miškai

Didžiausiame pasaulyje Amazonės atogrąžų miške per keturis dešimtmečius buvo iškirstas plotas, prilygstantis Vokietijos ir Prancūzijos plotui kartu sudėjus, rodo pirmadienį atliktas tyrimas. Per devynias šalis besidriekiančios Pietų Amerikos džiunglės laikomos labai svarbiomis kovojant su klimato kaita dėl jų savybės sugerti planetą šildantį anglies dioksidą iš atmosferos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo rugsėjo 16 d. planuojama pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Vakcinavimas gamtoje vykdomas iš lėktuvų išmetant specialius jaukus su vakcina. Šiuos jaukus suėdę gyvūnai tampa atsparūs pasiutligės užkratui.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, o privačių miškų savininkams nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina, jog su savininkais sieks kompromiso, be to, jiems liks visa iškirsta mediena. „Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.

Socialinėje erdvėje vis dažniau matomi miško gėrybių vaizdai slepia ir tamsiąją pusę – su išaugusiu noru vykti į mišką ieškoti grybų, uogų, išauga ir pranešimų dėl pasiklydusių žmonių skaičius. Kaip teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, dažniausiai miškingose vietovėse pasiklysta garbaus amžiaus asmenys. Skaičiuojama, jog liepos mėnesį Kauno apskrityje pareigūnai išgelbėjo šešis paklydėlius, du iš jų – Kėdainių rajone.

Žievėgraužio tipografo nedideliame plote pažeistus medžius Aplinkos ministerija leido kirsti neplynai. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, tai padės efektyviau kovoti su šiuo miško kenkėju. Pasak ministerijos, nuo šiol leidžiama ne didesnio kaip 0,3 hektaro ploto labai pažeistų, džiūstančių arba nudžiūvusių medžių sanitarinius miško kirtimus vykdyti neplynuoju miško kirtimų būdu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsimojo per artimiausią dešimtmetį apsaugoti 10 kartų daugiau miškų nei yra saugoma dabar. Tokiuose miškuose planuoja uždrausti ūkinę veiklą, o tūkstančiai hektarų miškų taptų neliečiami, užaugę medžiai virstų ne baldais, o tiesiog būtų paliekami supūti, miškai galiausiai užželtų krūmais. Medienos pramonės atstovai sako, kad toks įstatymas griauna šalies verslą, kurio sumokami mokesčiai sudaro dešimtadalį šalies ekonomikos.

Lietuvos grybautojai ir miško mėgėjai sunerimę – prasidėjo grybų sezonas, visi tik puikuojasi pilnais krepšiais voveraičių ir kitokių grybų, bet kaip tuos grybus ramiai susirinkti, kai iš to paties miško atskrenda žinios, kad giriomis vaikšto meškos ir pikti vilkai? Daugiau apie tai – TV3 laidoje „TOP 3“. Grybautojas iš Vilniaus Rolandas pats patyrė, ką reiškia nešti kudašių nuo tave persekiojančių vilkų – net ne nuo vieno, o nuo trijų.

Jungtinės Valstijos paragino Europos Sąjungą atidėti miškų naikinimą skatinančių produktų importo draudimą, teigdamos, kad tai pakenktų Amerikos gamintojams, kurie negali jo laikytis, ketvirtadienį pranešė Europos Komisija. ES įstatymas, turintis įsigalioti gruodžio pabaigoje, draus įvežti daugybę prekių – kavą, kakavą, soją, medieną, palmių aliejų, galvijus, spausdinimo popierių, kaučiuką ir pan. – jei jos pagamintos naudojant žemę, kurioje po 2020 metų gruodžio mėnesio buvo iškirsti miškai.

Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kadenciją pradėjo skambiai – inicijuotas vadinamasis Nacionalinis miškų susitarimas (toliau NMS), siekiant susitarti dėl svarbiausių miškų politikos aspektų.

Savaitgalį Lietuvoje pirmą kartą įvyko tarptautinis bebravimo čempionatas, kur medžioti bebrų susirinko kone 200 medžiotojų. Čempionatas surengtas siekiant prisidėti prie šių graužikų populiacijos reguliavimo, kuri pastaraisiais metais vis auga.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Čempionatas startavo Kėdainiuose, kur ištraukę burtus, entuziastų komandos patraukė prie bebraviečių įvairiose Lietuvos vietose.

