maisto produktai

Tokį siūlymą Seime trečiadienį įregistravo parlamentarė Rita Tamašunienė. Jos manymu, būtina nustatyti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam turėtų būti taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Būna dienų, o ypač savaitgaliais, kuomet nesinori iš namų kelti kojos, o, likus kiurksoti ant sofos, ima pyktis dėl kiekvieno namiškio mirktelėjimo ar geros nuotaikos apraiškų. Viena ko norisi – valgyti. Valgykite į sveikatą, tik rinkitės naudingus produktus.  Kai jaučiatės pavargę ir nieko nebenorite Bulvių košė Tikrai taip, alkį drąsiai malšinkite bulvių koše. Čia esanti cheminė chromo medžiaga padidina serotonino lygį. O serotoninas sukelia laimės pojūtį.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis.

Pirkėjams svarbiausia, jog nekiltų dažniausiai perkamų, kasdien vartojamų ir aukštesnės kokybės maisto produktų kainos, rodo vasarį prekybos tinklo „IKI“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Atsižvelgdamas į pirkėjų poreikius ir beveik 16 proc. vasario mėnesį išaugusius būtiniausių produktų fiksuotomis kainomis pardavimus, prekybos tinklas „IKI“ užfiksavo dar 120 prekių kainas.

 Kaip pašalinti iš organizmo šlakus ir toksinus? Geriausia – judėti, gerti daugiau vandens, apsilankyti pas limfodrenažinių masažų specialistą ir, žinoma, pakoreguoti valgymo įpročius. Štai keli produktai, padėsiantys išvalyti jūsų organizmą. Citrusiniai vaisiai (citrinos, apelsinai, greipfrutai ir laimai). Jie šalina iš organizmo toksinus, valo kepenis. Kasdien patariama išgerti puodelį šilto vandens su šviežiai spaustomis citrinų sultimis. Geriausia tai daryti rytais.

 Parengė Sandra Miškinienė Paklausti, ar valgo produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, dauguma žmonių atsakytų: na, žinoma, ne! Bet neapgaudinėkime savęs – tiesos tokiuose atsakymuose būna maža. Apklausos rodo, kad eilinis statistinis pilietis kasdien vartoja pasenusius pieno produktus, mėsą, žuvį, įvairias kruopas ir šokoladą. Tas maistas, beje, „sunoksta“ jau mūsų šaldytuvuose. Ir net ne dėl to, kad pernelyg ilgai jį ten laikome, o dažniausiai dėl to, kad laikome netinkamai.

Rudenį skundžiamės, kad vis dažniau apima liūdesys, subjūra nuotaika. Tokiai būsenai įveikti tikrai nebūtini vaistai - yra daug maisto produktų, kurie gali mūsų organizmą aprūpinti „džiaugsmo vitaminais“. Riebi žuvis Tyrimai parodė, kad šalyse, kuriose žmonės dažnai valgo žuvies, depresijos ir savižudybių atvejų pasitaiko rečiau, nei šalyse, kurių gyventojai “mėsėdžiai”. To priežastis - omega 3 riebalų rūgštys, kurios naudingos ne tik širdžiai bei kraujagyslėms, bet ir smegenims.

 Populiariausios įmonės savo klientų nenustoja stebinti pačiais netikėčiausiais gaminiais. Ar teko kada ragauti makaronų skonio ledų ar blynų skonio gėrimo? Pasirodo, kai kurie žmonės tai perka. Pateikiame neįprasčiausių maisto produktų sąrašą (ebaumsworld.

Pasak neuro mokslų daktarės Darya Rose, dauguma žmonių supranta sveikos mitybos reikšmę, bet norėdami pasiekti trokštamą kūno svorį, dažnai ieško kito kelio. Jų argumentai skamba maždaug taip „o taip, sveika mityba yra šaunu, bet aš tiesiog noriu numesti papildomus kilogramus taip greitai, kaip tai yra įmanoma.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pažymėdamas, kad sudėtyje gali būti tam tikro produkto pėdsakų, gamintojas apsidraudžia ir informuoja alergišką vartotoją. Taip sako l. e. p. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė. LRT radijo klausytojas susidomėjo, ką reiškia užrašas ant produktų, kuriame nurodoma, kad gali būti vienų ar kitų produktų dalelių. „Kai prekybos centruose perkame produktus, jų etiketėse būna išvardintos sudėtinės dalys.

