maisto produktai

Lietuvoje kalėdiniu laikotarpiu prekybos tinklų pardavimai išauga maždaug penktadaliu, o pirkėjai gruodį užplūsta didžiausio formato prekybos tinklų parduotuves. Kalėdos sutinkamos šventiškai dekoruotuose namuose, pasirūpinus proginiais maisto produktais ir desertais, naujais žaislais vaikams, pastebi pirkimo įpročius analizuojanti tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“. „Šventiškas gruodis pakeičia Lietuvos pirkėjo krepšelį.

Prekybos tinklas „Rimi“ visose Baltijos šalyse ketina pradėti elektroninę prekybą, rašo „Verslo žinios“. „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė patvirtino, jog prekybos tinklas ketina pasiūlyti elektroninę prekybą - ji neatskleidė, kada elektroninė prekyba pradės veikti.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Pakelti nuotaiką ir būti laimingesniais mums gali padėti daugelis dalykų ir vienas iš jų – maistas. Visgi, daugelio nusivylimui, tai nėra pica, traškučiai ar saldainiai, o būtent sveiki bei maistingomis medžiagomis praturtinti produktai. Apie tai, kodėl apimti liūdesio puolame prie nesveiko maisto ir koks maistas išties pakelia nuotaiką, tv3.lt skaitytojams pasakoja trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė.

Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, atsakykite sau į klausimą, kiek iš jūsų galvojate, jog būtent riebalai yra nereikalingo svorio augimo priežastis? Tikriausiai daugelis sutiks su šia mintimi. Būtent dėl šios priežasties pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra tie riebalai ir kaip jie veikia mūsų organizmą. „Pirmiausia reikėtų riebalus suskirstyti į rūšis: gyvulinės ir augalinės kilmės riebalai, o taip pat ir sotieji (blogieji) ir nesotieji (gerieji) riebalai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertai teigiamai įvertino lietuviškų kiaušinių produktų kokybę ir saugą, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Audito metu buvo vertinamas maisto saugos ir kontrolės sistemos efektyvumas Lietuvoje. JAV ekspertas gilinosi į Maisto ir veterinarijos tarnybos diegiamas kontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemas, vertino teritorinių jos padalinių kompetenciją bei vykdomos kontrolės lygiavertiškumą JAV taikomiems reikalavimams.

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – tik 0,5 proc., skelbia Rusijos nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje brango žuvys ir kitos jūros gėrybės – 7,2 proc. (ES – 1,9 proc.), cukrus, medus, saldumynai – 6,5 proc. (0,7 proc.). Vaisių kainos padidėjo vidutiniškai 4,7 proc. (6,2 proc.), riebalų – taip pat 4,7 proc. (0,1 proc.), duonos, pyrago gaminių, kruopų – 4,6 proc. (0,0 proc.

Veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui mesti įtarimai dėl galimai nuslėptos bakterijos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produktuose neturės didelės įtakos eksportui, jei tai yra vienkartinis atvejis, sako ekspertai. „Pakenkti eksportui tai neturėtų, jei mūsų ar užsienio šalių priežiūros tarnybos neras daugiau nusiskundimų ir nebus pakartotinų tokių pažeidimų kitose įmonėse. Tada tai būtų vienkartinis atvejis“, - BNS sakė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

Didelis apetitas – dažna antsvorio problema. Jeigu turite didelį apetitą ir nežinote, kaip jį sumažinti – pasiūlysiu gerų naujienų. Apetitą galite ženkliai sumažinti teisingai pasirinkdami vartojamus maisto produktus. Įtraukite juos į mitybos racioną ir tikrai pastebėsite teigiamus pokyčius. Daugiau straipsnių apie sveiką gyvenseną rasite čia. 1. Cinamonas Dėl apetitą slopinančių savybių cinamonas vadinamas natūraliu skrandžio raiščiu.

