miškai

Už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinius gyventojams bus siūloma atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaimo vietovėse. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė atitinkamam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektui. Žemės ūkio ministerija parengė pataisas, atsižvelgdama į Vyriausybės 2008-2012 m. programos nuostatas.

Žiniasklaidoje neseniai užsiminus apie Lietuvoje galiojančius itin griežtus krovininių mašinų bendrosios masės ribojimus, Susisiekimo ministerija keičia poziciją. Ministerijos atstovai tikina, kad vyksta diskusijos su vežėjais ir artimiausiu metu bus bandoma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leis šalies teritorijoje vežti didesnės masės krovinius, specialiai nustatytais maršrutais. Tačiau šioms nuostatoms vis dar nenori pritarti Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Seimo narys Justinas Urbanavičius ragina mokytis iš kaimynų latvių klaidų, o ne aklai pasitikint lipti ant to paties grėblio, kurį siūlo didieji perdirbėjai ir privatizuoti valstybinius miškus. Įgyvendinę panašias reformas mūsų kaimynai latviai šiandien griebiasi už galvų: jie jau svarsto, kaip atkurti buvusią sistemą, kaip atkurti iškirstus brandžius valstybinius miškus. Europos Sąjungos valstybėje valstybiniai miškai neprivatizuojami, priešingai - iš privačių miškų savininkų jie išperkami.

Lietuvos miškuose supjautos ir išvežti paruoštos medienos vagysčių pernai, palyginti su 2008-aisiais, padaugėjo dukart. Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis tvirtina, kad tai lėmė ne medienos kaina ar jos paklausa rinkoje, o paprastų žmonių noras "apsirūpinti" statybine mediena ar tiesiog malkomis.

Šalia kelių sukrauti rąstai masina ne tik nesąžiningus medienos perdirbėjus, bet ir paprastus kaimo žmones. Pastarieji, grobdami medieną, "apsirūpina" kuru žvarbią žiemą. Padažnėjus išvežti paruoštos medienos vagystėms privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai skambina pavojaus varpais. Kaip viena kovos su rąstų grobimu priemonių minima miško kelių užtvėrimo galimybė.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnams dėl įžūlaus aštuonių neteisėtai mišką kirtusių asmenų elgesio teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Šie sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė keturis pažeidėjus. Sulaikytieji pažeidėjai įkliuvo ne pirmą kartą. Jie neteisėtai mišką yra kirtę Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose.

Pasakojimai apie žvejybą Norvegijoje abejingo nepalieka tikriausiai nė vieno žvejo. Žuvų gausa ir jų dydžiu šis kraštas kasmet prisivilioja vis daugiau meškerėtų lietuvių. Savo didžiuosius laimikius čia traukia ir ukmergiškių, tarp kurių yra ir prisiekęs žvejys Jonas Rinkevičius, būrelis. Tačiau ukmergiškiai tikina, kad nė už ką neišduotų netoli Ukmergės esančio Mūšios tvenkinio ir kitų Lietuvos vandenų.

Prasidėjus pavasariui Aplinkos ministerija gauna daug laiškų, telefono skambučių, kuriuose gyventojai teiraujasi, kas ir kada gali lankytis privačiame miške? Informuoja, kad yra miškų savininkų, kurie neleidžia lankytis miškuose. Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Miškų įstatyme ir Privačių miškų naudojimo ir tvarkymo nuostatuose nustatyta, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose.