minėjimas

Kovo 11-osios Aktas buvo ne tik dėsninga tautinio atgimimo atomazga. Tai buvo tąsa istorijos, rašytos Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais ir tęstos 19-ojo amžiaus sukilėlių, pirmųjų Respublikos savanorių ir pokario partizanų kovose, pabrėžia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama Lietuvos žmones Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmečio proga "Šiandien švenčiame ypatingą dieną - dvidešimtąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.

Atsiriboję nuo oficialių Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio renginių sostinėje, ant Tauro kalno, ketvirtadienio vidurdienį į šventinį minėjimą turėtų rinktis Jungtinio demokratinio judėjimo(JDJ) idėjoms pritariantys piliečiai. Čia rengiamasi ne tik paminėti šią kiekvienam lietuviui brangią sukaktį, pagerbti Laisvės kovų aukas, bet ir išsakyti, pasak organizatorių, susikaupusį nepasitenkinimą dėl pamintų teisingumo, laisvės, demokratijos ir žmonių gerovės idealų.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys žymus aktorius Regimantas Adomaitis, nors ir gavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo kvietimą į šventinius Kovo 11-osios minėjimus valdžios rūmuose, atsisako ten dalyvauti. Kovo 11-ąją jis rengiasi minėti kartu su visais Lietuvos piliečiais Vilniuje, ant Tauro kalno, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) rengiamame šventiniame susirinkime. "Dvidešimt metų su laisva Lietuva ėjau, atėjęs - Jos neberadau", - teigia JDJ vadovybės narys R. Adomaitis.

Prieš 20 metų tuometinis PAR juodaodžių lyderis Nelsonas Mandela buvo paleistas iš kalėjimo. Šia proga PAR bus minimos 20-osios Nelsono Mandelos paleidimo iš kalėjimo metinės. Keiptaune vyks eisena nuo kalėjimo, kur politikas praleido paskutinius 27 metus trukusio kalinimo mėnesius. N. Mandelai šiuo metu yra 91-eri, viešumoje jis pasirodo itin retai.

Ketvirtadienį uostamiesčio karių kapinėse, prie memorialo, iškilmingoje ceremonijoje paminėtos 65-osios nacistinės Vokietijos kariuomenės pasitraukimo iš Klaipėdos miesto metinės. Žuvusius Klaipėdos vaduotojus pagerbė miesto valdžios atstovai, Antrojo pasaulinio karo veteranai ir buvę vokiečių belaisviai, Rusijos Federacijos konsulas, svečiai iš Kaliningrado. Pasak ve.

Šiais metais minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį simbolizuos šūkis "Tikime laisve" ir stilizuotas lietuviško audimo raštas - pagrindinis šios sukakties logotipo grafinis simbolis. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio ženklo konkursą surengė Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos grafinio dizaino asociacija. Logotipą sausio 20-osios posėdyje patvirtino Vyriausybė.

Be oficialių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių - Seimo, Vyriausybės iškilmingų posėdžių ir kitų - Kovo 11-ąją Vilniaus Katedros aikštėje bus surengtas koncertas, sostinėje ir kitose Lietuvos vietose bus rengiamos tautodailės mugės. Vyriausybės trečiadienį patvirtintame šventinių renginių plane numatyta sukurti vaizdo klipą, pašto ženklą, monetų rinkinį, specialų medalį, logotipą "Tikime laisve", kuris bus naudojamas valstybės institucijų dokumentų blankuose.

Šiomis dienomis Lietuvos azerbaidžaniečiai mini 20-ąsias kruvinosios nakties Baku metines, kai sovietinis režimas įvykdė žiaurų nusikaltimą prieš Azerbaidžano tautą - 1990-ųjų sausio 20-ąją tūkstantinės karinės sovietų pajėgos įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku, kad brutaliai pasmaugtų judėjimą už nepriklausomybę.

Laisvės gynėjų diena Panevėžio miesto savivaldybėje prasidėjo visuotine pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Akcijos metu 8 valandą Savivaldybėje, kaip ir daugelyje kitų šalies įstaigų, buvo dešimčiai minučių uždegamos atminties žvakutės. Jos priminė dramatiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius, kai Lietuvos visuomenė apgynė savo nepriklausomybę. 12 val. Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai dalyvavo iškilmingoje vėliavos kėlimo ceremonijoje Laisvės gynėjų dienai paminėti.

Šimtai žvakelių trečiadienį suliepsnojo Kauno miesto sode, Laisvės alėjoje, primindami tą didžiulę pasipriešinimo okupantams liepsną, kurią 1972 metų gegužę toje vietoje įplieskė gyvu fakelu virtęs Laisvės šauklys Romas Kalanta. Prie jam skirto paminklo trečiadienį buvo giedamas Lietuvos valstybės himnas, taip pagerbiant visų kovotojų už laisvę, Sausio 13-osios aukų atminimą.

Sausio 13- osios išvakarėse patriotai vėl pakilo į žygį – su deglais rankose nužygiavo nuo Antakalnio poliklinikos iki kapinių, kur ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų padėjo didžiulį vainiką ir uždegė žvakeles. „Ši eisena – tai mūsų padėka kritusiems už Lietuvos laisvę. Norėjome parodyti, kad ši data mums vis dar yra svarbi,“ - sakė vienas iš eisenos organizatorių Paulius Peciulevičius.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Šiandien, jos išvakarėse, įvykius menančiose vietose buvo uždegti Atminimo laužai, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime buvo rengiama Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyko iškilminga Parlamento gynėjų - savanorių rikiuotė.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Pavakare Sausio 13-osios įvykius menančiose vietose uždegti Atminimo laužai. Jie liepsnojo prie Televizijos bokšto, prie Nacionalinio radijo ir televizijos, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina visus Lietuvos žmones ir visas institucijas Sausio 13-osios rytą languose įžiebti žvakutes ir taip pagerbti visų, kritusių už Lietuvos laisvę, atminimą. "Minime devyniolikos metų senumo įvykius, kurie mūsų istoriją ir atmintį paženklino skausmo ir netekties, bet taip pat - ir didelės vilties, tikrosios vienybės ir žmogiškos šilumos ženklais, - sakė I. Degutienė.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbs už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą, prisimins tuos, kurie ant tėvynės laisvės aukuro paaukojo brangiausia, ką jie turėjo - savo gyvybes. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Jos išvakarėse, antradienį, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime rengiama Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyks iškilminga Parlamento gynėjų - savanorių rikiuotė. Visi norintys nuo 17 val.

Lietuvos sentikių bažnyčia nuo penktadienio visus metus minės savo įsikūrimą šalyje prieš tris šimtus metų. Rytų krikščionių atšakos sentikybės pradžia Lietuvoje skaičiuojama nuo tada, kai 1710 metais dabartiniame Rokiškio rajone pastatyta pirmieji maldos namai. Sentikybė pasaulyje atsirado po to, kai XVII amžiuje dalis stačiatikių religinės bendruomenės nepritarė patriarcho Nikono vykdytai reformai.

Baigiantis Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo metams, Europos Parlamente (EP) su renesanso laikų muzika ir šokiais buvo pristatyta didinga ir sena Lietuvos istorija. Daugelis Europoje vis dar menkai pažįsta Lietuvą, dažniausiai prisimenama tik sovietų okupuotos Lietuvos praeitis. Tuo tarpu didingieji Lietuvos istorijos puslapiai yra beveik visiškai nežinomi. EP narės Laimos Andrikienės iniciatyva organizuotas renginys „Didžioji Lietuva“ šį kartą Europai pademonstravo kitokią Lietuvą.