maisto produktai

Nors kačių ir šunų šeimininkai darosi vis sąmoningesni, daugiau domisi augintinių priežiūra bei mityba, iki šiol dažnas nustemba išgirdęs perspėjimą: tik nieko neduokite augintiniui nuo stalo! Pasirodo, kad net nekaltai atrodantys maisto produktai gali būti tikras pavojus augintinio sveikatai. „Net ir vienas netinkamas maisto kąsnelis nuo stalo augintiniui gali baigtis sunkiu negalavimu“, – teigia veterinarijos klinikos Dr.

Nuo metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta skelbti informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. „Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Maisto produktų kainos šuoliuoja aukštyn. Ekspertai įtikinėja, kad taip ir turi būti, nes gyvenimas gerėja, bet daugybės paprastų gyventojų realybė – kitokia. Daug kam ruošiant Kalėdų vaišes reikės gerai susiskaičiuoti pinigėlius. Statistika suvienodina Valdžios atstovai, ekspertai ir paprasti gyventojai gana skirtingai vertina kainų pokyčius įvedus eurą.

 Visi žino, kad bet kuris maisto produktas ir bet koks vaistas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei jūs nevalgysite ir nepersivalgysite per daug. O jei tai padarysite, pasekmės gali būti baisios. Šiandien „Bright Side“ sukūrė populiarių maisto produktų rinkinį ir sužinojo, kurie iš jų gali pakenkti jūsų sveikatai, jei jūs valgote per daug iš jų. Soja Prieš kelerius metus jaunuolis susilažino, kad išgers buteliuką sojos padažo.

Virškinimo poveikis svorio kritimui yra labai reikšmingas. Kaip mums buvo daug kartų sakoma, mes esame tai, ką valgome. Žinoma, tikslus virškinimo laikas priklauso nuo asmens fizinės sveikatos, medžiagų apykaitos, amžiaus ir netgi lyties, tačiau, kai kurie maisto produktai nėra suvirškinami per trumpą laiką. Sužinokite, kokie produktai tai lemia ir ar tai gerai mūsų sveikatai. Pasak „Brightside“, norint numesti svorį arba išlaikyti, tai ką pasekėte, svarbu suprasti virškinimo laiką.

Dauguma šeimininkių stengiasi namuose gaminti ir ruošti maistą taip, kad šeimos nariai liktų patenkinti. Taip pat ir su maisto priežiūra virtuvėje: kai kurios šeimininkės, deja, daro tokias klaidas, kurios kenkia maisto produktams.  Viena tokių, kurią daro 90 procentų šeimininkių, yra karšto maisto įdėjimas į šaldytuvą. Dažnai nutinka, kad vos pagaminus maistą, šeimininkės kur nors išskuba ir norėdamos išsaugoti maistą šviežią, deda jį į šaldytuvą.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Viešojoje erdvėje sklandančius verslo atstovų perspėjimus apie neva sparčiai augsiančias maisto produktų kainas premjeras Saulius Skvernelis vertina kritiškai, teigdamas, kad augant žaliavų kainoms verslininkai kainas didina, bet žaliavoms pingant, mažėjančių maisto kainų nematome. „Pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo.

Keliaujant po įvairiais šalis nejučiomis imama lyginti savos šalies ir kitos kainas. To geriau nedaryti nuvykus į Ukrainą, nes nuotaika gali subjurti, pamačius, kaip ten pigu. Tiesa, omeny reikėtų turėti ir Ukrainos gyventojų gaunamos atlyginimus.  Minimali alga Ukrainoje siekia apie 91 eurą per mėnesį „į rankas“, o vidutinė – apie 236 eurus, atskaičius mokesčius. Vidutinė alga Kijeve yra kiek didesnė – siekia virš 300 eurų.

Vilniaus prekybos ir pramogų centruose neretai galima sutikti apsiperkančius baltarusius, tačiau lietuviui, apsilankiusiui Minske, tai gali iškelti klausimų. Mat kainos maisto prekių parduotuvėje – lietuviškoms neprilygsta.

Lietuviai išvykę į kitus miestus dažnai mėgsta palyginti kainas savoje šalyje ir svetimose. Šį kartą tv3.lt redakciją pasiekė nuotraukos su užfiksuotomis kainomis Miunchene, Vokietijoje. Miunchenas savo kainomis išsiskiria ir iš likusių Vokietijos miestų. Mat ten ypač didelės nuomos ir nekilnojamojo turto kainos, o tai bendrai kelia pragyvenimo lygio kainą. Tai reiškia, kad ir atlyginimai ten dėl to turi būti mokami didesni. 2016 metais, perkamoji galia Miunchene buvo 37 proc.