Prekybos tinklas „Maxima“, atsižvelgdamas į šalies gyventojų poreikius, skatina dar aktyviau vartoti šalyje pagamintą produkciją ir tinklo parduotuvėse plečia jų pasiūlą. Prekybos tinklo parduotuvėse startavusi akcija „Didžiuojamės lietuviška kokybe“ gyventojus kviečia į pirkinių krepšelius dėtis daugiau lietuviškų produktų, patiems įsitikinti jų įvairove bei aukšta kokybe ir taip palaikyti vietos gamintojus.

 Rusijos sankcijos importuojamiems žemės ūkio ir maisto produktams buvo pagrindinis kaimyninės valstybės koziris, o dar labiau pakenkti ji galėtų tik apribojusi energetinių šaltinių pardavimą Europos Sąjungai (ES), tačiau taip labai stipriai pakenktų ir pati sau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Žiūrint į Lietuvos eksporto struktūrą, galima sakyti, kad Rusija metė vieną didžiausių kozirių.

Ukrainos vadovai ne kartą kreipėsi į pasaulio bendruomenę, prašydami paramos Rusijos agresijos akivaizdoje. Jos kariuomenei trūksta ne tik neperšaunamų liemenių, šalmų ar batų, bet ir maisto bei medicininės pagalbos priemonių. Norėdamos padėti šiai šaliai, Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgos organizuoja maisto, medicininės pagalbos priemonių bei kitų daiktų siutimą į Ukrainą. Prie jų galite prisidėti ir jūs.

 Rusijos vyriausybė, įvertinusi šalies žemės ūkio rinkos padėtį, atšaukė draudimą importuoti į šalį dalį maisto produktų iš jai sankcijas taikančių valstybių. Rusijos vyriausybės interneto tinklapyje skelbiama, kad nebebus draudžiama į šalį įvežti sėklai naudojamas bulves, žirnius, cukrinius kukurūzus, svogūnus.

Rusijos rinkai skirti Lietuvos gamintojų produktai mūsų parduotuvių lentynose neužsigulėjo. „Vakar mūsų parduotuvėse jų dar buvo, o ar yra likę šiuo metu – net nežinau“, naujienų portalui balsas.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ gaminius, skirtus Rusijos rinkai – grūdėtą varškę, sūrius sėkmingai parduodame.

Krymas paprašė Maskvos suteikti jam išimtį dėl Rusijos sankcijų, kuriomis blokuojamas maisto produktų importas iš Ukrainos, penktadienį sakė šio regiono aukšto rango pareigūnas. Toks prašymas buvo perduotas Rusijos ministrams ketvirtadienį susirinkus aptarti problemų, su kuriomis Krymas susiduria penki mėnesiai po Maskvos įvykdyto atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos, sakė Krymo žemės ūkio ministras Nikolajus Poliuškinas, kurį citavo vietos žiniasklaida.

  Rusija skelbia „visišką embargą“ daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, reaguodama į jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pranešė premjeras Dmitrijus Medvedevas. Sankcijas Rusija įveda vieniems metams. „Vykdydamas prezidento įsaką, pasirašiau Vyriausybės nutarimą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Produktai Lietuvoje yra saugūs, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir pakoreguoti savo mitybos planus, kad produktai, turintys vėžį sukeliančių medžiagų, nebūtų vartojami nuolat. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Drumstienė.

Pasinaudojusios Europos Sąjungos parama ir pasitelkusios naujas vadybos metodikas ir informacines technologijas maisto produktus gaminančios įmonės atnaujino ir modernizavo gamybos procesus.

Suskaičiuoti visus namie stovinčius buities prietaisus, turbūt, būtų iššūkis dažnai namų šeimininkei, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų stovi kulinarijos šventovėje – virtuvėje. Maisto ruošyba užima nemažai laiko, todėl visada norisi geriausio rezultato – šeimininkės noriai žengia koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, tad nevengia atnaujinti ir savo buities įrangos. Dažniausiai naudojamu ir nepamainomu virtuvės prietaisu, turbūt, galima tituluoti šaldytuvą.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdydami importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, nustatė, kad bendrovė „Dipas“ importavo beveik 5,5 t sūdytų pistacijų, kuriose kancerogeninių medžiagų aflatoksinų koncentracija didžiausius leistinus kiekius viršijo net keturis kartus. Aflatoksiną gamina pelėsiai, kurie randami dirvoje, pūvančioje augmenijoje, šiene, pūvančiuose grūduose, riešutuose.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą jau dabar daugelis rinkodaros padalinių vadovų ir specialistų suka galvas, kaip padidinti kainas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė teigia, kad įsivedant eurą paslaugų kainas pakels „apvalindama“ į didesnę pusę. Verslininkė tikina taip elgsis atsižvelgdama į augančias sąnaudas: „Mes negalime dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Mes vis tiek turime pasiskaičiuoti savo sąnaudas.

