miškai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „miškai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „miškai“.
13-oje savivaldybių draudžia arba riboja patekimą į miškus: vykdomas sustiprintas miškininkų budėjimas
Šiuo metu dėl sausros apribojimai ar draudimai lankytis miškuose galioja 13 savivaldybių, daugiau sąrašo plėsti kol kas neplanuojama, informavo Valstybinių miškų urėdija.
„13 savivaldybių yra priėmusios sprendimą laikinai uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose – Akmenės, Biržų, Jurbarko rajonai, Kalvarija, Kazlų Rūda, Klaipėdos, Mažeikių, Šilutės rajonai, Pagėgiai, Pasvalio rajonas, Marijampolės, Vilkaviškio, Vilniaus rajonai“, – BNS sakė urėdijos atstovas Tautvydas Mažeika.
Viena savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją: draudžiama lankytis miškuose
Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad dėl didelio gaisrų kilimo pavojaus nuo 2023 m. birželio 13 d. draudžiama fiziniams asmenims lankytis Šilutės rajono savivaldybėje esančiuose miškuose iki atskiro šio draudimo galiojimo atšaukimo.
Šilutės rajono savivaldybėje skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
Skubiai perspėja gyventojus: dėl sausros kai kur gali būti ribojamas miškų lankymas
Didės gaisrų pavojus, artimiausią savaitę nelis, todėl prognozuojama, kad gali daugėti regionų, kur miškų gaisringumas pasieks penktą klasę. Tai jau leistų savivaldybėms drausti gyventojams lankytis miškuose.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis sako, kad kol kas Vakarų Lietuvos miškuose nustatytas ketvirtos klasės miškų gaisringumas, tačiau artimiausiomis dienomis gaisrų pavojus gali išaugti iki aukščiausios – penktos klasės.
Perspėja dėl didelio gaisrų pavojaus: įvardijo, kaip elgtis miške pamačius ugnį
Besitęsiantys sausi orai kelia nerimą Valstybinių miškų urėdijos miškininkams į iškvietimus dėl miško gaisrų pastaruoju metu vykstantiems itin dažnai. Beveik visoje šalyje nustatyta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti didelį gaisrų pavojų. Gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargaus miško lankytojų elgesio.
Gentvilas: dalis neprižiūrimų miškų bus parduodami privatiems savininkams
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad iki kitų metų vidurio savininkus turės beveik visi neprižiūrimi rezerviniai Lietuvos miškai. Ministro teigimu, tokių miškų iki šiol buvo 7–8 procentai.
Pasak ministro, dalį tokių miškų – mažiausius pavienius plotus – numatoma parduoti privatiems savininkams.
Valstybinė miškų urėdija įspėja apie didelį miškų gaisrų pavojų
Valstybinė miškų urėdija (VMU) ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – tai reiškia vidutinį ir didelį miško gaisrų pavojų.
„Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai šiaurės Lietuvoje, pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų.
„Herbalife“ nepriklausomi partneriai Lietuvoje pasodino 2 tūkst. medžių
Pasaulinės mitybos produktų bendrovės „Herbalife“ viena pagrindinių vertybių yra tvarumas, todėl kompanijos nepriklausomi partneriai Baltijos šalyse ir kitose pasaulio valstybėse nuolat aktyviai dalyvauja tvaresnį gyvenimo būdą skatinančiose veiklose. Bendrovės partneriai iš Šiaulių rajono šiemet prisijungė prie nacionalinio miškasodžio, kurio metu pasodino net 2000 medžių.
Lietuvių pamiltame Tailande rastas mirusio 16-mečio kūnas: šeima sukrėsta
Tailando miškuose rasto negyvo paauglio brito močiutė neranda ramybės – ji baiminasi, kad jos anūkas buvo apgaule nuviliotas į mišką ir nužudytas.
16-metis Worametas Benas Taota, turėjęs dvigubą pilietybę, sekmadienį buvo rastas negyvas savo gimtajame mieste Lampango provincijoje, Šiaurės Tailande. Radus jo kūną, aptikti sužalojimai galvos srityje.
