių iš užsienio grąžinimo tvarka, taisyklėmis ir nepraleiskite progos atgauti tai, kas priklauso jums.

Seime randasi naujų pasiūlymų, kaip gyventojams padėti įsigyti mažiau taršių transporto priemonių. Viena iš tokių naujų idėjų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas ne tik kai kurioms prekėms, elektrai ir dujoms, bet taip pat perkant ekologišką transportą.

Seimas grasina didesniais mokesčiais apleistų, griūvančių ir pavojų praeiviams keliančių pastatų šeimininkams. Didinti baudas apleistų pastatų šeimininkams reikalauja ir gyventojai. Tačiau valdininkai abejoja, ar to pakaks, mat apsukrūs savininkai nuo baudų sugeba išsisukti – bankrutuoja, statinius perleidinėja vieni kitiems. Vienas iš statybų monstrų – Šiauliuose.

„Dabar arba niekada“ – atrodo, kad tokią taktiką automobilių taršos mokesčio pateikimui taikys valdantieji. Nors apie šią idėją kalbama jau seniai, visgi jos kelionė į Seimo posėdžių salę užtruko. Dabar tvirtinama, kad mokestis Seimui bus pateiktas pratęstoje rudens sesijoje – iškart po Naujųjų metų. Nors vienybės dėl šio projekto koalicijoje trūksta, pirmajame žingsnyje mokesčiui pritarti turėtų ir valdančiųjų gretose esantys kritikai.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

Antradienį Seimas galutinai priėmė kitų metų valstybės biudžetą ir kai kuriuos kitus su juo susijusius teisės aktus. Nuo jų priklauso, kiek 2022 m. sumokėsime mokesčių ir kiek įvairių išmokų ir asignavimų bus skirta. Už valstybės biudžeto įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 4 parlamentarai susilaikė. Jeigu balsavusių už biudžetą būtų mažiau nei 71 narys, jis nebūtų priimtas. Dauguma opozicinių frakcijų atstovų balsavime nedalyvavo.

Dėl būsimo automobilių taršos mokesčio ietis kryžiuojant politikams ir automobilistams visus taškus ant „i“ sudėti nutarė šios srities ekspertai ir profesionalai. Jie tvirtina, kad mokesčio įgyvendinime palikta daugybė klaidų ir kurioziškų apskaičiavimo metodikų. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tų automobilių utilizuoti tas mokestis neprivers“, – sakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.

Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Per metus net dešimtadaliu nuvertėjus pinigams, jau sukruto ir Seimo nariai. Opozicija reikalauja vyriausybę skubiai parengti antiinfliacinį skydą – gelbėti žmones nuo skurdo ir apsaugoti juodai dienai atsidėtas santaupas, reikalauja mažinti mokesčius maistui, šildymui, elektrai, dujoms ir kitam kurui. O vaiko pinigus ir kompensacijas už šilumą didinti.

Lietuvoje dar tik prasidedant diskusijoms, kad turėtų būti diegiamas skaitmeninių paslaugų mokestis, kai kurios Europos valstybės jį jau taiko, nelaukdamos tarptautinių susitarimų, kurie gali užtrukti. Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje pasaulinės technologijų kompanijos tokios kaip Google, Youtube, Meta (buvęs Facebook) čia moka nustatyto dydžio skaitmeninių paslaugų mokestį, o nuo kitų metų ši naujovė skinasi kelią ir kaimyninėje Latvijoje.

Prieš kelerius metus laikinai įvestas 20 proc. pelno mokestis, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, bus nuolatinis.   Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, o 16 susilaikė.  20 proc. pelno mokestį toliau turės mokėti bankai ir kredito unijos, uždirbančios daugiau negu 2 mln. eurų pelno. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.  Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo. „Toks yra Seimo siūlymas.

