maisto produktai

Rusijos rinkai skirti Lietuvos gamintojų produktai mūsų parduotuvių lentynose neužsigulėjo. „Vakar mūsų parduotuvėse jų dar buvo, o ar yra likę šiuo metu – net nežinau“, naujienų portalui balsas.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ gaminius, skirtus Rusijos rinkai – grūdėtą varškę, sūrius sėkmingai parduodame.

Krymas paprašė Maskvos suteikti jam išimtį dėl Rusijos sankcijų, kuriomis blokuojamas maisto produktų importas iš Ukrainos, penktadienį sakė šio regiono aukšto rango pareigūnas. Toks prašymas buvo perduotas Rusijos ministrams ketvirtadienį susirinkus aptarti problemų, su kuriomis Krymas susiduria penki mėnesiai po Maskvos įvykdyto atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos, sakė Krymo žemės ūkio ministras Nikolajus Poliuškinas, kurį citavo vietos žiniasklaida.

  Rusija skelbia „visišką embargą“ daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, reaguodama į jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pranešė premjeras Dmitrijus Medvedevas. Sankcijas Rusija įveda vieniems metams. „Vykdydamas prezidento įsaką, pasirašiau Vyriausybės nutarimą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Produktai Lietuvoje yra saugūs, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir pakoreguoti savo mitybos planus, kad produktai, turintys vėžį sukeliančių medžiagų, nebūtų vartojami nuolat. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Drumstienė.

Pasinaudojusios Europos Sąjungos parama ir pasitelkusios naujas vadybos metodikas ir informacines technologijas maisto produktus gaminančios įmonės atnaujino ir modernizavo gamybos procesus.

Suskaičiuoti visus namie stovinčius buities prietaisus, turbūt, būtų iššūkis dažnai namų šeimininkei, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų stovi kulinarijos šventovėje – virtuvėje. Maisto ruošyba užima nemažai laiko, todėl visada norisi geriausio rezultato – šeimininkės noriai žengia koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, tad nevengia atnaujinti ir savo buities įrangos. Dažniausiai naudojamu ir nepamainomu virtuvės prietaisu, turbūt, galima tituluoti šaldytuvą.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdydami importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, nustatė, kad bendrovė „Dipas“ importavo beveik 5,5 t sūdytų pistacijų, kuriose kancerogeninių medžiagų aflatoksinų koncentracija didžiausius leistinus kiekius viršijo net keturis kartus. Aflatoksiną gamina pelėsiai, kurie randami dirvoje, pūvančioje augmenijoje, šiene, pūvančiuose grūduose, riešutuose.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą jau dabar daugelis rinkodaros padalinių vadovų ir specialistų suka galvas, kaip padidinti kainas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė teigia, kad įsivedant eurą paslaugų kainas pakels „apvalindama“ į didesnę pusę. Verslininkė tikina taip elgsis atsižvelgdama į augančias sąnaudas: „Mes negalime dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Mes vis tiek turime pasiskaičiuoti savo sąnaudas.

Lietuvos gyventojai rinkdamiesi maisto produktus pirmiausia atsižvelgia į jų kainą, skonį ir tik po to į naudą sveikatai, rodo tyrimas. Penktadienį tyrimą Seime pristatė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas. Šiemet atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. respondentų kaip svarbiausią kriterijų renkantis maisto produktus nurodė kainą. 31,3 proc.

Parduotuvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, skaitančių produktų etiketes. O kaipgi kitaip? Juk jeigu anksčiau pardavėjos paprašydavai, pavyzdžiui, duonos, tai ir paduodavo tos vienintelės rūšies, kurią turėdavo. Tai dabar šiam produktui skirtas visas skyrius. Deja, kartais net ir skaitant etiketes, sunku suprasti, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito.

Darbo neturinčiai kėdainiškei Rasai Peleckienei šios Velykos buvo vienos įspūdingiausių – jas sutiko žinodama, kad pusmetį galės aprūpinti trijų vaikų šeimą maistu, nemokėdama iš savo kišenės. Moteris dalyvavo prekybos tinklo „Prisma“ organizuotame žaidime ir laimėjo 6 tūkstančių litų sumą pirkiniams. „Man ta suma prilygsta aukso puodui. Tai pirmas laimėjimas mano gyvenime, padaręs man ir visai šeimai didžiulį įspūdį.

