minėjimas

Minint tarptautinę Europos dieną Vilniuje rengiama pilietinio solidarumo eisena „Europos maršas“. Eisenos šūkis – „Už vieningą ir stiprią Europą!“, renginio moto – „Daugiau Europos Lietuvoje. Daugiau Lietuvos Europoje“. „Europos maršo“ dalyviai gegužės 9-ąją, trečiadienį, vidurdienį pajudės iš Vilniaus Lukiškių aikštės ir per sostinės Baltąjį tiltą keliaus iki Europos aikštės. „Tikimės, kad ši eisena dar stipriau suvienys visus tuos, kurie Lietuvos ateitį sieja su stipria ir vieninga Europa.

Prancūzijos prezidento rinkimų nugalėtojas ir pralaimėtojas antradienį drauge dalyvavo Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjime Paryžiuje, praneša agentūra AFP. Kadenciją baigiantis prezidentas Nicolas Sarkozy ir jo įpėdinis Francois Hollande'as padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Triumfo arkos. Dalyvauti ceremonijoje išrinktąjį šalies vadovą pakvietė N. Sarkozy. N. Sarkozy šis pasirodymas buvo atsisveikinimas su savo šalininkais.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos spaustuvininkai atkreipia dėmesį į būtinybę išsaugoti spausdintą žodį ne tik kaip tautos kultūrinę savastį ar galimybę išlaikyti tapatybę globalėjančiame pasaulyje, bet ir kaip intelektinio bei kultūrinio paveldo garantiją.

Europos informacijos centrai - Europe Direct kviečia kartu švęsti Europos dieną ir paminėti vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus didžiuosiuose šalies miestuose.

Savaitgalį, gegužės 4–6 dienomis, sostinėje minima Europos diena. Lietuvoje ši diena tradiciškai pasitinkama teminiais Europos Sąjungos metų renginiais. Šie metai – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai, todėl į Vinco Kudirkos aikštę ir Gedimino prospektą pasidalyti patirtimi sukviestos vyresnių žmonių ir jaunimo organizacijos.

Armėnijoje antradienį minima genocido aukų atminimo diena, skirta 1,5 mln. žuvusių armėnų per Osmanų imperijos valdymą 1915-1923 metais pagerbti, skelbia „RIA Novosti“. Dešimtys tūkstančių žmonių renkasi prie sostinėje Jerevane esančio Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti, informavo portalas „ArmeniaNow“. Armėnijos politinių jėgų atstovai trumpam nutraukė parlamento rinkimų kampaniją ir prisijungė prie 97-osios kasmet minimos nacionalinės gedulo dienos.

Sekmadienį, Kauno sporto halėje, įvyko Lietuvos krepšinio 90-mečio minėjimo šventė. Kelias valandas krepšinio „Mekoje“ vykusiame renginyje buvo pagerbtos ryškiausios šalies krepšinio asmenybės. Lietuvos krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 metų balandžio 23 diena. Tą dieną šalyje sužaistos pirmosios krepšinio rungtynės, kuriose susidūrė Kauno rinktinė ir  Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipa. Rezultatu 8:6 pastaroji buvo stipresnė.

Skiriama Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio, įvykusio 1947 m. balandžio 22-24 dienomis  dalyvių atminimui. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai,Lietuvoje kilo stiprus tautos pasipriešinimas pavergėjams. Tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukterų jautė pareigą ginklu ginti savo tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią pareigą vykdė. Jie iškeitėsavo darbus, profesijas, gimtųjų namų šilumą į pilną mirtino pavojausmiško gyvenimą – tapo partizanais.

Tolminkiemyje prieš daugiau kaip 30 metų sukurta Kristijono Donelaičio memorialinė ekspozicija vertinama kaip nušiurusi ir moraliai pasenusi, tačiau Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje tikina, kad iki K. Donelaičio 300 gimimo metinių minėjimo 2014 metais ir memorialinė ekspozicija, ir visas muziejaus kompleksas bus atnaujinti ir lauks lankytojų. K. Donelaičio 300 metų sukakties Valstybinės minėjimo programos rengimo grupės vadovas prof.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Vilniaus migracijos valdyba), prisijungdama prie tinklalapio „Geros žinios“ idėjos minėti Kliento dieną, kovo 19-ąją interesantus pasitiko atsinaujinusi. Vilniaus migracijos valdybos interesantų aptarnavimo salės įsikūrusios per keletą aukštų.

