minėjimas

Sekmadienį Vilniaus vokiečių karių kapinėse Vingio parke ir Antakalnio kapinėse paminėta Vokietijos tautinio gedulo diena. Seimo vardu buvo padėta gėlių prie memorialo Vilniaus vokiečių karių kapuose Vingio parke ir Antakalnio kapinėse, prie paminklo vokiečių kariams, žuvusiems Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos laisvės gynėjams. Kariuomenės orkestras atliko Lietuvos ir Vokietijos himnus.

Penktadienį Lietuvoje pirmą kartą minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 29 028 naujagimiai, iš jų 1615 – neišnešioti. Iš viso kasmet į pasaulį ateina 15 mln. neišnešiotų naujagimių. Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių miršta.

Marijampolėje, minint tarpukario prezidento Kazio Griniaus, ministrų ir Seimo narių Mykolo Krupavičiaus ir Jono Prano Aleksos Pilietinės drąsos memorandumo septyniasdešimtmetį, diskutuota apie mūsų tautos savigarbą ir pilietinę drąsą bei demokratijos svarbą.

Prancūzija sekmadienį minėjo pergalės prieš Vokietiją Pirmajame pasauliniame kare metines. Visoje šalyje buvo surengta 800 atminimo ceremonijų. Pirmą kartą jose buvo pagerbti visi už Prancūziją kritę kariai ir civiliai. Prezidentas Francoisas Hollande'as padėjo vainiką prie atminimo lentos jauniems pasipriešinimo kovotojams Antrajame pasauliniame kare atminti.

1918-ųjų 11 mėnesio 11-ą dieną 11 valandą nutilo ginklai, baigėsi ketverius metus trukęs košmaras, nusinešęs 21 milijoną gyvybių. Žuvusieji visuose karuose pagerbti Londone, Paryžiuje, kitose sostinėse. Lygiai vienuoliktą, kai prieš devyniasdešimt ketverius metus brutalių mūšių laukuose nutilo pabūklai, įsigaliojo paliaubos, Londone didysis Benas paskelbė dvi tylos minutes. Viena minutė skirta žuvusiems, kita – jų paliktiems artimiesiems – vaikams, sutuoktiniams, tėvams pagerbti.

Franusa Hubertas yra dar VII amžiuje gyvenęs Burgundijos didikas. Jis buvo didelis medžioklės gerbėjas, juo tapęs po žmonos mirties. Pasakojama, kad klajodamas po miškus Kalėdų išvakarėse Hubertas pamatė elnią didžiuliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. Paveiktas regėjimo, kurį palaikė Dievo ženklu, jis pasikeitė – atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį Bronislavo Komorovskio (Bronislaw Komorowski) kvietimu nevyks į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjimą dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų, patvirtino šalies vadovės atstovė. „Tokį sprendimą padiktavo vidaus politikos situacija ir klausimai, kuriuos neatidėliotinai būtina spręsti šiandien būnant Lietuvoje“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Dalia Grybauskaitė sekmadienį nevyks į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime. Prezidentės atstovės spaudai teigimu, šalies vadovė iškilmėse nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų. „Dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją.

Nors jau du dešimtmečius Lietuva gyvena pagal Konstituciją, tačiau ne visi išmoko gerbti pagrindinį šalies įstatymą, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikinusi Konstitucijos dienos 20-mečio minėjimo dalyvius. Minėjimas ketvirtadienį vyko Prezidentūroje. „Visgi tenka pripažinti, kad pareiga laikytis Konstitucijos nuostatų Lietuvoje ne kartą pasirodė esanti per sunki. Ypač pastaraisiais metais.

Spalio 17-ąją pilietinės akcijos „Ties-SOS!“ dalyviai rinksis Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje. 18 valandą bus uždegtos žvakutės ir paminėtas gegužės 17-ąją valdžios Garliavoje surengtas masinio smurto aktas. Pasak Lietuvos Konstitucijos kūrėjų Kazimiero Motiekos, Zitos Šličytės ir Liudviko Narcizo Rasimo, smurtaudama Garliavoje valdžia pasikėsino į konstitucinę šalies santvarką. Ginti Konstituciją ir jos įtvirtintą santvarką – kiekvieno piliečio, ištikimo Lietuvos Respublikai, pareiga.

