kremlius

Gegužės 30-osios rytą Maskva susidūrė su masyviu dronų puolimu. Nepaisant Kremliaus bandymų švelninti politinę to reikšmę, Rusijoje kilo lengva panika dėl iki tol atrodytų „neliečiamos“ sostinės statuso praradimo. Nepaisant socialiniuose tinkluose kilusios lengvos panikos dėl paties Maskvos užpuolimo fakto Rusijos propaganda eilinį sykį pasistengė, kad vietos gyventojai to rimtai nevertintų.

Britų saugumo ekspertė Alexandra Walmsley neatmeta galimybės, kad antradienį Maskvoje įvykdytas išpuolis bepiločiais orlaiviais galėjo būti suorganizuotas paties Kremliaus. Karališkojo jungtinio ginkluotųjų pajėgų instituto gynybos ir saugumo ekspertė A. Walmsley „Sky News“ išpuolį Maskvoje pavadino galima „netikros vėliavos operacija“ – tai yra provokaciniu saviškių suorganizuotu išpuoliu.

„Rusijos laisvės legionas“ skelbiasi turintis „tūkstančius kandidatų, kurie laukia patekimo į jų gretas“ ir žada kovą dabartiniam Rusijos režimui. Partizanai atskleidė ir savo strategijos gaires – puldinėti pasienio teritoriją ir kaupti pajėgas vėlesniam Maskvos puolimui. „The Times“ kalbintas „Rusijos laisvės legiono“ (RLL) vadas „Cezaris“ pareiškė, kad jie nori užimti kažkiek Rusijos teritorijos tam, kad naudotų ją kaip placdarmą tolimesniems puldinėjimams ir Kremliaus šturmui.

Rusijos gynybos ministras ketvirtadienį atvyko į Minską, kur dalyvavo susitikime su kariuomenės atstovais. Buvo pasirašyta oficiali sutartis dėl branduolinio ginklo Baltarusijos teritorijoje dislokavimo, tačiau Kremliaus atstovas pažymėjo, jog jo kontrolė išliks Maskvos rankose. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė šalių gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Viktoras Chreninas.

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu baiminasi, kad pasikėsinti į jo gyvybę gali ne tik Ukraina, bet ir savi žmonės, mano Ukrainos karinė žvalgyba. Anot Ukrainos žvalgų vado pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukraina prioritetu laiko V. Putino ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galvas. Apie tai V. Skibickis kalbėjo interviu „Welt“, rašo focus.ua. Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas išlieka Ukrainos taikinių sąrašo viršuje.

Jekaterinburgo miesto teismas žinomam Kremliaus kritikui Jevgenijui Roizmanui penktadienį skyrė 260 000 rublių (apie 3 000 eurų) baudą baudžiamojoje byloje už komentarus apie karą Ukrainoje. Rusijos prokurorai ketvirtadienį pareikalavo J. Roizmaną pripažinti kaltu ir skirti jam piniginę baudą dėl kaltinimų Rusijos kariuomenės diskreditavimu.  Balandžio pradžioje prasidėjusiame teismo procese 60-metis buvęs meras savo kaltės nepripažino. Jam grėsė iki penkerių metų kalėjimo.

Propagandinio Rusijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pranešė savo darbo vietoje sulaukusi siuntos su sprogmenimis. Į jos darbovietę išskubėjo policija, kuri išsiaiškino, kad siuntinyje buvo visai ne sprogmuo, o intymus žaislas. M. Simonian pareiškė, kad jai į darbą buvo išsiųstas siuntinys su sprogmenų pėdsakais. Siuntinį esą aptiko saugos tarnyba. Tai į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos žmona trečiadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl prastėjančios jo sveikatos kalėjime ir pasidžiaugė jo drąsa Maskvos ciniško keršto akto akivaizdoje. „Akivaizdu, kad esu susirūpinusi, – sakė Jevgenija Kara-Murza interviu naujienų agentūrai AFP. – Jo sveikata iš tiesų prastėja.

Rusija antradienį sakė, kad vis dar neapsisprendė, ar atnaujins savo dalyvavimą svarbiame susitarime, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos. Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turi baigti galioti gegužės 18 dieną. „Yra daug neatsakytų klausimų dėl mūsų susitarimo dalies.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka praleido svarbią valstybinę šventę, todėl kilo daug spėlionių dėl galimos sunkios jo ligos. Nuo praėjusios savaitės, kai nesėkmingai sudalyvavo pergalės dienos minėjime Maskvoje,  jis buvo dingęs iš visuomenės akiračio. 68 metų lyderis, kuris įprastai kasmet mini Valstybės vėliavos, herbo ir himno dieną sekmadienį nebuvo renginyje, jo vardu kalbą skaitė ministras pirmininkas.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykus į Jungtinę Karalystę derybų su ministru pirmininku Rishi Sunaku, Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nauji britų ginklai, kuriuos ketinama tiekti Kyjivui, sukels tik tolesnę destrukciją. „Britanija siekia save pastatyti į šalių, kurios ir toliau pumpuoja ginklus į Ukrainą, centrą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad sprendimas tiekti ginklus tik veda į tolesnę kovą ir destrukciją.

