miškai

Šveicarijoje gyvenanti pora pareiškė, jog visą pasaulio žiniasklaidą apskriejusios istorijos herojus yra jų anūkas. Netrukus jie atliks DNR tyrimus, kurie bus palyginti su prieš mėnesį Berlyne pasirodžiusio Ray'aus DNR. Vokietijos pareigūnai kol kas atsisako suteikti išsamesnių komentarų. Penkerius metus tariamai miškuose gyvenęs jaunuolis šiuo metu yra vokiečių socialinių darbuotojų rankose.

Įsivaizduokite, sutikote gatvėje seną pažįstamą, o šis ir sako: „Stengiuosi gyventi ekologiškai.“ Tai, kad galbūt pamanėte, jog jūsų bičiulis rūšiuoja šiukšles, nenaudoja indų ploviklio, taupo vandenį ir elektrą, o gal perka specialiomis etiketėmis pažymėtą maistą, visai nereiškia, jog esate arti tiesos. Jeigu vienam atrodo, jog norint savo gyvenimo būdą pavadinti darniu aplinkai užtenka atsisakyti keleto netikusių įpročių, tai kitas būtinai manys, jog šių žingsnių negana.

„Tauragės kurjerio“ redakcija iš Sungailiškių kaimo (Mažonų seniūnija) gavo elektroninę žinutę, kad privatūs miško vežėjai sugadino kelią į Sutkų kaimą, dalis jo tapo sunkiai pravažiuojama. Kelią užtvėrė miško vežimo technika Iš pradžių iš Sungailiškių riedėjome šiek tiek duobėtu keliu, kol privažiavome šalikelėje sukrautas medienos rietuves, toje vietoje kelias buvo sunkiai išvažiuojamas.

Per miškų ir krūmynų gaisrus centrinėje JAV Teksaso valstijos dalyje jau sunaikinta apie 500 pastatų, Bastropo mieste daugiau nei penki tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir nakvoti prieglaudose, praneša AP. Valstijos valdžia mobilizavo sausumos ir oro pajėgas kovoti su didžiausiais gaisrais – iš viso valstijos teritorijoje siaučia apie 63 gaisrus. Gaisrai prasidėjo sekmadienį dėl stiprių tropinio uragano "Li" ("Lee") vėjų.

Graikijoje įsiplieskus miškų gaisrams, šalies žinybos paprašė užsienio paramos, praneša agentūra AP. Kovai su liepsnomis jau penktadienį gali būti pasitelkti gesinimo lėktuvai iš Ispanijos ir Prancūzijos. Per 24 valandas skirtingose Graikijos dalyse kilo 90 gaisrų, tarp jų - didelis gaisras netoli sienos su Turkija. Čia ketvirtadienį su liepsnomis kovojo daugiau kaip 300 ugniagesių, karių ir savanorių. Evroso regione Graikijos ir Turkijos pasienyje jau išdegė daugiau kaip 3 tūkst.

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido. Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, – pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai.

200 hektarų siekiantis Aleksandro Zigmantavičiaus miškas stipriai nukentėjo dukart. Viename miško plotų buvo kilęs gaisras, kitą prieš kelerius metus išguldė stiprus viesulas. Tačiau kreipęsis Europos Sąjungos paramos, jos lėšomis miško savininkas jau atsodino pažeistus plotus. Pradėjęs tvarkytis kreipėsi paramos „Didžiuliame plote viskas buvo išvartyta ir sudarkyta, miškas atrodė baisiai“,- prisimena A. Zigmantavičius dar 2007-aisiais jį ištikusią nelaimę.

Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzūkijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų. Skelbia pavojų Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų.

Miškų gaisrai JAV Naujosios Meksikos valstijoje pasiekė Los Alamos nacionalinės laboratorijos, kur vykdomi pagrindiniai JAV branduolinių ginklų tyrimai, teritoriją, skelbia BBC. Pareigūnai pirmadienį informavo, kad „neaptiko jokio teršalų nutekėjimo“, ir tvirtino, jog nėra „tiesioginės grėsmės“ laboratorijai. Gaisras Naujojoje Meksikoje pasiekė laboratorijos teritorijos pietvakarius pirmadienį vakare. Laboratorija pirmadienį buvo uždaryta ir antradienį taip pat nedirbs.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Didžiulį plotą apimantis Krekenavos regioninis parkas slepia daugybę paslapčių, neįkainojamų vertybių, o šimtamečiai medžiai saugo partizanų paslaptis. Netoli nuo Panevėžio nutolusiame parke atsiveria įspūdingas vaizdas, o iš paukščio skrydžio matomi išsidriekę senslėniai atrodo nepakartojamai. Pasak A.Kavaliauskienės, turistams kelia nuostabą, kad Regioninio parko miškas yra natūralus, o ne sodintas. Bakainių piliakalnis, pasak legendos, supiltas kareivių žuvusiam vadui pagerbti.

