minėjimas

Per 20 metų Lietuva tapo lygiateise Jungtinių tautų, Europos Sąjungos, NATO bei kitų tarptautinių organizacijų nare, tačiau Lietuvos įtvirtinimo siekis nebuvo ir nebus baigtinis procesas, prie jo turime prisidėti visi, sakė šalies vadovė kalboje, skirtojo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui.

Šeštadienį, pirmąją Seimo rudens sesijos dieną, Seimo parodų galerijoje bus pristatytos parodos „Laisva Lietuva pasaulio bendrijoje“ ir „Pirmieji užsienio valstybių ambasadorių skiriamieji raštai“. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui skirtas parodas pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas ir pirmoji Estijos ambasadorė Lietuvoje Valvi Strikaitienė.

Šeštadienį, Seimo rudens sesijos pradžios dieną, Seime bus iškilmingai minimas atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-metis.

Rusijoje paminėtos Beslano mokyklos tragedijos septintosios metinės. 51 valandą – nuo rugsėjo 1 dienos 9.15 val. vietos laiku iki rugsėjo 3 dienos 13.05 val. – lygiai tiek valandų, kiek teroristų užgrobtoje sporto salėje išbuvo įkaitai, mokyklos griuvėsiuose degė žvakės.

Rusijos demokratinė ateitis rūpėjo ir rūpi visiems laisvę mylintiems Lietuvos žmonėms, teigia Lietuvos Vyriausybės vadovas atvirame laiške Rusijos Federacijos demokratinėms jėgoms ir linki, kad 1991 m. rugpjūtį apginti idealai neblėstų. Atvirą laišką Rusijos demokratinėms jėgoms Premjeras Andrius Kubilius parašė Rusijai šiomis dienomis minint 20-ąsias Sovietų Sąjungos komunistų radikalų pučo prieš pertvarkos lyderį Michailą Gorbačiovą metines.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu Estijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 20-ies metų sukakties proga pasveikino Estijos parlamento Pirmininkę Enę Ergmą ir visus Estijos žmones. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien, kaip ir prieš dvidešimt metų, mes išliekame ištikimi bendroms vertybėms – demokratijos puoselėjimui, saugant ir stiprinant mūsų šalių nepriklausomybę.

Šią savaitę Alytuje ir Vilniuje bus pagerbtas parlamento gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko atminimas. Abiejuose miestuose 20-ųjų jo žūties metinių minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis: penktadienį Alytuje – Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, sekmadienį Vilniuje – Vilniaus įgulos Šv. Ignoto bažnyčioje. Penktadienį kario savanorio atminimas bus pagerbtas ir prie jo kapo Alytaus kapinėse. Alytaus miesto teatre rengiama prisiminimų popietė.

Rugpjūčio 1 dieną Lenkijoje minimos 1944-ųjų Varšuvos sukilimo prieš vokiečių okupacinę valdžią metinės....

Prieš 20 metų įvykusios Medininkų tragedijos prisiminimas ir tikėjimas teisingumu šiandien, kaip ir anuomet, sutelkia mus vienybei, teigia Lietuvos vadovė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dalyvavo Medininkų tragedijos 20-ųjų metinių minėjime, vykusiame prie memorialo žuvusiesiems. Prezidentė pabrėžė, jog žudynėmis Medininkuose ir Sausio 13-ąją siekta įbauginti tautą, priversti suabejoti ir atsisakyti laisvės, tačiau tai dar labiau sutelkė ir užgrūdino Lietuvos žmones.

Sekmadienio rytą Medininkų tragedijos 20-mečio minėjimo renginių programa prasidėjo Vilniaus arkikatedroje aukojamomis šv. Mišiomis. Po jų vykstama į Medininkus, čia prie memorialo bus išrikiuota garbės sargyba, vyks iškilmingas minėjimas. Sekmadienį vyksta ir tradicinė estafetė Medininkai-Vilnius, skirta Medininkų pasienio poste žuvusiems pareigūnams pagerbti. Bėgimo dalyviai finišuos prie Antakalnio kapinių Vilniuje.