Pastarosiomis savaitėmis Wagnerio grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ėmė viešai smerkti Rusijos karinę vadovybę. Jis tai daro daug dažniau ir įnirtingiau nei bet kada anksčiau.

Praėjus kelioms dienoms po tariamos dronų atakos prieš Kremlių, kuria, Maskvos teigimu, buvo mėginta nužudyti Vladimirą Putiną, Sankt Peterburge pradėjo veikti naujas kovos su dronais padalinys, rašo „Sky news“. Antrojo pagal dydį Rusijos miesto policija sukūrė dronų padalinį, kuris, kaip pranešama, dirbti pradėjo gegužės 9 d. Anot Rusijos pareigūnų, padalinio tikslas – užtikrinti „viešąją tvarką“ per didelius renginius.

Gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvavo žmogus, panašus į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, bet ne pats Rusijos režimo lyderis, „FreeDom“ pareiškė Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Tai nėra įtarimai. Tai yra informacija. Parade dalyvavo asmuo, panašus į Putiną“, – sako jis. Invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija antradienį šventė gegužės 9-ąją – minėjo Pergalės dieną ir ta proga rengė paradą, kuriame dalyvavo ir režimo lyderis V. Putinas.

Čekijos prezidentas ir buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kad planuojamas Ukrainos kontrpuolimas, gali būti sėkmingas, tačiau pareikalauti daugybės aukų, jei rusai gerai panaudos savo parengtą gynybą.

Lenkijai nusprendus Kaliningrado nebevadinti Kaliningradu, į tai sureagavo Kremlius. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šis sprendimas „ribojasi su beprotybe“, rašo „Sky news“. Anot jo, tai yra „priešiškas veiksmas“ Rusijai. Kaliningradas, esantis tarp Lietuvos ir Lenkijos, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kol jį aneksavo Sovietų Sąjunga ir pervadino politiko Michailo Kalinino garbei, buvo žinomas kaip Kenigsbergas.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas turėtų nustoti gerti tiek daug degtinės prieš rašydamas į „Telegram“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo „Politico“. Neseniai D. Medvedevas paragino nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Reaguodamas į tai D. Kuleba pasiūlė D. Medvedevui mažiau gerti. „Medvedevas turėtų išgerti mažiau degtinės prieš eidamas į „Telegramą“, – vokiečių leidiniui „Bild“ pareiškė D. Kuleba.

Kasmet Rusijoje pompastiškai gegužės 9-ąją švenčiama „Pergalės diena“ Kremliaus medijoje tapdavo dingstimi demonstratyviai apkaltinti Baltijos šalis neonacizmu, „rusofobija“ ir istorijos perrašinėjimu. Tradiciškai ši tema susilaukdavo nemažai dėmesio įvairiuose pro-kremliškuose interneto puslapiuose, tačiau šiemet ši tendencija nusilpo. Anot analizės centro Debunk.

Šią savaitę pasaulį suklusti privertė drono sprogimas virš Kremliaus. Dalis spėlioja, kad jį susprogdino ukrainiečiai, o kai kurie mano, kad tai padarė pats Vladimiras Putinas, norėdamas mobilizuoti visuomenę. Politologas Nerijus Maliukevičius mano, kad tokia akcija Rusijos valdžiai būtų nenaudinga, o šalyje yra ir kitų potencialių veikėjų, kurie galėjo tai padaryti.

Baltieji rūmai ketvirtadienį absurdiškais pavadino Maskvos kaltinimus, kad JAV sumanė dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Maskva trečiadienį apkaltino Ukrainą paleidus du bepiločius orlaivius į Kremlių, pavadinusi tai bandymu nužudyti V. Putiną. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ištikimiausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas aršiai sureagavo į Rusijos teigimu, ukrainiečių prieš Kremlių surengtą dronų ataką, grasindamas Ukrainai visišku sunaikinimu. Jis pareiškė, kad po sprogimų viename iš Kremliaus bokštų „Ukroreichas turėtų nustoti egzistuoti“. „Daugiau nebegali būti raudonų linijų. Naciai paskutinį kartą bombardavo Kremlių. Niekšai ir kalės vaikai, jūs turite atsakyti.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino JAV sumanius dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“ „Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai išjuokė bepiločių orlaivių išpuolį prieš Kremlių, dėl kurio Rusija kaltina Ukrainą. Abu ministrai užsiminė, kad incidentą veikiausiai organizavo pačios Rusijos valdžios institucijos. „Šių metų „Oskaras“ vaizdo efektų kategorijoje atitenka Kremliui“, – „Twitter“ rašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusija pati surengė bepiločio orlaivio išpuolį prieš Kremlių, taip norėdama paskleisti žinią Rusijos vidaus auditorijoje ir sudaryti sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai teigia, kad yra keletas rodiklių, rodančių, kad išpuolį prieš Kremlių organizavo pati Rusijos Federacija. „Rusijos valdžia neseniai ėmėsi priemonių stiprinti vidaus oro gynybą, taip pat ir pačioje Maskvoje.