Paskutinį kartą jis matytas per apsaugos stebėjimo kameras, apie 16.25 val.
Seimas nori leisti urėdijoms turėti smėlio ar žvyro karjerus
Seimas linkęs leisti miškų urėdijoms nuo liepos vėl turėti smėlio ar žvyro karjerus ir naudoti juos savo reikmėms – šie žemės turtai miškininkams reikalingi remontuoti senus ir tiesti naujus miško kelius. Urėdijos šių išteklių pardavinėti negalėtų.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Žemės gelmių įstatymo pataisoms: už balsavo 77, prieš buvo 12, o susilaikė 21. Galutinis balsavimas Seime vyks vėliau.
Vilniui planuojant deginti biokurą, Valstybinių miškų urėdija teiks daugiau medienos
Prezidento patarėjui Jaroslavui Neverovičiui pareiškus, jog šiemet pradedant veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui šalyje būtina didinti jo pasiūlą, Valstybinių miškų urėdija kitam šildymo sezonui į rinką ketina patiekti papildomai 700 tūkst. kubinių metrų biokurui skirtos medienos, sako jos vadovas.
REKLAMA
REKLAMA
Miškininkai kartu su policija vairuotojams dovanos kalėdines eglutes
Penktadienį Valstybinių miškų urėdijos miškininkų bei Lietuvos policijos pareigūnų organizuojamos akcijos metu vairuotojams bus dovanojamos kalėdinės eglutės.
Anot Valstybinių miškų urėdijos, akcijos „Eglutė“ metu pareigūnai stabdys transporto priemones ir kartu su miškininkais vairuotojams dovanos kalėdines eglutes, taip pat linkės gražių švenčių ir skatins nepamiršti kelių eismo bei lankymosi miške taisyklių.
ES uždraudžia miškų naikinimą skatinančių produktų importą
Europos Sąjunga (ES) antradienį pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių kelių produktų, įskaitant kavą, kakavą ir sojas, importą, pranešė Europos Komisijos.
„Naujuoju teisės aktu bus užtikrinta, kad tam tikros pagrindinės prekės, tiekiamos į [Europos Sąjungos] rinką, nebeprisidės prie miškų naikinimo ir alinimo ES ir likusiame pasaulyje“, – pareiškė Komisija, pasveikinusi bloko valstybių narių ir Europos Parlamento pernakt pasiektą sprendimą.
Aišku, kokie pavojingi kenkėjai pažeidė pušynus Ignalinos rajone
Pavojingi kenkėjai – paprastojo pušinio pjūklelio lervos – pažeidė didelius pušynų plotus Ignalinos rajone, Valstybinių miškų urėdija juos ruošiasi naikinti.
Kaip pranešė urėdija, Ignalinos regioniniame padalinyje, Vaišniūnų girininkijoje, pušų pažeidimai fiksuoti apie 800 ha plote, pažeistos įvairaus amžiaus pušų lajos ir jaunas pomiškis. Mažesnio intensyvumo pažeidimų yra ir gretimuose pušynuose.
Grybautojai iš miškų traukia pustuštėmis pintinėmis: už kilogramą baravykų – 20 eurų
Rugsėjis į pabaigą, o grybautojai iš miškų traukia dažniausiai pustuštėmis pintinėmis. Bene labiausiai šiemet nuskriausti grybų karaliais tituluojami dzūkai. Pušynuose labai sausa, tad grybų visai nėra.
Tiesa, kiek dosnesni miškai Aukštaitijoje. Tačiau ir grybų sezonas neprilygsta ankstesniems metams, kai grybų buvo apstu. O dabar prekyvietėse už kilogramą baravykų teks pakloti ir 20 eurų.
Sveikutėlis baravykas keliauja į grybautojos krepšį.
Latvijos medienos ir jos gaminių eksportas išaugo 28 proc.
Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas.
Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų.
88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.
