kremlius

Kremliuje skelbiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido iš pareigų Saugumo tarybos sekretoriaus padėjėją Aleksejų Pavlovą, ėjusį šias pareigas nuo 2009-ųjų. Generolo-leitenanto karinį laipsnį turinčio 51-erių Aleksejaus Pavlovo atleidimo aplinkybės nėra atskleidžiamos. Iki darbo Saugumo taryboje vyras ėjo tarnybą įvairiose šalies jėgos struktūrose, įskaitant Federalinę saugumo tarnybą.

Ištikimiausią ir uoliausią Rusijos propagandistą Vladimirą Solovjovą labai įskaudino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo žodžiai, kad Vakarai neturėtų leisti Rusijai laimėti karo Ukrainoje. Apimtas pykčio Kremliaus skalikas pareikalavo Rusijos išsiųsti kariuomenę į Berlyną. Naujausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino parankinio isteriją išprovokavo žinia apie puolamųjų ginklų, ypač prancūziškų šarvuočių, perdavimą Ukrainai. Visą minutę V. Solovjovas putojo apie Vakarus.

Kremliaus parankinis, Rusijos stačiatikių bažnyčios vadas patriarchas Kirilas kreipėsi į tikinčiuosius politikos persmelkta kalba ir pagrasino pasauliui susinaikinimu, jeigu bus kėsinamasi į Rusijos interesus.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jo metu režimo lyderis netikėtai pradėjo viešai teisintis, kad „visus savo įsipareigojimus Rusijai vykdo“. „Dėl problemų, susijusių su Rusijos Federacijos operacija Ukrainoje. Viską, ką aš žadėjau, viską, ko reikia Rusijai šiuo sudėtingu laikotarpiu (na, ką ten Rusijai… Mums – Rusijai ir Baltarusijai), mes darome.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė, kad Rusija ruošiasi kerštui, tačiau tiki, kad jiems nepavyks pasiekti rezultatų. Prezidentas taip pat pridūrė, kad šiuo metu remti Ukrainą būtina, kad ji įgautų pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke.

Kremlius didžiosioms Rusijos bendrovėms antradienį leido šiemet nepaisyti jų akcininkų iš vadinamųjų nedraugiškų šalių balsų. Prezidento Vladimiro Putino pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad šios taisyklės taikomos didelėms energetikos, inžinerijos ir prekybos sektorių bendrovėms, kurių savininkams yra paskelbtos tarptautinės sankcijos, ir net toms bendrovėms, kurios turi užsienio akcininkų, valdančių nekontrolinius akcijų paketus.

NATO pajėgų atsargos generolas Michelis Yakovleffas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daro labai daug strateginių klaidų, o ateities kartos naudos jo vardą, kaip matavimo vienetą. „Putino režimo daromų klaidų skaičius nuo pat šio karo Ukrainoje pradžios veda prie to, kad Putinas istorijoje bus žinomas ne tik kaip istorinis asmuo, bet kaip matavimo vienetas, – televizijai LCI pasakojo prancūzų atsargos generolas M. Yakovleffas.

Rusijoje atliekamose apklausose – karą palaikančiųjų šuolis. Netrukus po mobilizacijos Rusijoje paskelbimo karo palaikymo šalyje lygis nukrito iki 34 proc., tačiau jau netrukus jis gerokai išaugo. Valstybinio Rusijos sociologinio centro „Visuomeninės nuomonės fondo“ atliekamose „vidinėse“ apklausose (Kremliaus neviešinamos apklausos) matyti, kad propaganda įtikino rusus kariauti Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pasmerkė Kyjivo politiką, kurią pavadino destruktyvia, ir didėjantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, pranešė Kremlius. Prezidentai taip pat aptarė apsikeitimą belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos, naujo tarptautinio dujų centro sukūrimą bei grūdų eksportą Juodąja jūra. „Toliau buvo keičiamasi nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – teigė Kremlius.