Nuo Naujųjų metų dešimtadaliu brangs elektra, o gamtinės dujos net iki 36 proc. Šis dar vienas brangimas, ekonomistų skaičiavimu, kitąmet dar labiau padidins infliaciją, kuri jau dabar Lietuvoje jau yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Dar viena žinia apie brangimą gyventojus liūdina. Energetikos taryba teisinasi, esą be vyriausybės pasiūlytų kainų amortizavimo priemonių dujos brangtų trigubai, o elektra dar bent trečdaliu. „Čia dujinė, dabar kraniuks atidarytas.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Taip siekia atvėsinti ir stabilizuoti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, kurioje kainos per metus pašoko net 20 procentų. Iki šiol mokesčius už savo turtą mokėjo tik tie, kurių būsto vertė prasideda nuo 150 tūkstančių eurų. Jei mokestis įsigaliotų, tos kartelės nebeliktų.

Lietuvos loterijų asociacija prašo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ištirti loterijų mokesčių didinimą numatančių pataisų teikimo aplinkybes. Ji prašo STT surinkta medžiaga papildyti jau pradėtą Generalinės prokuratūros ir STT ikiteisminį tyrimą.

Antradienį buvo išsiųsti pirmi priminimai gyventojams, nesumokėjusiems žemės mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki gruodžio 9 d. planuojama išsiųsti apie 50 tūkst. pranešimų žemės savininkams, kurių bendra mokesčio nepriemokos suma – 4 mln. eurų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Mano VMI, o e. paslaugomis nesinaudojantiems – klasikiniu paštu. Primename, jog greičiausias būdas sužinoti mokesčio sumą ir iš karto sumokėti – per Mano VMI.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-spalio mėnesiais pajamų gavo 926,7 mln. eurų (9,4 proc.) daugiau, negu prognozuota, ir 2,173 mlrd. eurų (25,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų dešimties mėnesių pajamos – 10,764 mlrd. eurų (prognozuotos – 9,838 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-spalį gauta apie 8,824 mlrd. eurų – 1,839 mlrd. eurų (26,3 proc.

Vyriausybės siūlomi mokestiniai pokyčiai, įskaitant kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, turėtų skatinti naudoti mažiau taršius produktus ir yra susiję su klimato kaitos tikslais, tačiau iš jų surinktos lėšos negali būti skirti tik biudžetui papildyti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Iki lapkričio 18-osios kiek daugiau nei 5,5 tūkst. nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus nurašyti skolą iš lėšų sąskaitose, praneša portalas vz.lt. Paskutinę mokestinių atostogų (spalio) savaitę su valstybe atsiskaitė arba suderino nepriemokų gražinimo grafiką maždaug 1,5 tūkst. įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos metu įvestų veiklos suvaržymų ir kurioms buvo suteikti mokestiniai atidėjimai. Tačiau dar apie 7,5 tūkst.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius. Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.

Vis daugiau užsienio šalių diegia skaitmeninių paslaugų mokestį, kuriuo apmokestina pasaulines informacinių technologijų milžines, kai jos perpublikuoja vietinės žiniasklaidos informaciją, kuri joms leidžia tose šalyse generuoti papildomas pajamas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad svarstant įvesti automobilių taršos mokestį, būtina kalbėti apie kitų mokesčių mažinimą.  Jos teigimu, taršą mažinančių priemonių paveikslas turėtų būti platesnis, o ne apimantis tik vieną mokestį.  „Yra svarbūs tikslai, taršos mažinimas, kova su klimato kaita, yra absoliučiai teisingi tikslai ir turime matyti bendresnį paveikslą, bet čia yra vienas mokestis.

Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipiasi į Seimo Pirmininkę, Seimo Valdybą ir Vyriausybę dėl teisėkūros procedūrų laikymosi Seimui svarstant Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.

Gyventojų pajamos, gaunamos ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusių įmonių, ir toliau nebus  apmokestinamos „Sodros“ įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, pagal kurią „Sodros“ įmokos nuo kitų metų pradžios būtų mokamos ir nuo su darbdaviu susijusių įmonių gaunamos naudos, teikė Vyriausybė, tačiau parlamentarai palaikė  Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą jai nepritarti. Už BFK siūlymą antradienį balsavo 121 parlamentaras, o penki susilaikė.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas. Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.  „Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių.