maisto produktai

Mmm koks viliojančiai blizgantis, lygios formos, šviežiai atrodantis, raudonskruostis obuoliukas guli parduotuvės lentynoje.. Taip ir norisi pirkti tokį gražų vaisių. Bet ar jis ekologiškas? Kas yra ekologinis ūkis? Paklausinėkime to vaikų – Lauros, Gretos ir Pijaus! – Gal matei ar valgei kada nors maisto prekę, pažymėtą „Ekologiška“, „Eco“, „Bio“ ženklu? – Taip! – suskubo atsakyti Greta. – Mama pirko, – jai antrina Laura.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

Kodėl reikia sekti kraujo spaudimo rodiklius, kaip tai tinkamai daryti ir kokį aparatą matavimui pasirinkti? Vaistininkės Jurgita Jankauskienė ir Irena Garuckienė sako, kad dėl žinių stokos gali kilti ne tik rimtos sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei, nes padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai neturi jokių simptomų. „Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukęs pacientas jaučiasi prastai, o paklaustas, ar seka savo kraujo spaudimo rodiklius, atsako, neigiamai.

Ūkininkai, maisto produktų perdirbėjai skaičiuoja, didėjančius žaliavų kaštus. Jie tikina, kad dėl to auga ir ateityje dar daugiau augs galutinė maisto produktų kaina. Todėl prašo valdžios ne tik didinti pensijas ir pašalpas maisto produktų pirkėjams, bet ir padėti gamintojams sumažinti gamybos kaštus. Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.

Daugelis iš mūsų apie tai negalvojame, tačiau tai, kaip dėliojame maistą šaldytuve, gali padėti sutaupyti pinigų ir užtikrinti, kad maistas ilgiau galios, tvirtina vienas ekspertas. Kylant beveik visų produktų kainoms, tai gali padėti pažvelgti į mūsų buities įpročius ir išsiaiškinti, kaip galime sutaupyti. Vienas ekspertas pasidalijo, kaip mūsų šaldytuvo pertvarkymas gali turėti įtakos energijos vartojimui ir, svarbiausia, maisto produktų galiojimo trukmei.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir pasaulio valstybėms nuogąstaujant dėl galimo grūdų bei kitų maisto žaliavų stygiaus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad maisto produktų deficito nei Europoje, nei Lietuvoje nebus. „Norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, tą svarstėme ir paskutiniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kad maisto produktų deficito nei visoje Europoje, nei Lietuvoje nebus“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi...2022“ Kaune žurnalistams sakė prezidentas.

Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais, jos sulauks beveik 157 tūkst. nepasiturinčiųjų. „Šis laikotarpis nėra lengvas nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo dešimtadaliu – dalis produktų brango beveik dukart, tačiau Žemės ūkio ministerija guodžia, kad prekės Lietuvoje pigesnės nei daugelyje Europos valstybių.  Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

2021 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo šilumos energijos, kietojo kuro, farmacijos gaminių, aliejaus ir riebalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės, daržovių kainų sumažėjimas, rašoma pranešime spaudai. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Liepą, palyginti su birželiu, krepšelis pabrango 0,04 euro, bet buvo 4,39 euro (7,6 proc.) pigesnis nei praeitų metų liepos mėnesį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu buvo „Maxima“, jo kainą sumažinusi 3,46 euro iki 48,51 euro, antroje vietoje – „Lidl“, kur kaina augo 0,23 euro iki 51,98 euro.

Draudžiamus daiktus – mobiliuosius telefonus ir, kaip įtariama, anabolinius steroidus – į Marijampolės pataisos namų teritoriją buvo bandyta įvežti su maisto produktais. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, turėdami informacijos dėl draudžiamų daiktų patekimo į Marijampolės pataisos namų teritoriją, patikrino krovininį automobilį, vežusį maisto produktus į nuteistųjų parduotuvę.

Visi jau girdėjome išsireiškimą „karantino kilogramai“, ir nors vieni žmonės svorio priaugo, kitiems nutiko atvirkščiai. Jei norite numesti svorio, greičiausiai užkandžiui renkatės „sveikesnius“ ir „mažiau riebalų“ turinčius traškučius ir panašius produktus, bet vienas ekspertas sako, kad tokie produktai gali labiau pakenkti, nei padėti. Dr.