Laisvės pavasario šventė – Kovo 11-oji – ir vėl atverčia netolimos, garbingos mūsų šalies istorijos puslapį. Kaune šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė sutampa su penktadienį prasidėjusia Kazimiero muge, todėl šį kartą Kovo 11-oji gal bus ne tik ori, bet ir linksma, gera nuotaika užkrėsianti visus, pasitinkančius pavasarį.

Iš viso to ką esame paveldėję svarbu tai, ką supratome, ką akcentuojame,  aptariame, ir vaizduojame. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus rotušėje pristatant rašytojo Jono Užurkos istorinį romaną „Karalienė Morta – meilė ir karūnos žavesys“ buvo demonstruojamas ir dailininkės Laimos Tubelytės – Kriukelienės sukurtas paveikslas. Tai vis proga pakalbėti apie šią iškilią asmenybę. Meno kūrinyje perteiktas jausmas yra stipresnis, gilesnis už istorinius duomenis.

Gražus sutapimas: pirmas jau nepriklausomo „Valstiečio“ vyriausiasis redaktorius Jonas Švoba po dviejų dienų švenčia savo 70-metį. „Nieko čia stebuklinga, juk negali tapti vyr. redaktoriumi savo mirtadienio proga“, – pokštavo buvęs ilgametis leidinio vadovas, išsaugojęs puikų humoro jausmą, pavydėtinai sveiką dvasią ir patriotizmą.

Įsivaizduokite situaciją, kai mokytojas mokykloje moko vaiką teisingai draugauti. Teisingai mylėti, gėrėtis gamta... Mokytojas gali išvardyti tiesas ir vertybes. Deja, tikrų patriotinių jausmų jis negali įdiegti, pastarieji turėtų užgimti patys – taip, kaip žemėje gimsta augalas, besistiebiantis į dangų. Tik reikia pasėti geras sėklas ir tinkamai jas puoselėti: laistyti, suteikti saulės šviesos, skirti pakankamai meilės. Pradėti reikėtų nuo savęs ir savo šeimos.

Valstybinės šventės išvakarėse su Seimo vicepirmininku kalbamės ne tik apie Vasario 16-ąją, Lietuvą ir meilę jai. Tiksliau pasakius, mūsų pokalbis nuo negęstančio Vasario 16-osios žiburio nukrypsta iki....arklio, išgelbėjusio gyvybę. Ką jums reiškia Vasario 16-oji? Vasario 16-osios reikšmė tiek man, tiek visiems žmonės yra labai didelė – juk be šios dienos ir Steigiamojo Seimo gegužės 15-osios rezoliucijos nebūtų buvę ir Kovo 11-osios, kurios gyvu liudininku tapau ir aš.

Lietuva mini Valstybės atkūrimo 94–ąsias metines, prisimena prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbia šaliai nusipelniusius šių laikų žmones. Vasario 16–osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Žvarbią vasario 15-osios popietę ant Tauro kalno prie paminklinio akmens simboliniu susibūrimu pagerbta „Tautos namų“ idėja, kurios autorius – dr. Jonas Basanavičius. Renginio organizatorių teigimu, simboliška, kad prieš 100 metų, kaip tik 1912-aisiais, buvo suaukoti gyventojų pinigai Tautos namų sklypui ant šio kalno įsigyti. „Tautišką giesmę“ giedojo folkloro ansamblis „Ratilio“. Renginio metu skambėjo ir pernai anapilin išėjusio šviesaus atminimo poeto Justino Marcinkevičiaus eilės.

Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ketvirtadienį mieste bus jaučiamas šventinis šurmulys – aikštėse ir gatvėse vyks minėjimai, koncertai ir eisenos. Kauno studentų, moksleivių bei visuomeninės organizacijos 11 val. organizuoja eiseną nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bei Kauno įgulos ir eiseną nuo Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios) į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Trečiadienį Kauno miesto rotušėje rengiamame Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos – minėjime miesto meras Andrius Kupčinskas nusipelniusiems ir savo darbais pasižymėjusiems kauniečiams įteiks savivaldybės apdovanojimus – Santakos garbės ženklus ir Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalius. Kauniečių kandidatūras apdovanojimams pasiūlė kolegos, visuomeninės organizacijos, miesto tarybos nariai.

Jau dešimtą kartą profesinės šventės proga Rusijos ambasados darbuotojai pakvietė Lietuvoje reziduojančius kitų šalių diplomatus, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojus bei Seimo narius susirungti futbolo aikštėse, susėsti prie šachmatų lentos, išmėginti jėgas stumiant boulingo rutulį. Po atkaklių kovų, kur, anot Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Vladimiro Čchikvadzės, nugalėjo diplomatinė draugystė, turnyrų dalyviai bei visuomenės atstovai pakviesti į iškilmingą priėmimą.

Ateinančią savaitę, vasario 16-ąją, Lietuva minės Valstybės atkūrimo 94-ąsias metines. Bus prisimenami prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai, pagerbiami mūsų šaliai nusipelnę šių laikų žmonės. Vasario 16-osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Vasario 16-ąją Lietuva minės Valstybės atkūrimo 94-ąsias metines. Bus prisimenami prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai, pagerbiami mūsų šaliai nusipelnę šių laikų žmonės. Vasario 16-osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Charizmatiškas, talentingas, draugiškas, milijonų muzikos gerbėjų numylėtinis. Sausio 25 dieną dainuojamosios poezijos genijus Vladimiras Vysockis būtų šventęs 74-ąjį gimtadienį. Ta proga Pirmasis Baltijos kanalas ateinantį sekmadienį skiria būtent šiam dainininkui, poetui ir aktoriui. Net šešiuose dokumentiniuose filmuose apie jo stulbinančią karjerą pasakos artimiausi draugai, bendražygiai ir kolegos. Filmas „Vysockis.

Penktadienį Marijampolėje švenčiamas Palaimintojo Jurgio Matulaičio liturginis minėjimas. 2012-uosius Lietuvos vyskupai yra paskelbę Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, pagrindine metų tema parinkę šio palaimintojo šūkį – „Nugalėk blogį gerumu“. Marijampolės dramos teatre pranešimą skaitys marijonų vienuolijos vicegenerolas tėvas Josephas Roeschas iš Romos. Vėliau Palaimintojo Jurgio Matulaičio Draugijos nariai, kiti piligrimai susiburs maldos pusvalandžiui Marijampolės šv.

Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio.

Vakar skverelyje prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur 1991 metų sausio 13-ąją žmonių širdys liepsnojo meile Lietuvai ir laisvei, organizuotas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Rinkosi moksleiviai Skverelio medžius geltonos, žalios ir raudonos spalvos popierinėmis rankomis puošė miesto moksleiviai.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Penktadienį Seimas iškilmingai paminėjo Sausio 13-osios 21-ąsiąs metines. Iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių ge...

Minint Laisvės gynėjų dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

Minime 21-ąsias tvirtos Lietuvos piliečių valios ir laisvės troškimo metines. Turbūt dar niekada tauta nebuvo tokia vieninga ir taip aiškiai žinanti ko nori, kaip tuo sunkiu metu. Todėl yra be galo skaudu ir pikta, kai praėjus šiems metams iš visų pusių skamba balsai, niekinantys krauju iškovotą nepriklausomybę. Atrodo, kad dėl kažkokių nesuprantamų jėgų iškovota laisvė ir nepriklausomybė išsigimė į didžiajai daugumai piliečių nepriimtiną chaosą ir depresiją.