Prancūzijoje dėl sausros ir karščių vėl įsiplieskė didžiulis miško gaisras
Pietvakarių Prancūzijoje gaisras, sunaikinęs tūkstančius hektarų sauso miško, vėl įsiplieskė dėl didelės sausros ir naujausios vasaros karščių bangos, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„Nuo antradienio popietės per vadinamąjį Landiraso gaisrą išdegė dar 6 tūkst. ha pušyno, todėl teko evakuoti apie 3 800 žmonių“, – sakoma Žirondos regiono pareigūnų pranešime.
Už biokuro žaliavą perdirbėjams siūlomi papildomi valstybinės medienos limitai
Norint gauti papildomos biokuro žaliavos, medienos perdirbimo įmonėms, kurios gamybos atliekas parduos biokuro aukcionuose, siūloma leisti įsigyti daugiau medienos iš valstybinių miškų, pranešė Aplinkos ministerija.
Jos siūlomais pakeitimais norima paskatinti perdirbėjus didinti pasiūlą, mainais ir už tai gaunant papildomą kiekį medienos, kurią galima įsigyti pusmetiniuose aukcionuose.
Vokietijoje sparčiai plinta miškų gaisrai: kai kuriose vietose jau evakuojami gyventojai
Vokietijos vietos pareigūnai antradienį planavo tęsti gyventojų evakuaciją, šalies rytuose siaučiant miškų gaisrams ir nesitraukiant karščio bangai.
Saksonijos Šveicarijos nacionaliniame parke plintant gaisrams rytinio Saksonijos regiono Bad Šandau vietovėje pareigūnai paskelbė stichinės nelaimės pavojų,
Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos karščio bangos visame pasaulyje darosi vis dažnesnės ir intensyvesnės, todėl gaisrų pavojus didėja.
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo
Trečiadienio naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų susitarimas dėl penkių svarbiausių klimato kaitos „Fit for 55“ paketo teisės aktų. Taip pat patvirtintas naujas Kovos su pasauliniu miškų naikinimo reglamento Tarybos bendrasis požiūris, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Miškininkai įspėja: prasidėjus gaisrų sezonui rengs specialius reidus
Prasidedant gaisrų sezonui, kai šalyje vyrauja sausi ir saulėti orai, o laukuose vis atsiranda pernykštę žolę deginančių žmonių, nuo kovo 23 d. iki balandžio 10 d. miškininkai rengs akciją „Gamta be gaisrų“ ir visoje Lietuvoje vykdys gaisrų prevencijos reidus.
Dėl gaisrų pavojaus gamtoje gelbėtojai kelia dronus
Daugėjant gaisrų gamtoje, nuo pirmadienio ugniagesiai dronais pradeda žvalgyti miškus ir pievas.
„Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai.
Medžiotojus norima įpareigoti draustis specialiu civilinės atsakomybės draudimu
Medžioklių dalyvius siūloma įpareigoti apsidrausti medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, neturint draudimo būtų draudžiama dalyvauti medžioklėse.
Dabar specialiu draudimu medžiotojus draudžia vienintelė bendrovė, bet ji neatskleidžia, kiek medžiotojų yra apsidraudę bei kiek dėl nelaimingų įvykių jiems skirta išmokų.
Gentvilas: ministerija aktyviau įsitrauks rengiant miškų susitarimą
Iš Nacionalinio miškų susitarimo pasitraukus trečdaliui dalyvių, aplinkos ministras sako, kad dėl 90 proc. nuostatų yra susitarta, tačiau dabar aktyviau turės įsitraukti ministerija.
Simonas Gentvilas tikisi, kad susitarimas bus užbaigtas iki pavasario.
„Vyksta normali diskusija, praeitoje kadencijoje miškų įstatymus buvo bandyta keisti beveik 30 kartų.
Gentvilas: girininkijos bus pertvarkomos
Valstybinių miškų urėdija planuoja beveik pusketvirto šimto šalies girininkijų pertvarką. Kaip pranešė ministras Simonas Gentvilas, siekiama, kad girininkijos dirbtų efektyviau.
„Viena iš efektyvumo pretenzijų, jeigu mes norime, kad girininkai uždirbtų ir būtų optimaliai apkrauti, tai turi būti darbo krūvis suvienodintas“, – „valstiečių“ frakcijoje trečiadienį pareiškė ministras.
„Reikia tą balansą suvienodinti, kad būtų optimali apkrova“, – pridūrė S. Gentvilas.
Eurokomisaras Sinkevičius: dėl miškų kirtimo uždraudus kai kurių prekių importą, jos neturėtų brangti
Europos Komisija (EK) siūlo uždrausti kai kurių prekių importą į Bendriją, jei jas auginant buvo naikinami miškai.
Pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, jei jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekes bus draudžiama įvežti į ES, jie neturėtų pabrangti, be to, daugelis įmonių džiaugiasi tokia iniciatyva.
Izraelis prašo pagalbos: ugniagesiai kovoja su didelio masto gaisrais
Izraelio lyderiai pirmadienį kreipėsi į savo tarptautinius sąjungininkus prašydami pagalbos kovojant su gamtiniais gaisrais šalia Jeruzalės.
Izraeliečių ugniagesiai jau antrą dieną kovojo su liepsnomis, privertusiomis šimtus gyventojų palikti savo namus.
Izraelio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba nurodė, kad 12 orlaivių padedamos 75 ugniagesių komandos bando suvaldyti virtinę gaisrų, įsiplieskusių miškingose kalvose į vakarus nuo Jeruzalės.
Liepsnoja ir Ispanijos miškai: termometro stulpelis rodo rekordinius skaičius
Turkija, Graikija, Italija, o dabar ir Ispanija liepsnoja šalį svilinant galingai karščio bangai „Liuciferis“. Termometro stulpeliams perkopus rekodinius 47 laipsnius šimtai ugniagesių bando pažaboti miškų gaisrus netoli Valensijos ir Madrido.
Ugniagesiai čia liepsnas bando pažaboti Kasteljòno provincijoje, netoli Valensijos. Gaisrui sparčiai artėjant prie gyvenamų teritorijų, namus palikti buvo priversti šimtai žmonių. Negeriau ir centrinėje šalies dalyje.
„Ekologijos katastrofa“ Graikijoje: miškus siaubia gaisrai
Šimtai ugniagesių ketvirtadienį grūmėsi su naujais liepsnų židiniais miškų gaisrų nuniokotose vietovėse Graikijoje, kur vasaros karščiai, anot ministro pirmininko, sukėlė „didžiausią Graikijos ekologijos katastrofą per pastaruosius kelis dešimtmečius“.
Tačiau tam tikruose rajonuose dėl naktį iškritusio lietaus ir nukritusios temperatūros padėtis, regis, palengvėjo po dvi savaites besitęsiančių gaisrų.
Žiniasklaida: medienos ruošos ir apskaitos sektoriuje – didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė
Dalis valstybinės medienos yra neapskaitoma, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) samdomi nepriklausomi medienos matuotojai gauna atlygį ir iš didžiųjų žaliavos pirkėjų, o Aplinkos ministerija tai vertina kaip korupcijos riziką, ketvirtadienį paskelbė nacionalinis transliuotojas LRT.
Lietuviai masiškai plūsta į namelius miškuose: negaili ir triženklių sumų už parą
Vis dažniau lietuviai prabangius viešbučius keičia į atokius, miškuose įsikūrusius namelius. Tai ne tik būdas pabėgti nuo miesto šurmulio, bet ir trumpam pamiršti technologijas – miškuose tikrai ne visada yra mobilusis ryšys ar internetas, kartais jo reikia paieškoti, kad galėtumėte paskambinti ar išsiųsti žinutę.
Atokių poilsio vietų įkūrėjai pastebi, kad juos renkasi skirtingo amžiaus klientai, tačiau tokių vietų paklausa šiuo metu yra neabejotinai išaugusi.