Simboliškai prie Aušros vartų šiandien surengtas Angelų sargų dienos minėjimas. Išvakarėse pareigūnai dar kartą garsiai išreiškė nepasitenkinimą dėl politikų abejingumo sprendžiant teisėsaugos problemas. Todėl šiandien, minint Policijos dieną, tiems patiems pareigūnams teks sutelkti likusius geros nuotaikos trupinius ir pabandyti pasidžiaugti profesine švente. (Papildyta 11.30 val.

Rugsėjo 30 d. Didždvario gimnazija mini Mokyklos gynimo ir tolerancijos  dieną. 1919 metų rugsėjo 30-ąją bermontininkai įsiveržė į gimnaziją ir mokytojams bei mokiniams įsakė palikti pastatą. Jiems atsisakius tai padaryti, puolė juos jėga. Tačiau varomi pro vienas duris, mokiniai įėjo pro kitas ir susispietę krūvon, ėmė giedoti Lietuvos himną. Įniršę žandarai juos mušė lazdomis, stumdė nuo laiptų. Buvo sužeista apie 40 mokinių ir mokytojų.

Jungtinių Tautų iniciatyva pirmąją spalio dieną nuo 1986 metų pasaulyje yra minima būsto diena. Šiemet ji pirmą kartą švenčiama ir Lietuvoje. Vilniaus širdyje Rotušėje pirmadienį buvo apdovanotos geriausios gyventojų ir organizacijų iniciatyvos, leidusios pagerinti būsto kokybę ir kurti darnią gyvenamąją aplinką. Daugiausiai apdovanojimų pelnė įvairių miestų daugiabučių bendrijos, jų pirmininkai, Aplinkos ministerijos darbuotojai, savivaldybių atstovai.

Spalio 2-ąją minima Angelų sargų arba tiesiog Policijos diena vėl priverčia atsigręžti į visuomenės saugumą užtikrinti turinčių asmenų pusę. Apie šioje teisėsaugos srityje dirbančių žmonių problemas Balsas.lt sutiko papasakoti buvęs pareigūnų profesinių sąjungų aktyvistas Rimas Armaitis. – Teigiama, kad per pastaruosius metus policija prarado pačius geriausius pareigūnus. Kaip vertinate tokią nuomonę? – Balsas.lt pasiteiravo R. Armaičio. – Iš tikrųjų taip ir nutiko.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalėjusieji getuose prisiminti viešai skaitant jų vardus. Taip siekiama pagerbti nacių ir jų talkininkų Lietuvoje sunaikintą mūsų šalyje gyvenusią žydų bendruomenę. Antrus metus rengiamo holokausto minėjimo renginių ciklo „Vardai“ organizatoriai sako, kad perskaityti visus nacių išžudytų Lietuvos žydų vardus užtruktų kelias dienas ar savaitę.

Šeštadienį Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena. Renginio metu ketinama diskutuoti apie lietuvių ir latvių bendrą praeitį ir šiandienos bendradarbiavimą, vyks kolektyvų iš abiejų šalių pasirodymai, filmo apie Saulės mūšį peržiūra, bus pristatomi liaudies meno ir amatininkų dirbiniai.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingame posėdyje paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ąsias gimimo metines. Posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad A. M. Brazauskas neabejotinai yra vienas iš tų politikų, be kurio asmenybės ir jos politinės veiklos įvertinimo negalės apsieiti nė vienas politologas, istorikas, sociologas, besigilinantis į XX-XXI amžių sandūros Lietuvos valstybės istoriją, jos istorinį virsmą iš totalitarinio ...

  Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, minint prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ąsias gimimo metines apyvartoje pasirodys šiam jubiliejui paminėti skirtas pašto ženklas „Algirdui Brazauskui – 80 metų“. Pašto ženklą vienai iškiliausių šio amžiaus asmenybių kūrė dailininkas Vaclovas Butrimas. Ženklas bus išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.

Prieš septynerius metus rugpjūčio 31-oji paskelbta interneto dienoraščių (tinklaraščių) diena. Šią dieną norima suartinti visus asmenis, kurie rašo interneto dienoraščius. Lietuvoje tinklaraštininkų saviraiška taip pat yra aiškiai pastebima, tačiau toli gražu ne kiekvienas rašantysis atspindi pačią interneto dienoraščio dvasią – įsitikinęs žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Artūras Račas. - Kokia šios oficialiai minimos interneto dienoraščių dienos reikšmė? – Balsas.lt paklausė A. Račo.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija. Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. – Kuris iš visų pasipriešinimų paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos istorijoje? – Negalima suabsoliutinti vienos laisvės išraiškos. Būtų neteisinga sakyti, kad viena data yra mažiau reikšminga nei kita.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvi naujas knygas šįmet minimiems Maironio metams. Jau pasirodė ir naujas „Pavasario balsų“ leidimas su kompaktine plokštele. Serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ pasirodė Maironio lyrikos knyga „Graži tu mano“, išleistas ir rašytojos, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie Maironį „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Maironis (tikr.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA).Vyriausybei siūloma sudaryti Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją, kuriai būtų pavesta įgyvendinti šio minėjimo 2010-2014 metų programą. Šiuo metu jos įgyvendinimą koordinuoja Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tikimasi, kad oficialiai sudaryta komisija efektyviau koordinuos ir prižiūrės, kaip įgyvendinama programa.

Pulkininko Vytauto Pociūno šeštosiose žūties metinėse dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys pažėrė kritikos dėl tam tikrų pareigūnų nesugebėjimo ištirti iki šiol aistras kurstančios bylos. D. Kuolys taip pat suabejojo, ar tauta tikrai gyvena laisvoje Lietuvoje, nes, anot jo, panašu, kad viską valdo anoniminės grupuotės. – Kas šiuo metu žinoma dėl V. Pociūno žūties tyrimo? – Balsas.lt paklausė D. Kuolio. – Iš tikrųjų mes tiksliai nežinome nieko.

Sostinėje prie prezidentūros esančioje S. Daukanto aikštėje šiandien minimos šeštosios pulkininko Vytauto Pociūno žūties metinės. (Papildyta 12.55) L. Pociūnienė sakė, kad tokie minėjimai yra svarbūs, nes pavyksta parodyti, kad mūsų šalies istorija nepamiršta. Ji įsitikinusi, kad net keturis metus nebuvo rimtai tiriama jos vyro žūties byla. „Pastaruosius du metus tyrimas vyksta, nors viską tenką rankioti po kruopelytę, todėl greitos baigties tikėtis nereikia“, - sakė ji.

Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. „Prieš 25–erius metus prie A. Mickevičiaus paminklo susirinkusių žmonių drąsa mus visus įkvėpė laisvės siekiui. Šiandien Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena simbolizuoja galimybes patiems spręsti savo Valstybės likimą.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuva minės svarbią datą - 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. Mitingo minėjimo renginiai vyks Seime, prie A. Mickevičiaus paminklo, Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Rugpjūčio 21-ąją Lietuva minės paskutinės okupacijos aukos, kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 21-ąsias žūties metines. Minėjimui skirti renginiai vyks Vilniuje ir A. Sakalausko gimtinėje - Alytuje, kur jau ketvirtadienį prasideda Kario savanorio Artūro Sakalausko futbolo turnyras. A. Sakalauskas gimė 1963 m. Alytuje, čia prabėgo ir visa jo vaikystė bei jaunystė.