Kiekvieni metai, minint sausio agresijos prieš Lietuvą dienas, visuomenei per žiniasklaidą išmetamos įvairios  to laikotarpio įvykių interpretacijos. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasisakyti, bet gal nereikėtų laisvai sukurti ir kitiems prirašinėti motyvų, kuriais remiantis buvo daromi vienoki ar kitokie veiksmai. Ypač, kai kalbama tik iš savo varpinės, o ne konkrečiai žinant faktus.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programa penktadienį prasidės mokyklose, valstybinėse įstaigose, ambasadose rengiama pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Prezidentūroje bus teikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikta pirmoji Laisvės premija – ji paskirta garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui. Laisvės gynėjų dienos minėjimas vakare baigsis šv.

Praėjus dviem metam po pragaištingo žemės drebėjimo Haityje Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino stiprinti paramą šaliai. Tarptautinė bendrija turi tęsti savo „gyvybišką paramą“, pareiškė jis ketvirtadienį Niujorke antrųjų katastrofos metinių proga, praneša agentūra AFP. Ban Ki Moonas gyrė Haičio vyriausybės ir gyventojų pastangas atstatyti šalį ir prisiminė 220 000 žuvusių aukų, tarp kurių buvo ir apie 100 JT darbuotojų.

Sausio 8-13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradėjo XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Trečiadienį, sausio 11–ąją, Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį pradėjo iškilmes, skirtas 600-osioms Žanos d'Ark (Jeanne d'Arc) gimimo metinėms paminėti, praneša agentūra AFP. Žana d'Ark įkūnija „doriausia ir nuolankiausia“, ką turi Prancūzija, pareiškė jis Vokulere, kur dar Orleano mergele vadinama prancūzė 1429 metais pradėjo pergalingą savo žygį prieš anglų okupantus. Žana d'Ark yra Prancūzijos „vienybės simbolis“, kalbėjo N. Sarkozy. Jis įspėjo nesinaudoti jos vardu šalies skaldymui.

„Opel“ jau pradeda švęsti – šiais metais šiam gamintojui sukanka 150 metų. Jubiliejaus minėjimą šis vokiečių gamintojas pradėjo išplatinęs tik trijų minučių filmuką, kuriame bandyta parodyti visą „Opel“ istoriją. „Opel“ kompanija įkurta 1862 metais, tuomet jai iki automobilių buvo toloka – viskas prasidėjo nuo siuvimo mašinų gamybos. Vėliau „Opel“ tapo didžiausiu Vokietijos dviračių gamintoju. Na, o automobilių eilė atėjo 1902 metais.

Sausio 8–13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradės XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Sausio 11 dieną Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Šeštadienį pirmą kartą per 42 metus Libija mini Nepriklausomybės dieną. Libijos karalius Idris 1951 m. gruodžio 24 d. įkūrė Libijos karalystę. Ši diena nebuvo minima nuo 1969 metų, kai valdžią perėmė Muammar Gaddafi. Jam valdant buvo minimos tik jo pučo metinės, informuoja BBC. Pagrindinis Nepriklausomybės dienos renginys bus eisena nuo Kankinių aikštės iki Nacionalinio muziejaus, kur ankščiau buvo karališkieji rūmai. Buvusiuose rūmuose bus sakomos iškilmingos kalbos.

Bus minimos Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 145 gimimo metinės. Naujoje Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus ekspozicijoje – iki šiol nepublikuotos šeimos nuotraukos, laikraščių iškarpos apie Prezidento veiklą. „Mes turime ganėtinai įdomų ir vienetinį egzempliorių – tai Steigiamojo seimo narių pasižadėjimus Lietuvai. Čia gal tokios sentencijos, išlikę gan žymių žmonių – Vailokaičio ir kitų sentencijos.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paminėjo 70-ąsias Japonijos surengto Perl Harboro bazės užpuolimo metines, praneša agentūra AFP. Prezidentas Barackas Obama atakos aukas pagerbė karinėje jūrų bazėje Havajuose. Po šio puolimo JAV prieš septynis dešimtmečius įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. B. Obama padėkojo Perl Harboro bazės veteranams, „kurie mus vis dar įkvepia“. Ši karta „mums primena, kad nėra neįveikiamų sunkumų, jei amerikiečiai eina išvien“, kalbėjo prezidentas.