Trečiadienį vakare Rusijoje vėl buvo pastebėtas dronas. Bepiločio orlaivio skrydis užfiksuotas Maskvoje, rašo UNIAN. Visgi pastebima, kad pastaroji informacija apie skrendantį droną Maskvos centre paviešino patys rusai socialiniame tinkle „Telegram“, taip pat apie tai pranešė ir Kremliaus propagandinė žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paneigė Maskvos teiginius, tvirtinančius, kad Kyjivas bandė pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimiro Putino gyvybę.  Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V. Putino rezidenciją. „Mes nepuolėme V. Putino. Paliekame tai spręsti tribunolui.

Kremlius patvirtino, kad trečiadienio naktį Rusijoje Ukraina bepiločiais orlaiviais bandė smogti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijai. Į Kremlių buvo nukreipti du bepiločiai orlaiviai. Rusijos oro gynyba juos numušė.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionė į okupuotą Mariupolį paskatino gandų apie jo antrininkus suvešėjimą. Itin skrupulingai besilaikantis bendravimo su žmonėmis atstumo reikalavimų šįkart jis pasirodė viešumoje, o akylesni atkreipė dėmesį į pasikeitusią išvaizdą. Rusijos prezidentas galimai naudojasi antrininkais, siųsdamas juos vietoje savęs į įvairius renginius, skelbiama vokiečių „Bild“. Leidinyje analizuojama, kur iš tiesų galėjo dalyvauti pats V. Putinas, o kur – jo kopijos.

Kremlius trečiadienį perspėjo, kad Rusija gali išplėsti užsienio bendrovių, kurių gali turtas būti laikinai areštuotas, sąrašą, jei Rusijos aktyvai užsienyje būtų „eksproprijuoti“. Tokie komentarai pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, patvirtinantį dviejų Vakarų energetikos grupių – Suomijos „Fortum“ ir Vokietijos „Uniper“ – verslo perėmimą Rusijoje ir pagrasino tą patį padaryti kitų įmonių atžvilgiu.

Priešpriešą regione Rusija ketina kurstyti išnaudojant jūros ekologijos temą, ketvirtadienį skelbia nacionalinis transliuotojas LRT, remdamasis Kremliaus dokumentais. Pasak transliuotojo, veikti ketinama per politikus, mokslininkus, visuomeninius judėjimus ir žiniasklaidą, Rusiją pristatant kaip klausimo moderatorę ir taikdarę.

Rusijoje paviešintas V. Putino aplinkos žmogaus, milijardieriaus Romano Trocenkos ir verslininko Nikolajaus Matuševskio pokalbis, kuriame pirmasis negailėjo karčių žodžių šalies valdžiai ir vadino juos „kvailiais“. Pašnekovai aptaria karą Ukrainoje ir pasitraukimą iš Rusijos, kritikuoja šalies valdžią.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia teiginius, kad Vladimiras Putinas slepiasi bunkeryje ir naudojasi savo antrininkais, rašo „Sky news“. D. Peskovas melu pavadino teiginius, kad V. Putinas didžiąją laiko dalį leidžia slėpdamasis bunkeryje ir turi dublerių. „Tikriausiai girdėjote, kad jis turi labai daug dublerių, kurie dirba vietoj jo, kol jis sėdi bunkeryje“, – per spaudos konferenciją sakė jis. „Dar vienas melas“, – tikina D. Peskovas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus. Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė. „Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Šią savaitę Kremlius atleido Ramiojo vandenyno laivyno vadą admirolą Sergejų Avakiancą. Admirolo pašalinimas iš aukštų pareigų gali būti susijęs su jo vadovaujamų jūrų pėstininkų nesėkme Ukrainoje arba nesėkmingomis didelio masto Rusijos pajėgų pratybomis Ramiajame vandenyne. Šią prielaidą savo naujausioje ataskaitoje padarė JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Kremliaus propaganda bandė perteikti permainas karinėje vadovybėje kaip „normalias“, tačiau taip nėra.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius Parlamento sesijoje Strasbūre kalbėdamas apie Kremliaus režimo įkalinto Rusijos disidento Kara–Murzos situaciją, pažymėjo asmeniškai pažįstantis Kara-Murzą, rašoma europarlamentaro pranešime spaudai. „Žaviuosi jo kova dėl pasaulinio Magnickio Akto dėl sankcijų, dėl demokratijos Rusijoje, dėl kitokios, dėl normalios Rusijos, – Europos Parlamento tribūnoje sakė A. Kubilius.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kuris dirbo prokremliškame naujienų portale ir skleidė melagingas naujienas apie Maskvos invaziją į Ukrainą.  „Kyjive sulaikytas vietinis gyventojas, padėjęs Rusijai skleisti melagingą informaciją apie socialinę ir politinę padėtį sostinėje“, – platformoje „Telegram“ teigė SBU.  SBU šį vyrą apibūdino kaip prokremliškos žiniasklaidos priemonės Bel.