Rusija 2023-iaisiais gali imtis kelių „ryžtingų strateginių veiksmų“, kurie gali papildyti vienas kitą, teigiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, karas vargu ar baigsis šiais metais, o Rusija neatsisakys ne tik nuo tęstinio karo, bet ir nuo visiškos Ukrainos kapituliacijos idėjos. Vienas iš ISW pateiktų scenarijų numato, kad Rusijos pajėgos 2023 metais bandytų surengti didelio masto puolimą Luhansko srityje.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ar jis bus, ar ne? Tokiu pat metu pernai toks klausimas skambėjo ne vieno lūpose. Putinas prie Ukrainos sienų buvo sutelkęs beveik du šimtus tūkstančių karių. JAV žvalgyba perspėjo, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Visi ženklai rodė užpuolimą, bet vienas dalykas trukdė: tai paprasčiausiai atrodė neįsivaizduojama. Karas Ukrainoje buvo pats netikėčiausias pernai kilęs konfliktas pasaulyje, bet jų buvo ir daugiau. Kai kurie seni, kiti – nauji, o dar kiti – bręstantys.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą. „Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliaus bažnyčioje vienišas dalyvavo vidurnakčio pamaldose, kuriomis paminėjo stačiatikių Kalėdas, aptemdytas Maskvos puolimo Ukrainoje. V. Putinas dalyvavo pamaldose Apreiškimo katedroje, kuri iš pradžių buvo skirta Rusijos carams. Jis stovėjo vienas, o ortodoksų šventikai auksiniais drabužiais, laikydami ilgas žvakes, vedė ceremoniją, kaip matyti Kremliaus išplatintose nuotraukose.

Kremlius prieš Naujus metus išleido vadovą valdžios institucijoms ir prokremliškajai žiniasklaidai, ką šie turėtų pasakyti metų pabaigos ataskaitose apie 2022 m. Vadovo „rekomendacijos“ yra įvairios: nuo tvirtinimo, kad Putinas „užkirto kelią artėjančiam NATO puolimui Rusijos teritorijoje“, iki teiginių, kad „Ukrainos denacifikacija“ vyksta gerai, kad Rusijos ekonomika netrukus pradės klestėti, rašo „Meduza.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių duomenimis, Rusija planuoja „pasiimti“ daugiau pinigų iš gamtinius išteklius išgaunančių ir kitų valstybinių bendrovių, o taip pat sumažinti išlaidas, kurios nėra susijusios su gynybos sektoriumi dėl didžiulės karo Ukrainoje apkrovos šalies biudžetui. Žurnalistams pavyko susipažinti su Rusijos premjero Michailo Mišustino instrukcijomis šalies valdininkams, kurias jis pateikė dar gruodžio viduryje.

Lietuvos kariuomenės analitikai gruodžio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo mažėjantį dezinformacijos srautą. Analitikai pastebi, jog nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio propagandos srautas kas mėnesį mažėja. Gruodį buvo fiksuoti 327 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, tuo tarpu lapkričio mėnesį buvo fiksuota kiek daugiau – 335, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.

Rusijos atstovas apkaltino Japoniją tariama „militarizacija“ ir įžvelgė „rimtus iššūkius savo saugumui“. Maža to, Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka pasipiktino Japonijos pozicija karo Ukrainoje klausimu ir pagrasino, kad Maskva „gali imtis priemonių blokuoti karines grėsmes“. Rusijos užsienio reikalų viceministras atkreipė dėmesį, kad Japonija šiuo metu yra pasirengusi „beprecedenčiam gynybos lėšų didinimui“. Tuo pačiu, Rusijai nepatinka ir tai, kad Japonija tariamai ruoši...

Į Makijivką išsiųstų rusų žmonos patvirtino faktą, kad ukrainiečiai HIMARS raketomis apšaudė improvizuotą dalinį buvusiame profesinio rengimo mokyklos pastate ir paneigė Rusijos gynybos ministerijos pranešimą apie 63 žuvusius. Jų teigimu, netektys yra daug didesnės, o karinė vadovybė nutyli tikruosius nuostolius. Viena iš „Važnyje istoriji“ pašnekovių, kurios vyras buvo tame pastate paaiškino, kad jam pavyko išsprukti į lauką jau po pirmojo smūgio, iš viso jų buvo keturi.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius, Rusijai siekiant stiprinti santykius su Pekinu.  „Bus labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie opiausias regionines problemas: tas, kurios yra artimesnės mums, Rusijai, ir tas, kurios yra artimesnės Kinijai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusų socialinių tinklų nuomonės formuotojai už pinigus įrašė absurdiškų kreipimųsi į savo klausytojus, manydami, kad jų užsakovas yra Kremlius. Iš tiesų pinigus „tiktokeriams“ sumokėjo opozicinis tiriamosios žurnalistikos portalas „The Insider“, kurie siekė patikrinti, kaip lengvai jais galima manipuliuoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais nesiųs sveikinimų Naujųjų metų proga JAV prezidentui Joe Bidenui, žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jo teigimu, „dabar mes tokie nedraugiški, kad ne iki sveikinimų“. „Dabar mes tiek giliai panirome į abipusį nedraugiškumą, kad, tikriausiai, jau ne iki sveikinimų“, – paaiškino Rusijos prezidento atstovas.

Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangių viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui Olegui Deripaskai – vienam iš nedaugelio oligarchų, sukritikavusių prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pastaruoju metu vis dažniau pasirodo viešojoje erdvėje, o tai reiškia, kad jis susirūpino dėl savo įvaizdžio ir populiarumo Rusijoje, sako Karo studijų institutas (ISW). Apie tai rašoma gruodžio 23-ąją paskelbtoje ekspertų ataskaitoje apie karą Ukrainoje. „Tai, kad Rusijos prezidentas V. Putinas vis dažniau pasirodo viešumoje, greičiausiai rodo, kad jis pradėjo labiau rūpintis savo populiarumu ir įvaizdžiu Rusijoje.

Donecke per apšaudymą sužeistas Kremliaus statytinis, atvirai pasisakantis už karą Ukrainoje ir vadovaujantis prorusiškų pajėgų karinių patarėjų komandai, Dmitrijus Rogozinas. Esą raketos skeveldros jam pataikė į nugarą, todėl prireiks operacijos. Raketos atskriejo į restoraną, kur Rogozinas šventė savo 59-ąjį gimtadienį. Per apšaudymą taip pat buvo sužeistas Donecko liaudies respublikos vyriausybės pirmininkas Vitalijus Chocenka, o jo asmens sargybinis žuvo.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai dar labiau pagilins konfliktą, Vašingtonui, kaip tikimasi, per ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose paskelbsiant apie naują ginklų paketą Kyjivui. „Visa tai neabejotinai aštrina konfliktą ir nežada nieko gero Ukrainai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijoje esama prieštaringų nuomonių dėl to, ar pradėti kontrpuolimą Ukrainoje, neįvardijamą JAV pareigūną cituoja „Sky news“. Anot jo, nuomonės Kremliuje dėl būsimos Rusijos strategijos Ukrainoje skiriasi. „Žinoma, yra tokių, kurie, manau, norėtų tęsti puolimą Ukrainoje“, – teigia pareigūnas. „Yra ir kitų, kurie tikrai abejoja, ar Rusija iš tikrųjų gali tai padaryti“, – sako jis.

Putinas pirmadienį atvyko vizito į Baltarusiją pirmojo nuo 2019 metų vizito. Apie planuotą susitikimą su Lukašenka buvo netikėtai paskelbta penktadienį. Visa tai ekspertams suteikė pagrindo spėlioti, ar Kremliaus šeimininkas spaus Minsko režimo vadovą dėl integracijos į Rusiją ir įsitraukimo į karą Ukrainoje. Pirmasis į Minską atvyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo, kad tikimybė, jog Minskas pasiųs karius į Ukrainą, „artimiausiomis savaitėmis gali padidėti“, rašo „The Guardian“. Pastaruoju metu vis dažniau girdimi nuogąstavimai, kad Maskva siekia, jog Baltarusija prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje. S. Cichanouskajos pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas lankosi Baltarusijoje ir kalbasi su Aliaksandru Lukašenka. Ukraina atidžiai stebi šį vizitą.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pas sau ištikimą autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, šis susitikimas tikriausiai yra dalis priešo pastangų, kuriomis siekiama sukurti informacines sąlygas naujam karo prieš Ukrainą etapui. Apie tai, ką gali reikšti šis susitikimas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala. Jau šiandien Vladimiras Putinas turėtų atvažiuoti pas Aliaksandrą Lukašenką.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pateikė Rusijos „teisėtų karinių tikslų“ sąrašą ir pareiškė, kad NATO šalys tiesiogiai dalyvauja kare su Rusija. Jo teigimu, „visi supranta, kad NATO įsitraukė į karą su Rusija“. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas savo žinutėje „Telegram“ paskyroje pareiškė, kad Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje yra „teisėtų karinių taikinių“ naikinimas.

Laidoje pas žinomą Rusijos propagandistą Jevgenijų Popovą nuskambėjo mintis, kad Lenkija neva ruošiasi pulti Kaliningradą, o pavasarį esą gresia trečiasis pasaulinis karas. Iškarpa iš J. Popovo laidos „Telegram“ pasidalijo NEXTA. „- Reikia išleisti galingesnes ir šiuolaikiškesnes ginklų sistemas įvertinant neišvengiamą susidūrimą su NATO netolimoje ateityje. - Neišvengiamą? - Praktiškai taip. - Ginkluotas konfliktas su NATO? - Taip. Kalbame apie pavasarį.

Kremlius antradienį pareiškė, esą nebus jokios pažangos ieškant sprendimo karui Ukrainoje, kol Kyjivas nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos.  Rusijos lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai taip pat atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą, kad Maskva turėtų pradėti išvedinėti karius per Kalėdas.  „Ukrainos pusė turi atsižvelgti į realijas, kurios susiklostė [Ukrainos] žemėje“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais neplanuoja savo tradicinės didelės spaudos konferencijos, kuri paprastai vykdavo prieš baigiantis metams, patvirtino jo sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas.