Maisto produktų kainos Estijoje pasiekė visų laikų rekordinį lygį, nuo valstybingumo atkūrimo išaugusios pusšešto karto. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama vidutinė pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 76,23 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Kai kalba pasisuka apie mitybą, posakis „viskas su saiku“ – neginčijamai teisingas. Tačiau yra keli produktai, kurių geriau paprasčiausiai vengti. Portalas „The Independent“ pasiteiravo 7 dietologų, kokio maisto ar gėrimų jie niekada nevartoja. Dešrelės „Vienas produktas, kurio negaliu prisiversti valgyti, – dešrelės. Nesvarbu, iš kokios mėsos pagaminta dešrelė, ta mėsa labai perdirbta, joje daug druskos ir nitratų. Tai vienas nesveikiausių maisto produktų!“, – sakė dietologė Karen Ansel.

Akivaizdu, kad vasarą ženkliai padaugėja apsinuodijimų maistu atvejų ir viena dažniausių to priežasčių – saulėje paliekami maisto produktai. Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė įspėja, kokių rekomendacijų būtina laikytis, norint išvengti apsinuodijimų. Pasak specialistės, maisto produktų laikymo sąlygos priklauso nuo jų sudėties: kiek produkte yra baltymų, cukraus ar vandens.

Briuselis rengiasi įvesti naujus maisto kokybės tyrimus, kuriuos atliekant bus siekiama įvairiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse nustatyti tų pačių maisto produktų prastesnės kokybės versijas, pareiškė už vartotojų teises atsakinga Europos Komisijos narė Vera Jourova.

Esant vitamino D trūkumui silpsta imunitetas, raumenys, suminkštėja kaulai ir sutrinka bendra organizmo veikla. Akivaizdu, kad vitaminas D žmogui būtinas, tačiau medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės teigimu, dažnas lietuvis patiria šio vitamino stygių. „Šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D turi ir galingą antivėžinį poveikį.

Nuo įvairių kremų ir specialių procedūrų iki celiulitą naikinančių maisto produktų, su šiuo daugelio moterų priešu kovojama pačiais įvairiausiai būdais. Nors visos šios priemonės veikia skirtingai, jos turi ir kai ką bendro – geresnis efektas pastebimas tuomet, kai atsisakoma tam tikrų maisto produktų. Pasirodo, jog kai kurios maisto medžiagos skatina odą atrodyti kaip apelsino žievelę net tada, kai visais įmanomais būdais bandote ją išlyginti.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje galima įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse, nors kai kurios prekės pigesnės kituose tinkluose, rodo kovą atliktas slaptas pirkėjų tyrimas. Iš penkių didžiųjų šalies miestų pigiausiai krepšelis kainuoja vilniečiams.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pranešė steigianti specialų Maisto kokybės ir sukčiavimo maisto produktų srityje žinių centrą, reaguodama į vartotojams kylantį susirūpinimą dėl maisto kokybės ir su maistu susijusios nesąžiningos veiklos.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Kai kurių Vyriausybės institucijų vadovai nuo 2011 metų žinojo, kad į Lietuvą įvežama maisto produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tačiau nė viena jų – Žemės ūkio, Teisingumo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – neparodė iniciatyvos spręsti šią problemą, nors kai kurios ES valstybės jau tuomet aiškinosi, kodėl jose parduodamų tų pačių ženklų prekės skiriasi nuo esančių kitose šalyse.

Kokybės ir patrauklios kainos santykis – vienas svarbiausių kriterijų, kurį mėgstamoms prekėms taiko pirkėjai. Kone kiekvienas, užsukęs į parduotuvę, tikisi įsigyti reikiamų maisto produktų krepšelį, išleidžiant kuo mažesnę pinigų sumą.

Maisto produktų kainos šiemet nebeturėtų smarkiau didėti, sako Lietuvos banko atstovas. „Gana plačiai sutariama, kad maisto žaliavų kainos pasaulinėse rinkose šiemet nebeturėtų kilti tiek daug, todėl maisto produktų kainos nebeturėtų kilti tiek daug, kiek jos kilo pernai“, – antradienį Seime vykstančioje diskusijoje apie kainų augimą sakė LB makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas. Pasak jo, pernai vien maisto kainos padidėjo 3,4 proc., o su alkoholiu – 5,5 procento.

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams 2019 metais sumažėtų nuo 21 proc. iki 9 proc. Nors ne kartą yra išreikštos kitų abejonės, ar prekybininkai bei gamintojai nepasinaudotų sumažėjusiu tarifu, pastarieji tikina, kad tai yra neįmanoma.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

 Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus nuo 2019 metų rudens apriboti transriebalų kiekį maisto produktuose, saldumynų gamintojai ir mažmeninės prekybos tinklai skirtingai reaguoja į naują reguliavimą. Po beveik dvejų metų Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio.

Per šventinį laikotarpį parduotuves tiesiog užplūsta pirkėjai. Visi ruošiasi šventiniam stalui, laukia sugrįžtančių artimųjų. Tačiau šventės nemenkai patuština pinigines. Kaip kainos šį šventinį mėnesį kito maisto parduotuvėse?  Pricer.lt atliko gruodžio mėnesio kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Brangiausiai už pigiausias prekes mokėta ne gruodį Pricer.