Žydrūnė Jankauskienė Tauragės prekyvietėse parduodami maisto produktai, pasirodo, ne visada yra saugūs vartoti. Tokių pranešimų sulaukdavo ne tik „Tauragės kurjerio“ redakcija. Prieš daugiau nei savaitę Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikę patikrinimą turgaus maisto produktų prekybos salėje, apstulbo, kai rado tiek daug pažeidimų.

Kovo mėnesį, aštrėjant įvykiams Ukrainoje, dalis Lietuvos žmonių supanikavo: baimindamiesi karo šalyje, tautiečiai puolė pirkti ilgai negendančių maisto produktų: įvairių kruopų, cukraus. Netrukus pirkimo vajus aprimo, tačiau įvykiai Ukrainoje pastaroju metu tapo kaip niekada įtempti, ir dabar nebeaišku, ar lietuviai vėl pradėjo kaupti maisto atsargas, ar tiesiog ruošiasi šv. Velykoms.

Maisto produktų gamintojai tikina, jog palmių aliejų naudoja rūpindamiesi vartotojų sveikata, ir nutyli, kad taip gerokai atpigina produktų gamybos savikainą. Vartotojai vis dažniau pastebi, kad eksportuojami maisto produktai kokybiškesni nei skirti vidaus rinkai. Eksportuojami produktai gaminami tikrai iš lietuviškos kilmės žaliavų, o produktų vidaus rinkai gamyboje nesibodima naudoti prieštaringai vertinamų priedų bei pakaitalų, tarp jų ir palmių aliejų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino daugiau kaip 5 mln. litų neapskaitytų pajamų iš šešėlinės prekybos pelniusius maisto prekių prekeivius, pirmadienį praneša FNTT. Dvi Šiauliuose ir Joniškyje veikiančios įmonės kelerius metus vertėsi didmenine ir mažmenine prekyba žalia mėsa, sūriu, rūkytais mėsos gaminiais, žuvimi. Atlikus 68 kratas, įtarimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pateikti keturiems asmenims.

 Lapkričio 21 d. vykusio trišalio dialogo su Europos Parlamentu metu Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė galutinį politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Institucijos susitarė dėl reglamento, kuriame numatyti Europos Komisijai suteikiami deleguotieji ir įgyvendinamieji įgaliojimai, perkeltos vieno Bendro rinkų organizavimo reglamento nuostatos, integruota bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu tvarka.

Lietuvos gyventojai kviečiami paaukoti maisto nepasiturintiems žmonėms. „Maisto banko“ savanoriai penktadienį ir šeštadienį maisto produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose. Jau dešimtmetį vykstančios „Maisto banko“ akcijos rengėjai sako, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo, dalis Lietuvos žmonių gyvena skurdžiai. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skurdo riziką patiria kas penktas žmogus. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia beveik trečdalį savo pajamų.

Žiogų duona, žioginiai blynai, makaronai iš žiogų, bandelės su žiogais – skamba netikėtai, bet įdomiai. Milijonai žmonių gyvena priemiesčių lūšnynuose ir stokoja maisto.

Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė vykdyti prekybą iš autotransporto priemonės, rajono kaimo vietovėse prekiavusios maisto produktais, nes automobilis nebuvo pritaikytas tokiai prekybai, o atsakingi asmenys neturėjo leidimo šiai veiklai.

Japonų mokslininkai nustatė, kad išsivysčiusiose šalyse gyvenantys žmonės suvalgo apie 50 proc. daugiau maisto, negu jo reikia gyvybinei energijai palaikyti. Dėl prekybininkų rinkodaros gudrybių, akcijų, nuolaidų ir šventinio išpardavimo vartotojai dažnai nusiperka daugiau maisto, negu jiems reikia.

Natūralu, kad vasarą šiek tiek pakoreguojame savo meniu - karšta, tad nebereikia tiek daug kalorijų šilumai palaikyti; gausų šviežių ir skanių daržovių, vaisių, uogų, tad dažniau mėgaujamės šiais produktais; paskanaujame vasarinių grybų ir gamtoje keptų patiekalų. O kokius dar produktus reikėtų prisiminti vasarai atėjus? Pateikiame TOP 8.  Kukurūzai. Lietuvoje nelabai įprasta valgyti kukurūzų burbuoles, tačiau vasarai įpusėjus tikrai galime nusipirkti šviežių ir kokybiškų kukurūzų.