Minint Pasaulinę savanorių dieną, gruodžio 5-ąją (pirmadienį) Vilniaus Baltojo tilto prieigas žadama nušviesti rekordiniais šviesos ornamentų blyksniais. Visi, neabejingi savanoriškoms idėjoms, kviečiami ateiti prie Baltojo tilto, o su savimi atsinešti įvairias blykstes, prožektorius, kitus šviečiančius daiktus. Tikimasi sulaukti daugiau nei 100 Savanorių dienos minėjimo „Blykst!“ dalyvių. „Šie metai savanorystei buvo ypatingi.

Šį savaitgalį Neringos miestas švenčia savo 50-ąjį gimtadienį. Jis buvo įkurtas 1961-ųjų lapkričio 15 d., Kuršių nerijos gyvenvietes Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą sujungus į vieną miestą. Dabar jo ilgis – apie 50 kilometrų, rašo VE.lt. Dabartinis Neringos meras Antanas Vinkus labai norėtų, kad šios vandens, vėjo ir smėlynų žemės gyventojai didžiuotųsi savo miestu. Šiuo metu jame nuolat gyvena apie tris tūkstančius gyventojų, žinoma, tik ne vasarą, kai jų būna kur kas daugiau.

Ministrai neteks savo postų, jeigu nuspręs dalyvauti Latvijos legiono „Waffen SS“ minėjimo ceremonijoje, trečiadienį pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Buvę Latvijos legiono „Waffen SS“ nariai bei jo šalininkai kasmet kovo 16-ąją organizuoja minėjimo renginius, į kuriuos susirenka šimtai žmonių.

Lietuvos ambasada Vokietijoje kartu su Latvijos ir Estijos ambasadomis Berlyne paminėjo Baltijos šalių ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį. Renginyje dalyvavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis pasidalino prisiminimais apie dvidešimties metų senumo įvykius. Diskusijoje apie Baltijos šalių ir Vokietijos bendradarbiavimą jis pabrėžė buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio nuopelnus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokykloje (PM) minimas jos įkūrimo 20-metis. Ketvirtadienį šia proga joje vyks iškilminga šventė. Į ją pakviesti įvairių valdžios institucijų vadovai, buvę ir esami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir PM vadai bei viršininkai, svečiai iš analogiškų Lietuvos ir užsienio mokymo įstaigų, kiti svečiai. Ceremonija prasidės iškilminga rikiuote mokyklos aikštėje.

Muziejus po atviru dangumi Europos parkas įvairiais renginiais mini savo įkūrimo jubiliejų. Trečiadienį sukanka 20 metų, kai Europos parko kūrėjas Gintaras Karosas Vilniaus dailės akademijos kurso draugams pristatė pirmąjį būsimo muziejaus eksponatą. Minint Europos parko sukaktį, Vilniuje jau įvyko kultūros vakaras „Nuo Europos parko iki Liubavo dvaro“, Lietuvos paštas pristatė Europos parko proginį voką su pašto ženklu ir datos antspaudu.

Daugiau nei penkiolika metų istorijos mokytoja dirbanti Jūratė Litvinaitė stebisi, kaip greitai keičiasi vaikai, jų galimybės ir gebėjimai. Mokytoja pripažįsta, kad su jais sunku suspėti. Šiandien nėra jokių ateities prognozių, todėl pedagogams ypač sudėtinga atrinkti informaciją ir mokyti vaikus to, kas bus naudinga jau po kelerių metų. Būtent dėl to J.Litvinaitė vaikus moko ne tik istorijos žinių, bet ir suprasti amžinąsias vertybes.

Rugsėjo 30 d. minint „Mokyklos gynimo dieną“ Šiaulių Didždvario gimnazijos mokiniai gyvaja grandine apjuosė mokyklą. Iš rankų į rankas aplink gimnaziją apkeliavo seniausias išlikęs gimnazijos skambutis (datuojamas 1876 metais). Didždvariečiai prisilietė prie istorinės relikvijos, prisiminė kaip gimnazistai gynė savo teisę į mokslą. Šia akcija minimas 1919 m. rugsėjo 30 d. įvykęs susidūrimas su bermontininkais – sąjungine vokiečių ir rusų reakcionierių kariuomene.