Šimtai aktorės Marilyn Monroe gerbėjų paminėjo 50-ąsias jos mirties metines. Nešini gėlėmis, laiškučiais ir atvirukais, jie susirinko prie kino žvaigždės kapo Los Andžele. Tarp susirinkusiųjų buvo kanadietė, ant rankos išsitatuiravusi didelį M. Monroe atvaizdą, taip pat aktorės stiliumi pasipuošusios jos gerbėjos. Šviesiaplaukė aktorė buvo rasta negyva savo namuose Brentvude 1962-aisiais naktį į rugpjūčio 5-ąją.

Žuvusiųjų artimieji ir vienas likęs gyvas žudynių liudininkas Tomas Šernas teigia neprarandantys vilties, kad kaltieji bus nubausti. Prieš metus generalinė prokuratūra žudynes Medininkuose priskyrė nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, primena LRT Televizijos Naujienų tarnyba. 1991-ųjų liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia-naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni  pareigas ėję pareigūnai.

Minint Medininkų tragedijos 21-ąsias metines Generalinė prokuratūra teigia ikiteisminį tyrimą dėl Medininkų muitinės poste 1991 m. vasarą nužudytų septynių Lietuvos pareigūnų tęsianti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, t. y. tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, kuris priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Šią savaitę Vilniuje ir Medininkuose bus minimos Medininkų tragedijos metinės. Nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai, praėjo 21-eri metai. Medininkų tragedijos minėjimo renginiuose dalyvaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas. Antradienį, liepos 31 d., bus aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Po Mišių renginio dalyviai išvyks į Medininkus, kur vyks minėjimas prie Medininkų memorialo.

Norvegijoje minimos šalyje surengtų žudynių metinės – ekstremistas Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik) pernai liepos 22 d. nužudė 77 ir sužeidė dar 242 žmones Osle ir Utojos saloje. Tūkstančiai norvegų turėtų dalyvauti minėjimo reginiuose Osle. Šalies sostinės katedroje bus aukojamos šv. Mišios už mirusiuosius. Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas padės vainikus Osle, vėliau su šimtais žmonių ir aukų artimaisiais keliaus į Utojos salą.

Kitą antradienį, liepos 17 dieną, Vilniuje bus minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Vilniaus kirtimų kultūros centro iniciatyva organizuojamoje ir jau tradicija tampančioje  šventėje, kaip ir kasmet, keliautojų laukia staigmenos ir įvairūs renginiai. „Džiaugiamės, kad jau trečius metus iš eilės vilniečius ir miesto svečius galime pakviesti į nedidelę šventę.

Penktadienį gražiais renginiais Kauno rajono žmonės paminės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Tradiciškai ta proga rajono savivaldybė oficialų minėjimą rengia netoli Kauno esančiame Raudondvaryje. Iškilmingame Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks baigiamoje atnaujinti Raudondvario pilyje, nusipelniusiems asmenims bus įteikti Kauno rajono garbės ženklai.

Š.m. liepos 4 dieną jau dvyliktus metus iš eilės Asociacija “American Chamber of Commerce“ (Amerikos prekybos rūmai) Lietuvoje organizuoja JAV Nepriklausomybės dienos minėjimą. Daugiau nei tūkstantis kviestinių svečių tradiciškai rinksis Verkių rūmų parke, Žaliųjų ežerų g. 49, Vilniuje. Šventės pradžia 18:00 val. Renginyje kiekvienais metais dalyvauja vis daugiau ir daugiau dalyvių, norinčių pajusti tikrą Amerikietišką šventės dvasią.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.

