mokesčiai

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui penktadienį nutarus siūlyti laikinai įvestą 20 proc. dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatiniu, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė nepritarianti trečdaliu didesniam mokesčiui ir taip „bausti kelis šalyje dar likusius reikšmingus bankus“. „Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione.

Vilniečiai šokiruoti, sulaukę pirmųjų šio šildymo sezono sąskaitų. Kai kuriems gyventojams jos net du-tris kartus didesnės nei pernai spalį. Sąskaitos išsipūtė labiau nei pernai per šalčius, tad žmonės nerimauja, kaip reikės susimokėti artėjančią žiemą. Kam sunku susimokėti už šilumą, savivaldybė žada leisti mokėti dalimis ir prašo pakentėti dar metus, žadėdama paleisti naują biokuro jėgainę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau kaip 266 tūkst. privačios žemės savininkų jau sumokėjo žemės mokestį: 1,8 mln. eurų sumokėjo įmonės ir 12,6 mln. – gyventojai. Laiku nesumokėjus mokesčio, VMI jį gali pati nurašyti su delspinigiais. 453 tūkst. mokesčių mokėtojų (25,8 mln. eurų) žemės mokesčiui sumokėti liko dar savaitė laiko – iki lapkričio 15 d. Mokesčio nesumokėjo dar 444,5 tūkst. gyventojų ir 8,9 tūkst. įmonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki lapkričio vidurio 48,5 tūkst. gyventojų ir įmonių sulauks priminimų apie nesumokėtus mokesčius. Laiškai siunčiami dalimis – praėjusią savaitę jų jau sulaukė pirmieji 7,7 tūkst. įmonių ir 8,8 tūkst. gyventojų. Paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti mokesčių sumą bei ją sumokėti – prisijungti prie Mano VMI > Mokesčių kortelė, primena VMI.

Kiek pinigų į rankas darbuotojas gaus po to, kai iš jo atlyginimo bus nuskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, be kita ko, priklauso nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo. Kuo NPD didesnis, tuo žmogus gaus daugiau pinigų. Nuo kitų metų vieniems ši suma padidės, o kitiems sumažės. Penktadienį numatomi NPD skaičiavimo pokyčiai aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai oficialiai pritarė pasauliniam susitarimui dėl pelno mokesčio minimalaus 15 proc. tarifo, šeštadienį pranešė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, pavadinusi tai „istoriniu“ žingsniu. „Šiandien kiekvienas G-20 valstybės vadovas pritarė istoriniam susitarimui dėl naujų tarptautinių apmokestinimo taisyklių, įskaitant visuotinį minimalų mokestį, kuris padarys galą žalingoms lenktynėms, kas nustatys mažesnį pelno mokestį“, – pareiškė ji.

Dar nemažai šalies įmonių ir gyventojų yra nesusimokėję mokesčių nepriemokų, susidariusių dėl koronaviruso pandemijos padarinių, sako Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Yra apie 9 tūkst. įmonių ir jų įsiskolinimas siekia 39,6 mln. eurų“, – LRT radijui sakė VMI  Nepriemokų administravimo departamento patarėja Džiuginta Balčiūnienė.    „Taip pat yra 14 tūkst. gyventojų vykdančių individualią veiklą. Pagalba buvo taikoma ir gyventojams nevykdantiems jokios veiklos.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada dėl planuojamų mokesčių pakeitimų tartis su socialiniais partneriais, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.  Anot Andriaus Romanovskio, susitikime trečiadienį kalbėta apie pelno, kapitalo apmokestinimą, investicines sąskaitas bei individualią veiklą.

Nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir gyventojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki rugpjūčio 31 d., dar gali sumokėti be delspinigių iki šių metų spalio 31 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tokių gyventojų yra daugiau kaip 100 tūkst. Nesumokėjus skolos, jų laukia nemalonumai.

Vilniaus Antakalnio rajone gyvenanti pensininkė Anelė su baime laukia žiemos. Moteris suskaičiavo, kad pernai šalčiausią mėnesį už 65 kvadratinių metrų buto šildymą paklojo apie 150 eurų. Šiemet šildymo sąskaitos gali išaugti 60-70 procentų, tad tektų mokėti jau apie 250 eurų. Laidai „Karštai su tv3.lt“ moteris atskleidė, kad gauna vos 350 eurų pensiją ir beveik viską teks atiduoti už komunalines paslaugas. Jei ne Anelės anūkas, moteriai greičiausiai tektų badauti.

