maisto produktai

Nors maisto netoleravimo simptomai nėra tokie ryškūs ir staigūs, kaip gali pasireikšti alergija maistui, ignoruoti negalavimų ar bet menkiausių įtarimų nederėtų. Maisto netoleravimas, pasireiškiantis energijos stoka, nuovargiu, pilvo pūtimu ar virškinimo sutrikimais, kliudo kasdieniam gyvenimui ir dažnai galime net neįtarti šių varginančių simptomų tikrosios priežasties.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėtis skiriasi. Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų uždrausti tarptautinėmis korporacijoms gaminti Rytų Europos šalių rinkai skirtus maisto produktus su kitokia receptūra nei Vakarų europiečiams. „Tai turi būti reglamentuojama europiniu mastu, kad paprasčiausia būtų uždrausta stambioms pasaulinėms kompanijoms, kurios eksportuoja ir į Rytų, ir į Vakarų Europą gaminti ir parduoti produktus su tuo pačiu ženklu, bet skirtinga receptūra“, - BNS sakė B.Markauskas.

Pigesnių produktų ieškantys lietuvaičiai Lenkijoje, jų gali rasti ir Latvijoje. Tiesa, nustebti priverstų tai, jog pigiau ten galima įsigyti ir kai kurias Lietuvos gamintojų prekes. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškos produkcijos kainomis Latvijos ir Lietuvos „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinkluose. Nuotraukų galerijoje rasite užfiksuotas nuotraukas, o lentelėje – palyginimus. Matyti, kad kiaušinių bei pieno produktų kainos – ganėtinai panašios.

Kasdien esame įpratę patiekalus gardinti druska, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad visgi druskos suvartojame kur kas daugiau, nei dedame į gaminamą maistą. Atkreipus dėmesį į kiekvieną dieną vartojamų maisto produktų sudėtį, dažnas gali nustebti, koks druskos kiekis juose slepiasi. L. Romeraitės dietoterapijos centro gydytoja dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė nurodo, jog ilgainiui nuo druskos vystosi priklausomybė, kas itin gali pakenkti mūsų sveikatai bei padidinti įvairių ligų riziką.

Nuėjus į parduotuvę tikrai esame pastebėję, kad, pavyzdžiui, dviejų skirtingų gamintojų iš pažiūros tokios pat varškės kaina skiriasi. Daug nemąstydami, žmonės dažniausiai nesirenka pačio pigiausio gaminio – nebent su pinigais visai striuka – manydami, kad mažesnė kaina reiškia prastesnę kokybę. Bet ar tikrai? Portalas tv3.lt atliko tyrimą: pasižiūrėjome, ar skiriasi skirtingų gamintojų tie patys maisto produktai, kurių energetinė vertė ir sudėtis yra ta pati.

Norint turėti dailią figūrą kartais tik sveikos mitybos nepakanka. Siekiant dailių kūno linijų svarbu žinoti ir tai, kaip derinti maistą ir ko jokiu būdu neturėtų būti vienoje lėkštėje. Mitybos konsultantė, „Lieknėk lengvai ir užtikrintai“ vadovė Edita Poškaitienė besirūpinantiems savo mityba nurodo, ko nedera valgyti kartu. „Pirmiausia, ką būtina žinoti apie maisto derinimą, kad baltyminis maistas yra virškinamas rūgščioje terpėje, o angliavandeniais praturtinti produktai – šarminėje.

Lietuvoje kainos vis nesustoja augti, o naujausiais duomenimis, infliacija pralenkėme ne tik kitas Europos šalis, bet ir Baltijos šalis. Analitikė mano, kad toks kainų augimas darosi nebe sveikas ir siūlo mažiau vartoti. Tuo tarpu Lietuvos bankas mano, kad jau kitąmet kainos taip nebeaugs.  2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvius traukia ne tik Lenkijos parduotuvės, bet ir Latvijos. Tiesa, ten pigiau dažniausiai patraukiama tik vienos rūšies produktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame jis pasakoja, kad lietuviai prieš šventes, dažnai gimtadienius, važiuoja užsipirkti alkoholinių gėrimų į Latviją. „Vien latviškas alus ant stalo“, – teigė jis. Anksčiau sklisdavo kalbos, kad tie patys latviai važiuoja į Lietuvą pirkti maisto produktų.