Nyderlanduose ir Škotijoje kuriamos naujos technologijos, kurios tiksliau ir patikimiau informuos pirkėjus apie maisto produktų tinkamumą vartoti. Vartotojai informaciją pamatys savo išmaniųjų telefonų ekranuose. Pasak Jungtinių Tautų ataskaitų, beveik trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetamas nesuvartotas. Medicinos įstaigos kasmet registruoja daugybę apsinuodijimo maistu atvejų. Galima daryti išvadą, kad dabartinė maisto galiojimo datų žymėjimo ant produktų sistema tikrai nėra gera.

Žinia, kad Didžiojoje Britanijoje arkliena buvo parduodama kaip jautiena, šokiravo šalies gyventojus. Dėl to žmonės ėmė pirkti mažiau mėsos, rodo neseniai atlikto tyrimo rezultatai. Kaip informuoja naujienų agentūra „Reuters“, praėjusį mėnesį Airijoje kilęs arklienos skandalas sparčiai nuvilnijo per visą Europą: nuo prekybos centrų lentynų imta šalinti gatavus jautienos patiekalus, o žmonės visai prarado tikėjimą tuo, ką valgo.

Makaronai, bulvės, sūris, majonezas – tai produktai, kuriuos pirmiausia rekomenduojama išbraukti iš valgiaraščio norint sulieknėti ir sveikai maitintis.

 Tiriant maisto vartojimo tendencijas skirtingose pasaulio šalyse, paaiškėjo, kad kryptį „pagaminkite man gero maisto“ vis dažniau keičia kryptis „padėkite man gerai pasigaminti maistą pačiam“. Gamindami maistą, vartotojai teikia pirmenybę paprastiems, gryniems ir vietiniams maisto produktams. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS ir „XTC“ atliktas tarptautinis maisto vartojimo ir pasiūlos tyrimas „Food connections“. Tyrimas parodė, kad maistas tampa ne tik priemone „pripildyti“ skrandį.

Jungtinės Tautos (JT) pradeda kampaniją prieš maisto produktų švaistymą. Šūkiu "Pagalvok. Valgyk. Taupyk" JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) bei Aplinkos apsaugos programa (UNEP) kreipiasi pirmiausiai į vartotojus. Tačiau kampanija skirta ir prekybos bei gastronomijos atstovams, taip pat gamintojams, praneša agentūra AFP. FAO ir UNEP ragina vartotojus protingai apsipirkinėti. Žmonės esą turėtų planuoti, ką valgys, ir susidaryti pirkinių sąrašą.

Remiantis strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, 2011-2012 metais prekyba internetu Lietuvoje išaugo beveik 22 proc., pasiekdama 485,7 milijonus litų. Labiausiai per 2011-2012 metų laikotarpį išaugo internetinė prekyba maistu bei gėrimais. Internete parduodamų maisto produktų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų rinkos vertė šiuo laikotarpiu padidėjo daugiau nei 80 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Statistika negailestinga – pasaulyje iššvaistoma apie 30 procentų, t. y. 1, 3 mlrd. tonų maisto per metus. „Lietuvos vartotojų institutas“ pristato animacinį filmą „Maisto atliekos: kaip jų išvengti?“, kuriame ne tik atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą, bet ir pateikiama keletas praktiškų patarimų. Maisto švaistymas – pasaulinė problema Maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad turėtų būti laikomas pasauline problema.

Maistas yra mūsų pagrindinis maistinių medžiagų ir vitaminų šaltinis. Mes esame tas, ką mes valgome. Taigi, prieš rinkdamiesi nesveikus užkandžius ir perdirbtus maisto produktus, pagalvokite apie savo sveikatą tiek kūno viduje, tiek ir išorėje. Kai kurie maisto produktai yra geriausias vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinis mūsų odai. Įtraukus šiuos maisto produktus į savo mitybos racioną, jie maitina ir apsaugo odą nuo atšiauraus aplinkos poveikio.

Namie baigėsi duona? Nuo jos pasirinkimo galimybių maisto parduotuvių lentynose – raibsta akys: juoda, balta, plikyta, rupaus malimo miltų, su ajerais, saulėgrąžomis, linų sėmenimis ir kitokiais priedais bei dar dešimtys visokiausių rūšių. Pasiūla nesiskundžia ir kiti produktai. Akivaizdu, kad kiekvienas gamintojas, tiekėjas ir pardavėjas stengiasi, kad maisto produktų vartotojui netrūktų. Ir kasmet jų atsiranda vis naujų.