Nuo 2023 metų keičiantis automobilių apmokestinimui, iki 2030 metų tikimasi surinkti 1,5 mlrd. eurų ir taip finansuoti transporto bei darnaus judumo pokyčius.  Kasmet būtų surenkama 40 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio ir 150 mln. eurų jų naudojimo mokesčio, prognozuoja aplinkos ministras.  „Pagrindinė šito fondo (Darnaus judumo fondo – BNS) pajamų sritis yra automobilio taršos mokestis, kuris jau yra pateiktas, tikiuosi pritarimo Seime.

Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. Elektroninėmis paslaugomis nesinaudojantys žemės mokesčio deklaracijų sulauks įprastu paštu iki lapkričio mėnesio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija. Kiek ir kam reiks mokėti Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Parlamentarams antradienį pristatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa – pagal ją neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didėtų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  „Kadangi neapmokestinamo pajamų dydžio instrumentas pats iš savęs yra brangus, jo teikiamą naudą reikia koncentruoti ten, kur jis duoda didžiausią poveikį.

Lietuva pagal mokesčių konkurencingumą užima šeštą vietą, kai tuo metu Estija išlieka pirma, o Latvija  – antra, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas.  Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetai ir juos lydintis teisės aktų projektai. Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.

Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno mokesčių, kitąmet turėtų siekti 10,183 mlrd. eurų, arba  6 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2021 metais. Planuojama, kad šių mokesčių pajamos 2022 metais sudarys 91,8 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Valstybės biudžetas. Vyriausybė pritarė 2022 metų valstybės biudžeto projektui, toliau jis bus teikiamas Seimui. „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Koronaviruso situacija. Lietuvoje nustatyti 2493 COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, 2 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja doze.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Finansų ministerija nuo Naujųjų siūlo didinti ne tik minimalią mėnesio algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis didėtų maždaug 40-čia eurų „į rankas” ir būtų taikomas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistai tokį siūlymą vertina teigiamai – esą mažėtų atskirtis tarp turtingesnių ir skurdžių žmonių, didėtų perkamoji galia ir daugiau bedarbių įsilietų į darbo rinką. Vienoje Panevėžio mokykloje – pietų metas.

Lietuva juda teisinga linkme, tad dabar nereikėtų peržiūrėti mokesčių sistemos ir dar didesnės naštos užkrauti didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, įsitikinęs ekonomistas Marius Dubnikovas.  Šie žmonės ir taip suneša didelę dalį mokesčių, sakė M. Dubnikovas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, ar matėte kokių efektyvių pasiūlymų, susijusių su mokesčiais ar lengvatomis ir pan.

Pasaka apie Čipoliną tampa realybe. Mat Lietuvoje jau numatomi paviršinio vandens mokesčiai, nes vandens ištekliai esą yra labai senkantis šaltinis. O kokie dar mokesčiai numatomi Lietuvoje? Kam turėtume ruoštis? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Mokėsime už lietaus vandenį? „Reikės mokėti už lietaus vandenį. Lietus, kuris lyja, jis patenka į upes, ežerus ir griovius, ir bus apmokestinamas tas paviršinis vanduo.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Vilniaus apygardos teismui perduota tarptautinė PVM sukčiavimo byla, kurioje septyniems asmenims pareikšti kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). BNS žiniomis, byloje figūruoja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo bei jo brolis.

Klaipėdos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Plungės rajono ūkininkas ir dar keli asmenys kaltinami dėl šešėlinės prekybos mėsos gaminiais. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, ūkininkas kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje ir vertęsis  šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekęs išvengti mokesčių. Bylos duomenimis, dėl vykdytos finansinės aferos į valstybės biudžetą nepateko beveik 284 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) daliai gyventojų išsiuntė pranešimus apie prievolę sumokėti nepriemokas. Tačiau kai kuriems žmonėms tokios žinutės sukėlė pasipiktinimą – negalima suprasti, nei ko tiksliai reikalaujama, nei kur pervesti pinigus.  Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Jordanijos, Azerbaidžano, Kenijos ir Čekijos lyderius, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų šimtų milijonų dolerių turtą, rodo platus naujas tyrimas, paskelbtas Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ). Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl.