Pušiniam pjūkleliui pernai pažeidus apie 6,7 tūkst. hektarų Ignalinos rajono miškų, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigia, kad šiemet pušynų lajų pakenkimai bus „nepavojingi ir menki“. Kaip nurodoma šią savaitę išplatintame VMT pranešime, įvertinus 2023-ųjų rudenį vykdytos miško paklotėje žiemojančių pjūklelių kokonų apskaitos ir 2024-ųjų kovą atlikto papildomo tyrimo rezultatus, nustatyta, kad šiemet paprastojo pušinio pjūklelio masinio dauginimosi židinys bus ramybės fazėje.

Vienas gidas iš Šilutės sugalvojo neįprastą ir adrenalino kupiną pramogą. Kai tik pajūrį užklumpa potvynis, vyras su draugu suburia nuotykių ieškotojus iš visos Lietuvos ir baidarėmis irkluoja po užlietus laukus bei miškus. Pirmą kartą į tokias ekskursijas išplaukę žmonės pasakoja, kad niekur dar nėra patyrę tokio įspūdžio ir adrenalino, kaip irkluojant užlietame miške. Iš Šilutės kilęs Edgaras su kompanionais ruošia baidares.

Dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų kaltės yra sustoję medžiapjūtės darbai trečdalyje šalies miškų, teigia Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys. Anot jo, iškilo reali grėsmė nepateikti medienos žaliavos pramonei, o tai atsilieps darbo vietoms įmonėse ir valstybės iždui. Miškų ūkio rūmų atstovaujamos asociacijos pirmadienį šių klausimų susitinka aptarti su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Čilėje liepsnojantys miškų gaisrai nusinešė mažiausiai 51 žmogaus gyvybę, po jų gatvėse liko gulėti kūnai, sudegė daug namų, o sekmadienį liepsnos plito toliau ir manoma, kad aukų skaičius dar didės. Prezidentas Gabrielis Boricas paskelbė nepaprastąją padėtį šalies centrinėje ir pietinėje dalyse „dėl katastrofos“, nes sausra ir iki 40 laipsnių Celsijaus pakilusi oro temperatūra dar labiau paaštrino krizę.

Įmonės, siekiančios investuoti į miškų ekosistemų atsparumo ir aplinkosauginės vertės didinimą, per 3 metus nereikšmingos („de minimis“) pagalbos galės gauti 100 tūkst. eurų daugiau, nei iki šiol. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos keičiamose taisyklėse. Jos keičiamos, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos reglamentas dėl „de minimis“ pagalbos. Jame numatyta, kad per 3 metų laikotarpį šios pagalbos suma didėja nuo 200 tūkst. Eur iki 300 tūkst. Eur.

Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad teismui neišnagrinėjus ir nepateikus papildomo išaiškinimo, ar turėtų būti naikinami leidimai kirsti mišką, gauti iki nutarimo apie privaloma poveikio aplinkai vertinimą, leidimai kirsti mišką nebus naikinami.

Privačių miškų savininkai pirmadienį ryte surengė protesto akciją, kurio metu į Kauno regiono kelius išriedėjo dešimtys miškovežių – taip siekiama palaikyti Lietuvos ūkininkus bei atkreipti dėmesį į miškininkų veiklos apsunkinimą saugomose vietose.  Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių.  „Pravažiuosime ir viskas.

Planuojant atnaujinti likusias dviračių tako atkarpas Kuršių nerijoje būtina įvertinti naują reikalavimą dėl tokių darbų poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms bei aplink jas, teigia Neringos meras. Darius Jasaitis BNS sakė, kad tvarkant taką gali tekti kirsti medžius, todėl norima įsitikinti, ar tai nepažeistų reikalavimo, kurio laikytis įpareigojo teismas.

„Visur gerai, bet namuose geriausia“, – šią frazę ne kartą esame girdėję visi ir pritaikę savo gyvenimui. Ši frazė tapo visišku žemaitės Ievos gyvenimo moto. Moteris kartu su vyru ir dukryte po 15 metų praleistų Londone nusprendė, kad savo tolimesnį gyvenimą nori tęsti tik gimtinėje, nes čia – geriausia. Šeimyna ne tik nusprendė grįžti visam į Lietuvą, bet ir nusipirko šimtametę sodybą, kuri po ilgų darbų tapo roju žemėje.

Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus. Sodininkų atstovas teigia, kad šaltą žiemą žūsta įvairūs kenkėjai, miškų urėdijos specialistas tikina, kad ši žiema – puiki.  „Įvyko tai, kas galėjo geriausiai įvykti“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Lekas.

Planuojant miškų kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir greta jų bus privaloma įvertinti jų poveikį, pranešė Aplinkos ministerija. Anot jos, nauja tvarka parengta atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį, kad miškotvarkos projektams „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje turi būti nustatomas ūkinės veiklos poveikio reikšmingumas.