Visi puikiai žinime, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgymas, tačiau ar žinojote, kad ryte tikrai negalite valgyti tam tikro maisto? Jogurtas, kava ir šviežios apelsinų sultys – štai tobulų pusryčių stereotipas. Deja, ne visi žmonės žino, jog yra produktų, kurių negalima valgyti tuščiu skrandžiu, rašo buzznoble.com. Pomidorai Pomidoruose gausu vitamino C ir maistingųjų medžiagų, bet jų tikrai nederėtų valgyti tuščiu skrandžiu.

Sportas kartu su sveika gyvensena gali padėti norintiems sulieknėti, išlikti sveikiems ir sveikiems. Vienas ekspertas pasidalijo geriausiu maistu, kurį reikia valgyti prieš pradedant organizmą aprūpinti tinkamais vitaminais. Sportas yra nepaprastai svarbus palaikant svorį, taip pat norint jį numesti. Reguliariai sportuojant naudingas didesnis kalorijų deficitas, kai suvartojama mažiau kalorijų nei sudeginama.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse per mėnesį pabrango, bet buvo pigesnis nei prieš metus, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Balandį, palyginti su kovu, krepšelis brango 1 proc. (0,56 euro), bet palyginti su pernai balandžiu, jis atpigo 7,1 proc. (4,3 euro) iki 55,6 euro. „Nors kainų lygis vis dar nežymiai mažesnis nei praeitais metais, matosi užtikrinta augimo tendencija.

Praėjusiais metais ženkliai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. 2020 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6 mlrd. eurų, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2019 m. Importuota – už beveik 4,2 mlrd. eurų, tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2019 m. Teigiamas prekybos balansas 2020 m. sudarė 1,84 mlrd. eurų ir, palyginti su 2019 m., padidėjo net 47,5 proc., praneša Žemės ūkio ministerija.

Per praėjusius metus dėl maisto saugos ir kokybės ištyrus beveik 2 tūkst. vartotojų pranešimų, paaiškėjo, kad ketvirtadalis (26 proc.) jų pasitvirtino, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Dažniausiai vartotojai į VMVT kreipiasi dėl įsigytų nekokybiškų ir nesaugių maisto produktų, pakitusio jų kvapo, konsistencijos arba skonio savybių, pažeistų kenkėjų arba pasibaigusio tinkamumo vartoti terminų, neteisingo ir klaidinančio produktų ženklinimo, netinkamų laikymo sąlygų...

Po aštuonis mėnesius trukusio pigimo vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, jo vertė padidėjo 2 proc. (1,05 euro), tačiau palyginti su praėjusių metų sausiu, pigiausių prekių krepšelis buvo 3,6 proc. (2,03 euro) pigesnis.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pinga aštuntą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gruodį, palyginti su lapkričiu, jo vertė sumažėjo 1,8 proc. (0,96 euro), o palyginti su praėjusių metų gruodžiu – 4,4 proc. (2,48 euro) iki 53,5 euro.

Koronaviruso pandemija pakoregavo daugelio gyventojų pirkinių krepšelius. Prekybininkai pastebi, kad žmonės perka rečiau, tačiau daugiau. Pirkinių krepšelio kaina irgi išaugo. O daugelis žmonių skundžiasi, kad maistui išleidžia daugiau negu norėtų. Taigi ar įmanoma realiai sumažinti savo išlaidas maistui ir prasimaitinti už 15 eurų visą savaitę? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.

Tikriausiai kiekvieną erzina, kai tenka išmesti dar nepanaudotus, bet jau sugedusius maisto produktus. Tačiau ar žinojote, kad pasinaudoję vos keliais paprastais būdais, galite maisto produktus išlaikyti šviežius net keliomis dienomis ar savaitėmis ilgiau? Ir tai jums nekainuos nė cento. Pateikiame patarimų sąrašą, kuriais vadovaudamiesi, džiaugsitės ilgiau negendančiais produktais ir nebešvaistysite nei maisto, nei pinigų.

Šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Net ir stengdamiesi sveikai maitintis ir prisižiūrėti mitybą dažnai suklumpame dėl visuomenėje vyraujančių labai skirtingų ir klaidinančių nuomonių. Neretai sunku atskirti, kurie maisto produktai ir gaminiai išties sveiki, o kurie yra tik tikslingai apgalvotas prekybininkų triukas, norint pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Pateikiame penkis populiariausius mitus apie sveiką mitybą – įsidėmėkite ir neapsigaukite.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Baltijos šalių sostinėse pigiausi maisto produktai birželį daugiausia buvo Vilniuje, rodo Latvijos paramos žemės ūkio rinkai centro paskelbti duomenys. Pavyzdžiui, kilogramas bulvių Vilniuje birželį kainavo vidutiniškai 0,29 euro, Taline – 0,25 euro, o Rygoje – 0,51 euro. Latvijos sostinėje taip pat buvo brangiausios morkos – 0,7 euro už kilogramą. Vilniuje kilogramas morkų kainavo vidutiniškai 0,53 euro, o Taline – 0,67 euro.

Į redakciją kreipėsi klaipėdietė Svetlana, ne vieną kartą iš laikinųjų įrenginių prie gatvių, kuriuose parduodami vaisiai ir daržovės, parsinešusi papuvusių vaisių. Ji klausia: „Ar galima taip „tručyti“ žmones?“ Be to, žmonės pastebi, kad kartais vaisiais prekiaujama netinkamoje vietoje, kur iš visų pusių sklinda dulkės.

Kaip koronaviruso krizė paveiks maisto produktų kainas ir kas brangs labiausiai? Šis klausimas neduoda ramybės ne tik eiliniams gyventojams, bet ir valdžios atstovams, panorusiems net reguliuoti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas. Pasak ekspertų, dėl stringančio prekių pristatymo, brangstančių žaliavų maisto produktų kainos gali šoktelėti į viršų pasibaigus karantinui. Jau dabar kai kurie duonos kepėjai teigia iš paskutiniųjų besistengiantys nedidinti kainų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė rekomendacijas prekybininkams, karantino šalyje laikotarpiu prekiaujantiems maisto produktais turgavietėse. Rekomendacijos parengtos siekiant užtikrinti maisto produktų saugą ir vartotojų sveikatą, rašoma prenešime spaudai. Šiuo sudėtingu laikotarpiu prekiautojai turgavietėse turi taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones ir laikytis privalomųjų maisto tvarkymo ir kitų reikalavimų.

Dar iki Lietuvoje paskelbus karantiną, šalies gyventojai ėmė šluoti parduotuvių lentynas, bandydami apsirūpinti negendančiais maisto produktais. Turėdami omenyje, kad prekybininkai gali bandyti užsidėti antkainį populiariausioms maisto prekėms, premjeras ir finansų ministras neatmeta galimybės ilgainiui imti reguliuoti maisto produktų kainas. Antradienį Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka sulaukė klausimo, kaip ketina elgtis, jeigu staiga pakils būtinųjų prekių kainos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad po atlikto detalaus tyrimo ir surinkus duomenis iš pieno perdirbimo įmonių, iš rinkos nurodyta surinkti 382 t pieno gaminių. Sprendimas priimtas vadovaujantis atsargumo principu, įvertinant faktus, jog šių produktų gamyboje buvo panaudotas galimai kenksmingomis medžiagomis užterštas žaliavinis pienas. VMVT duomenimis, įmonių produkcijoje kenksmingų medžiagų nustatyta nebuvo.

Kasdien vėžio diagnozę mūsų šalyje išgirsta penkiasdešimt žmonių. O atsakymo, kaip apsisaugoti nuo šios mirtinos ligos, ieško viso pasaulio mokslininkai. Anot mūsų šalies gydytojų, kone pusės onkologinių ligų būtų galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos. Taigi, ką valgyti, o ko geriau vengti, norint bent kiek sumažinti tikimybę susirgti šia klastinga liga. Įvairiausių maisto produktų pasirinkimas prekybos vietose gausus.