Didžiulį plotą apimantis Krekenavos regioninis parkas slepia daugybę paslapčių, neįkainojamų vertybių, o šimtamečiai medžiai saugo partizanų paslaptis. Netoli nuo Panevėžio nutolusiame parke atsiveria įspūdingas vaizdas, o iš paukščio skrydžio matomi išsidriekę senslėniai atrodo nepakartojamai. Vilioja grožiu Neretai girdime jaunus žmones sakant, kad neturi per atostogas ką veikti, o kur nors toliau keliauti reikia daug pinigų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo iš naujo apsvarstytas Miškų įstatymo pataisas, kurios neleis niokoti ir urbanizuoti miškų bei garantuos visuomenei laisvą priėjimą prie jų. Miško pavertimas kitomis naudmenomis ir skaidymas į smulkias valdas, pasak Prezidentės, turi būti ypač reta išimtis, kaip tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais. (Papildyta 13.40) Teigiama, kad prieš balsavimą Seimo pirmininkė užsiminė apie galimą parlamento paleidimą, jei deputatai nepalaikys prezidentės pozicijos. (Papildyta 11.40) Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė – 22. Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nutarė svarstyti šį dokumentą iš naujo.

Seimui rengiantis apsispręsti dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotų Miškų įstatymo pataisų prie Parlamento rūmų piketavo ir jų priešininkai, ir šalininkai. Piketuose dalyvavo po devynis žmones. Miškų savininkai piktinosi ir tvirtino esą Prezidentūros siūlymai pažeidžia Konstituciją ir nusaviną disponavimą privačia nuosavybe be jokio atlygio už tai.

Į Seimą sugrįžus diskusijoms dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Miškų įstatymo, šalies vadovės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas pažymi, kad leidimai vykdyti statybas miškuose turi būti numatomi tik išimtiniais, nustatytais atvejais. „Negalima sutikti su norais statyti gyvenvietes miškuose, taip iškeliant privačių savininkų interesus aukščiau už visuomenės interesą ir tokiu būdu paneigiant miško ekosistemos, gamtosauginės, rekreacinės funkcijas.

Siūloma nustatyti, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginama pinigais, o ne, pavyzdžiui, lygiaverčiu miško sklypu. Apie tai diskutuojama Vyriausybėje. Atlyginant už žemę lygiaverčiu miško sklypu gyventojams tektų susidurti su daugybe procedūrų, kol jie įgytų teisę į laisvus miško sklypus. Be to, likę valstybiniai miškai yra išsidėstę atskirais mažais sklypais, tad norintiems gauti atlygį mišku atitektų keliolika miško sklypų skirtingose vietose, teigiama Vyriausybės pranešime.

Niokojantys gaisrai Rusijoje gali praryti milijonus hektarų miško ir padaryti daugiau žalos nei pernai siautusios liepsnos, įspėja aplinkosaugos specialistai.„Mes degame, smarkiai degame. Šių metų situacija jau dabar daug blogesnė nei pernai“, – teigė organizacijos „Greenpeace“ miškų ekspertas Aleksejus Jarošenka. 2010 metais iki tol nematytos karščio bangos sukelti gaisrai pražudė 55 žmones, sunaikino tūkstančius namų ir 2,6 mln. hektarų miško, praneša naujienų agentūra AP.

Prezidentė dalia Grybauskaitė leidžia suprasti akylai stebinti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiklą. Ar jis liks komiteto pirmininku, paaiškės jau netrukus - po konservatorių suvažiavimo, rašo "Kauno diena". Prezidentė tvirtina, kad tik Seimas gali apsispręsti dėl to, kas vadovauja komitetams. "Čia prezidentė tikrai negali kištis ir vertinti",- ketvirtadienį sakė valstybės vadovė.