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Lietuvos pasienio darbuotojus. Praėjus 20 metų po šiurpių žudynių, Rusija neišduoda kelių įtariamųjų. Nuteistas tik vienas OMON pareigūnas.

Šeštadienį bus minimos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iškiliausių karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus Kazimieraičio 65-osios žūties metinės. Druskininkų Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios. Vėliau minėjimo dalyviai lankysis J. Vitkaus žūties vietoje Žaliamiškyje, Varėnos rajone, apžiūrės partizanų vadavietes, aplankys genocido muziejų Merkinėje. Prie Liškiavio ežero bus surengta minėjimui skirta meninė programa.

Vilniuje antradienį paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo 90-metis bei Lietuvos ir Šveicarijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetis. Šveicarų 1921 metais pripažinta nepriklausomybė turėjo didelės svarbos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui, šioms sukaktims skirtame renginyje sakė užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė.

Minint poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo 100-ąsias gimimo metines antradienį Seimo parodų galerijoje bus pristatytos jo atminimui skirtos parodos: fotografijų paroda „Česlovo Milošo sugrįžimai“ ir „Česlovas Milošas.

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje. Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

Kinija neįleis užsienio turistų į Tibetą iki liepos pabaigos, teigė kelionių agentūra regione, praneša BBC. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti neramumų Pekine prieš valdančiosios komunistų partijos įsteigimo 90-ies metų sukakties minėjimą. 2008 metais Tibete vyko smurtiniai protestai per iškilmes, kurios pažymėjo nepavykusį bandymą nuversti Pekino valdžią. Pekinas kaltino Dalai Lamos, kuris, pasak valdžios, siekė atskirti Kiniją nuo Tibeto, pasekėjus.

Anot istoriko Antano Tylos, kiekvienas masinis trėmimas prilygo naujam Sovietų Sąjungos karo prieš Lietuvą paskelbimui. Pasak istoriko, 1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjungos pradėti masiniai trėmimai buvo tik šios formos genocido pradžia. „Sovietinę okupaciją ir aneksiją lydėjo daugiau kaip dešimtmetį besitęsę masiniai šeimų trėmimai.

Prieš 70 metų Lietuvos patirtos didžiosios netektys Kaune prisimintos ciklu renginių, skirtų Gedulo ir vilties dienai paminėti. Renginiai jau prasidėjo praėjusią savaitę ir tęsis iki trečiadienio. Anot miesto Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, šiemet, kaip niekada iki šiol, į pirmųjų masinių trėmimų metinių minėjimą įsijungė nemažai gyventojų bendruomenių bei ugdymo įstaigų.

2010 metų birželio 15-tą dieną LR Seimas pirmą kartą per  20-šimt nepriklausomybės metų išdrįso oficialiai paminėti skaudžiausią XX amžiaus Lietuvos istorijos datą - sovietinės okupacijos dienos 70-šimtmetį.   To nebuvo padaryta net per tokias apvalias datas kaip okupacijos dienos 50-dešimtmetis ar  60-dešimtmetis.

Kaune minimos 39-osios Romo Kalantos žūties metinės. Atminimo renginiai prasidės penktadienio rytą šalia paminklinio akmens R. Kalantai. Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ rengia trumpą istorijos pamokėlę ir jaunųjų atlikėjų koncertą. Vidudienį Muzikinio teatro sodelyje eiles apie laisvę deklamuos Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Čia anuomet labai populiarios grupės „The Beatles“ dainas atliks Agnius Rušys ir Julius Brazaitis.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama paminėti 25-ąsias Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Minėjime kalbės Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius. Kartu su Seimo Darbo partijos frakcijos nariu Vydu Gedvilu jis dalyvaus ir šiai progai skirtoje konferencijoje. Seimo rūmuose taip pat rengiamas judėjimo „Černobylis“ dalyvių susitikimas su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama paminėti 25–asiąs Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Minėjime kalbės Lietuvos judėjimo „Černobylis" pirmininkas Pranas Paškevičius. 1986 m. balandžio 26 d. Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa sukrėtė visą pasaulį. Nuo1986 iki 1990 metų Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių.