Su Kremliumi siejama neonacių sukarinta grupuotė kreipėsi į savo narius, kad šie suteiktų tam tikrų duomenų apie pasieniečių ir kariuomenės atstovų veiklą Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, rašo „The Guardian“. Dėl šios priežasties kyla susirūpinimas, ar kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės, veikiančios Rusijoje, neplanuoja vykdyti atakų prieš NATO valstybes.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad yra pažeidžiamas dėl Ukrainos atakų okupuotame Krymo pusiasalyje po to, kai Rusijos kariuomenė numušė droną netoli didžiausio Sevastopolio miesto. „Rizikos tikrai yra, nes Ukrainos pusė tęsia teroristinių išpuolių organizavimo politiką. Tačiau, kita vertus, gaunama informacija rodo, kad imamasi veiksmingų atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos pajėgos nuo rusų okupantų jau išlaisvino 1 888 gyvenvietes, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, beveik tiek pat miestų ir kaimų vis dar yra okuptuoti. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Zelenskis patikslino žuvusiųjų Donecko srityje skaičių ir patvirtino informaciją apie žuvusius pareigūnus Chersone Trečiadienį per rusų surengtą ataką prieš Donecko srityje esantį Kurachovės miestą žuvo dešimt žmonių, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo CNN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai. Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.

Pastaruoju metu politikams pasaulyje kalbant apie būtinybę leisti Rusijai „išsaugoti veidą“ Estijoje gyvenantis rusų rašytojas Michalas Veleris mano, kad jei Ukrainos kariuomenei pavyktų išlaisvinti visą okupuotą šalies teritoriją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis tiek pasakytų rusams: „spec. karinės operacijos“ tikslai buvo pasiekti„, ir nepripažintų karinio pralaimėjimo.   Rašytojo nuomone, tokiu atveju būtų „pilna eiga“ pajungta visa Rusijos propagandos mašina.

Rusijos teismas trečiadienį paliko galioti nuosprendį Kremliaus kritikui Iljai Jašinui, pernai nuteistam kalėti pusdevintų metų už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje. „Maskvos Meščansko teismo nuosprendis turėtų būti paliktas nepakeistas“, – sakė teisėjas per posėdį Maskvos miesto teisme.

Ukrainą užpuolęs Kremlius nesustoja, karą bando perkelti ir į kino sales. Rusijos kultūros ministerija paskelbė „prioritetinių temų“ sąrašą filmų kūrėjams. Temų sąrašas primena gūdžius Stalino laikus: siūloma kurti filmus apie „šlovingą“ karą Ukrainoje, fašizmą, degraduojančią Europą ir tai, kaip rusus puola anglosaksai.

Ukrainos žvalgybos atstovas tvirtina, kad Rusijos turimų tiksliai valdomų raketų skaičius pasiekė „kritinį lygį“, rašo CNN. Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Ukrainos pajėgos artrėja prie Kreminos Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidai pirmadienį teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu priartėjo netoli Kreminos, rašo UNIAN. S. Haidai tikina, kad iš Ukrainos Generalinio štabo artimiausiu metu galima tikėtis džiugių žinių.

Baltieji rūmai penktadienį komentuodami JAV prezidento Joe Bideno sąlyginį pasiūlymą susėsti derybų su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu pareiškė, kad šiuo metu jis „neturi ketinimų“ rengti susitikimo. „Dabar jis neturi ketinimų kalbėtis su V. Putinu. Ir, kaip jis taip pat sakė, V. Putinas neparodė visiškai jokio polinkio domėtis bet kokiu dialogu.

Kremlius penktadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas sąlygas dėl Ukrainos derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad Maskva tęs puolimą. „Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.

Rusija praėjusią naktį raketomis smogė pramonės ir energetikos infrastruktūrai Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. „Tikslas buvo sugriauti srities centro pramonės ir energetikos infrastruktūrą. Kilo gaisras. Esamais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad gaisras buvo greit užgesintas.

Rusijos pasirinktos strategijos naikinti kritinę Ukrainos infrastruktūrą yra abejotino efektyvumo, o informacija apie „lemtingą raketų smūgį“: galingas informacinis spaudimas Ukrainai, pažymima Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje. Britų kariuomenės ekspertų manymu, žemą tokios koncepcijos efektyvumą lemia tai, kad Rusija jau išnaudojo didžiąją raketų dalį prieš taktinius taikinius.

Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos kariuomenė išveda atskirus dalinius iš kai kurių laikinai okupuotos Zaporižios gyvenviečių.