Antradienį Rusija pranešė, kad miškuose yra kilę 234 gaisrai, išplitę tris kartus didesnėje teritorijoje nei praėjusiais metais. Anot šalies Federacinės miškų tarnybos, gaisrai yra išplitę 618 tūkst. hektarų atokiose Sibiro ir Uralo teritorijose. Daugiausia gaisrų yra Jakutijos Respublikoje, Amūro bei Irkutsko regione ir Krasnojarsko teritorijoje. Baiminamasi, kad nepasikartotų praėjusių metų katastrofa, kai sausra ir masiniai gaisrai nusinešė 62 gyvybes ir nuniokojo derlių.

Istorinėje juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“ pamatysime ne tik gerai lietuviams pažįstamus aktorius, bet ir daugiau nei šimtą savanorių, sutikusių filme įsiamžinti visiškai negaudami jokio atlygio. „Drįstu sakyti, kad išvis nebuvo nei vieno žmogaus, kuris filme dirbo už pinigus.Visi buvo ten, nes norėjo, svajojo, tikėjo.

Šiltas, saulėtas vakaras, kvepianti gamta... Deja, romantišką ramybę dažnai sutrikdo uodai. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, kad jei ir toliau šiltas dienas keis lietūs, o juos – vėl karštis, tikėtinas gausus uodų antplūdis. Nuo įkandimų apsisaugoti bus sunku. Platina ligas Uodai ne tik erzina, kelia diskomfortą, bet ir gali sukelti daugiau rūpesčių. Daliai žmonių pasireiškia alerginė reakcija.

Rusijoje vėl liepsnoja daugybė didelių miškų ir krūmynų gaisrų. Nuo jų kenčia Sibiras ir Tolimieji Rytai, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija, kuria remiasi agentūra AFP. Anot duomenų, vien tik sekmadienį užregistruota daugiau kaip 400 gaisrų 110 tūkst. hektarų plote. Nuo metų pradžios Rusijoje gaisrai nusiaubė daugiau kaip 290 tūkst. hektarų teritoriją, o tai yra dvigubai daigiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Vilniaus universitetas  (VU) pranešė, kad gegužės 21 d., šeštadienį, jau 10-ąjį kartą VU Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius) bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šią dieną VU Botanikos sode Kairėnuose organizuojamos ne tik paskaitos ar specializuotos ekskursijos, bet ir koncertai bei parodos, sakoma universiteto pranešime. 12.30 val.

Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms.

Pasak specialistų, dabar – palankiausias metas miškasodžiui. Šiomis dienomis miškų savininkai skuba atželdinti kirtavietes bei įveisti naujų miškų. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šį pavasarį turėtų būti atsodinta ir 500 hektarų arba trečdalis pernai škvalo suniokotų miškų. Jų atkūrimui prašoma ir Europos Sąjungos paramos, praneša LTV „Panorama“. Viena iš labiausiai nuo pernykštės stichijos nukentėjusi Valkininkų urėdija šį pavasarį turi atsodinti 34 hektarus suniokoto miško.

Seimui leidus privačiuose miškuose statyti statinius, Lietuvoje gali nelikti urėdijos dydžio miškų, o priėjimai prie upių ir ežerų – galutinai užtverti ir paprastiems mirtingiesiems neprieinami. Pastarosiomis dienomis vėl verda aistros dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis norima įteisinti nuostatą, kad privačiuose miškuose būtų galima formuoti 0,2 ha namų valdas.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (LŽSP) pareiškimas dėl Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija (LŽSP) išanalizavo šiuo metu LR Seime svarstomą Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir konstatuoja, kad kai kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimas gali padaryti didelę žalą Lietuvos miškams, gamtai ir įteisina miškų naikinimą.

Vakar Seime ypatingos skubos tvarka mėginta prastumti Miškų įstatymo pataisas, kurios privačių miškų savininkams leistų statytis giriose namus ir apsitverti sklypus tvoromis. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija paprašė chaotiškai vykusį svarstymą nutraukti ir padaryti pertrauką iki ketvirtadienio. Piketuotojai gynė skirtingus interesus Vakar nuo ankstyvo ryto prie Seimo piketavo dviejų stovyklų, suinteresuotų Miškų įstatymo pataisomis, atstovai.

Seimo narys „tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis ragina parlamentarus nepalaikyti Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka ketinamų priimti Miškų įstatymo pataisų, kurios numato galimybę privatiems asmenims priklausančią miškų žemę paversti kitomis naudmenomis. Trumpai tariant - privačių miškų savininkams bus duotas leidimas statyti gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus tiesiog miške bei sklypą aptverti dvimetrine tvora.