Ukrainos politologo Oleksijaus Košelio teigimu, privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigžinas pastaruoju metu padarė daug klaidų, už kurias jis iš Kremliaus gali sulaukti susidorojimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Ukrainos Chersono srityje, antradienį paskelbė Kremlius. „Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas apsilankė Dniepro karinės grupuotės štabe“ Chersono regione, sakoma Kremliaus pareiškime, nenurodant, kada įvyko vizitas. Tai būtų pirmas kartas, kai V. Putinas apsilankė Rusijos pajėgų iš dalies okupuotoje Ukrainos Chersono srityje.

Rusijos opozicijos veikėjas Vladimiras Kara-Murza pirmadienį buvo įkalintas 25 metams už Maskvos karo Ukrainoje kritiką ir prisijungė prie ilgos eilės Kremliaus kritikų, kuriems skirtos griežtos įkalinimo bausmės. Kiti buvo nužudyti, vos išvengė mirties arba buvo ištremti. Žemiau apžvelgiami geriausiai žinomi prezidento Vladimiro Putino kritikai ir jų likimas.

Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos, kuris pirmadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus, advokatas sakė, kad disidentas yra politinis kalinys, kurio baudžiamasis persekiojimas niekaip nesusijęs su teisingumo vykdymu. „Jam iškelta baudžiamoji byla nuo pat pradžių neturėjo nieko bendra su teisingumu“, – Vašingtone sakė Vadimas Prochorovas.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 10 asmenų, laikomų atsakingais už Rusijos opozicijos politiko, žurnalisto, rašytojo ir istoriko Vladimiro Kara-Murzos, kuriam pirmadienį skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė, persekiojimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai rodo ne tik padėtį Ukrainoje ir JAV mėginimą kontroliuoti savo ir sąjungininkų veiksmus, bet ir situaciją Rusijos viduje.

Rusijos opozicijos veikėjas Vladimiras Kara-Murza pirmadienį pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš puolimą Ukrainoje, už kuriuos jam gresia 25 metų laisvės atėmimo bausmė. „Pasirašau po kiekvienu žodžiu, kurį pasakiau ir dėl kurio šiandien esu kaltinamas“, – sakė V. Kara-Murza, paminėdamas savo kovą prieš karą Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Kremlius sugriežtino keliones savo valdininkams, o tai primena gūdų sovietmetį.  Rusijos saugumo tarnybos konfiskavo aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų pasus, kad užkirstų kelią jų kelionėms į užsienį.

Kremlius pirmadienį parėmė tris dienas aplink Taivaną vykstančias Kinijos pratybas ir pareiškė, kad Pekinas turi suverenią teisę atsakyti į tai, ką Maskva vadina provokaciniais veiksmais. „Buvome liudininkais daugybės provokacinių veiksmų Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Kinija turi suverenią teisę atsakyti į šiuos provokacinius veiksmus, įskaitant karinius manevrus, griežtai laikydamasi tarptautinės teisės“, – pridūrė jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad parlamentaras Mindaugas Puidokas savo pasisakymuose skleidžia Kremliaus propagandos naratyvus atitinkančius teiginius, politikas tokį sprendimą žada skųsti teismui.

Rusijos savanoriai, kurie suformavo savo atskirą dalinį Ukrainos teritorijoje, vėl surengė išpuolį Briansko srityje, Rusijos teritorijoje. Įžengę į pasienio teritorijos gyvenvietę jie pabendravo su vietos gyventojais ir apšaudė Kremliui lojalios kariuomenės pozicijas. Maža to, jie paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti karių grupuotė, anot jų, Rusijos teritorijoje. Tai patvirtino ir kalbintas vietos gyventojas, kuriam Rusijos separatistai parekomendavo laikinai pasislėpti požeminėje slėptuvėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.