Rinkdamiesi parduotuvėje maisto produktus, beveik visada patikriname ant pakuotės esantį galiojimo terminą. Dažniausiai stengiamės išsirinkti kuo šviežesnį maistą, tačiau neretai susigundome ir pigesnėmis prekėmis, kurių vartojimo terminas kartais kur kas trumpesnis. Ekspertai tv3.lt skaitytojams pasakoja, ką kiekvienas turėtume žinoti apie galiojimo terminus ir dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo nešviežio maisto.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), maisto produktai šalyje pabrangs ir taps mažiau saugūs, nes vyriausybė net nepagalvoja apie tai, kad būtina pakeisti bendrus ES reikalavimus, kurie buvo formuojami ne vieną dešimtmetį. Tokią išvadą padarė Londono, Sasekso ir Kardifo universitetų mokslininkai, paskelbę savo tyrimo ataskaitą tuo metu, kai Briuselyje prasidėjo eilinis „Brexit“ derybų ratas.

2017 metų liepą racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kasmėnesinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir ankstesniais mėnesiais, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių reitingai.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

Maisto produktai Estijoje nuo valstybingumo atkūrimo pabrango vidutiniškai 5,2 karto, pasiekdami aukščiausią kainų lygį per pastaruosius 25 metus. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 71,9 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Nuolat kainas tiriantys ir vertinantys portalo pricer.lt atstovai, jau pusę metų sistemingai ir nuosekliai, vieną kartą per mėnesį užfiksuoja pigiausių ir populiarių maisto produktų kainas didžiausiose Lietuvos maisto prekių parduotuvėse bei internete. Pasak jų, pigiausių produktų kainos kilo visose parduotuvėse.

Ar iš karto išmetate maistą, jei baigėsi jo galiojimo terminas? Europos politikai nusprendė, kad mes išmetame per daug maisto, ir ragina ilginti produktų galiojimo terminus. Mat maisto gamintojai sako, kad apsidrausdami nuo vartotojų skundų, galiojimo trukmę sumažina trečdaliu. Tiesa, pirkėjai skundžiasi, kad būna ir atvirkščiai - nusiperka jau pašvinkusį maistą, nors iki parašytos galiojimo pabaigos dar toli. Dauguma pirkėjų tvirtina, kad į produkto galiojimo datą pasižiūri parduotuvėje.

Amžina prekybos tinklų kova tęsiasi – skelbiamos vis naujos prekių akcijos ir siūlomi pigiausi apsipirkimų variantai.  Įvairios agentūros, įmonės lygina prekybos tinklų kainas, taip siūlydamos neapsigauti, ir apsipirkti pigiausiai. Visgi patariama, tyrimus vertinti atsakinga.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Kiekvieną mėnesį prekybos centruose kainas stebintys lietuviai galėjo pastebėti, kad prekės brango. Bent jau tokią išvadą padaro tyrimą atlikę specialistai.  2017 metų balandį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko eilinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir anksčiau, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos, bei sudarytas Pricer.lt kainų reitingas.

Jog Lenkijoje kainos daug mažesnės viešai skelbia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir gamintojai, ir patys prekybininkai. Lenkijos vardas net pasitelkiamas įvairiose prekybininkų akcijose. Ar toks sprendimas padės vieniems rinkos žaidėjams padės įsiveržti į priekį? Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis tikina, kad vieniems tokia akcija gali pasibaigti nevykusiai, kitiems – būti bilietas į sėkmę. „Mes visi pasirenkame remdamiesi savo nuomone.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Nuo šiol mažas kainas prekybos tinklas „Maxima“ medžios ir Lenkijoje. Šią savaitę „Maximos“ pasitelkti nepriklausomi kainų rinkėjai pradėjo tikrinti kainas ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“.  Pranešime spaudai rašoma, kad pirmosios prekės ypač mažomis kainomis „Maximos“ lentynose pasirodė jau šiandien, dar daugiau prekių pirkėjai galės rasti po Velykų.