Rugsėjį paviešintas Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto kokybės tyrimas atsakingas institucijas persekioja iki šiol. Seime vienas po kito eina aiškintis institucijų pareigūnai, kodėl apie prastesnės kokybės maisto produktus, tiekiamus Lietuvai, neprabilta anksčiau. Šiandien pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst.

Kainų didėjimas šiemet Lietuvoje itin didelis, lenkiantis ir kaimynines Baltijos šalis. Tačiau per metus labiausiai brango viena paslauga bei 3 produktų grupės. Iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad šių melų lapkričio kainas palyginus su praeitų metų, labiausiai brango restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos – 10 proc., o iš produktų – pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 11,4 proc., aliejus ir riebalai – 23,3 proc., alus – 25,1 proc.

Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių asortimentą. Kone visi pirkėjai tikisi prieš šventes įsigyti gausų prekių krepšelį, tačiau ne visiems jis gali būti prieinamas.

Daugelį informacija, jog obuolius ir apelsinus vertėtų laikyti šaldytuve, privertė nustebti. Tačiau šie maisto produktai nėra vieninteliai, kurie turėtų būti vėsioje aplinkoje, teigė oficialūs maisto atliekų tvarkymo patarėjai. Slyvų, pomidorų ir netgi kriaušių vieta yra šaldytuve, o ne ant stalo dubenyje kartu su kitais vaisiais. Ši informacija viešojoje erdvėje pasirodė po to, kai Britanijoje ant produktų, kurie turėtų būti laikomi šaldytuve, pradėti klijuoti mėlyni šaldytuvo lipdukai.

Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje, neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus skirta daugiau kaip 350 eurų baudų, surašyti 2 Maisto įstatymo pažeidimo protokolai. Kadangi prekyba elektroninėje erdvėje neturi sienų, o jos populiarumas nuolat auga, daugėja ir gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Parduotuvėse gausu maisto produktų, kurie savo gražiais spalvingais piešiniais dirgina vaikų receptorius, tad mažieji ima zirsti ir prašyti tėvų juos nupirkti.  Peržvelgus maisto produktus, kurie yra išmarginti beždžionių, mašinėlių, animacinių herojų portretais, pastebėsime, kad tai vaiko sveikatai nepalankūs maisto produktai, sueliantys įvairias virškinimo bei kitas problemas, įsitikinę sveikatos specialistai.  Vaikai turi valgyti įvairų ir tinkamai parinktą maistą.

Transriebalai kiekvieno sveikatai kelia didelį pavojų, tačiau būtent vaikus, kurių suvokimas apie sveiką gyvenseną dar tik formuojasi, turime pasistengti ypač nuo jų apsaugoti. Šios kenksmingos medžiagos slepiasi vos ne kiekviename vaikų pamėgtame skanumyne ir tai skatina ne tik antsvorio problemą, diabetą, tačiau net ir širdies bei kraujagyslių ligas.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupė „Kauno grūdai“ planuoja investuoti 15 mln. eurų į naują greitai paruošiamų makaronų, košių ir kitų maisto produktų gamyklą Alytuje. Alytaus meras Vytautas Grigaravičius BNS teigė, kad „Kauno grūdai“ prašė paruošti statyboms skirto sklypo infrastruktūrą, nedelsti suteikiant leidimus.

Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

Spartus kainų augimas pastebimas visoje trijose Baltijos šalyse. Tačiau ar derėtų jį stabdyti ir ar tai gali padaryti prekybos tinklai? Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Rusijos vyriausybė į maisto embargo prekių sąrašą įtraukė gyvas kiaules, išskyrus veisimui skirtas. Atitinkamame vyriausybės nutarime teigiama, jog importo draudimas taip pat taikomas stambių ir smulkių raguočių, kiaulių, arklių, arklėnų, asilų, mulų šviežiems, atvėsintiems ir šaldytiems maistui skirtiems subproduktams, kiaulienos, raguočių ir paukštienos taukams.

Po dvejų metų įsigalios naujas ribojimas – Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, pirmadienį pranešė ministerija. Šis reikalavimas negalios gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai.

Pradeda darbą praėjusią savaitę Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri iki pavasario analizuos, kodėl į Lietuvos rinką patenka galimai nekokybiški maisto produktai. Pasak komisijos vadovės valstietės Guodos Burokienės, pirmame posėdyje trečiadienį bus išklausyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai. „Tarnyba ne tik šiais metais yra atlikusi tyrimus. Ji ir anksčiau turėjo atlikinėti tyrimus. 2013 metais tirtos etiketės ir niekas nereagavo“, - BNS sakė G.Burokienė.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.

Dėl gyvenamosios geografinės zonos, kur saulę išvystame gana retai, vos ne kiekvienam lietuviui trūksta vitamino D. „Antėjos“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė nurodo, jog kiekvieną dieną atliekant šimtus vitamino D tyrimų, dažniausias rezultatas tarp suaugusių – nepakankamumas. „Dažniausiai vitamino D papildas skiriamas tik naujagimiams ir vaikams iki vienerių metų.