Miškininkai ruošiasi gaisrų sezonui: siunčia įspėjimą ir gyventojams
Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus, rašoma pranešime spaudai.
„Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.
Latvijos kirpėjai protestuoja prieš suvaržymus: kerpa apsnigtuose miškuose, ant užšalusių ežerų
Latvijos kirpėjai protestuodami prieš suvaržymus dėl pandemijos žengė neįprastą žingsnį ir ėmė siūlyti savo paslaugas apsnigtuose miškuose ar ant užšalusių ežerų.
„Kitaip negalime dirbti“, – naujienų agentūrai AFP sakė kirpėja Diana Silina, rengdama savo darbo priemones ant ledu padengto ežero netoli sostinės Rygos.
Kirpyklos ir SPA salonai Latvijoje yra uždaryti nuo gruodžio 21 dienos, o lauke gali susitikti ne daugiau kaip du žmonės, tad kirpėjai vienu metu priima tik po vieną klientą.
Lietuvos miškuose – intensyvūs kirtimai: medienos kainos auga kaip ant mielių
Lietuvos miškuose verda intensyvus darbas. Mat nuo pernai smarkiai padidėjo medienos poreikis ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Tam įtakos turėjo ir kinivarpų smarkiai pažeisti miškai kai kuriose šalyse, ir pandemija. Namuose laiką leidžiantys žmonės puolė remontuoti ir statytis namus, tad geros, kokybiškos medienos pradėjo trūkti ir tai viena iš priežasčių, kodėl net keliasdešimt kartų išaugo jos kaina.
Lietuvos miškuose – pats darbymetis.
Lietuvos pušynams kyla rimta grėsmė išnykti – atakuoja pavojingas kenkėjas
Medžius atakuoja pavojingasis kenkėjas – viršūninis žievėgraužis, kaimyninėse Baltarusijoje ir Lenkijoje sunaikinęs milijonus kubų pušų. Pasak specialistų, šis kenkėjas gali išplisti akimirksniu: jeigu dar prieš kelias dienas matėme sveiką pušį, jau po kelių dienų ją galime rasti gelstančią, mat aptikti šį kenkėją itin sudėtinga. Vienintelis būdas su juo kovoti ne džiuginantis – kirsti gelsti pradėjusius spygliuočius, jokių kitų kovos su juo būdų, nėra.
Lietuvaičiai džiūgauja – miškuose renka pilnus kibirus grybų
Rugsėjo 5–6 dienomis mūsų rajono miškuose apsilankę kėdainiečiai buvo maloniai nustebinti – vietomis žmonės rado dešimtis raudonviršių ir baravykų. Grybautojai sako, kad prasidėjo tikras rudeninis grybų sezonas, o grybų bus tol, kol lis lietus ir naktimis bus šilta.
Dygsta it pasiutę
Kėdainių rajono Medininkų miške apsilankęs grybautojas Tomas Šedaitis sakė, kad jei ir toliau bus tokie lietingi ir šilti orai – grybai dygs.
Šalia Plungės išniekintas kryžius partizanams atminti, o vietoje jo – Žemaitijos vėliava
Tokios provokacijos Žemaitija nematė jau seniai. Kažkas naktį nupjovė kryžkelėje stovėjusį kryžių, o vietoj jo iškėlė Žemaitijos vėliavą. Kryžius čia stovėjo kaip atminties simbolis už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems pokario partizanams. Tad kaimo gyventojai spėlioja, ar atminties vietą vandalai išniekino taip išreikšdami neapykantą Lietuvos patriotams, ar sunaikino religinį simbolį taip pabrėždami neva pagoniškas žemaičių šaknis.
Miškininkai gali atsikvėpti: milžinišką pavojų kėlę padarai atsitraukė
Miškininkai lengviau atsikvėpė. Mat buvo iškilusi grėsmė Lietuvos miškams. Milžiniškus plotus pušų ir kitos augmenijos graužė drugys – verpikas vienuolis. Tūkstančiai hektarų Dzūkijoje ir pajūryje atrodė labai varganai. Specialistai neslėpė, kad miškus gali tekti iškirsti. To neprireikė ir tokia grėsmė esą atsitraukė.