ka metų per tarptautinę operaciją Bosnijoje žuvo vyresnysis leitenantas Normundas Valteris, tuomet ėjęs 24-uosius metus. Jis buvo vienas pirmųjų karininkų, baigusių Lietuvos karo akademiją. Šį savaitgalį pagerbdami žuvusįjį N. Valterio tarnybos draugai ir kolegos Ruklos įgulos ramovėje rengia minėjimą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje, kur saugomi kai kurie asmeniniai N. Valterio daiktai, taip pat organizuojamas renginys Lietuvos kariui atminti.

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtos Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio, jo žmonos ir prezidentą lydėjusios delegacijos narių tragiškos žūties netoli Smolensko pirmosios metinės. Šv. Jonų bažnyčioje rengiamas koncertas „In memoriam“. Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio globojamame renginyje kviečiami dalyvauti valstybės vadovai, užsienio šalių diplomatai, Seimo nariai, visuomenės atstovai. Įėjimas laisvas.

Sekmadienį Lietuva kartu su kitomis pasaulio šalimis minėjo Žemės dieną. Per ją keliama Žemės vėliava, vyksta parodos, paskaitos ir kiti renginiai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Lietuva penktadienį mini Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines. 1990 m. kovo 11–ąją Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Klaipėdoje paminėtas Klaipėdos krašto prijungimas prie didžiosios Lietuvos. Kartu pagerbti ir krašto apsaugos savanoriai, šiemet švenčiantys pajėgų sukūrimo 20–metį. Šeštadienį uostamiestyje salvėmis pagerbti 1923 metų sausio sukilimo dalyviai. Prie paminklo Klaipėdos skulptūrų parke padėti vainikai. Po Pirmojo pasaulinio karo trejus metus Klaipėdą valdžiusius prancūzus pasinaudoję situacija išvijo sukilėliai. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie didžiosios Lietuvos.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Kreipdamasi į Sausio 13-osios įvykių dalyvius, žuvusiųjų artimuosius, Seimo narius ir visus Lietuvos žmones Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo visiems vienybės ir tikėjimo. Seime Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo minėjimo „Mūšis už Tautų laisvę“ dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Po ketvirtadienio rytą vykusių Mišių Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje kauniečiai dalyvaus minėjime „Atminties liepsna“. Meninę jo programą parengė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų meno kolektyvai. Kartu bus pristatoma ir moksleivių dailės darbų paroda „Geltona, žalia, raudona - vienybės spalvos“. Prieš vidurdienį Laisvės alėjoje pajudės Kauno moksleivių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

2011-aisiais Lietuvoje ir Lenkijoje bus minimi poeto, rašytojo, literatūros mokslininko, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo jubiliejiniai metai. Lietuviams Cz. Miloszas brangus dėl nuolatinio dėmesio savo gimtinei Lietuvai. Daugelis juo didžiuojasi sakydami, kad tai vienintelis iš čia kilęs Nobelio premijos laureatas. Tačiau jis mums svarbus ir dėl kitų priežasčių.

Antradienį visuose šalies didžiuosiuose miestuose ir visur, kur tarnauja Lietuvos kariai, minima kariuomenės diena. 1918 m. lapkričio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena. Tą dieną prieš 92 metus tuometis Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Vilniuje, Katedros aikštėje, į iškilmingą rikiuotę stojo arti tūkstančio karių iš visų padalinių.

Lapkričio 23–ioji – Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną prieš 92 metus tuometis Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. 1918 m. lapkričio 23–ioji laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena. Minint kariuomenės sukaktį antradienį Vilniuje, Katedros aikštėje, į iškilmingą rikiuotę stos daugiau kaip 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių.

Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį (lapkričio 18 d.) minimą UNESCO pasaulinę Filosofijos dieną Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos studentų draugija „Agora“ organizuoja viešų paskaitų ciklą „Išėję filosofai“. Norėdami paneigti mitą, kad filosofija yra nuobodi, sausa ir tik universitetų auditorijoms skirta disciplina, filosofijos studentai žymius filosofus pakvietė skaityti paskaitas neįprastose Kauno vietose, sakoma VDU pranešime.