Lietuvos gyventojai rinkdamiesi maisto produktus pirmiausia atsižvelgia į jų kainą, skonį ir tik po to į naudą sveikatai, rodo tyrimas. Penktadienį tyrimą Seime pristatė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas. Šiemet atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. respondentų kaip svarbiausią kriterijų renkantis maisto produktus nurodė kainą. 31,3 proc.

Parduotuvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, skaitančių produktų etiketes. O kaipgi kitaip? Juk jeigu anksčiau pardavėjos paprašydavai, pavyzdžiui, duonos, tai ir paduodavo tos vienintelės rūšies, kurią turėdavo. Tai dabar šiam produktui skirtas visas skyrius. Deja, kartais net ir skaitant etiketes, sunku suprasti, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito.

Darbo neturinčiai kėdainiškei Rasai Peleckienei šios Velykos buvo vienos įspūdingiausių – jas sutiko žinodama, kad pusmetį galės aprūpinti trijų vaikų šeimą maistu, nemokėdama iš savo kišenės. Moteris dalyvavo prekybos tinklo „Prisma“ organizuotame žaidime ir laimėjo 6 tūkstančių litų sumą pirkiniams. „Man ta suma prilygsta aukso puodui. Tai pirmas laimėjimas mano gyvenime, padaręs man ir visai šeimai didžiulį įspūdį.

Žydrūnė Jankauskienė Tauragės prekyvietėse parduodami maisto produktai, pasirodo, ne visada yra saugūs vartoti. Tokių pranešimų sulaukdavo ne tik „Tauragės kurjerio“ redakcija. Prieš daugiau nei savaitę Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikę patikrinimą turgaus maisto produktų prekybos salėje, apstulbo, kai rado tiek daug pažeidimų.

Kovo mėnesį, aštrėjant įvykiams Ukrainoje, dalis Lietuvos žmonių supanikavo: baimindamiesi karo šalyje, tautiečiai puolė pirkti ilgai negendančių maisto produktų: įvairių kruopų, cukraus. Netrukus pirkimo vajus aprimo, tačiau įvykiai Ukrainoje pastaroju metu tapo kaip niekada įtempti, ir dabar nebeaišku, ar lietuviai vėl pradėjo kaupti maisto atsargas, ar tiesiog ruošiasi šv. Velykoms.

Maisto produktų gamintojai tikina, jog palmių aliejų naudoja rūpindamiesi vartotojų sveikata, ir nutyli, kad taip gerokai atpigina produktų gamybos savikainą. Vartotojai vis dažniau pastebi, kad eksportuojami maisto produktai kokybiškesni nei skirti vidaus rinkai. Eksportuojami produktai gaminami tikrai iš lietuviškos kilmės žaliavų, o produktų vidaus rinkai gamyboje nesibodima naudoti prieštaringai vertinamų priedų bei pakaitalų, tarp jų ir palmių aliejų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino daugiau kaip 5 mln. litų neapskaitytų pajamų iš šešėlinės prekybos pelniusius maisto prekių prekeivius, pirmadienį praneša FNTT. Dvi Šiauliuose ir Joniškyje veikiančios įmonės kelerius metus vertėsi didmenine ir mažmenine prekyba žalia mėsa, sūriu, rūkytais mėsos gaminiais, žuvimi. Atlikus 68 kratas, įtarimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pateikti keturiems asmenims.

 Lapkričio 21 d. vykusio trišalio dialogo su Europos Parlamentu metu Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė galutinį politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Institucijos susitarė dėl reglamento, kuriame numatyti Europos Komisijai suteikiami deleguotieji ir įgyvendinamieji įgaliojimai, perkeltos vieno Bendro rinkų organizavimo reglamento nuostatos, integruota bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu tvarka.