Šiandien dietologai ir medikai vienas per kitą pataria vartoti vienokių ar kitokių maisto papildų, kad mūsų kasdienių stresų ir nepalankios ekologijos išsekintas organizmas gautų visų jam reikalingų medžiagų. Tačiau dėl vieno žinomiausių ir labiausiai paplitusių papildų jie lig šiol niekaip negali sutarti. Valgomoji druska – pats pirmasis žmonijos istorijoje maisto papildas, mityboje naudojamas nuo neatmenamų laikų.

Šių metų spalį, palyginti su 2011 m. spaliu, augo mažmeninės prekybos, prekybos variklinėmis transporto priemonėmis ir maitinimo įmonių apyvarta. Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis, informuoja, jog mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) šių metų spalį sudarė 2 326,5 mln. litų ir, palyginti su rugsėju, padidėjo 5,1 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad laikinai sustabdyta UAB „Via Domina“ (Baublio g. 3B, Vilnius, Santariškių klinikų miestelyje) maisto prekių parduotuvės veikla. Parduotuvėje patikrinimas atliktas tiriant iš vartotojo gautą informaciją, kad čia prekiaujama netinkamais maisto produktais. Patikrinimą atlikę Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įsitikino, kad vartotojo skundas – pagrįstas.

Visų galų meistras ir nusipelnęs menininkas Brock Davis laisvalaikiu kuria štai tokias miniatiūras. Pasinaudojęs šaldytuve ir spintelėje rastais daiktais ir maisto produktais jis sukuria paprastas, tačiau akį pamaloninančias miniatiūras, į kurias tiesiog smagu pažiūrėti.

Europos maisto saugos tarnyba (EMST, angl. – EFSA) paskelbė atnaujintą ataskaitą dėl akrilamido kiekio maisto produktuose 25 Europos šalyse. Akrilamidas yra cheminė medžiaga, susidaranti perdirbant maisto produktus. Ataskaitoje išanalizuoti 2007 - 2010 m. duomenys rodo, kad per šį laikotarpį daugumoje maisto produktų grupių esminių pokyčių nebuvo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atnaujino duomenis, kokiose Lietuvos prekybos tinkluose prekiaujamuose produktuose yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). „Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų ar patiekalų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Įvairiausių mitų apie maisto produktus – begalė: „brangesni produktai kokybiškesni už pigesnius“, „šviežiuose vaisiuose ir daržovėse daugiau vitaminų nei šaldytuose“, „ožkos pienas vertingesnis už karvės“. Gamintojams naudinga, kad šiais ir panašiais mitais tikėtų vartotojai. Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka. Mitai apie maisto produktus“ kūrėjai aiškinosi kur tiesa, o kur išsigalvojimai, kokius mitus sugalvojo patys gamintojai ir kodėl.

Šaldytų pusgaminių įvairovė parduotuvių lentynose jau nebestebina nė vieno iš mūsų. Ir turbūt daugelis sutiktų, kad, turint mažai laiko, pusgaminiai iš tikrųjų palengvina kasdieną. Tačiau visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad toks maistas yra nepilnavertis, nekokybiškas, pilnas konservantų ir vartotinas tik labai retais atvejais.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad 2012 m. spalio 1 d.  Europos Komisija priėmė du teisės aktus, kurie padės užtikrinti, kad kvapiųjų medžiagų naudojimas maisto produktuose taptų dar saugesnis ir skaidresnis. Maisto pramonėje bus galima naudoti tik tas kvapiąsias medžiagas, kurios įtrauktos į patvirtintus sąrašus.

Pabrangus grūdams bei mėsos ir pieno produkcijai pasaulinės maisto produktų kainos rugsėjį išaugo 1,4 proc., rodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikti duomenys, kuriuos skelbia naujienų tarnyba BBC. Šiais metais nerimaujama dėl galimo maisto atsargų trūkumo, nes JAV Vidurio Vakaruose, Europoje ir Vidurio Azijoje dalį grūdų derliaus suniokojo sausra.