Šimtai žmonių penktadienį susirinko Maskvos centre iškilmingai perskaityti Stalino represijų aukų vardų sąrašus. Dauguma jų buvo nušauti XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje. Stovėdami šalia Rusijos federalinės saugumo tarnybos (ji yra KGB bei NKVD įpėdinė) būstinės aktyvistai skaitė aukų pavardes ir šiek tiek jų biografinių detalių, surinktų Rusijos žmogaus teisių grupės „Memorial“. Toks akcija rengiama kasmet prieš spalio 30-ąją – Politinių represijų aukų atminimo dieną.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) per Rugsėjo 11-osios išpuolių metines paragino amerikiečius paisyti religinės tolerancijos. „Tai ne religija užpuolė mus tą rugsėjo dieną. Tai buvo „Al Qaeda", apgailėtina gauja vyrų, kurie iškreipia religiją", –Vašingtone pabrėžė B. Obama, kurį cituoja agentūra AFP. „Mes, amerikiečiai, niekada nekariausime su islamu", –kalbėjo prezidentas minėjime Gynybos departamente, į kurį teroristai prieš devynerius metus nukreipė vieną užgrobtų lėktuvų.

Praėjus dvejiems metams po Rusijos ir Gruzijos karo Pietų Kaukaze tūkstančiai žmonių sekmadienį pagerbė aukų atminimą. Gruzijos Gorio mieste bei nepriklausomybę pasiskelbusios Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje žmonės degino žvakutes ir padėjo gėlių. Tuo tarpu Gruzijos URM išreiškė protestą, dėl Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito į Abchaziją. Rusijos vadovas per Rusijos-Gruzijos karo metines lankėsi Abchazijoje.

Estijoje Sinemejės vietovėje vyko mūšio, 1944 m. vykusio tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pajėgų, minėjimas. Minėjime dalyvavo tiek estų karo veteranai, kovoję SS legionierių pusėje, tiek protestuotojai prieš šį renginį. Sinimejės aukštumoje Estijos šiaurės rytuose 1944 metais kelis mėnesius vyko įnirtingi mūšiai. Hitlerininkų kariuomenė, į kurios sudėtį įėjo SS 20-oji estų divizija, mėgino sulaikyti TSRS kariuomenės, kurioje kovėsi 8-ojo Estijos šaulių pulko kariai, puolimą.

Kai kurie balandžio 10 dieną sudužusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo keleiviai nukritus orlaiviui dar 10-20 minučių buvo gyvi, skelbia Lenkijos laikraštis „Nasz Dziennik.“ Žurnalistų dėmesį patraukė tas faktas, kad nors katastrofa įvyko 8.41 val. Lenkijos laiku, bent vienas iš lėktuvo keleivių, gydytojų teigimu, mirė apie 8.50-9.00 val Lenkijos laiku. Anksčiau skelbtoje ataskaitoje buvo pažymima, kad nukritęs lėktuvas sudužo į kelias dalis ir visi keleiviai žuvo iš karto.

Sostinėje iškilmingai paminėtos JAV Valstybės departamento pareiškimo apie Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimą 70-osios metinės. Į metinių minėjimą Vašingtono aikštėje Vilniuje susirinko buvę ir dabartiniai šalies vadovai, diplomatai, Seimo nariai, skautai, šauliai. Ceremonija prasidėjo iškilmingu Lietuvos ir JAV himnų giedojimu.

„Lietuvai pagražinti“ draugija Karaliaus Mindaugo paminklo skvere suorganizavo Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimą. Renginį vedė šios draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, pasisakė poetas, advokatas Jonas Ivoška, aktorius Tomas Vaisieta, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila, rašytojas, publicistas Vilius Bražėnas, visuomeninių projektų organizatorius Žilvinas Radavičius, istorikas Albinas Vaičiūnas, patriotines dainas drauge su renginio dalyviais ir svečiais d...

Šeštadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė su darbo vizito lankėsi Latvijoje, kur dalyvavo Durbės mūšio 750–ųjų metinių minėjime. Sveikindama renginio dalyvius, Parlamento vadovė priminė, kad tyrinėtojai Durbės mūšį vadina istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą – jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos karalaičio kariuomenę.

Liepos 9 dieną jau dešimtąjį kartą Asociacija „Amerikos prekybos rūmai“ (American Chamber of Commerce)  Lietuvoje rengia JAV Nepriklausomybės dienos minėjimą.Daugiau nei tūkstantis kviestinių svečių tradiciškai rinksis į JAV Nepriklausomybės dienos šventę Verkių rūmų parke. „Propaguodami vakarietiškus verslo principus, skatindami dialogą tarp verslo ir politinės bendruomenės, stengiamės prisidėti prie ekonominio ir socialinio šalies klimato gerinimo.

Visą vasarą Trakuose ir jų apylinkėse vyks Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirti kultūros renginiai, organizuojamos kelionės pažintiniais istoriniais maršrutais dviračiais, valtimis ir baidarėmis, grafų Tiškevičių šeimos takais. Minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, savaitgalį Žalgirio mūšio vado Vytauto Didžiojo gimtinėje Senuosiuose Trakuose vyks įspūdingi jubiliejiniai renginiai.

Antradienį Seimas, susirinkęs į iškilmingą posėdį, paminėjo okupacijos 70-metį bei Gedulo ir vilties dieną. Istorinės Kovo 11-osios salės tribūnoje kalbėję pranešėjai akcentavo tragedijos mastą ir reikalavo atkurti istorinį teisingumą. "Norime visai nedaug, tik kad visi kartu atkurtume istorinį teisingumą ir įamžintume XX amžiaus vidurio istorinę atmintį taip, kad ji niekados nepasikartotų", - sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis.

Minint Lietuvos okupacijos 70-metį, sekmadienį Lietuvos Sąjūdžio būstinėje Gedimino prospekte bus atidaroma paroda „Tai neturi pasikartoti“, o Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios „Už Tautą ir Tėvynę“. Popiet sostinėje rengiama eisena nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, kur vyks Sąjūdžio mitingas, skirtas sovietinės okupacijos ir Lietuvos piliečių genocido pradžios 70-mečiui paminėti.

Birželio 5-ąją, tarptautinė bendruomenė pažymės Pasaulinę aplinkos dieną. Ją minėti buvo nuspręsta 1972 m. Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos, skirtos žmonijos aplinkos problemoms ir davusios pradžią darnaus vystymo idėjai, metu. Kasmet tai puiki proga, kaip sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į svarbiausias aplinkosaugos problemas tiek visoje planetoje, tiek konkrečioje jos vietoje.

Užsienio reikalų viceministrė Vilniuje gegužės 5 dieną su Rusijos Kaliningrado srities švietimo ministre Natalija Šerri aptarė Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimus kultūros ir švietimo srityse bei būsimus bendrus renginius, skirtus Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Susitikime taip pat apžvelgtos bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvos.

Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė duoti leidimą gegužės 9-ąją mieste surengti eitynes. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti galimų provokacijų ir protesto akcijų. Beveik prieš dvi savaites Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas tikino, kad teisinio pagrindo neduoti leidimo nėra. Tačiau užsiminė, jog galutinį sprendimą gali tekti keisti, jeigu paaiškėtų, kad tą dieną mieste planuojamos protesto akcijos  ar rengiamos provokacijos.

Penktadienį pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė paminėjo jubiliejinę datą - 20-metį. Ta proga buvusiuose Vyriausybės rūmuose, dabartinėje Užsienio reikalų ministerijoje, iškilmingai atidengta atminimo lenta, kuri skelbia, kad "1990-1991 metais šiose rūmuose dirbo pirmoji atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Penktadienį į renginį susirinkę pirmojo Ministrų kabineto nariai, kuriam vadovavo profesorė Kazimiera Prunskienė, pasidalino prisiminimais, išklausė daug l...