mokesčiai

Dvi Šiauliuose registruotos įmonės bei du asmenys bus teisiami dėl galbūt nesumokėtų daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Šie mokesčiai, įtariama, nebuvo sumokėti įmonėms per dvejus metus pardavus 472 automobilius už beveik 13 mln. eurų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įmonėms bei jų asmenims pareikšti kaltinimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą, ar valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas nuo pajamų, gaunamų iš skirtingų darbdavių, atitinka Konstituciją. Šio išaiškinimo prašė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą valstybei dėl pareigos mokėti įmokas, apskaičiuotas pagal kiekvieną draudėją atskirai.

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto produktams.  Parlamentarai ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos. Už balsavo 48 Seimo narių, prieš buvo 37, o 28 susilaikė. Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui siūlant skirtingus visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelius, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba trečiadienį planuoja svarstyti, kuris iš siūlomų modelių tinkamiausias savivaldai. Finansų ministerija siūlo, kad atskirai būtų apmokestinami visi gyventojo turimi NT objektai, o savivaldybės galėtų nustatyti skirtingą mokesčio dydį.

Šiltnamio efektą sukelia ir mūsų planetą kaitina ne tik šildant namus ar važiuojant automobiliu susidarantis anglies dvideginis. Gerokai didesnį poveikį daro metanas, kurio itin daug susidaro žemės ūkyje auginant gyvulius. Siekiant jį mažinti kai kurios šalys apmokestina karves ir avis. Ar toks mokestis pasiteisintų ir Lietuvoje? Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Naujoji Zelandija pristatė planą apmokestinti avių ir galvijų išmetamas dujas, taip siekdama kovoti su vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių šalyje, rašo portalas BBC. Ji taptų pirmąja šalimi, kuri apmokestintų ūkininkus už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną. Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

Uostamiesčio teisėsaugos pareigūnai atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su naudotų automobilių iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekyba bei mokesčių vengimu. Įtariama, kad kartu veikę 5 įmonių vadovai valstybei galėjo nesumokėti apie 4 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Atlikta daugiau nei 20 kratų Lietuvoje ir užsienyje. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Nesąžiningi verslininkai vis dar nevengia savo asmenines išlaidas apmokėti įmonės sąskaita. Atlikus vienos Kauno įmonės patikrinimą, nustatyta, kad bendrovės vadovai keletą asmeninių kelionių į Prancūzijos kurortą Nicą, taip pat Barseloną, Hiustoną ir Londoną finansavo bendrovės lėšomis. Įmonė turėjo ir vadovų bei jų šeimos narių poilsiui skirtas patalpas Nidoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Iš upių ir ežerų daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą išsiurbiantys naudotojai turės registruotis specialiame sąraše. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį po pateikimo pritarė Seimas. Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą. „Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Lietuvos bankas peikia finansų ministerijos pasiūlytą visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir ragina jį keisti. Prezidentas Nausėda taip pat mato rizikų, kad teks žmonėms mokėti pašalpas vien tam, kad jie įstengtų susimokėti naująjį mokestį. Nekilnojamojo turto vystytojai abejoja, ar naujasis mokestis atvėsins įkaitusią būsto rinką, o štai ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina jo neatidėlioti 2024 metams. Krekenavietis Stasys pardavinėja miestelio centre medų ir daržo gėrybes.

Komercinių elektromobilių savininkams siūloma daugiau lengvatų – nuo liepos juos norima atleisti nuo mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais. Tokių automobilių savininkai per metus sutaupytų 304 eurus.   Tokią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą Seime įregistravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų.

Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad šalies ūkis išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos. Apie tai skelbiama pirmadienį paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje. Surenkama per mažai mokesčių „Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Trečiadienį šalies gimnazijų paskelbti ugdymo rezultatų duomenys parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų per dešimtmetį mokiniai nesurinko nė vieno šimtuko. Komentuodamas šiuos rodiklius švietimo viceministras Gintautas Jakštas nurodo, kad pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus mokyklų nereikėtų vertinti. Ugdymo tikslas, jo teigimu, „nėra paruošti kuo daugiau šimtukininkų“. „Pirmiausia turėtume žiūrėti, iš kokio socioekonominio statuso ateina vaikai.

Istorines aukštumas pasiekusi infliacija bei geopolitinės rizikos gali sužlugdyti politikų svarstymus, ar iki 12-kos mėnesių prailginti mokestinių įstatymų įsigaliojimą. Dalis parlamentarų pritaria naujai tvarkai, kiti tuo abejoja.  Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo įteisinti, kad mokesčių pokyčius numatančios pataisos įsigaliotų ne po pusmečio, o po metų, be to, jis siūlo panaikinti išimtį, pagal kurią su biudžetu priimami pakeitimai įsigalioja dar greičiau.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kai galima skirti dalį pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai. Laikas dėl sutrikusios elektroninio deklaravimo sistemos buvo pratęstas nuo pirmadienio.  Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienio duomenimis, 0,5 mln. gyventojų jau skyrė mokesčio dalį paramai.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį ketvirtį sumokėjo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinė miškų urėdija ir didmeninės prekybos bei logistikos bendrovė „Sanitex“, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, kuriuos skelbia portalas vz.lt.