Miškininkai iki balandžio pradžios žada baigti tvarkyti prieš pusmetį škvalo suniokotus miškus. Tačiau anot jų atstovų, medienos nespėjama išvežti, nes kelininkai uždarė sunkiasvoriams automobiliams kai kuriuos kelius. Miškininkai tikisi, kad medienos kokybė nepablogės, nuostolių nedaugės, juolab jog kompensaciją žada ir Europos Sąjunga.

Bulgarijoje įsivyravus šiam metų laikui nebūdingiems šiltiems ir sausiems orams, šalyje per pastarąją savaitę kilo šimtai gaisrų.Vien trečiadienį įvairiuose šalies regionuose įsiplieskė 30 naujų gaisrų, gaisrininkai šią savaitę 305 jų užgesino, praneša naujienų agentūra AFP. Ketvirtadienį maždaug tūkstantis ugniagesių kovojo su ugnimi, apėmusia daugiau kaip 300 hektarų plotą sunkiai prieinamame miškingame ir kalnuotame regione centrinėje Bulgarijos dalyje.

Dar vis renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Pagal šią priemonę remiamos investicijos į miškus ir jų ūkius. Paraiškas paramai pagal  priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali teikti miško savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos. Paramos jie gali siekti pagal dvi šios priemonės veiklos sritis.

Kauno rajone tebedirba sustiprintos miškininkų pajėgos – per kelis mėnesius pavyko likviduoti daugiau kaip pusę vėjovartų. O baigiamieji miško tvarkymo darbai užtruks iki pavasario. Kauno rajono Dubravos miškų urėdija – viena iš labiausiai nukentėjusių nuo rugpjūtį siautusio škvalo. Skaičiuojama, kad čia suniokota beveik 70 tūkst. kietmetrių medienos. Į pagalbą atskubėjus aplinkinių ir tolimesnių urėdijų miškininkams per kelis mėnesius pavyko sutvarkyti du trečdalius suniokotos teritorijos.

Antradienį Seime pristatytas įspūdingas projektas, skirtas įamžinti šįmet minimas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Nemenčinės miškuose planuojama iš skirtingų medžių rūšių suformuoti rekordinio dydžio užrašą „Žalgiris 600“, kuris visame gražume atsivers iš paukščio skrydžio. Skirtingais metų laikais vis kitomis spalvomis šis užrašas turėtų matytis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviams.

Šeštadienį Varėnoje vykusios grybų šventės metu darbavosi ilgapirščiai, jie ištuštino kelių moterų rankines. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, jog šeštadienį gautas vilnietės K. U. (gim. 1990 m.) pareiškimas, kad Grybų šventės metu iš jos rankinės dingo piniginė, kurioje buvo 100 litų, asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas, banko kortelė ir kiti asmens dokumentai. Žala – 130 litų.

Prieš mėnesį siautusio škvalo išguldytuose miškuose dar ir dabar triūsia apie pusė tūkstančio darbininkų. Pagalbon pasitelkti ir Lenkijos medkirčiai. Bene daugiausiai turinti nukentėjusių nuo stichijos miškų plotų Valkininkų miškų urėdija pasisamdė keturias lenkų medienos ruošimo įmones iš Balstogės ir Gdansko su medžių kirtimo mašinomis. Būtent tokios technikos ir trūksta mūsų miškininkams. „Mokame jiems tokią pačią kainą kaip ir lietuvių rangovams.

Lietuva ketina derėtis su Europos Komisija, kad ši leistų trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį užsieniečiams neleidžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) numatytas septynerių metų draudimas baigsis kitų metų gegužę, tačiau yra galimybė jį pratęsti dar trejiems metams. „Aš matau kelias priežastis dėl kurių reikia pratęsti.

Škvalo padariniams miškuose likviduoti skubos tvarka supaprastinti administraciniai reikalavimai, stiprinamos policijos bei Aplinkos ministerijos regioninių tarnybų pajėgos, raginama įrengti įspėjamuosius ženklus vėtros nuniokotuose miškuose. Tokią naująją privačių ir valstybinių miškų priežiūros tvarką nustatė antradienį posėdžiavusi Ministro Pirmininko pavedimu surengta tarpžinybinė darbo grupė.