Kovo mėnesį Lazdijų rajone dideli plotai pušų atrodė labai varganai. Galima pamanyti, kad pušys apdegusios.
Unikalus takas Klaipėdoje: vaikščiojant lavinama uoslė, klausa ir lytėjimas
Klaipėdos universiteto botanikos sode išdygo unikalus labirintas. Juo vaikščiodami lankytojai gali lavinti pagrindinius pojūčius – lytėjimą, uoslę ir klausą. Tiesa, klausytis reikia bičių dūzgimo, uostyti vaistažoles, kuriose šios ieško nektaro ir basomis kojomis liesti labirinto taką.
Tokių pasivaikščiojimo takų, kokį galima išbandyti Klaipėdos universiteto botanikos sode, Lietuvoje vos vienas kitas. Eidami šiuo pojūčių labirintu lankytojai gali uostyti augalus.
Klaipėdos savivaldybė pritaria idėjai įsteigti Girulių regioninį parką
Klaipėdos miesto savivaldybė pritaria idėjai įsteigti savivaldybės lygio Girulių regioninį parką, siekiant apsaugoti mišką nuo kirtimų dėl planuojamų geležinkelio infrastruktūros pokyčių, sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
„Idėjai pritariama, jos įgyvendinimui, įteisinimui. Pavesta administracijai nagrinėti šitą siūlymą ir iškart bus formuojama darbo grupė, kuri analizuos, kaip tai įgyvendinti“, – BNS ketvirtadienį sakė Klaipėdos vadovas.
Klaipėdos rajone siautėja vilkai, juos užfiksavo naktinio matymo aparatūra
Klaipėdos rajone nestabdomi siautėja vilkai. Vietiniai ūkininkai skundžiasi, jog pilkiai kasmet išpjauna nemažai galvijų. Štai ir šiemet vienas ūkininkas jau neteko 3 karvių ir telyčių. Žmonės bijo, kad išdrąsėję vilkai rudenį pradės puldinėti grybautojus. Tačiau dabar ne vilkų medžiojimo sezonas, tad net medžiotojai padėti negali. O štai naktinio matymo priemonėmis šiuos pilkius nufilmavę gamtininkai sako, kad nieko neįprasto tokiame vilkų elgesyje nėra.
Bandymai apsaugoti miškus Lietuvoje tampa pražūtingi gyvūnams
Atsodinant Lietuvos miškus, ypač ąžuolynus, hektarus jaunuolynų miškininkai aptveria aukštomis tvoromis. Taip bandoma apsaugoti želdinius nuo žvėrių niokojimo, deja, tokios tvoros dažnai tampa pražūtingais spąstais elniams, stirnoms, kitiem gyvūnams. Siūloma medelius saugoti tepant chemikalais ar apgaubiant kiekvieną, o ne ilgomis tvoromis, bet Aplinkos ministerija to net girdėti nenori.
Pasirodė pirmieji pavasariniai grybai, o ir vasaros prognozės – derlingos
Šiek tiek atšilus naktims ir palijus vėl pradėjo dygti grybai. Bobausiai. Tai pirmieji pavasariniai grybai. Jie buvo pasirodę jau pieš mėnesį, tačiau dėl sausų miškų ir drėgmės trūkumo, buvo nustoję augti. Dzūkai netveria džiaugsmu, mat jau buvo palaidoję viltis pasirinkti bobausių. Juk jie juos ne tik patys valgo, bet ir parduoda grybų supirktuvėms. O kad gautų kuo daugiau pinigų – imasi gudrybių. Beje, prognozuojama, kad jau vasaros pradžioje turėsime neblogą grybų derlių.