DzūkIjos miškuose prieš Kalėdas kaip iš gausybės rago pasipylė grybai. Nors pasirinkimas jų menkesnis nei rudenį, bet varėniškis grybautojas juokauja, kad Kūčių stalui tikrai užteks. Ir nesvarbu, kad iš samanų galvas kelia tik voveraitės, dzūkų dar vadinamos lepeškomis. Grybų žinovai išsiruošusius grybauti įspėja – iš samanų galima traukti tik tuos grybus, kurie yra sveiki ir nepakeitę spalvos. O štai minkštos ir slidžios voveraitės jau gali būti nuodingos.

Nors Seimas leido šaudyti žvėris naudojant naktinio matymo taikiklius, Lietuvoje toliau drastiškai naikinama tai, ko reikia ir žvėrims, ir medžiotojams – miškai. Apie tai, ar politikai pradės spręsti miškų naikinimo problemą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.

Nuo 2024 metų liepos miškų urėdijoms keisis medienos mokestis – pajamoms iš medienos ir nenukirsto miško valstybiniuose miškuose jis bus tris kartus didesnis negu dabar, o privačių miškų savininkams liks toks, koks galiojo iki šiol.   Seimas įpareigojo valstybinių miškų valdytojus miško ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms skirti 15 proc., o privačių miškų – 5 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.   85 proc.

Teismui praėjusią savaitę nurodžius vertinti miškų kirtimo poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir Valstybinei miškų urėdijai (VMU) šią savaitę sustabdžius kirtimus jose, Aplinkos ministerijos atstovai, sako, jog „Natura 2000” teritorijose Lietuvoje atliekama tik nedidelė dalis miškų kirtimų.   „Lietuvos miškuose viename procente miškų konkrečiais metais vykdomi kirtimai.

Seimui antradienį nepritarus patariamajam referendumui dėl plynų miškų kirtimų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tokia opozicijos iniciatyva būtų „visuomenės įelektrinimas“. „(...) Ką jie norėjo padaryti, tai sukelti bangą žmonių, kurie galvotų, kad kažką sprendžia, bet iš tikrųjų tai sprendžiama tik per įstatymą, nes tai būtų patariamasis referendumas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. „Tai būtų buvęs visuomenės įelektrinimas“, – pridūrė S. Gentvilas.

Teismui praėjusią savaitę nurodžius vertinti miškų kirtimo poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus jose.  „Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (...) nutartimi, priėmė sprendimą stabdyti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose“, – pranešė VMU.

Seimo opozicija ketvirtadienį pateiks svarstyti nutarimo projektą kitąmet surengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Šį projektą teikia beveik pusšimtis parlamentarų. Referendumą siūloma surengti kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais. Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

Seime kelią skinasi idėja privačius miškus miestuose perimti valstybei arba savivaldai – už  visuomenės poreikiams paimamą mišką savininkams būtų atlyginama.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketvirtadienį pritarė tokioms Miškų įstatymo pataisoms, dėl jų balsuos Seimas.   „Miestui priskirtoje teritorijoje negali būti privačios nuosavybės teise priklausančių miškų.

Vilniuje penktadienį rengiamas protestas prieš plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad saugomose teritorijose atliekami plyni sanitariniai kirtimai rodo, jog Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti. „Pasauliniame kontekste Lietuva užima antrą vietą tiekiant medieną „Ikea“ prekybos tinklui – pagal šį rodiklį lenkiame tokias šalis kaip Kinija, Rusija, Švedija.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nedidinti dabartinės valstybinių miškų kirtimų normos. Jos nekeisti dar penkerius metus pasiūlė Aplinkos ministerija.   „Pirminis variantas pateiktas Vyriausybei buvo su didesne kirtimo norma – 12,166 tūkst. hektarų per metus, bet po diskusijų grįžome ir tvirtiname tą pačią penkmečio kirtimų normą, kaip ir praėjusį penkmetį – 11,85 tūkst. hektarų plotą“, – Vyriausybės posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pleška Amazonės miškai Bolivijoje. Gaisrai jau apėmė tūkstančių hektarų plotą, o ugniagesiai skelbia vykę gesinti jų kone 400 kartų. Didžiulių gaisrų priežastis Bolivijoje greičiausiai nėra klimato kaita, o tiesiog žmonių ūkininkavimo būdas, kai ūkininkai patys padega žemę. Pleška Amazonės miškai Bolivijoje. Gaisrai jau apėmė tūkstančių hektarų plotą, o ugniagesiai skelbia vykę gesinti jų kone 400 kartų.