Nors tūkstančiai gyventojų, dirbusių savarankiškai, jau yra deklaravę pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tačiau nereikėtų užmiršti, kad dalis pinigų taip pat turi būti sumokama „Sodrai“, o tai padaryti liko savaitė. Gyventojai, kurie 2021 m. vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog atlikus vieno nuomonės formuotojo (angl. influencer) operatyvų patikrinimą, asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir į biudžetą sumokės beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių. Mokesčių mokėtojas aktyviai reiškėsi socialiniame tinkle Instagram. Turėdamas keturias paskyras, jis reklamavo savo teikiamas virtualių valiutų rinkos, būsimų sporto įvykių lažybų pasiūlymų analizės paslaugas.

Preliminariais duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 5,4 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro penktadalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų mokesčių. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir stengiasi padėti jiems kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Šiuo metu darbą jau turi kas penktas suaugęs ukrainietis.

Lietuva – kainų kilimo rekordininkė visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje pagal šį skaudų rodiklį jau esame nuo pernai spalio. O pabaigos tam nematyti – ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais sulauksime ir 20 proc. infliacijos. Štai, ką sako žmonės: „Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“ „Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“ „Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.

Vyriausybei trečiadienį svarstant biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlomą priemonių paketą ragina papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto produktams. Pasak V. Blinkevičiūtės, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalys netaiko mokesčių lengvatos maistui: Estija, Danija ir Lietuva, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įvairių modelių televizoriais prekiavęs kaunietis stos prieš teismą dėl sukčiaujant išvengtos didelės vertės turtinės prievolės, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo – asmuo kaltinamas apgaule išvengęs beveik 310 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir panašią sumą pasisavinęs.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Baltieji rūmai siūlo naujus mokesčius turtingiausiems amerikiečiams Baltieji rūmai: „Turtingiausi amerikiečiai mokės mokesčius, kaip ir kiti“ JAV prezidento Joe Bideno administracija siūlo minimalų mokestį turtingiausiems namų ūkiams, praneša BBC. Mokestis būtų skirtas 20 tūkst. JAV mokesčių mokėtojų, kurių turtas viršija 100 mln. JAV dolerių (90 mln.

Vyriausybė tėškia daugiau kaip 2 milijardus eurų augančioms kainoms kompensuoti. Parengusi antiinflacinį planą Vyriausybė siūlo nuo birželio pensijas padidinti vidutiniškai 25 eurais, prie vaiko pinigų pridėti 7 eurus, o minimalią algą padidinti 16 eurų. Iki 20 procentų didės ir įvairios pašalpos, daugiausiai apie 50 eurų.

Klaipėdos apskrityje veikianti statybų bendrovė įtariama trejus metus slėpusi mokesčius ir į valstybės biudžetą nesumokėjusi ne mažiau 90 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumento klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija – kovą metinė infliacija pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliaciją kovą nuo 1994-jų metų. Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems kainų šuolis yra skaudžiausias. Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems metams, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistų teigimu, šią problemą spręsti galima didinant daliai gyventojų mokesčius. Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie jau deklaravo praėjusių metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), sulauks ir asmeninės informacijos iš „Sodros“. Specialistai paskambins arba elektroniniu paštu patikslins, kiek „Sodros“ įmokų reikia sumokėti po deklaravimo bei kaip tai padaryti greitai ir patogiai, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. „Savarankiškai dirbančiųjų gyventojų informavimo kampaniją pirmą kartą įgyvendinome pernai – deklaravimo laikotarpiu paskambinome 67 tūkst.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas nesvarsto galimybės keisti būsto ploto ribos, nuo kurios priklauso kompensacija už šildymą.  „Šitas dalykas nėra socialiai teisingiausias“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.    Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias už verslo ir žmonių teikiamą paramą Ukrainai numatoma taikyti tokias pat mokestines lengvatas, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybėms. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Infliacija Lietuvoje toliau muša šio tūkstantmečio rekordus. Kainos jau 14 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos banko vadovas ir ekonomistai perspėja, kad kainos tokiu tempu augs ir toliau. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau gali brangti kone viskas – degalai, dujos, maistas. Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Trečiadienį ministrų kabinetas spręs, kokius įstatymų projektus teiks Seimui svarstyti artimiausioje pavasario sesijoje. Priėmus pasiūlytus pakeitimus, keistųsi nemažai mokesčių, būtų įteisintas europinis pensijos produktas, pakeista vaiko priežiūros išmokų ir atostogų tvarka, įvesta „aukštesnioji valstybės tarnyba“. Posėdžio išvakarėse vienintelio jo klausimo „Dėl Vyriausybės pasiūlymų Seimo pavasario sesijai“ medžiaga nebuvo paskelbta viešai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija surinko daugiau įvairių mokesčių, taip pat ėmėsi kai kurių naujų iniciatyvų dėl geresnio mokesčių surinkimo. Tačiau ko gyventojai ir verslas iš VMI gali tikėtis šiemet? Ketvirtadienį savo planus pristatė VMI viršininkė Edita Janušienė ir jos pavaduotojai Artūras Klerauskas ir Eglė Ramanauskienė. E. Janušienė pasidžiaugė, kad pernai VMI pavyko surinkti rekordinį mokesčių kiekį – daugiau nei 12 mlrd. eurų.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.