Lietuvos gyventojai kviečiami paaukoti maisto nepasiturintiems žmonėms. „Maisto banko“ savanoriai penktadienį ir šeštadienį maisto produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose. Jau dešimtmetį vykstančios „Maisto banko“ akcijos rengėjai sako, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo, dalis Lietuvos žmonių gyvena skurdžiai. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skurdo riziką patiria kas penktas žmogus. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia beveik trečdalį savo pajamų.

Žiogų duona, žioginiai blynai, makaronai iš žiogų, bandelės su žiogais – skamba netikėtai, bet įdomiai. Milijonai žmonių gyvena priemiesčių lūšnynuose ir stokoja maisto.

Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė vykdyti prekybą iš autotransporto priemonės, rajono kaimo vietovėse prekiavusios maisto produktais, nes automobilis nebuvo pritaikytas tokiai prekybai, o atsakingi asmenys neturėjo leidimo šiai veiklai.

Japonų mokslininkai nustatė, kad išsivysčiusiose šalyse gyvenantys žmonės suvalgo apie 50 proc. daugiau maisto, negu jo reikia gyvybinei energijai palaikyti. Dėl prekybininkų rinkodaros gudrybių, akcijų, nuolaidų ir šventinio išpardavimo vartotojai dažnai nusiperka daugiau maisto, negu jiems reikia.

Natūralu, kad vasarą šiek tiek pakoreguojame savo meniu - karšta, tad nebereikia tiek daug kalorijų šilumai palaikyti; gausų šviežių ir skanių daržovių, vaisių, uogų, tad dažniau mėgaujamės šiais produktais; paskanaujame vasarinių grybų ir gamtoje keptų patiekalų. O kokius dar produktus reikėtų prisiminti vasarai atėjus? Pateikiame TOP 8.  Kukurūzai. Lietuvoje nelabai įprasta valgyti kukurūzų burbuoles, tačiau vasarai įpusėjus tikrai galime nusipirkti šviežių ir kokybiškų kukurūzų.

Nyderlanduose ir Škotijoje kuriamos naujos technologijos, kurios tiksliau ir patikimiau informuos pirkėjus apie maisto produktų tinkamumą vartoti. Vartotojai informaciją pamatys savo išmaniųjų telefonų ekranuose. Pasak Jungtinių Tautų ataskaitų, beveik trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetamas nesuvartotas. Medicinos įstaigos kasmet registruoja daugybę apsinuodijimo maistu atvejų. Galima daryti išvadą, kad dabartinė maisto galiojimo datų žymėjimo ant produktų sistema tikrai nėra gera.

Žinia, kad Didžiojoje Britanijoje arkliena buvo parduodama kaip jautiena, šokiravo šalies gyventojus. Dėl to žmonės ėmė pirkti mažiau mėsos, rodo neseniai atlikto tyrimo rezultatai. Kaip informuoja naujienų agentūra „Reuters“, praėjusį mėnesį Airijoje kilęs arklienos skandalas sparčiai nuvilnijo per visą Europą: nuo prekybos centrų lentynų imta šalinti gatavus jautienos patiekalus, o žmonės visai prarado tikėjimą tuo, ką valgo.

Makaronai, bulvės, sūris, majonezas – tai produktai, kuriuos pirmiausia rekomenduojama išbraukti iš valgiaraščio norint sulieknėti ir sveikai maitintis.

 Tiriant maisto vartojimo tendencijas skirtingose pasaulio šalyse, paaiškėjo, kad kryptį „pagaminkite man gero maisto“ vis dažniau keičia kryptis „padėkite man gerai pasigaminti maistą pačiam“. Gamindami maistą, vartotojai teikia pirmenybę paprastiems, gryniems ir vietiniams maisto produktams. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS ir „XTC“ atliktas tarptautinis maisto vartojimo ir pasiūlos tyrimas „Food connections“. Tyrimas parodė, kad maistas tampa ne tik priemone „pripildyti“ skrandį.

Jungtinės Tautos (JT) pradeda kampaniją prieš maisto produktų švaistymą. Šūkiu "Pagalvok. Valgyk. Taupyk" JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) bei Aplinkos apsaugos programa (UNEP) kreipiasi pirmiausiai į vartotojus. Tačiau kampanija skirta ir prekybos bei gastronomijos atstovams, taip pat gamintojams, praneša agentūra AFP. FAO ir UNEP ragina vartotojus protingai apsipirkinėti. Žmonės esą turėtų planuoti, ką valgys, ir susidaryti pirkinių sąrašą.