Mūšis dėl kertamų medžių: taps dar sunkiau juos pašalinti iš kiemų ar aikštelių
Vyriausybėje – mūšis dėl kertamų medžių. Mat kol vieni gyventojai lenda po pjūklais gindami miestų medžius, antri reikalauja pjauti juos iš jų kiemų, mat išsigandę, kad šalia daugiabučių išsikeroję medžiai gali bet kada užvirsti ant galvų ir mašinų. Painiavą, kuriuos medžius galima pjauti, o kuriuos bus privalu palikti, pasiryžo spręsti patys ministrai.
„Mes negalim nieko pjauti. Jei aš nupjaučiau, o kas apskųstų – bauda“, – sako bendrijos pirmininkė Marija Jakutienė.
Karantino metu lietuviai patraukė į miškus: medikė atskleidė, ar tai nėra pavojinga
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima pamatyti vis daugiau nuotraukų, kuriose užfiksuota, kad žmonės laiką leidžia miškuose, parkuose, atranda naujus pažintinius takus ir vietas. Ar karantino laikotarpiu patariama tai daryti ir kokių reikėtų laikytis rekomendacijų, tv3.lt portalui sutiko papasakoti šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Ji sako, kad iš esmės leisti laiką gryname ore nėra blogai, tačiau būtina nepamiršti vieno svarbaus dalyko.
Rado kaltininką, kuris naikina Lietuvos pušynus
Lietuvos miškininkams didžiulį galvos skausmą kelia paprastas mažas drugelis. Vienos rūšies prisidaugino tiek daug, kad jie pradėjo naikinti miškus – ištisus tūkstančius hektarų. Drugelių lervos graužia pušų spyglius ir nugriaužia taip, kad ant medžio nebelieka nė vieno.
Su miškininku Rimu Tumosa apžiūrime Lazdijų rajone valstybinės miškų urėdijos Veisiejų padalinio teritorijoje esantį mišką. Pušynas atrodo labai varganai. Daug pušaičių – visai be spyglių.
Teismas įpareigojo miškų urėdiją atlyginti už neteisėtai iškirstus miškus
Kauno apygardos teismas įpareigojo Valstybinę miškų urėdiją atlyginti nuostolius žmonėms, kurių miškus 2014 metais ji iškirto.
Privataus ūkinės paskirties miško savininkams teismas nuostolių atlyginimą paskirstė pagal priklausiusias nuosavybės dalis. Penki savininkai gavo po 605 eurų, o vienas – 2,6 tūkst. eurų.
Civilinėje byloje teismas pripažino urėdiją atsakinga už tai, kad 2014 metais dviejuose sklypuose neteisėtai iškirto beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų miško.
Lietuviai ir toliau teršia aplinką: praėjusiais metais iš miškų išvežta apie 700 tonų buitinių atliekų
Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija.
„Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Klimato kaitos padariniai: Merkinėje vasario viduryje auga voveraitės
39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių.
Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą.
„Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.
Dėl šylančio klimato Lietuvos ugniagesiai ginkluojasi nauja technika
Šylant klimatui bei vis dažniau Lietuvoje įsivyraujant sausrai, daugėja ir gaisrų miškuose. Tad miškininkai ginkluojasi nauja modernia technika. Nuo šiol pirmieji suvaldyti liepsnų skubės visą reikalingą įrangą liepsnoms slopinti turintys 23 visureigiai.
Gesinti imituoto gaisro atskubantis visureigis, nors įprastos gaisrinės ir neprimena, pasak specialistų, malšinant liepsnas miškuose ar pievose, bus tarsi pirmoji pagalba.
Seimas pakartotinai priėmė Miškų įstatymą
Seimas antradienį iš naujo priėmė Miškų įstatymą, įtvirtinusį urėdijų reformą.
Už balsavo 54 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų.
Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), pavasarį nutaręs, kad anksčiau jis neteisėtai priimtas skubos tvarka.
Seimas perbalsuoti dėl įstatymo turėjo iki gruodžio 2 dienos, kai oficialiai įsigaliojo KT sprendimas.