Šiandien Seime Kovo 11-osios salėje vyksta iškilmingas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos minėjimas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad šios dvi dienos pažymėtos valstybės ir artimųjų netektimis, kančiomis, skausmu ir mirtimis. „Šios dienos lėmė Lietuvos valstybės ir daugelio žmonių likimus“, – sakė ji. Minėjimas buvo pradėtas giedant Lietuvos Respublikos himną.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Kasmet paskutinį gegužės trečiadienį įvairios tarptautinės ir sveikatos organizacijos mini pasaulinę išsėtinės sklerozės (IS) dieną. Pastebima, jog sergančiųjų nemažėja, tad tokia iniciatyva siekiama pažaboti išsėtinę sklerozę ir informuoti visuomenę apie šią lėtai progresuojančią ligą, kuri dažnai užklumpa jaunus, 20-40 metų amžiaus žmones. Šiais metais pasaulinė diena bus skirta gyvenimo su išsėtine skleroze temai.

Sekmadienį, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyko Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsėsi aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Šeštadienį sukanka 21-eri metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis. Minint 21-ąsias pareigūno žūties metines šeštadienį bus dedamos gėlės ant G. Žagunio kapo Antakalnio kapinėse. Dieveniškių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios.

Jau šį penktadienį, gegužės 18 d., pirmą kartą Europoje bus paminėta Žavėjimosi augalais diena. Lietuva tapo 28-ta prisijungusia prie šios iniciatyvos šalimi. Ta proga paskutinę šios darbo savaitės dieną Europos aikštėje Vilniuje vienai dienai užaugs ne tik žolė, bet ir išdygs 4 metrų medžiai.

Seimas pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pateiktam nutarimo projektui 2013-uosius paskelbti 1863-iųjų sukilimo metais. Nutarimas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Pasak ministro, toks 150-ųjų sukilimo metinių paminėjimas sutvirtintų istorinę atmintį ir sutelktų sukilime dalyvavusias kaimynines tautas bendriems darbams. „Kitais metais Lietuva imasi atsakomybės pirmininkauti Europos Sąjungai.

Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spauda aktyviai stebi įvykius Garliavoje. Nors, atrodytų, visos tarnybos ir teismai savo darbą bent jau bando atlikti – apčiuopiamų rezultatų nėra, o įtampa neslūgsta. Apie įvykius Garliavoje ne kartą prabilta ir iš Seimo tribūnos. Per Seime antradienį vykusį Romo Kalantos aukos 40-mečio minėjimą Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas skaitydamas pranešimą sakė: „Yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir tarp Kalantinių.

Seimas paminėjo Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 dienomis 40-metį. Minėjimo metu įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Sveikindama susirinkusius Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šiais metais minime ne vieną istorinę neginkluotojo pasipriešinimo sukaktį.

Devyniolikmečio Romo Kalantos istorija abejingų nepalieka ir šiais laikais. Nors vieno garsiausių žygdarbių už laisvę atlikusio jaunuolio gyvybė užgeso dar 1972-ųjų gegužės 15-osios rytą. Prabėgo lygiai 40 metų, kai būdamas 19-kos R. Kalanta Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 litrų stiklainio ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Atskubėję greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė netekusį sąmonės.

Prieš 40 metų, 1972-ųjų gegužės 14 d. Kaune prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino Romas Kalanta. „Kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį laisvė uždraudė“, – prieš dramatišką mirtį rašė devyniolikmetis.

Bendrovė „Monetų namai“ Romo Kalantos aukos metinių proga, pagerbdama R. Kalantos atminimą, išleido paauksuotą medalį. Prieš 40 metų, gegužės 14 dieną Kaune, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta paaukojo savo gyvybę, susideginęs Muzikinio teatro sodelyje. Medalio dizainas buvo kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su R. Kalantos artimaisiais. Pasak R. Kalantos brolio Antano Kalantos, bet kuris brolio paminėjimas yra reikšmingas ir labai svarbus.

Lietuvoje pradedamos minėti 40-osios Romo Kalantos žūties ir jaunimo pasipriešinimo sovietų valdžiai metinės.Istorikai pastebi, kad tuometė karta užaugo ne tokia, kokios tikėjosi sovietų valdžia. O daugelis po R. Kalantos susideginimo kilusiose demonstracijose dalyvavusių jaunuolių po kelių dešimtmečių aktyviai dalyvavo atkuriant nepriklausomą Lietuvą.