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pastebi, jog į miškus Lietuvoje žiūrima, kaip į lentų fabrikus. Anot jo, toks požiūris ypač juntamas dabar, kai per Lietuvą persiritus vėtrai atsirado daugybė vėjovartų. Tuo metu valstybinė miškininkai teigia, jog palikus miške eglių ir pušų vėjovartus gali kilti grėsmė aplinkinių miškų išlikimui, nes vėjovartuose prisidauginę kenkėjai puola gretimus medžius.

„Panašu, kad škvalo padarinius valdžios atstovai šalina tik spaudos puslapiuose ir televizijos ekranuose, o elementariais dalykais, tokiais, kaip miško kelių tvarkymas ar supaprastintas leidimas kirsti pažeistą mišką – nepasirūpina", – teigia Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Rytis Kuliešis. PMSA vadovas R.Kuliešis teigė, kad Aplinkos ministerija galėjo nedelsiant leisti supaprastinta tvarka privatiems miško savininkams kirsti pažeistą medieną.

Vis dar likviduojant praūžusio škvalo padarinius, jau ryškėja jos padarytos žalos mastai, įvairios tarnybos vardina išmoktas pamokas ir siūlymus tobulinti tam tikrus įstatymus. Vėtra Lietuvoje prasiautė prieš daugiau nei pusantros savaitės, rugpjūčio 8 dieną. Nors įvairios institucijos dar labai nedrąsiai vardina skaičius, jau aiškėja preliminarūs jos padaryti nuostoliai.

8,3 mln. litų. Tokios paramos iš Europos Sąjungos šiais metais gali tikėtis vėtros nuniokotų miškų savininkai. Tačiau šios sumos visiems nukentėjusiesiems tikrai nepakaks. Miškininkai skaičiuoja, kad padaryta žala siekia 17–18 milijonų litų, rašo "Lietuvos rytas". Valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužyta daugiau nei 360 tūks.t. kietmetrių (grynosios medienos kubinių metrų) medienos. Dar maždaug tiek pat – privačiuose miškuose.

Pasak generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai: Dubravos (70 tūkst. ktm), Valkininkų (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (60 tūkst. ktm), Varėnos (50 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Kaišiadorių (30 tūkst. ktm), Kauno (15 tūkst. ktm), Alytaus (15 tūkst. ktm), Trakų (12 tūkst.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.

Lietuvos oligarchai, atstovaujantys skandinaviškam kapitalui, vis dar nepraranda vilties ir aktyviai siekia privatizuoti Lietuvos miškus. Jų tikslas paversti mūsų girias dykvietėmis, permetant ant valstybės pečių miškų atsodinimą. Bandoma įrodyti, kad urėdijos nemoka ūkininkauti, todėl valstybė gauna menką naudą iš medienos verslo. Šį pavasarį tokiems kėslams Seimas sudavė stiprų smūgį.

Lietuvoje sekmadienį praūžęs škvalas padarė nemažai nuostolių miškininkams. Preliminariai skaičiuojama apie 150 tūkst. kietmetrių išlaužytos ir suniokotos medienos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, labiausiai nukentėjo Prienų miškų urėdijos administruojami miškai, čia pažeista apie 30 tūkst. kietmetrių, Varėnos, Kaišiadorių – po 25 tūkst., Dubravos – 20 tūkst., Kauno – 15 tūkst., Trakų – 5 tūkst. kietmetrių medienos. Nuostoliai vertinami apie 10 mln. litų.

Lenkijos Centrinė kalėjimų tarnybos vadovybė ir Valstybinės miškininkystės ūkis pasirašė susitarimą, pagal kurį numatoma, kad galiniai valys prišiukšlintus miškus. „Be to, kad valys miškus, kaliniai sieks užkirsti kelią miškų gaisrams“ - teigia valstybinio miškų ūkio direktorius Marianas Piganas. Kasmet Lenkijos miškų valymui iš valstybės biudžeto būdavo išleidžiama apie 20 mln. zlotų (beveik 5 mln.

Biržų rajono miškuose atsirado padegėjų. Įtarimą, kad padegimai tyčiniai, stiprina tai, jog miškai užsidega atokiose, retai žmonių lankomose, drėgnose vietose. „Atokiose miško vietose, atrodė, žmonių nebūna. Bet, pasirodo, jie čia lankosi. Reikės dažniau važinėti ir saugoti. Ypač tą pusę, kuri yra netoli Papilio. Gal net teks likti nakvoti miške", - svarstė Biržų miškų urėdijos Vabalninko girininkijos girininkas Jonas Gaidelionis.