Remiantis strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, 2011-2012 metais prekyba internetu Lietuvoje išaugo beveik 22 proc., pasiekdama 485,7 milijonus litų. Labiausiai per 2011-2012 metų laikotarpį išaugo internetinė prekyba maistu bei gėrimais. Internete parduodamų maisto produktų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų rinkos vertė šiuo laikotarpiu padidėjo daugiau nei 80 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Statistika negailestinga – pasaulyje iššvaistoma apie 30 procentų, t. y. 1, 3 mlrd. tonų maisto per metus. „Lietuvos vartotojų institutas“ pristato animacinį filmą „Maisto atliekos: kaip jų išvengti?“, kuriame ne tik atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą, bet ir pateikiama keletas praktiškų patarimų. Maisto švaistymas – pasaulinė problema Maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad turėtų būti laikomas pasauline problema.

Maistas yra mūsų pagrindinis maistinių medžiagų ir vitaminų šaltinis. Mes esame tas, ką mes valgome. Taigi, prieš rinkdamiesi nesveikus užkandžius ir perdirbtus maisto produktus, pagalvokite apie savo sveikatą tiek kūno viduje, tiek ir išorėje. Kai kurie maisto produktai yra geriausias vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinis mūsų odai. Įtraukus šiuos maisto produktus į savo mitybos racioną, jie maitina ir apsaugo odą nuo atšiauraus aplinkos poveikio.

Namie baigėsi duona? Nuo jos pasirinkimo galimybių maisto parduotuvių lentynose – raibsta akys: juoda, balta, plikyta, rupaus malimo miltų, su ajerais, saulėgrąžomis, linų sėmenimis ir kitokiais priedais bei dar dešimtys visokiausių rūšių. Pasiūla nesiskundžia ir kiti produktai. Akivaizdu, kad kiekvienas gamintojas, tiekėjas ir pardavėjas stengiasi, kad maisto produktų vartotojui netrūktų. Ir kasmet jų atsiranda vis naujų.

Šiandien dietologai ir medikai vienas per kitą pataria vartoti vienokių ar kitokių maisto papildų, kad mūsų kasdienių stresų ir nepalankios ekologijos išsekintas organizmas gautų visų jam reikalingų medžiagų. Tačiau dėl vieno žinomiausių ir labiausiai paplitusių papildų jie lig šiol niekaip negali sutarti. Valgomoji druska – pats pirmasis žmonijos istorijoje maisto papildas, mityboje naudojamas nuo neatmenamų laikų.

Šių metų spalį, palyginti su 2011 m. spaliu, augo mažmeninės prekybos, prekybos variklinėmis transporto priemonėmis ir maitinimo įmonių apyvarta. Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis, informuoja, jog mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) šių metų spalį sudarė 2 326,5 mln. litų ir, palyginti su rugsėju, padidėjo 5,1 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad laikinai sustabdyta UAB „Via Domina“ (Baublio g. 3B, Vilnius, Santariškių klinikų miestelyje) maisto prekių parduotuvės veikla. Parduotuvėje patikrinimas atliktas tiriant iš vartotojo gautą informaciją, kad čia prekiaujama netinkamais maisto produktais. Patikrinimą atlikę Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įsitikino, kad vartotojo skundas – pagrįstas.

Visų galų meistras ir nusipelnęs menininkas Brock Davis laisvalaikiu kuria štai tokias miniatiūras. Pasinaudojęs šaldytuve ir spintelėje rastais daiktais ir maisto produktais jis sukuria paprastas, tačiau akį pamaloninančias miniatiūras, į kurias tiesiog smagu pažiūrėti.

Europos maisto saugos tarnyba (EMST, angl. – EFSA) paskelbė atnaujintą ataskaitą dėl akrilamido kiekio maisto produktuose 25 Europos šalyse. Akrilamidas yra cheminė medžiaga, susidaranti perdirbant maisto produktus. Ataskaitoje išanalizuoti 2007 - 2010 m. duomenys rodo, kad per šį laikotarpį daugumoje maisto produktų grupių esminių pokyčių nebuvo.