Augančios prekių ir paslaugų kainos kaip ir kasmet bus viena pagrindinių pokalbių temų prie Velykų stalo. Vidutiniškai namų ūkis, besiruošdamas Velykų šventei, maisto ir alkoholinių gėrimų per mėnesį nuperka 5 proc. daugiau negu įprastai. Statistikos departamento duomenimis, Velykų stalo produktai šiemet vidutiniškai yra šiek tiek brangesni negu prieš metus. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis ir pensija per metus didėjo sparčiau negu kainos.

Prekybos tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje siekdami įgyti kuo didesnį pranašumą ir užsitikrinti klientų lojalumą. Strategijos įvairios – vieni siūlo platesnį prekių asortimentą, kiti skelbiasi neva skiriantys daugiausia dėmesio kokybei. Pagrindinis adresatas – vartotojas, kuriam svarbiausias aspektas išlieka optimaliausias prekės kainos ir kokybės santykis.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai. Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc.

Pirmą sykį medicinos istorijoje įrodyta, jog keturių produktų derinys gali išgelbėti sergančius prostatos vėžiu. Daugybę klininikinių tyrimų atlikęs Kembridžo profesorius onkologinėmis ligomis sergantiems siūlo super maisto sąrašą. Štai šis žmogus, Kembridžo profesorius, onkologas Robertas Thomas po 30 metų darbo su sergančiais vėžiu, įrodė, jog tam tikri maisto produktai slopina ir net stabdo prostatos naviko augimą.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Norint gyventi sveikiau ir kiek įmanoma ilgiau, pirmiausia būtina iš savo mitybos raciono išbraukti kenksmingiausius produktus. Toks maistas daugeliui yra tapęs toks įprastas, kad net nesusimąstome, jog kasdien nuodijame ir žalojame save. Taip besimaitindami nuolat rizikuojame susirgti sunkiausiomis ligomis ir savo noru trumpiname gyvenimo trukmę. Saldumynai Mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė įsitikinusi, jog žmonėms būtina nedelsiant susimąstyti apie per didelį cukraus vartojimą kasdien.

Augalinės kilmės riebalų vartojimas vietoj gyvulinės kilmės riebalų (pavyzdžiui, sviestas) nesumažina širdies ligų rizikos. Tokios išvados paskelbtos remiantis nauju moksliniu tyrimu, metančiu iššūkį oficialioms šiuolaikinių dietų gairėms, kurios rekomenduoja savo mitybos racione atsisakyti sočiųjų riebalų.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų kainas linkę palyginti visi. Tai aptariamos skirtingų Lietuvos prekybos tinklų kainos, tai kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o šį kartą socialiniame tinkle plinta Lietuvos ir Airijos „Lidl“ prekybos tinklo kainų palyginimas. Egidijus Aleliunas prieš dvi savaites apsilankęs Panevėžio miesto Nemuno gatvėje esančiame „Lidl“ įamžino kai kurių produktų kainas. Tą patį padarė ir grįžęs į Airiją.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Antrąjį prekybos Lietuvoje pusmetį įpusėjantis mažmenininkas „Lidl“ apibendrina kainų statistiką. Pasak prekybos tinklo atstovų, atlikta analizė parodė, kad šiuo metu net 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje valdanti bendrovė „Maxima Grupė“ įsigijo elektroninės prekybos maisto ir kitomis prekėmis bendrovę „Barbora“. „Maxima grupė“ pranešė, kad už 1,4 mln. eurų įsigijo 100 proc. „Barboros“ akcijų valdančią įmonę „Radas“. Pastarosios akcijas pardavė Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama bendrovė „Tema Holdings“ ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Kalpa“, kurioms atitinkamai priklausė 95 proc. ir 5 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Naujuosius metus populiaru pradėti su pažadų sau sąrašu: daugiau laiko skirti artimiesiems, gaminti ir gyventi sveikiau, išmokti naujų dalykų... Prekybos tinklas „Lidl“ nuo pirmųjų 2017 metų dienų informuoja skubantis į pagalbą visiems, kurie į savo prioritetų sąrašą yra įtraukę geriausią kokybės, šviežumo ir kainos santykį apsiperkant, maistingą bei sveikatai palankią mitybą ir rūpestingą savo bei šeimos valgiaraščio planavimą.