Nors Lietuvos pirkėjai džiaugiasi mažomis „Lidl“ kainomis, ekspertai įsitikinę, kad tai tik laikina. Pažvelgus į šio tinklo kainų skirtumus skirtingose šalyse matyti, kad nors kai kurie produktai jau siūlomi Vokietijos kainomis, kiti – daug pigesni. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekės „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu dirbtinos, nes norima sudaryti pigaus prekybininko įvaizdį. Vasarai baigiantis vaizdas gali pasikeisti.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Dėl didelio maisto kainų augimo gyventojai šiandien pradeda trijų dienų boikotą - neiti į prekybos tinklus. Vyriausia prezidentės patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė teigia, kad palaiko tokį žmonių aktyvumą, tačiau abejoja akcijos rezultatais. „Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi ir reaguoja į tai kas vyksta, nesėdi namuose, o daro kažką.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.

Visuomenei piktinantis vis augančiomis kainomis į mažmeninės prekybos rinką žengia dar vienas žaidėjas „Zzz.lt“. Ši jauna platforma siūlo maisto pristatymo į namus paslaugą ir tapo vieninteliu „Barbora.lt“ konkurentu. Pasak įkūrėjo Žilvino Vasiliausko, internetinė parduotuvė bus prieinama jau gegužės 16 dieną – „Pradėti ketiname nuo Kauno ir per mėnesį įsibėgėti visoje Lietuvoje“. „Norint pasiekti Lietuvos užkampius ir mažesnius miestelius, turime naudoti esamą kurjerių tinklą.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė netoli Maskvos konfiskavusi 84 tonų obuolių siuntą iš Lietuvos. Žinybos atstovas agentūrai „Interfax“ pranešė, jog bendrovės „Frutlogistik“ sandėliuose Maskvos priemiestyje Naro Fiminske rastų obuolių etiketės rodo, kad jų kilmės šalis yra Marokas, o krovinio deklaracijoje nurodyta, kad kilmės šalis yra Lietuva.

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Lietuva yra inovatyvių ir unikalių produktų gamintoja. Sujungę pajėgas kartu galime sukurti daug įdomių dalykų“, - įsitikinęs Izraelio maisto pramonės įmonės „Green Field Foods“ verslo plėtros vadovas Chen Blizowsky. Prieš pusantrų metų jis pradėjo domėtis Lietuvos rinka, atrado kelias įmones, su kuriomis bendradarbiauja iki šiol.

  Europos Komisija jau artimiausiu metu tikisi atnaujinti diskusijas su Rusija dėl kai kurių maisto produktų, įskaitant ir pieną, eksporto į Rusiją atnaujinimo, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys Vytenis Andriukaitis.   „Akivaizdu, dėl Rusijos ir Europos Sąjungos santykių mes turime pakankamai gerų, naujų pozicijų, kad įtakotume dalinį rinkos atvėrimą, kalbant apie Rusiją.

Kasmet išleidžiame dideles sumas įvairiems kremams bei serumams dėl siekio turėti gražią, jauną bei švytinčią odą. Vis dėlto, tam yra daug paprastesnis ir pigesnis sprendimas. Mityba gali daryti itin didelę įtaką odos būklei, tai net gali lemti tokias problemas, kaip spuogai, išsausėjusi oda ir t.t. Taigi, pateikiame maisto produktus, kurie padės turėti gražią, švytinčią odą, bei sutaupyti, neišlaidaujant vis naujoms grožio priemonėms.

Finansų ministras labiau palaiko bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimą, o ne tarifo mažinimą atskiriems produktams. Tačiau Rimantas Šadžius teigia, kad išvadas apie mokesčių mažinimą turėtų pateikti ekonomistai. „Man tikrai nesinorėtų staigaus iždo pajamų praradimo, kuris neišvengiamai atsitiktų, staiga sumažinus pridėtinės vertės mokestį vienai ar kitai prekių grupei. Tas negali būti pasakyta apie bendro tarifo mažinimą.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Valdančiųjų politinė taryba dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtiniausiems maisto produktams apsispręs vėliau, kai Finansų ministerija pateiks skaičiavimus, kiek biudžetas dėl to netektų pajamų. Tai ji turės padaryti per tris savaites. „Visos partijos sutarė, kad tai yra labai svarbus klausimas, jį reikia toliau svarstyti ir ieškoti sprendimų.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Seimas svarstys, ar įpareigoti Finansų ministeriją sudaryti būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam būtų taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui.