Lietuvos gyventojų kišenes gali patuštinti naujai atkeliavę mokesčiai. Vyriausybė planuoja, kad turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Taip pat ketinama didinti nekilnojamojo turto mokestį, didinti mokesčius savarankiškai dirbantiems asmenims, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Ir tai – tik dalis pasiūlymų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kuriems buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki š. m. rugpjūčio 31 d., turi sumokėti iki š. m. spalio 31 d. Iki šios dienos dėl susidariusios nepriemokos neskaičiuojami delspinigiai bei nevykdomi išieškojimo veiksmai, rašoma praneešime spaudai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo į Lietuvą grįžtantiems emigrantams gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip siekiant pritraukti į šalį kvalifikuotų darbuotojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tai gali demoralizuoti šalyje likusius piliečius.

Šiuo metu dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių ir įmokų, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti vienų ir kitų mokesčius, tad dirbantiems savarankiškai jų tektų mokėti daugiau. Vieni ekonomistai tam pritaria, o kiti perspėja, kad tokia veiklos forma, kaip individuali veikla, tiesiog išnyks, o „Sodros“ biudžetas nepapilnės.

Finansų ministerija ketina taisyti tvarką, pagal kurią įmonės  įtraukiamos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, rašo portalas vz.lt. Siekiama nustatyti bendrą principą, kad įmonės pripažįstamos neatitinkančios patikimos mokesčių mokėtojos kriterijų nepriklausomai nuo to, ar jie padaro pirmą administracinį nusižengimą, ar pakartotinį – visais atvejais būtų vertinamas už padarytą nusižengimą paskirtos baudos dydis.

Finansų ministerija siūlo diskutuoti dėl papildomo solidarumo mokesčio itin daug uždirbantiems žmonėms.  Siūloma, kad jis būtų taikomas visoms pajamoms, kurių bendra suma per metus viršytų 150 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), arba maždaug 200 tūkst. eurų. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad tokio mokesčio tarifas galėtų būti, pavyzdžiui, 3 procentai.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.“, – bendrovės „Rocket Software“ padalinio pristatyme teigė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje pernai suteikta 182 mln. eurų paramos – 2,3 proc. daugiau nei 2019 metais. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,9 proc., užsienio šalių – 25,1 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 19 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (67,8 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos juridiniai asmenys pernai suteikė 101,7 mln.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius Europoje.  Anot organizacijos, ši priemonė padėtų kasmet išvengti iki 5 tūkst. mirčių nuo vėžio.  Alkoholiniams gėrimams taikomų mokesčių didinimas yra „viena geriausių priemonių“ užkirsti kelią vėžiui, „turinti potencialiai didelį poveikį“, nurodė PSO Europos regiono biuras, pridūręs, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Jungtinė Karalystė, gautų daugiausiai naudos.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Finansų ministerija jau siūlo didinti nekilnojamojo turto mokesčius. Tarp siūlymų – kuo daugiau gyventojų priversti susimokėti už butus, namus, vasarnamius ir sodybas. Mokesčių kūrėjai nusitaikė ir valdančius miškus bei žemės ūkio paskirties žemes.   Premjerė jau prognozuoja aršius ginčus Seime dėl naujų mokesčių, o konservatorius Majauskas tikina, kad jie atsiras turtingiesiems. Prie Šiaulių gyvenantis Kęstutis pasakoja, kad nuosavame miške ne tik pasiilsi, bet ir darbo turi per akis.

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.

Lietuva ir Lenkija turime daug bendrų taškų Europos Sąjungos ekonominėje ir finansų darbotvarkėje, o kova su šešėliu ir mokesčių vengimu yra bendras abiejų šalių interesas, penktadienį susitikusi su Lenkijos finansų ministru Tadeuszu Koscinskiu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų aštuonis mėnesius buvo 253,9 mln. eurų – 3,8 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-liepos mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų aštuonis mėnesius padidėjo 5,7 proc. iki 160,992 mln. eurų, alaus – sumenko 3,4 proc. iki 57,885 mln. eurų, vyno – išaugo 10,4 proc. iki 30,77 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,3 proc. iki 4,204 mln. eurų.

Keliolika parlamentarų siūlo skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos finansavimui. Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę skirti Nevyriausybinių organizacijų fondui mažiausiai penktadalį užpraėjusių metų GPM, gyventojų paskirstytos ne pelno subjektams, taip pat tarp finansavimo gavėjų nėra Lietuvos Šaulių sąjungos.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.