Maždaug prieš septynerius metus Lietuvoje ėmė plisti iš Turkijos atkeliavusi kebabų kultūra. Vienas po kito pradėjo steigtis kioskai, vagonėliai ant ratų ir medinės nedidelės patalpos, kurias vadinti užkandinėmis būtų neteisinga, juk dažniausiai čia net nebūna tiekiamas vanduo! Sunku įsivaizduoti, kaip tokiomis sąlygomis galima užtikrinti gaminamų produktų kokybę ir palaikyti deramą švarą.

Jau seniai visiems aišku, kad vienoks ar kitoks maistas pagerina spermos kokybę ir suteikia jai tam tikrą skonį. Kokie gi maisto produktai turi tam įtakos? Spermos skonį ir kokybę gerina: - Vaisių sultys ir švieži vaisiai. Tinkamiausi – kiviai, mangai, persikai. - Jogurtas. - Daržovės. Tinkamiausios – pomidorai, agurkai, baklažanai. - Jūrų gėrybės. Tinka pačios įvairiausios. Visi jūriniai produktai – ne tik yra sveiki visam organizmui, bet ir pagerina spermos kokybę.

Mes dažnai girdime šią frazę: naudokite savo valgį kaip vaistą. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Galbūt, yra kažkoks specialus maistas, kurį reikia ruošti, kai sergate? O gal yra valgių, kurie leis šių susirgimų išvengti? Augaliniai produktai turi ypatingas molekules, vadinamas fitonutrientais (augalinėmis maisto medžiagomis), kurios gali įjungti ir išjungti jūsų DNR, padėdamos užkirsti kelią ligoms, o taip pat išgydyti ūmų (trumpalaikį) susirgimą, rašo huffingtonpost.com.

Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichas pranešė, kad šalis kol kas neprekiaus nauju benzinu E10, nes nori palaukti Europos Sąjungos (ES) patikslinimo dėl alternatyvių degalų naudojimo, informuoja AFP. „Protinga kol kas sustabdyti prekybą benzinu E10 Austrijoje, kol situacija bus patikslinta Europos lygmeniu“, - pareiškė jis. Buvo numatyta, kad prekiauti benzinu E10, kuriame yra iki 10 proc.

Dėl pasaulinio atšilimo per artimiausius 10 metų Azijos šalys susidurs su rimtu pavojumi apsirūpinant maistu, perspėja ekspertai. D. Britanijos tyrimų centras „Centre for Low Carbon Futures“ paskelbė savo tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad klimato pokyčiai jau per artimiausią dešimtmetį ims neigiamai veikti viso pasaulio šalių galimybes apsirūpinti maisto produktais.

Rugpjūtį gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 0,2 proc. Statistikos departamento duomenimis, bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 6,6 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų gamybos, 1,7 proc. - maisto produktų gamybos produkcijos kainos ir 0,8 proc. sumažėjusios elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, 4,7 - mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcijos kainos.

Vienas maisto produktų ir buitinės chemijos rinkos lyderių pasaulyje – kompanija „Unilever“ – ketina pasinaudoti rinkodaros strategija, naudojama besivystančiose šalyse. Toliau skatinti savo prekių pardavimą Europoje „Unilever“ sieks remdamasi patirtimi, kurios kompanija įgijo Azijoje, kai dėl finansų krizės vartotojai pakeitė savo įpročius.

Dėl pro­duk­tų ga­my­bos, lai­ky­mo są­ly­gų ir ki­tų rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų šie­met jau su­stab­dy­ta ne vie­nos įmo­nės veik­la. Šiaulių VMVT vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja--vals­ty­bi­nė mais­to pro­duk­tų ins­pek­to­rė Aud­ro­nė Mi­ka­laus­kie­nė kai ku­rių įmo­nių veik­lą ver­ti­na kaip ne­są­ži­nin­gą ir pa­ta­ria var­to­to­jams bū­ti bud­riems.

Da­lis Šiau­lių apskrities mais­to ga­my­bos ir pre­ky­bos įmo­nių var­to­to­jams tie­kia­mų pro­duk­tų ko­ky­bei ski­ria ne­pa­kan­ka­mą dė­me­sį – kons­ta­tuo­ja Šiau­lių vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba (VMVT). Dėl pro­duk­tų ga­my­bos, lai­ky­mo są­ly­gų ir ki­tų rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų šie­met jau su­stab­dy­ta ne vie­nos įmo­nės veik­la.