Kada galvojate apie svorio metimą, kokie vaizdai dažniausiai sukasi galvoje? Nuolat graužiamas salieras ir daugelio produktų atsisakymas? Prakaito liejimas ant bėgimo takelio tol, kol kojos visiškai atsisako bėgti? Tiesa ta, kad viskas gali būti kur kas paprasčiau. Vis dėlto, nepamirškite kad sveikas svorio metimas turi vykti iš lėto ir palaipsniui.

Grįžus iš parduotuvės su pirkinių maišu tuoj pat visus maisto produktus krauti į šaldytuvą gali pasirodyti puiki mintis, kadangi taip, daugelio manymu, maistas ilgiau išsilaikys šviežias ir neges. Vis dėlto, kai kurie maisto produktai įdėti į šaldytuvą greičiau praranda savo skonį, ima sparčiai senti ir prarasti savo tekstūrą. Pomidorai. Šių daržovių laikymas šaldytuve sustabdo jų nokimą ir panaikina skonį.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Amžini ginčai dėl kiaušinių naudos ir žalos žmogaus organizmui krypsta kita linkme. Dar visai neseniai gydytojai ir mokslininkai nuolat perspėdavo nepadauginti šio maisto gąsdindami padidėjusiu cholesteroliu. Tad koks iš tiesų tas kiaušinis? Sveika jį valgyti, ar ne? Kiek ir kaip dažnai? Lietuvos dietologai tikina, kad tai žmogui naudingas produktas, mat organizmas geba įsisavinti net 97 procentus kiaušinio maistinės vertės. Jo sudėtyje gausu geležies, amino rūgščių, vitaminų.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

Pajutus alkį, žinoma, skubate jį numalšinti. Vis dėlto, kas, jei renkatės maistą, kuris tik dar labiau didina apetitą? Ar tikrai vartojate maistą, nuo kurio pasijaučiate sotūs? Tai gali būti didesnė mįslė, nei jums atrodo. Pateikiame populiariausius maisto produktus, kurie gali kelti alkį net tada, kai jūsų skrandis jau yra pilnas. Balta duona. Baltai duonai kepti naudojami baltieji miltai, kuriuos išgaunant būtina nuo grūdų nulupti išorinį apvalkalą.

Nuolatiniai tyrimai rodo, jog tai, ką įprastai valgome kiekvieną dieną gali, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų gyvenimo trukmę. Laikantis tinkamos mitybos principų ir atsakingai atsirenkant maistą, galite užkirsti kelią lėtinėms ligoms bei užsitikrinti ilgaamžiškumą. Pateikiame 6 maisto produktus, kuriuos valgydami kiekvieną dieną galite natūraliai sustiprinti savo imuninę sistemą ir užsitikrinti ilgesnį gyvenimą.

Pastebima, kad vis daugiau žmonių išreiškia norą sveikai maitintis. Žinoma, tai pagirtinas žingsnis, tačiau reikalingos ir žinios. Formuojama nuomonė apie tam tikrus maisto produktus išties neretai būna klaidinga ir pirkdami, mūsų manymų, sveikuolišką maistą galime lengvai apsigauti. Taigi, pateikiame kasdienius gaminius, kurie yra labiausiai klaidinantys, dėl poveikio mūsų sveikatai.

Generalinė prokuratūra tirs maisto skurstantiems pirkimą, kai maisto produktai buvo pirkti labai brangiai.   Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo sukčiavimo, o jį pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pasak E.Martinonienės, Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti papildomos informacijos.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskyrė baudas dviem virėjoms, kurios kaltintos iš darželio-mokyklos, kuriame dirbo, pavogusios maisto. Kaip pranešė teismas, abi moterys prisipažino esančios kaltos bei dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, taip pat nepadarė įstaigai realios žalos, nes produktai grąžinti, todėl virėjoms teismas skyrė po 86 eurų baudą.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.