Kaune penktadienį šurmuliavo tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją pasiūlė bemaž 300 mūsų gamintojų. Pasirinkimas milžiniškas, tad mūsų žurnalistai domisi, ar tautiečiams vis dar svarbu, kad prekė būtų pagaminta Lietuvoje, ir kodėl lietuviškos prekės, nors ir brangesnės, vis tiek yra pačios populiariausios. Šurmulys darbo dieną Kaune „Žalgirio“ arenoje. Čia prasideda paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Renginyje – minios pirkėjų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į 5 tarptautinius maisto produktų gamintojus, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos rinkai teikiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri aktyviai kelia klausimą dėl dvigubos kokybės prekių Europos Sąjungos šalyse.

Mitybos specialistė, dietistė Vaida Kurpienė tikina, kad pirmiausia svarbu suprasti vitamino D įtaką mūsų tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, o vėliau imtis priemonių, padėsiančių išvengti šios svarbios medžiagos stygiaus mūsų organizme.  „Vitaminas D yra nepamainomas norint turėti tvirtą imunitetą. Taip pat jis padeda kūnui pasisavinti kalcį ir fosforą, o esant šių medžiagų trūkumui ilgainiui gresia kaulų retėjimas“, – teigia specialistė.

Šiemet dalies produktų kainos parduotuvėse į viršų šovė taip, kad prognozuojama, jog metai dėl kainų augimo gali būti rekordiniai. Labiausiai tautiečiams pabrango bulvės, bananai, kiauliena ir kiti būtini produktai. Statistika negailestinga, o ekspertai sako, kad kainos į viršų artimiausiu metu gali dar šoktelti.  Bulvės, bulvės, bulvės. Jas verdame, kepame. Ir žinoma, nenorime už jas permokėti.

Ginčai dėl skirtingos maisto kokybės tęsiasi. Ar išties kiek kitokia sudėtis Rytų rinkai, taip pat ir mums, yra vienodai sveika, TV3 Žinios „Dienos komentare“ klausia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos. Neseniai buvo atliktas maisto produktų tyrimas, tyrė, kokios sudėties maisto produktai buvo tiekiami į rytų šalis, kokios sudėties į vakarų šalis. Kokybės skirtumų labai didelių nenustatyta, bet sudėtis skyrėsi net trečdalyje tirtų produktų.

Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų. „Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys.

Ilgalaikis ir kryptingas Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimas sudavė ne pirmą rimtą smūgį šešėliniam prekybos mėsa verslui. Įtarimai pareikšti 33 asmenims, organizavusiems nelegalų verslą ir talkinusiems plataus masto nusikalstamoje veikoje. Vilniaus apskr.

Pernai rinkai uždrausta tiekti 957 tonas nesaugių ar nekokybiškų maisto produktų ir 6,87 tūkst. litrų nealkoholinių gėrimų. Gamybos įmonėse dėl nustatytų maisto saugos pažeidimų neleista tiekti rinkai daugiau kaip 10 tonų daržovių, 7 tonų maltų produktų, 3 tonų vaisių, riešutų ir kitų produktų, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

 Vokietijoje senelius slaugantis ir 300 eurų per savaitę uždirbantis Povilas Dabužinskas išgarsėjo tuo, kad savo socialinės paskyros „Facebook“ anketoje nuolat daro tiesiogines transliacijas, dalijasi maisto receptais ir gyvenimo svetur įspūdžiais. Vokietijoje pensininką slaugantis ir pas jį gyvenantis vyras puikiai žino Vokietijos maisto kainas, o grįžęs į Lietuvą negalėjo patikėti lietuviškomis.

Nors kačių ir šunų šeimininkai darosi vis sąmoningesni, daugiau domisi augintinių priežiūra bei mityba, iki šiol dažnas nustemba išgirdęs perspėjimą: tik nieko neduokite augintiniui nuo stalo! Pasirodo, kad net nekaltai atrodantys maisto produktai gali būti tikras pavojus augintinio sveikatai. „Net ir vienas netinkamas maisto kąsnelis nuo stalo augintiniui gali baigtis sunkiu negalavimu“, – teigia veterinarijos klinikos Dr.

Nuo metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta skelbti informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. „Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.