Šimonių girioje žviegė medkirčių pjūklai, sunkioji technika maurojo mišką, o aktyvistai pasitiesę miegmaišius, susikūrę laužą toliau mėgino juos stabdyti. Po kilusio skandalo dėl kertamo miško į Šimonių girią buvo atvykęs ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Prisistatęs ministras tik paskutinę minutę sustabdė kirtimus girios vietoje. Ministro veikla piktinasi jau ir Nacionalinių parkų vadovai, kaltindami jį ruošiant dirvą naujoms statyboms nacionaliniuose parkuose.

Aplinkosaugininkams priekaištaujant, kad dabartinė valstybinių miškų kirtimo norma nustatyta su jais nederinus, remiantis pasenusia, Vyriausybės programai ir Europos strategijai prieštaraujančia metodika, valdžia artimiausiu metu jos keisti nežada, nors ateityje tokios galimybės neatmeta. Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų  valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,7 mln.

Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius.

Ignalinos rajono pušys masiškai kenčia nuo jų spyglius ėdančio vabzdžio – paprastojo pušinio pjūklelio. Nudžiuvusių medžių plotas jau siekia Kuršėnų miesto dydį. Specialistai sako, kad situacija rimta, tačiau koks likimas laukia pušų – dar sunku atsakyti. Gali būti, kad daug medžių žus, bet gali nutikti ir taip, kad dauguma jų po pjūklelių puotos atsigaus. O valstybė vabzdžių graužiamuose miškuose jau skelbia stichinę nelaimę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje šią savaitę siautusi audra miškuose nuvertė per 50 tūkst. medžių, miškininkai likviduoja stichijos padarinius, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Aplinkos ministerijos siūlymas 2 proc. didinti valstybinių miškų kirtimų normą rinkoje kardinalių pokyčių nelemtų – nesitikima, kad norma būtų maksimaliai išnaudota, sako Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas. Biokuro gamintojų atstovas Virgilijus Dirma teigia, kad normos didinimas yra sveikintinas dėl didesnio kiekio žaliavos.  Pagal ministerijos parengtą Vyriausybės projektą, 2024–2028 metais 12,17 tūkst.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Alžyro ugniagesiai antradienį kovojo su gaisrais, per kuriuos šioje Šiaurės Afrikos valstybėje žuvo 34 žmonės, nukentėjo namai ir pakrantės kurortai, o didžiuliai miškų plotai virto išdegusiomis dykvietėmis. Liudininkai pasakojo, kad buvo priversti bėgti nuo aukštų liepsnų, o televizijos filmuotoje medžiagoje, paskelbtoje evakavus tūkstančius gyventojų, buvo matyti apanglėję automobiliai, sudegusios parduotuvės, rusenantys laukai ir krūmynai.

Lietuva siunčia į Graikiją 25 ugniagesių komandą kovoti su miško gaisrais. Tokiam sprendimui, atsižvelgdama į Graikijos tarptautinį prašymą, trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Graikijai susidūrus su nevaldomais miškų gaisrais, kurie reikalauja tarptautinės bendruomenės paramos, skubiai siunčiame ugniagesių gelbėtojų komandą. Mūsų pareigūnų profesionalumas pripažįstamas ir tarptautiniu mastu.

Miško kirtimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke, dėl kurių birželį buvo kilęs visuomenės susirūpinimas ir pradėtas patikrinimas, yra vykdomi pagrįstai ir teisėtai, pirmadienį pranešė prokuratūra. Atlikę išsamų patikrinimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Šalies eglynus siaubia vabalai. Į medžius įsimetė žievėgraužiai ir jų tokia galybė, kad miškininkai sako, jog seniai taip nebuvo. Efektyviausias būdas kovoti su kenkėjais – kirsti pažeistus plotus. Dešimtys hektarų eglynų jau iškirsta, o kiek dar reikės iškirsti – niekas nesiima spėlioti. Kazlų Rūdos miškininkai apžiūrinėja vieną iš urėdijai priklausančių miškų: vaizdas nedžiugus – eglynas sparčiai nyksta. Medžiai neseni, tačiau daug jų bus išpjauta.

Pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų židiniams plisti. Siekiant išvengti vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu dėl leidimo neteisėtai kirsti mišką išdavimo pareikšti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui.

Šiuo metu dėl sausros apribojimai ar draudimai lankytis miškuose galioja jau 14 savivaldybių, penktadienį sąrašą papildė Vilniaus miestas, informavo Valstybinių miškų urėdija. „Naujienų kol kas labai gerų nėra, tik prisidėjo dar viena savivaldybė, nes vakar buvo 13 savivaldybių, kuriose galioja draudimas laikytis miškuose, o dabar yra jau 14“, – BNS penktadienį sakė urėdijos atstovė Iveta Janušauskaitė.